Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-628/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-01510-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

50.10; 127.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Naujasis uostas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis uostas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2004 m. kovo 3 d. ieškovas ir atsakovas (lizingo gavėjas) sudarė grįžtamojo lizingo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigyti nuosavybėn pastatą Klaipėdoje, Jūros g. 23, ir perduoti jį valdyti ir naudotis atsakovui, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas įmokas, vykdyti kitus įsipareigojimus. Ieškovas įsipareigojimus pagal šią sutartį įvykdė: įgijo lizingo sutarties objektu buvusį turtą ir jį perdavė valdyti bei naudotis atsakovui.

2006 m. vasario 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė papildomo finansavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui tam tikro dydžio paskolą, o atsakovas – suteiktą paskolą grąžinti sutartyje nustatytais terminais. Nors atsakovas įsipareigojo mokėti pagal sutarčių įmokų grafikus sutartines įmokas, tačiau nuolat vėlavo, todėl įsiskolino.

2009 m. liepos 7 d. ieškovas su atsakovu pasirašė skolos mokėjimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sąlygomis mokėti ieškovui nepadengtą skolą ir kartu vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovui ir toliau netinkamai vykdant įsipareigojimus, ieškovas 2009 m. gruodžio 14 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas sumokėti skolą per keturiolika dienų. Per nustatytą terminą atsakovui neįvykdžius tokio reikalavimo, ieškovas pagal sutarties ir CK 6.217 straipsnio nuostatas 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo, papildomo finansavimo ir skolos mokėjimo sutartis.

Ieškovas 2010 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pastatą Klaipėdoje, Jūros g. 23; priteisti jo naudai iš atsakovo 209 289,25 Lt skolos, 20 525,83 Lt skolos mokėjimo sutartyje nurodytą skolą ir 225 443,98 Lt negrąžinto pagal papildomo finansavimo sutartį suteikto finansavimo, iš viso 455 259,06 Lt; 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti neteisėtu 2004 m. kovo 3 d. lizingo sutarties, 2006 m. vasario 9 d. sutarties dėl papildomo finansavimo ir 2009 m. liepos 7 d. skolos mokėjimo sutarties nutraukimą, pakeisti šių sutarčių sąlygas, pratęsiant ieškovo įsipareigojimų mokėti įmokas vykdymą iki 2020 m., sumažinant palūkanas 1,5 procentinio punkto, o mokėjimų pradžią atidedant pusei metų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tokį ieškovo vienašališką sutarčių nutraukimą laiko neteisėtu, nes vėlavimas mokėti lizingo įmokas nelaikytinas esminiu sutarčių pažeidimu, be to, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Reikalavimą pakeisti sutarčių sąlygas atsakovas grindė tuo, kad negalėjo protingai numatyti, jog, pasirašius pirmąją lizingo sutartį, prasidės ekonominis sunkmetis, lėmęs žymų ieškovo pajamų kritimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nemokėjo lizingo įmokų pagal mokėjimo grafikus, todėl sprendė, jog ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Teismas pažymėjo, kad vienu šalių tarpusavio susitarimais nustatytų atvejų, suteikiančių ieškovui teisę vienašališkai nutraukti sutartis, nurodytas vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus, ir tai laikoma esminiu sutarčių pažeidimu. Be to, atsakovas per ieškovo nustatytą terminą nepadengė pagal lizingo sutartis susidariusios skolos, nepaisė ieškovo įspėjimų apie padarinius, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatas; sprendė, kad atsakovas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2010 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad priešieškinis nepagrįstas, nes atsakovas, būdamas verslininkas, turėjo įvertinti galimą verslo riziką dėl savo mokumo; tenkinus prašymą pakeisti sutarčių sąlygas būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovui UAB,,Naujasis uostas“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad tinkamu sutarties vykdymu laikytinas šalies atsiskaitymas sutartyje nustatytais terminais. Bylos duomenimis, atsakovas nuolat vėluodavo sumokėti įmokas. Susidariusi skola (108 000 Lt) konstatuota abipusiu susitarimu ir nurodyta jų pasirašytoje skolos mokėjimo sutartyje. Tačiau ir šią sutartį atsakovas vykdė netinkamai. Dėl šių pažeidimų ieškovas pretenzija pareikalavo sumokėti visą pagal sutartį skolą, tačiau atsakovas sumokėjo tik 27 450 Lt, bet jis pripažino, kad liko skolingas 193 110,30 Lt ir 2913 Lt turto mokesčių. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia pripažinti, kad netinkamai buvo laikomasi sutartinių įsipareigojimų. Kolegija, analizuodama sutarčių nuostatas, nustatė, kad šalys tarpusavio susitarimais aiškiai įvardijo, jog vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus (mokėti įmokas) laikytinas esminiu sutarčių pažeidimu, nes griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis pagal sudarytų sutarčių esmę turi esminę reikšmę jų galiojimui. Šalių susitarimas vėlavimą mokėti įmokas sutartyse nustatytais terminais laikyti esminiu sutarčių pažeidimu, sudarančiu pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis, neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Tai, kad atsakovas buvo įspėjęs ieškovą apie laikinus finansinius sunkumus, nelaikytina, kolegijos nuomone, pagrindu pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. Be to, net ir gavęs ieškovo pretenziją, atsakovas nesiėmė priemonių pasinaudoti savo kitu nekilnojamuoju turtu ir taip atlyginti skolą. Atsakovo motyvas, kad sutarčių vykdymą pasunkino pasikeitusi ekonominė situacija, galėtų būti svarbus sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutui taikyti, tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Kolegija nurodė, kad byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis negalima patvirtinti, jog ieškovas nebendradarbiavo ar buvo nesąžiningas. Nepagrįstu kolegija pripažino ir argumentą, kad sutartis nutraukta neįspėjus. Pagal lizingo sutarties 11.2.1 punktą esant sutarties nutraukimo pagrindui lizingo bendrovė turi teisę vienašališkai raštu pareikalauti per keturiolika dienų apmokėti visą skolą; analogiška nuostata įtvirtinta ir sutartyje dėl papildomo finansavimo. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovas pateikė pretenziją, nurodydamas per keturiolika dienų sumokėti skolą ir įspėdamas, kad, jos nesumokėjus, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Įvertinusi faktines aplinkybes ir sutarties nuostatas, kolegija konstatavo, kad ieškovas sutartį nutraukė teisėtai. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl priešieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, nes prašymas pakeisti sutarčių sąlygas svarstytinas tik pripažinus sutarčių nutraukimą neteisėtu. Kolegija nesutiko, kad sutarčių nutraukimas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą – kolegijos nuomone, natūralu, jog atsakovas dėl nutrauktų sutarčių patirs nuostolių, tačiau neįrodyta, kad jie bus neproporcingai dideli.

Kolegija sprendė, kad faktas, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, šioje byloje neturi prejudicinės ar kokios kitos reikšmės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė kasatoriui restruktūrizavimo bylą, todėl jai įsiteisėjus ne tik kasatoriui, bet ir visiems kitiems tretiesiems asmenims, esantiems su juo teisiniuose santykiuose, taikytinos Įmonių restruktūrizavimo nuostatos. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, draudžiama perduoti kasatoriaus turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti, taip pat bet kokį įmonės ilgalaikį turtą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnis). Pastatas įtrauktas ir apskaitytas kasatoriaus balanse kaip įmonės ilgalaikis turtas, todėl, iškėlus restruktūrizavimo bylą, jį galima perimti tik jei tai neprieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatoms ir yra numatyta teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti pastatą ieškovui, neįvertino, kad toks sprendimas nesuderinamas su restruktūrizavimo procese siekiamais tikslais, sukels neproporcingai didelių nuostolių kasatoriui. Kasatorius aiškina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo žinoma, jog į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreiptasi 2010 m. gruodžio 30 d., 2011 m. sausio 4 d. nutartimi kasatoriui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas kasatoriaus turtas ir uždrausti išieškojimai iš jo. Teismai turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Be to, nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjo kur kas anksčiau nei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas. Dėl to apeliaciniam teismui nagrinėjant kasatoriaus apeliacinį skundą ir sprendžiant pastato grąžinimo klausimą, kasatorius jau vykdė restruktūrizavimo planą, todėl įpareigojimas grąžinti pastatą akivaizdžiai nesuderinamas su sprendimais restruktūrizavimo byloje.

2. Kasatorius teigia, kad restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose nustatytomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010); restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai, organizuojant restruktūrizavimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2011">3K-3-429/2011</a>). Dėl to įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo kasatorius įpareigotas grąžinti pastatą, nebegalės būti racionaliai ir sėkmingai vykdomos restruktūrizavimo procedūros, nebus pasiekti restruktūrizavimo tikslai. Kasatorius pažymi, kad pastatą tiesiogiai naudoja savo ūkinėje–komercinėje veikloje, be jo nebegalės vykdyti veiklos, neįgyvendins restruktūrizavimo plano.

3. Kasatorius pažymi, kad patvirtinus įmonės restruktūrizavimo planą, nustatyta per ketverius kalendorinius metus (2012–2016 m.) visiškai atkurti mokumą ir padengti visas skolas kreditoriams. Šiuo metu kasatorius griežtai laikosi priemonių įmonės mokumui atkurti, atsiskaito su kreditoriais pagal nustatytą planą, nuo restruktūrizavimo proceso pradžios iki 2012 m. banko sąskaitoje yra sukaupęs 100 000 Lt, 2013 m. vasarą viešbutis turi visišką užimtumą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad restruktūrizavimo procesas gali būti užbaigtas sėkmingai. Tačiau byloje priimtas sprendimas grąžinti pastatą akivaizdžiai sunkina restruktūrizavimą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kasatorius nurodo ir tai, kad finansinių sunkumų turinčios įmonės kreditoriai taip pat turi bendradarbiauti įmonei, kuri realiai plėtoja ar gali plėtoti savo veiklą, išsaugoti, jeigu yra tokia galimybė. Lizingo davėjo teisių gynimo būdas turi būti proporcingas prievolių pažeidimui ir nesukelti pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti pasirinktų lizingo davėjo teisių gynimo būdo pagrįstumą, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir siekdamas įgyvendinti proporcingumo principą. Kasatoriaus nuomone, ieškovas pasielgė nesąžiningai, nes pasirinko kasatoriui nuostolingiausią būdą – nutraukti sutartis ir pasiimti pusiau išpirktą pastatą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sutartys su kasatoriumi vienašališkai nutrauktos 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu ir jų nutraukimo teisėtumas vertintinas atsižvelgiant tik į aplinkybes, buvusias sutarčių nutraukimo metu. Vėliau atsiradusios aplinkybės neturi ir negali turėti įtakos sandorio galiojimui ir atitinkamai sutarties nutraukimui, todėl kasacinio skundo motyvas, kad kasatoriui iškelta restruktūrizavimo byla daugiau nei po metų nuo vienašalio sutarčių nutraukimo dienos, neturi teisinės reikšmės vertinant sutarčių nutraukimo teisėtumą. Ieškovas pažymi, kad jis tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti tiek visų sutarčių galiojimo laikotarpiu, tiek jas nutraukus elgėsi sąžiningai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas kasatoriaus prašymu sutiko pakeisti sutarčių vykdymo tvarką, nors to neprivalėjo daryti, sudarė skolos mokėjimo sutartį, kuria suteikė teisę skolą padengti per šalių suderėtą lengvatinį terminą. Be to, 2009 m. liepos 17 d. šalys susitarė atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus trims mėnesiams, o sutarties terminą pratęsti dvylikai mėnesių. 2009 m. gruodžio 18 d. kasatorius prašė dar kartą pakeisti įsipareigojimų vykdymo tvarką, tačiau šis prašymas nebuvo apsvarstytas dėl jo paties neveikimo (nepateikė reikiamų dokumentų). Sutartys vienašališkai nutrauktos tik dėl to, kad kasatorius nevykdė pagrindinio įsipareigojimo – nustatytais terminais nemokėjo sutartinių įmokų. Griežtas lizingo sutarties nuostatų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl sutartinių įmokų nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, juolab kad šalys susitarė, kokiais atvejais sutartys gali būti nutrauktos (vėluojant vykdyti finansinius įsipareigojimus daugiau nei 30 kalendorinių dienų). Kasatorius neginčijo ir neginčija šių sutartinių nuostatų galiojimo, todėl jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas pažymi, kad kasaciniame skunde apskritai nepasisakoma dėl sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumą ir nevertinamos teismų išvados šiuo klausimu.

2. Ieškovas nurodo, kad vienašalis sutarčių nutraukimas buvo proporcinga pažeistų jo teisių gynimo priemonė. Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą neištaiso pažeidimo, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Teisė pasirinkti vieną nurodytų pažeistų teisių gynybos būdų priklauso lizingo davėjui ir tik jis gali spręsti, kuris būdas geriausiai atitinka jo interesus. Atsižvelgiant į lizingo sutarties subjektų siekiamus tikslus, aišku, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą, todėl tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2013">3K-3-367/2013</a>). Kadangi kasatorius turi finansinių sunkumų ir neturi reikiamų finansinių išteklių realiai ir ieškovui priimtinais terminais sumokėti visas mokėtinas įmokas, ieškovas nusprendė vienašališkai nutraukti sutartis, atsiimti turtą ir, jį realizavęs, bent iš dalies susigrąžinti investuotas lėšas.

3. Ieškovas nurodo, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 ir 9 straipsnių normos negali būti taikomos turtui, į kurį restruktūrizuojama bendrovė neturi daiktinių teisių. Kasatoriaus daiktinės teisės, įgytos lizingo sutarties pagrindu, pasibaigė prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą – ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, todėl jis įgijo pareigą gražinti turtą lizingo davėjui. Ieškovo nuomone, po vienašalio sutarties nutraukimo kasatorius privalėjo pataisyti apskaitos duomenis taip, kad turtas nebūtų apskaitomas kaip ilgalaikis bendrovės turtas. Aplinkybė, kad kasatorius nepatikslino apskaitos dokumentų, nesukūrė jam teisės naudotis ir valdyti svetimą turtą ir atitinkamai riboti ieškovo teisių atsiimti šį turtą. Šioje byloje ieškovas reikalavo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį kasatorius nebeturi daiktinių teisių, todėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis neturi būti vadovaujamasi. Be to, restruktūrizuojamos bendrovės statusas nesuteikia teisės neatlygintinai naudotis svetimu turtu prieš jo savininko valią net ir tuo atveju, kai šis turtas būtų reikalingas restruktūrizuojamos bendrovės mokumui atkurti. Dėl to teismai pagrįstai nusprendė, kad turtas privalo būti grąžintas ieškovui nepaisant to, kad jį bendrovė naudoja verslo tikslais. Ieškovo įsitikinimu, siekis atkurti vieno konkretaus verslo subjekto mokumą negali būti iškeliamas aukščiau už valstybės pareigą garantuoti tinkamą savininko teisių gynimą.

4. Dėl kasacinio teismo argumento, kad įpareigojimas grąžinti turtą teisėtam jo savininkui pažeidžia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, teisingumo, protingumo principus, ieškovas nurodo, jog nutartys iškelti restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti restruktūrizavimo planą negali turėti įtakos sprendimo šioje byloje teisėtumui. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant sprendimą, nebuvo aplinkybių, kuriomis grindžiamas kasacinis skundas (restruktūrizavimo bylos iškėlimas ir restruktūrizavimo plano patvirtinimas), todėl jos neturi teisinio ryšio su šios bylos ginčo dalyku ir pagrindu. Kasacinis skundas motyvuojamas išimtinai tik Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normų pažeidimu, t. y. kitomis aplinkybėmis nei atsakovas grindė savo poziciją pirmosios instancijos teisme.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl lizingo davėjo teisės, nutraukus lizingo sutartį, reikalauti iš restruktūrizuojamos įmonės grąžinti pagal šią sutartį perduotą daiktą

Pagal finansinės nuomos sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Swedbank lizingas“ v. UAB,,SAAS Capital Management Group“, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Visą sutarties laikotarpį lizingo davėjas išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, o lizingo gavėjas neturi disponavimo daiktu teisės, bet gauna ekonominę naudą. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2013">3K-3-523/2013</a>; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,SEB lizingas“ UAB,,Evekas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-623/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-623/2013">3K-3-623/2013</a>).

CK 6.574 straipsnyje nustatyta lizingo davėjo teisė, kai lizingo gavėjas pažeidžia sutartį, reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, kasatoriui nevykdant prisiimtų lizingo, papildomo finansavimo, skolos mokėjimo sutarčių, ieškovas išsiuntė pretenziją kasatoriui, reikalaudamas sumokėti pradelstą skolą per keturiolika dienų nuo pretenzijos datos. Šio reikalavimo nustatytu terminu neįvykdžius, ieškovas, remdamasis sutarties sąlygomis ir CK nuostatomis, 2010 m. balandžio 20 d. pranešė apie vienašališką sutarčių nutraukimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Kasatoriui neįvykdžius ir šio reikalavimo, lizingo davėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti susidariusią skolą ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Kasatorius (lizingo gavėjas) pateikė priešieškinį, ginčydamas sutarčių nutraukimo teisėtumą ir prašydamas pratęsti sutarčių vykdymo terminą. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad, kasatoriui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis jose nustatyta tvarka; pripažinę sutarčių nutraukimą teisėtu, teismai įpareigojo kasatorių grąžinti ieškovui lizingo sutarties pagrindu perduotą turtą ir sumokėti skolas. Kasaciniame skunde neginčijamas sutarčių nutraukimo teisėtumas ir iš esmės keliamas klausimas dėl lizingo davėjo teisės, vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, reikalauti, jog lizingo gavėjas – restruktūrizuojama įmonė – grąžintų jam daiktą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, nes, įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, draudžiama perduoti turtą kitiems asmenims, be to, sprendžiant tokį klausimą, turi būti atsižvelgta į įmonės restruktūrizavimo proceso tikslus, įvertinamas lizingo gavėjo ir lizingo davėjo teisių gynimo proporcingumas ir pan.

Įmonių restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti interesus, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ v. UAB „Litagros prekyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2010">3K-3-264/2010</a>). Svarbus restruktūrizavimo proceso ypatumas yra tas, kad jo metu, nors ir pakitusia forma, tebevykdoma įmonės ūkinė veikla ir verslas, tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve. Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, tai, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta UAB „Volunta Parket” restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2011">3K-3-429/2011</a>).

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės steigimo ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi šio įstatymo ir teismo nutartyje nustatytų apribojimų, valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai. Pagal šio straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo draudžiama parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises bei draudžiama perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitu asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai. Šiose teisės normose nustatytas imperatyvusis draudimas disponuoti restruktūrizuojamai bendrovei priklausančiu turtu, todėl tiek iškėlus restruktūrizavimo bylą, tiek restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, tiek vykdant veiklą pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą nustatytas draudimas perduoti įmonės turtą, valdomą nuosavybės ar patikėjimo teise, išskyrus atvejus, jei teismas leidžia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme neribojamos kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš restruktūrizuojamos įmonės valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. RAB „Vingriai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2011">3K-3-209/2011</a>). Taigi įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą nedraudžiama perduoti kitiems asmenims priklausančio turto.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą – pastatą, į kurį kasatorius nebeturėjo daiktinių teisių – 2010 m. balandžio 20 d. vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, lizingo sutarties pagrindu perduotas pastatas kasatoriui nepriklausė nei nuosavybės, nei patikėjimo teise. Kasatoriaus daiktinės teisės, turėtos lizingo sutarties pagrindu, į daiktą pasibaigė prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą, todėl, netekus daikto valdymo ir naudojimo teisių, atsirado pareiga gražinti daiktą lizingo davėjui. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus, todėl, siekiant restruktūrizavimo tikslų, negalima prioriteto suteikti tik restruktūrizuojamos įmonės interesams ir ignoruoti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Siekis atkurti verslo subjekto mokumą neturėtų būti iškeliamas aukščiau už pareigą garantuoti tinkamą savininko teisių gynimą. Restruktūrizavimo plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama atkurti bendrovės mokumą, turi būti teisėtos – jame negalima nustatyti naudojimosi svetimu turtu be jo savininko sutikimo net ir tuo atveju, jei šis turtas būtų reikalingas restruktūrizuojamos įmonės mokumui atkurti. Dėl to išsprendus šalių ginčą dėl lizingo ir kitų sutarčių nutraukimo teisėtumo, toks turtas nebegali būti apskaitomas kaip ilgalaikis kasatoriaus turtas ir restruktūrizuojamos įmonės apskaitos duomenys turi būti pataisyti. Restruktūrizavimo tikslų siekimas, ignoruojant savininko teises į nuosavybę, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to spręstina, kad restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia teisės neatlygintinai naudotis svetimu turtu prieš savininko valią, o šiuo procesu siekiami tikslai negali riboti lizingo davėjo pasirinkto jo teisių gynimo būdo.

Kasatorius teigia, kad, nagrinėjant šią bylą, teismams buvo žinoma, jog buvo kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos kasatoriui iškėlimo, todėl teismai, spręsdami dėl daikto grąžinimo, turėjo šią aplinkybę įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad siūlymas restruktūrizuoti įmonę, kelti restruktūrizavimo bylą, pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas ir jo gavimas bei prielaidų iškelti restruktūrizavimo bylą buvimas nereiškia, jog restruktūrizavimo byla bus iškelta, nes teismas gali jos ir neiškelti; įmonės restruktūrizavimas laikomas pradėtu nuo momento, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218/2012">3K-3-218/2012</a>; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta ŽŪB „Agrowill Alanta“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-100/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-100/2012">3K-3-100/2012</a>). Taigi aplinkybės, kad buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti lizingo sutarties nutraukimo teisėtumą ir kreditoriaus teisę susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams CK normas, reglamentuojančias lizingo sutarties nutraukimą ir jos teisinius padarinius, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas