Dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo

Nr. DOK-3956

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00513-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 7 d. paduotu atsakovės R. M. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė R. M. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. M. B. dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo; tretieji asmenys B. B., V. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: leido ieškovei be atsakovės sutikimo įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal matininko E. Š. 2023 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:2000, po atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų; priteisė ieškovei iš atsakovės 435,60 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą.

Atsakovė R. M. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė CK 4.80 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų tokio pobūdžio bylose dėl bendraturčių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė siekė atidalyti jai priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl pareiškė priešieškinį dėl turto atidalijimo, kurį buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad nėra aiškus žemės sklypo plotas. Tačiau žemės sklypo plotas buvo aiškus, nes viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamas žemės sklypo idealiųjų dalių, o ne jo ploto atidalijimas. Atidalijant žemės sklypą natūra, suformuojami nauji žemės sklypai pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis ir registruojamos naujos kadastrinių matavimų bylos. Pasibaigus šalių bendrajai dalinei nuosavybei, neliktų šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl ieškovė turėtų atsisakyti ieškinio arba ieškinys turėtų būti atmestas. Taigi, iki žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tiek natūra, tiek sumokant piniginę kompensaciją, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas buvo nereikalingas perteklinis veiksmas. Teismai nepagrįstai suteikė prioritetą žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui, taip paneigė atsakovės siekį ir absoliučią teisę į turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį dėl registro duomenų teisinio statuso, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad dėl žemės sklypų ribų pasikeitimo negali būti pažeistos asmenų teisės į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2005">3K-3-539/2005</a>; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2010">3K-3-6/2010</a>), nenustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės iniciatyva atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia atsakovės nuosavybės teises ir teisėtus interesus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: kasaciniame skunde nėra nurodytas trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. L. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 7 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 82, kodas ZO87770.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė