Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. e2A-214-883/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02351-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.; 2.6.5.; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDQwOS0xMDMxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4409-1031/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4409-1031/2017">e2-4409-1031/2017</a> pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams K. G. ir G. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovo G. G. priešinį ieškinį ieškovui A. G. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas A. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės K. G. (buv. G.) 14 481 Eur skolos, o iš atsakovo G. G. – 7 812,51 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2017-03-04. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovų priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 726 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. G. mokėjimo pavedimu suteikė K. G. 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) beprocentę paskolą iki pareikalavimo. A. G. mirus, jos visą turimą turtą, taip pat ir suteiktą paskolą K. G., paveldėjo mirusiosios A. G. sūnus A. G. (ieškovas). Atsakovei K. G. neturint galimybės grąžinti visą paskolos sumą, dalį paskolos sumos – 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) sutiko perimti atsakovės K. G. brolis G. G. (atsakovas). (duomenys neskelbtini) pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas dalį paskolos sumos, t. y. 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) iš 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) perleido atsakovės broliui – G. G., kuris įsipareigojo už perleistą reikalavimą mokėti ieškovui po 800 Lt (231,69 Eur) per mėnesį. Atsakovas G. G. nuo 2016-11-04 nebevykdo savo įsipareigojimų, o atsakovei K. G. esant skolingai ieškovui 14 481 Eur, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsakovas G. G. nesutiko su ieškovo reikalavimais, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis buvo informuotas K. G. apie tai, kad skola ieškovui yra grąžinta, todėl mokėjimų nuo 2016 m. nebevykdė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nesąžiningas, ieškovas siekia finansinės naudos.

Atsakovė K. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo A. G. ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš mirusiosios ieškovo motinos A. G. pasiskolintus pinigus grąžino A. G. prieš jos mirtį, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

A. G. G. teismui pateikė priešieškinį, kuriuos prašė pripažinti negaliojančia ieškovo A. G. ir atsakovo G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti atsakovui G. G. iš ieškovo A. G. 7 247,72 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš ieškovo A. G. visas atsakovo G. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo A. G. ir atsakovo G. G. sudarytoje reikalavimo perleidimo sutartyje pradinė prievolė buvo suformuluota labai abstrakčiai, nenurodytas prievolės atsiradimo pagrindas, ieškovas perleido reikalavimą, kurio jis pats neturėjo. Nurodė, kad pradinė skolininkė K. G. niekuomet nebuvo sudariusi jokių paskolos sutarčių su mirusiąja A. G., pagal kurias būtų pasiskolinusi 70 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad neegzistavus susitarimui tarp pradinės skolininkės K. G. ir A. G. dėl 70 000 Lt, K. G. tokios sumos niekuomet nesiskolino, todėl atsakovui G. G. ginčijama sutartimi buvo perkelta skola, kuri niekuomet neegzistavo. Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovas, siekdamas pasipelnyti ir apgauti atsakovą G. G., pateikė jam melagingus faktus apie nebūtą K. G. 70 000 litų skolą A. G..

A. K. G. pareiškė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo visiškai sutiko su priešieškiniu ir jame išdėstytais motyvais ir prašė atsakovo G. G. priešieškinį ieškovui A. G. patenkinti pilnai.

Ieškovas A. G. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovo G. G. priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (605,00 Eur). Nurodė, kad ieškovo mama A. G. mokėjimo pavedimu suteikė K. G. 120 000,00 Lt beprocentę paskolą iki pareikalavimo. Paskolos davėjai mirus, visą mamos turtą paveldėjo jos sūnus A. G.. Paskolos dalį, t. y. 70 000 Lt pasisiūlė grąžinti atsakovas G. G., kuris pats paruošė reikalavimo perleidimo sutartį ir nuo 2011-10-26 ėmė ją vykdyti. Jokio psichologinio spaudimo ieškovas atsakovui sutarties pasirašymo metu nedarė, atsakovas suprato sutarties esmę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės K. G. ieškovui A. G. 14 481 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 932,84 Eur; iš atsakovo G. G. priteisė ieškovo A. G. naudai 8 507,57 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 547,16 Eur.

Teismas sprendė, kad ieškovas, priėmęs savo motinos A. G. palikimą ir būdamas vieninteliu įpėdiniu, įgijo reikalavimo teisę į mirusiosios paskolintą pinigų sumą. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė, įrodinėdama pinigų grąžinimą A. G., nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, paskolos grąžinimą įrodinėjo vienintelio liudytojo parodymais. Teismas nurodė, kad įvertinus atsakovės individualias charakteristikas (amžių ir išsilavinimą), pagal paskolos suteikimo charakteristikas, turėjo užfiksuoti paskolos grąžinimą, o to nepadariusi, pati prisiėmė tam tikras rizikas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra labiau tikėtina, jog atsakovė ieškovo motinai A. G. paskolos nėra grąžinusi.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovo G. G. susitarimas dėl skolos perkėlimo atitiko civilinių santykių esmę, neprieštaravo CK 6.115 straipsnio reguliavimui. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, jog pradinė prievolė buvo suformuluota abstrakčiai. Teismas sprendė kad atsakovas žinojo, kokia yra jo sesei paskolinta pinigų suma, ir sutiko, kad jam būtų perkelta būtent tokia skolos dalis, kuri nurodyta sudarytoje sutartyje. Atsakovas žinojo, kad priima dalį savo sesers K. G. skolos, šalims buvo aišku, kokia skolos dalis yra perkeliama ir koks šios skolos atsiradimo pagrindas. Teismas sprendė, kad atsakovas dirbtinai ir nepagrįstai atriboja 70 000 Lt reikalavimo sumą nuo visos 120 000 Lt reikalavimo sumos. Sudarant skolos perkėlimo sutartį ieškovas ir atsakovas galėjo susitarti ir dėl dalies skolos perkėlimo.

Teismas taip pat vertino, kad atsakovas priešieškiniu neįrodė nei apgaulės, nei grasinimų, kad sutarties nepasirašymo atveju ieškovas imsis priemonių prieš atsakovo tėvą. Teismas sprendė, kad šalys teisėtai sudarė dalies skolos perkėlimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

A. G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDQwOS0xMDMxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4409-1031/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4409-1031/2017">e2-4409-1031/2017</a> dalį, kuria iš atsakovo G. G. ieškovui A. G. buvo priteista 8 507,57 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir 547,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo A. G. ieškinio dalį atsakovo G. G. atžvilgiu atmesti ir visiškai tenkinti atsakovo G. G. priešieškinį, taip pat priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis turėjo ne tik skolos perkėlimo sutarties požymių, bet ir reikalavimo perleidimo sutarčiai būdingų požymių. Apeliantas G. G. ne tik perėmė 70 000 litų skolos sumą, bet ir įgijo reikalavimo teisę minėtai sumai iš K. G., tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo tuo, kad šalys sudarė skolos perkėlimo sutartį ir visiškai neanalizavo, kad buvo perleistas reikalavimas, kuris niekuomet neegzistavo.

G. G. ir A. G. sudarė skolos perkėlimo sutartį dėl 70 000 Lt sumos, tačiau A. G. niekuomet nebuvo sudariusi jokių paskolos sutarčių su K. G. dėl 70 000 Lt sumos, todėl A. G. perkėlė skolą ir perleido reikalavimą, kuris niekuomet neegzistavo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo G. G. priešieškinį, neįvertino prievolės, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, t. y. nebuvo identifikuota pradinė prievolė.

G. G. iš dalies įvykdė prievolę, kurios K. G. niekuomet neturėjo, todėl jis negali tinkamai įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teisių, nes neįmanoma reikalauti įvykdyti prievolę, kuri niekuomet neegzistavo.

Teismas šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus aiškino plečiamai, skirtingai nei šalys pačios numatė sutartyje.

Tai, kad šalys nesusitarė dėl dalinio 120 000 Lt skolos perėmimo, patvirtina ir šalių konkliudentiniai veiksmai, nes ieškovas A. G. nuo pat (duomenys neskelbtini), kuomet buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, iki 2017 m. kovo mėnesio niekuomet nereikalavo likusios 50 000 Lt sumos iš K. G., todėl akivaizdu, kad jei G. G. būtų perėmęs tik dalį skolos, likusios sumos būtų reikalaujama iš pagrindinės skolininkės.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad atsakovas buvo suklaidintas ir apgautas dėl pačios sandorio esmės, t. y. dėl to, kad prievolė dėl 70 000 Lt niekuomet neegzistavo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo atmesti apelianto G. G. apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 605,00 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad K. G. nebuvo skolinga mirusiajai A. G. 120 000 Lt ir kad ieškovas negalėjo perleisti atsakovui dalį minėtos skolos – 70 000 Lt, nes tokia skola neegzistavo. Tokiu būdu apeliantas bando įtikinti teismą, kad turėjo būti dvi paskolos – viena dėl 120 000 Lt, kurią atsakovė yra neva grąžinusi, ir kita – 70 000 Lt, kuri iš viso nebuvo suteikta.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netinkamai aiškino 2011 m. spalio 4 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas ir jos turinį ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas šia sutartimi perėmė dalį (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos ir jokio atsakovo suklaidinimo dėl sandorio esmės nebuvo.

(duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo teisės sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, sutarties sąlygos ir jose nustatytos šalių teisės bei pareigos yra aiškios ir suprantamos, atsakovas G. G. turi didesnę patirtį sandorių sudaryme, jis turėjo visas galimybes pakeisti, pakoreguoti sutarties tekstą, formuluotes, kurias jis pats ruošė ir įrašė į sutartį.

Iš viso skolos perleidimo sutarties turinio, atsakovo elgesio ir jo atliktų veiksmų po sutarties sudarymo (atliktų mokėjimų) yra aišku, kad šalys buvo susitarusios dėl reikalavimo dalies – 70 000 Lt, atsiradusio iš 120 000 Lt paskolos, suteiktos (duomenys neskelbtini) atsakovei K. G. perleidimo.

(duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta laisva šalių valia, sutarties sąlygos ir jose nustatytos šalių teisės bei pareigos yra aiškios ir suprantamos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti atsakovo vykdyti šalių sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, dėl reikalavimo pagrindo pagal minėtą sutartį.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. G. (ieškovo motina) mokėjimo pavedimu (1 t., b. l. 16) suteikė atsakovei K. G. (G.) 120 000 Lt beprocentę paskolą. (duomenys neskelbtini) A. G. mirus, ieškovas A. G. priėmė savo motinos palikimą ir su apeliantu G. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (I t., 5 b. l.), pagal kurią A. G. perėmė mirusiosios A. G. reikalavimą skolininkei K. G. – 70 000 Lt sumai ir perkėlė reikalavimus naujajam skolininkui G. G.. G. G. pagal minėtą sutartį įsipareigojo A. G. mokėti po 800 Lt kas mėnesį. Ieškovas nurodė, kad paskutinis mokėjimas į jo sąskaitą pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį buvo atliktas 2016 m. lapkričio 4 d., iš viso atsakovas ieškovui sumokėjo 7 247,72 Eur. Atsakovams nebegrąžinant likusios sumos ieškovui, pastarasis kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties aiškinimo

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2018).

Pirmosios instancijos teismas A. G. ir G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį laikė skolos perkėlimo sutartimi, pagal kurią A. G., priėmęs A. G. palikimą, tame tarpe ir reikalavimą dėl K. G. negrąžintos skolos, perkėlė dalį reikalavimo trečiajam asmeniui (jo sutikimu) apeliantui G. G..

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira prievolės asmenų pasikeitimo rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimas galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis).

A. G. ir G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties 1 punkte buvo numatyta, kad „... kreditorius (pagal sutartį – A. G.) perima pradinio kreditoriaus A. G.... reikalavimus po mirties...pagal paveldėjimo teisę skolininkei K. G. 70 000 Lt sumai ir perkelia reikalavimus šiai sumai Naujajam skolininkui“. Tokia sutarties formuluotė patvirtina, kad šalys minėta sutartimi siekė tokio rezultato, pagal kurį G. G. prisiimtų dalį K. G. skolos ir mokėtų ją dalimis po 800 Lt kas mėnesį A. G. (sutarties 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. G. ir G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį vertino skolos perkėlimo sutartimi.

Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijama sutartimi jis ne tik perėmė 70 000 Lt paskolos sumą, bet ir įgijo reikalavimo teisę minėtai sumai iš atsakovės K. G., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, kad buvo perleistas reikalavimas, kuris niekuomet neegzistavo. Apeliantas nurodo, kad jis su A. G. sudarė skolos perkėlimo sutartį dėl 70 000 Lt sumos, tačiau A. G. niekuomet nebuvo sudariusi jokių paskolos sutarčių su K. G. dėl 70 000 Lt sumos, todėl A. G. perkėlė skolą ir perleido reikalavimą, kuris niekuomet neegzistavo. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kaip nepagrįstą.

Reikalavimo perleidimas yra vienas iš prievolės šalių pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama kreditoriaus teisė perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi, o CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. motina A. G. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu (I t., 16 b. l.) suteikė K. G. (anksčiau – Grachauskaitė) 120 000 Lt beprocentę paskolą iki pareikalavimo. A. G. mirus jos palikimą, tame tarpe ir teisę reikalauti 120 000 Lt paskolos ir K. G. įgijo mirusiosios sūnus A. G.. Atsakovei K. G. neturint galimybės grąžinti minėtos paskolos, A. G. sudarė (duomenys neskelbtini) sutartį su G. G. dėl dalies skolos (70 000 Lt) perkėlimo G. G.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas nepagrįstai siekia atriboti 70 000 Lt reikalavimo sumą nuo visos 120 000 Lt reikalavimo sumos. Prievolės dalykui esant daliam, kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimo teisę, arba tik jos dalį (CK 6.24 str.). atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog sutartimi A. G. G. G. perleido dalį bendro 120 000 Lt dydžio reikalavimo, kurį jis prieš reikalavimo perleidimo sutartį turėjo į K. G.. Likusios reikalavimo dalies (50 000 Lt) neperleidus, A. G. toliau turi galiojančią reikalavimo teisę minėtai sumai iš K. G.. Nesant įrodymų, kad atsakovė būtų grąžinusi iš jos reikalaujamą sumą A. G., pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės K. G. 14 481 Eur ieškovui, ši teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta ir yra įsiteisėjusi (CPK 279 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto G. G. priešieškinį, neįvertino prievolės, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, t. y. nebuvo identifikuota pradinė prievolė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš sutarties turinio yra pakankamai aišku, kokios sutarties pagrindu buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis. Kaip minėta, sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad Naujasis kreditorius (pagal sutartį – A. G.) perima pradinio kreditoriaus A. G. reikalavimus po mirties pagal paveldėjimo teisę skolininkei K. G. 70 000 Lt sumai ir perkelia reikalavimus šiai sumai Naujajam skolininkui (pagal sutartį – G. G.). Byloje nesant duomenų apie kitokius tarp ginčo šalių egzistuojančius sutartinius santykius nėra pagrįsta teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarp A. G. ir G. G. sudarytą sutartį neidentifikavo pradinės prievolės, todėl šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistina 605 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė