Dėl prievolių vykdymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-633/2013

Proceso Nr. 2-55-3-03636-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 24.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei firmai „VITI“ dėl prievolių vykdymo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Sareme sistemos“, AAS Gjensidige Baltic, uždaroji akcinė bendrovė „Archiplanas“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vildoma“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2009 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per šešis mėnesius savo sąskaita VSAT Paluknio aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą. Ieškovas šį reikalavimą motyvavo, nurodęs, kad šalių 2005 m. gruodžio 8 d. sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis) pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą įrengti meteorologinę sistemą. Šiai užduočiai įvykdyti atsakovas nusamdė UAB „Sareme sistemos“, kuri meteorologinę stotelę pirko iš UAB „Vildoma“. Projektui „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ finansuoti buvo skirtos Europos Sąjungos lėšos, kurios turėjo būti grąžintos, jei iki nustatyto termino nebus panaudotos, todėl, baigiantis lėšų įsisavinimo terminui, kai dar projektas nebuvo baigtas, šalys susitarė formaliai sudaryti baigtų rangos darbų perėmimo pažymą, o atsakovas įsipareigojo ištaisyti rangos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau tokie trūkumai nėra ištaisyti iki šiol, meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja.

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė šias aplinkybes: šalys 2007 m. gegužės 31 d. pasirašė Baigtų statybos darbų perėmimo pažymą. Atsakovas 2007 m. birželio 28 d. garantiniu raštu patvirtino ieškovui, kad aviacijos bazėje Paluknyje per du mėnesius bus įrengta meteorologijos stotelė, laikantis techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų. Atsakovas 2007 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškė, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų. 2010 m. lapkričio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad meteorologinės stotelės bandymo, kuriame dalyvavo ieškovės ir atsakovės atstovai, metu nepavyko gauti norimų duomenų, o atsakovės atstovai neginčijo šios aplinkybės. 2012 m. vasario 1 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad meteorologinės stotelės techninis projektas yra aiškus, suprantamas; techniniame projekte meteorologinė stotelė aiškiai įvardyta kaip skirta aviacijos tikslams, tačiau tokių reikalavimų nesilaikyta; įrengtos meteorologinės stotelės techninė sudėtis ir programinė įranga neatitinka techninio projekto dalyje RS-4 „Ryšiai ir signalizacija“ išvardytų prietaisų sudėties ir programinės įrangos. Sumontuotos meteorologinės stotelės iš esmės negalima naudoti aviacijos tikslams.

Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas ir kitus byloje surinktus duomenis, sprendė, kad techninis meteorologinės stotelės projektas buvo parengtas tinkamai, tačiau jo reikalavimų nebuvo laikomasi, todėl meteorologinė stotelė negali būti naudojama pagal paskirtį. Kadangi stotelės įrengimas yra sudedamoji projekto dalies „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“ dalis, kurios įgyvendinimas pavestas atsakovui, būtent jis laikytinas atsakingu dėl tokio rangos sutarties neįvykdymo trūkumo. Teismas konstatavo, kad stotelės veikimo trūkumai jau egzistavo baigus jos montavimo darbus, t. y. iki 2007 m. gegužės 31 d. Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momento. Ieškovas pagal CK 6.666 straipsnio 3 ir 4 dalis pagrįstai pareiškė reikalavimą pašalinti darbų trūkumus nepraleisdamas CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų. Atsakovui 2007 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškus, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, ieškovas turėjo suprasti, kad atsakovas nebeketina taisyti rangos sutarties trūkumų. Teismas konstatavo, kad ieškinys teismui išsiųstas 2008 m. gruodžio 18 d., t. y. 21 dieną praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nuolat siuntė atsakovui pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, rengė pasitarimus dalyvaujant šalių atstovams, siekė šalių ginčą išspręsti ne teismine tvarka, sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, teismas vertino, kad ginčo objektas statytas įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, todėl užkirtus galimybę ieškovui ginti savo teises, gali būti pažeistas viešasis interesas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas ne dėl rangos objekto trūkumų šalinimo per garantinį terminą, o dėl to, kad rangovas netinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl CK 6.698 straipsnio ir Statybos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų taikymo. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus Civilinio kodekso nustatytas išimtis. Atsakovas AB firma „VITI“ prašė taikyti ieškinio senatį. Kolegija pažymėjo, kad, atsakovui 2007 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškus, jog meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, ieškovas turėjo suprasti, kad atsakovas nebeketina taisyti rangos sutarties trūkumų, todėl rašto gavimo diena – 2007 m. gruodžio 3 d. – traktuotina kaip vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia, nuo kurios ieškovas turėjo pareikšti ieškinį teisme, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. gruodžio 3 d. Ieškovas ieškinį pareiškė 2009 m. gruodžio 18 d., todėl ieškinio senaties terminą praleido vienerius metus ir penkiolika dienų. Į ieškovo raštus, rašytus 2008 m., atsakovas nereagavo. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovas be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atmetus ieškinį, būtų pažeistas viešasis interesas, nes ieškovas turi galimybę kitais būdais ginti savo teises, įskaitant ir teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. FIDIC patvirtintų Statybos sutarties sąlygų atsakomybės už defektus skyriaus 11.9 punkte nustatyta, kad rangovo prievolės neturi būti laikomos atliktos tol, kol inžinierius jam neišduoda atlikimo pažymos. Nagrinėjamu atveju nebuvo išduota tokia pažyma, t. y. visas darbų rezultatas nebuvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė CK 6.667 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbo rezultatą. Teismas vertino tik 2007 m. gegužės 31 d. priėmimo–perdavimo aktą, nors jį ieškovas sutiko pasirašyti tik dėl lėšų įsisavinimo terminų, vadovaudamasis CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais.

2. Interesas įsisavinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtą paramą bei visuomenės poreikiams panaudoti turimas valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas yra viešojo intereso dalis. Kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui ar prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010). Kasatorius, laikydamasis CK 6.665 straipsnio l ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų, pareiškė atsakovui reikalavimą ištaisyti trūkumus per CK 6.666 straipsnio l dalyje nustatytą terminą, siuntė atsakovui pretenzijas, 2008 m. gegužės 16 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. birželio 9 d. organizavo pasitarimus dėl trūkumų šalinimo, kuriose dalyvavo abiejų šalių atstovai. Atsakovui pripažinus savo prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) ir prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai paaiškėjo, kad jis nevykdys savo prievolės.

3. Šalys sudarė statybos rangos sutartį. Statybos darbams, kai statomas visas statybos objektas ar atliekama dalis statybos darbų objekte, įstatymai nustato darbų kokybės garantiją. Ji reiškia, kad per visą garantinį laiką statybos objektas turi atitikti normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Garantijos terminai taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad rangovas atsako už objekto defektus, kurie nustatomi per penkerius metus, jei jie nėra paslėptuose statinio elementuose ar paslėpti tyčia. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškinio senaties termino eigos pradžia esant garantiniam terminui - nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Statybos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visas darbų rezultatas nepriduotas, statybos darbams galioja garantija, o esant garantijai, ieškinio senaties eiga prasideda tik pasinaudojus pretenzija dėl atliktų darbų kokybės per garantinį terminą.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Ginčo dalykas buvo nustatytas dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. byloje nagrinėjamas ginčas ne dėl rangos objekto defektų šalinimo per garantini terminą, o dėl to, kad rangovas netinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, t. y. įrengė meteorologinę stotelę.

2. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus Civilinio kodekso nustatytas išimtis. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovo 2008 m. balandžio 21 d. raštas parašytas vienašališkai, yra tapatus anksčiau reikštoms pretenzijoms, į kurias atsakovas nereagavo ir nepripažino prievolės ištaisyti nurodytus trūkumus.

3. Ieškinys pareikštas ne ginant viešąjį interesą, kaip nurodo kasatorius, o ginčijant sutartinės prievolės tinkamą vykdymą, t. y. ieškovas yra materialinio teisinio santykio šalis. Be to, įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia asmuo viešajam interesui ginti. Subjektui, kuris įstatymų nustatyta tvarka vykdo su viešuoju interesu susijusias funkcijas, yra keliami didesni atsakomybės bei apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nenustatyta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė, nenagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimo.

Kasaciniame skunde ieškovui teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą ir nepagrįstai nusprendė, jog ieškinys pareikštas praleidus šį terminą, teisėjų kolegija pasisako dėl ieškinio senaties termino skaičiavimą reglamentuojančių teisės normų.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Jeigu asmuo veikia priešingai, nei nurodyta anksčiau – protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekia ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteiktų atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB „BNA Ergo“, bylos Nr. 3K-3-331/2002; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. L. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009).

Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad byloje ginčas kilo ne dėl CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytų garantinių terminų, bet dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, skaičiavimo. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškinio senaties termino eigos pradžia – nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovas į atsakovą dėl meteorologinės stotelės įrengimo trūkumų šalinimo kreipėsi 2007 m. liepos 3 d. raštu. Dėl to ieškovas savo argumentuose be pagrindo remiasi ne tik ieškinio senatį, bet ir garantinius terminus reglamentuojančiomis teisės normomis.

Siekiant tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pabaigą, turi būti įvertintos reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, sudarančios pagrindą spręsti, kada baigiasi ieškinio senaties termino laikotarpis, suėjęs ieškovui žinant apie jo konkrečios subjektinės teisės pažeidimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą ir tik iš jos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, yra įrodinėjimo tikslas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai) lemia tai, kad byloje reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo nurodymo bei įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamą reikalavimą reiškiančiai ir įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 135, 178 straipsniai). CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato šių nuostatų išimtį – teisę ir pareigą teismui, kai to reikalauja viešasis interesas, iš anksto pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, remtis byloje reikšmingomis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė šalys, peržengti nurodytų principų pagrindu įstatyme nustatytas ribas, jei jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. VSAT atlieka visai valstybei svarbią funkciją – sienų apsaugą, todėl infrastruktūros šiai funkcijai atlikti tinkamas įrengimas, panaudojant valstybės ir Europos Sąjungos lėšas, yra viešasis interesas, taigi nagrinėjamoje byloje egzistavo teisinis pagrindas teismui remtis byloje esančiais duomenimis, reikšmingais apskaičiuojant ieškinio senaties terminą, nepriklausomai nuo to, ar jais rėmėsi ieškovas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui 2007 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškus, jog meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, ieškovas turėjo suprasti, kad atsakovas nebeketina taisyti rangos sutarties trūkumų, todėl rašto gavimo dieną – 2007 m. gruodžio 3-iąją – vertino kaip momentą, nuo kurio ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie jo teisės į paaiškėjusių darbų trūkumų pašalinimą pažeidimą, atitinkamai konstatavo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pirmiau išdėstytų įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių tinkamai netaikė, todėl nevertino visų byloje esančių duomenų, reikšmingų ieškinio senaties eigos pradžiai nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami, jog atsakovas 2007 m. lapkričio 28 d. raštu galutinai atsisakė šalinti ieškovo nurodytus trūkumus, šią išvadą padarė paviršutiniškai ištyrę įrodymus, neįvertinę šių byloje esančių duomenų: atsakovas, po 2007 m. lapkričio 28 d. siekdamas tinkamai įvykdyti iš Rangos sutarties kylančią prievolę įrengti meteorologinę sistemą, susirašinėjo su subrangovu UAB „Sareme sistemos“, reikalaudamas įrengti projektinius sprendimus atitinkančią stotelę arba paneigti ieškovo pretenzijas, jam pademonstruojant meteorologinės stotelės funkcionalumą (pvz., 2008 m. spalio 10 d. raštas); 2008 m. gegužės 28 d. pasitarimo protokole pažymėta, kad atsakovo atstovas nurodė, jog neatvyko jo kviesti atstovai, galintys techniškai sutvarkyti ir paleisti bei pademonstruoti meteorologinės sistemos funkcionalumą, todėl atsakovo atstovas įsipareigojo pakviesti neatvykusius specialistus; faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra duomenų, kad 2010 m. lapkričio 15 d. rangovo atstovas kartu su subrangovu Paluknio aviacijos bazėje buvo susitikęs su ieškovo atstovais, atlikus meteorologinės stotelės bandymus, nepavykus gauti norimų duomenų, atsakovo atstovai neginčijo šios aplinkybės ir domėjosi, kokią papildomą įrangą reikia įdiegti, kokius darbus atlikti, kad meteorologijos sistema atitiktų projekto reikalavimus, nurodė, kad gali įrengti papildomus displėjus, užtikrinant sistemos veikimą. Atsakovas aiškiai neneigdavo savo pareigos ištaisyti trūkumus, bet, bendraudamas su subrangovais, gaudavo iš jų įvairius paaiškinimus dėl stotelės nefunkcionavimo ir dalį šių paaiškinimų, atitinkančią jo interesus, perduodavo ieškovui. Neištyrus ir neįvertinus šių aplinkybių, vien atsakovo pareiškimas 2007 m. lapkričio 28 d. rašte, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, negalėjo būti pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovas turėjo tokį pareiškimą vertinti kaip atsakovo galutinį atsisakymą šalinti darbų trūkumus ir savo teisės pažeidimą, nepaisydamas vėlesnių atsakovo bendradarbiavimo pobūdžio veiksmų, sprendžiant darbų trūkumų šalinimo klausimą. Spręstina, ar tokie veiksmai nevertintini kaip ieškovo reikalavimo pripažinimas, nes toks pripažinimas gali būti reikšmingas ieškovo suvokimui apie pažeistą savo teisę ir ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. Atsakovui pripažįstant reikalavimą, imantis adekvačių priemonių reikalavimui įvykdyti, t. y. pripažįstant ieškovo teisę, ieškovas neturi pagrindo manyti, kad jo teisė yra ginčijama ar pažeista bei kreiptis dėl jos gynimo į teismą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovui tiesiogiai ir aiškiai būtų pareiškęs, jog nevykdys įsipareigojimo įrengti meteorologinę stotelę pagal techninio projekto reikalavimus, todėl vien atsakovo 2007 m. lapkričio 28 d. pareiškimas ieškovui nesudarė pagrindo spręsti apie savo teisės pažeidimą. Apie savo teisių pažeidimą ieškovas galėjo spręsti tik vertindamas atsakovo veiksmų, vykdant įsipareigojimą pašalinti trūkumus, adekvatumą situacijai, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, taip pat atkreiptinas dėmesys ir vertintina tai, kad ieškovas ėmėsi, jo nuomone, efektyviausių priemonių savo teisėms ginti – 2008 m. liepos 8 d. raštu kreipėsi į laiduotoją UAB „RESO Europa“ (dabar – AA Gjensidige Baltic) dėl meteorologinės sistemos vertės sumos sumokėjimo, reiškė savarankišką reikalavimą kitoje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant, ar ieškovas savo teisėmis rūpinosi, veikdamas sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais, ar elgėsi pasyviai, sukurdamas atsakovui teisėtus lūkesčius manyti, jog jis atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kadangi bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, nepriklausantis kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinio pobūdžio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis) ir sprendžia, kad konstatuotas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas