Civilinė byla Nr. e2A-197-883/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08741-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.5.; 2.6.37. 3.3.1.18.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ ieškinį atsakovams: T. B., A. E., J. S., P. G., R. T., V. B., N. E., D. P., J. J., J. V., J. J., S. I., D. K., A. T., I. K., tretiesiems asmenims: VĮ Registrų centrui, Č. B., Ž. A., V. S., L. P., D. K., B. D., M. G., E. G., A. V., E. V., V. Š., V. S., V. P., A. J. M., S. B., V. S. dėl 2016-09-06 Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, dėl 2016-09-06 Jungtinės veiklos sutarties ir 2016-09-06 Daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiauliuose savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais.
.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Paskirtis“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama pripažinti daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiaulių m., savininkų 2016-09-06 susirinkimą neįvykusiu, o šio susirinkimo sprendimus ir protokolą pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais; pripažinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo organų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį negaliojančia.
Ieškinyje nurodo, kad 2002-04-02 Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 99, UAB „Paskirtis“ buvo paskirta gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiaulių m., patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi. 2016-09-09 VĮ Registrų centras įregistravo daugiabučio namo Gegužių g. 65, Šiaulių m., bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė, gindama savo bei gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiauliuose, gyventojų interesus, nors ji ir nėra ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, tačiau būdama paskirta bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, realizuoja savo teisę kreiptis į teismą ir teigia, kad 2016-09-06 sudarant Jungtinės veiklos sutartį buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, nes 2016-09-06 Daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimas neįvyko ir joks sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo nebuvo priimtas, todėl 2016-09-06 susirinkimo priimtus sprendimus ir protokolą prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.
Atsakovė A. D. (daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65 savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad byloje nėra jokių dokumentų, kokiu pagrindu ieškovė administruoja daugiabutį namą; pagal galiojantį teisinį reglamentavimą namo administratorius nelaikytinas turinčių teisinį suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos, ieškinys yra pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens; savininkų valia negali būti paneigta vien dėl procedūrinių susirinkimo sušaukimo taisyklių nesilaikymo; butų savininkai jokių pretenzijų dėl jungtinės veiklos sutarties, kuri išreiškia daugumos savininkų valią, nereiškia.
Atsakovai P. E. (teisių perėmėja N. E.), J. V., T. B. atsiliepimuose į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, nes ginčijama jungtinės veiklos sutartis atitinka namo gyventojų valią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis CK 6.227, CK 1.78 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgęs, kad ieškovė UAB „Paskirtis“ nėra jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia ginčijama sutartis, sprendė, kad ieškovė neturi teisės kreiptis dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo administravimas - tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Teismas konstatavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), sprendė, kad ieškinys yra pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl ieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs byloje dalyvavusius asmenis (daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiaulių m., savininkus), sprendė, jog 2016-09-06 įvyko šio namo butų savininkų susirinkimas ir gyventojai aiškiai išreiškė savo valią dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant jungtinės veiklos sutartį, ir naujos administruojančios įmonės pasirinkimo. Susirinkimas įvyko 2016-09-06 18 val. namo kieme, visi susirinkę asmenys nutarė atsisakyti UAB „Paskirtis“ paslaugų; kadangi dėl darbo ir asmeninių reikalų ne visi gyventojai galėjo atvykti į susirinkimą asmeniškai, tai iš dalies gyventojų parašai buvo surinkti einant per butus. Visi 2016-09-06 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje esantys parašai yra tų gyventojų, kurių valia buvo tokią sutartį sudaryti, kvorumas buvo, parašai nėra suklastoti.
Teismas nustatė, kad atsakovai buvo nepatenkinti namo administratoriaus UAB „Paskirtis“ teikiamomis paslaugomis, ir namo gyventojai sprendė klausimą dėl naujo namo administratoriaus pasirinkimo. Teismo nuomone, atsakovai pagrįstai siekė realizuoti jiems įstatymo suteiktą teisę sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir pasirinkti namo administratorių savo nuožiūra, o ne tenkintis administracine tvarka paskirto administratoriaus teikiamomis jų netenkinančiomis paslaugomis.
Teismo vertinimu, procedūriniai pažeidimai, galimai padaryti šaukiant susirinkimą ar fiksuojant jo eigą, nedaro sutarties, sudarytos daugumos namo butų savininkų valia, negaliojančia; ieškovo nurodytos aplinkybės apie procedūrinius pažeidimus, atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties pobūdį ir tikslą, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti negaliojančia jungtinės veiklos sutarties. Pažymėjo, kad vertinant ginčo sutarties teisėtumą, svarbi ir ta aplinkybė, jog ginčo sutartis sudaryta rašytine forma ir yra įregistruota VĮ Registrų centre (CK 6.969 str.)
Teismas konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65 bendraturčiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, sudarydami jungtinės veiklos sutartį, kurios nė vienas iš dalyvių neginčija ir kuri atitinka daugumos valią, todėl tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek Šiaulių m. sav., Gegužių g. 65-ojo namo savininkų susirinkimo protokolo naikinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendime nepasisakė, ar ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų 2016-09-06 susirinkimą nevykusiu, šio susirinkimo protokolą ir sprendimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Apeliantės nuomone, teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus turi tiek bendrijos nariai, tiek kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams toks sprendimas turi įtakos (LAT 2010-07-02 nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2010">3K-3-327/2010</a>).
11.2 Teismas nustatė, kad ieškovė yra netinkamas ieškovas ir neturi teisės kreiptis dėl 2016-09-06 jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, neištyręs, ar sudarant sutartį nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos, ar nėra absoliutaus sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo.
11.3 Teismas neteisingai aiškino sutarties laisvės principą. Ginčijama jungtinės veiklos sutartimi iš esmės yra keičiamas daugiabučio namo administratorius. Susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti ginčijamą sutartį, turėjo būti sušauktas, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos Aprašo 3 punktu bei CK 4.85 straipsnio nuostatomis. Ieškovė, daugiabučio namo savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, neteko įgaliojimų, ginčijamos sutarties sudarymas turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl sutarties nuginčijimo. Ieškovė gina pažeistus savo ir atstovaujamų klientų – butų savininkų – interesus ir teises, t. y., gina viešąjį interesą.
11.4. Teismas neteisingai aiškino įstatymus, reglamentuojančius Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo sušaukimo, sprendimų priėmimo tvarką. Į UAB „Paskirtis“, kaip gyvenamojo namo administratorių, butų savininkai ar gyventojai nustatyta tvarka dėl susirinkimo sušaukimo nesikreipė (CK 4.85 str. 5 d.). Namo laiptinių skelbimo lentose nebuvo informacijos apie numatomą susirinkimo darbotvarkę ar siūlomus sprendimus, butų savininkai apie šaukiamą susirinkimo informuoti nebuvo (trečiojo asmens Ž. A. paaiškinimai). Susirinkimas neįvyko, jame nebuvo balsuota, jokie sprendimai priimti nebuvo. Prie susirinkimo protokolo nėra dalyvaujančių asmenų sąrašo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad susirinkimo buvo kvorumas. Susirinkime dalyvavo ir sutartį pasirašė tik 15 balsavimo teisę turinčių savininkų, tai yra mažiau negu 51 procentas patalpų savininkų, todėl sprendimas neteisėtas.
11.5 Susirinkimo protokole nėra nurodytas balsų skaičiavimo komisijos išrinkimas, vietoje A. T. už susirinkimo sekretorių pasirašė jo sutuoktinė G. T., todėl sprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį yra neteisėtas.
11.6 Teismas neįvertino, kad susirinkimo protokole nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl susirinkimo vietos, pradžios ir pabaigos laiko, išrinktų pirmininko ir sekretoriaus, balsavimo fakto ir jo rezultatų, priimtų sprendimų; kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo pasirašyta susirinkimo metu dalyvavusių asmenų, kad parašai buvo renkami keletą dienų po susirinkimo.
11.7 Teismas byloje surinktus įrodymus vertino neišsamiai, fragmentiškai, paviršutiniškai, pažeidžiant įrodymų visumos vertinimo principą, nesirėmė ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-78075-16, neįvertino liudytojos G. T. parodymų, įgalioto asmens G. D. paaiškinimų prieštaringumo.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodė, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės prašymą.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. D. nurodė, kad apeliantė nenurodo, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė ar netinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais; LR CK 4.85 straipsnio 7 punkte nustatyta galimybė savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo; teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčių valia turi aukštesnę teisinę vertę už ieškovė ekonominį interesą teikti administravimo paslaugas; ginčijama jungtinės veiklos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir nėra absoliutaus sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį, dėl tokios sutarties sudarymo tvarkos, dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2002-04-02 Šiaulių m. savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 99, ieškovė UAB „Paskirtis“ buvo paskirta gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiauliuose, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi. 2016-09-06 vyko daugiabučio namo Gegužių g. 65 savininkų susirinkimas. Susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime buvo nutarta pritarti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui sudarant jungtinės veiklos sutartį; jungtinės veiklos įgaliotu asmeniu išrinkti G. A. D.; taip pat kvorumo sprendimu ir surinktais gyventojų parašais nuspręsta pasirinkti namo bendrojo objektų valdymo ir priežiūros administruojančią įmonę UAB „Pietinis būstas“. 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo Šiauliuose, Gegužių g. 65, butų ir kitų patalpų, (kurių skaičius 30) savininkai sudarė namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos(partnerystės) sutartį, kuri įgaliotu asmeniu paskyrė G. A. D.. Sutartis VĮ Registrų centras įregistruota 2016-09-09.
Dėl teisės pareikšti ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovė UAB „Paskirtis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Gegužių g. 65, jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė savo ieškinį grindė motyvais, kad sutartis yra neteisėta, nes nebuvo sudaryta butų savininkų susirinkime, sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017-11-28 sprendimu reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Apeliantė (ieškovė) UAB „Paskirtis“ su priimtu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai.
Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją, ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2010">3K-3-274/2010</a>, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2013">3K-3-152/2013</a>).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė 2002-04-02 sprendimu Nr. 99 patvirtino butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime pasirinktą daugiabučio namo Šiauliuose, Gegužių g. 65, bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratorių UAB „Paskirtis“. Taip pat nustatyta, kad namo bendrasavininkiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, 2016-09-06 sudarydami jungtinės veiklos sutartį.
Nors tiek administratoriaus paskyrimas, tiek jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97-421/2016">3K-3-97-421/2016</a>).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad konstatavus, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Todėl šioje byloje ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytą jungtinės veiklos sutartį.
Dėl absoliutaus jungtinės veiklos sutarties negaliojimo pagrindo
CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė; absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva). Apeliantė teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. Dl-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio reikalavimus.
CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Jo pirmoje dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 dalis) arba nesušaukus susirinkimo (7 dalis). Pagal CK 4.85 straipsnio 7 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad jungtinės veiklos sutartį pasirašė 16 savininkų iš 30. Pažymėtina, kad nei vienas iš jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių asmenų (atsakovų) bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prieštaravimo dėl sudarytos jungtinės veiklos sutarties, nenurodė, kad sutartį pasirašė dėl suklydimo. Apeliantės nurodyta Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra poįstatyminio akto procedūrinio pobūdžio norma. Nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, kad jungtinės veiklos sutartį dalis savininkų pasirašė susirinkime, o kiti – vėliau, nesudaro pagrindo teismui pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Dėl reikalavimo pripažinti 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimą neįvykusiu, susirinkimo protokolą ir sprendimus pripažinti negaliojančiais
Apeliantė teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2016-09-06 neįvyko. Ieškovė nurodo, kad 2016-09-06 susirinkimas nebuvo sušauktas, namo laiptinėse esančiose skelbimų lentose nebuvo jokios informacijos apie numatomo susirinkimo dienotvarkę bei siūlomus sprendimus, apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti ne visi butų savininkai. Ieškovė, ginčydama 2016-09-06 susirinkimo protokolą ir priimtus sprendimus, nurodo, kad prie protokolo nėra pateiktas dalyvavusių asmenų sąrašas, protokolą pasirašė ne susirinkimo sekretorius A. T., o jo žmona G. T..
Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str.).
Pažymėtina, kad administratoriaus pakeitimo iniciatyva priskirta butų ir kitų patalpų savininkams. Kad savininkų sprendimas pakeisti administratorių būtų teisėtas, jis turi būti priimtas ne tik savininkams priskirtos kompetencijos ribose, bet ir laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos. Kaip jau minėta, 2016-09-06 daugiabučio namo Gegužių g. 65 savininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad „kvorumo sprendimu ir surinktais gyventojų parašais nuspręsta pasirinkti namo bendrojo objektų valdymo ir priežiūros administruojančią įmonę UAB „Pietinis būstas“, tai reiškia, kad ginčijamas sprendimas turi įtakos ieškovės UAB „Paskirtis“ interesams.
Išvadą, jog 2016-09-06 įvyko namo butų savininkų susirinkimas ir gyventojai aiškiai išreiškė savo valią dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo sudarant jungtinės veiklos sutartį ir naujos administruojančios įmonės pasirinkimo, pirmosios instancijos teismas grindė vien tik gyventojų paaiškinimais ir jungtinės veiklos sutartyje esančiais gyventojų parašais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2016-09-06 susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumo laikytina nepagrįsta, nes sprendime nėra nurodyti konkretūs įrodymai, leidę teismui padaryti tokią išvadą.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino neišsamiai, dėl dalies įrodymų visiškai nepasisakė, nevertino atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-06 susirinkimas buvo kviečiamas gyventojų iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės dėl susirinkime dalyvavusių butų savininkų skaičiaus. Byloje nėra pateiktas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas. Kaip minėta, teismas, teigdamas kad kvorumas buvo, rėmėsi būtent jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių asmenų sąrašu.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovų teikti paaiškinimai buvo mažai informatyvūs (atsakovai negalėjo nurodyti tikslaus 2016-09-06 susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus), nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Atsakovė G. A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad <..į susirinkimą nesusirinko reikiamas kiekis gyventojų, kad galėtume priimti sprendimą, nes dauguma gyventojų dirba dviem pamainomis ir susitikti visiems kartu niekaip nepavyksta...ėjome per gyventojus...rinkti parašus....> (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01160005503230, 56 l.). Liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad <...Į susirinkimą atėjo tik keletas gyventojų, todėl pagal tvarką negalėjome priimti sprendimo..> (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01160005503230, 51 l.). Atsakovės S. I., R. T., J. J., D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jungtinės veiklos sutartį pasirašė ne susirinkime, o sutartį atnešus joms į namus. Teismas pažymi, kad šalies, kuri yra fizinis asmuo, paaiškinimas, duotas ikiteisminio tyrimo byloje, atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, jeigu paaiškinime yra duomenys apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai pripažino, kad 2016-09-06 susirinkime dalyvavo pakankamas skaičius savininkų.
Ieškovė taip pat ginčija 2016-09-06 susirinkimo protokolą bei sprendimus ir prašo pripažinti juos negaliojančiais. Protokolas yra dokumentas, kuriame turi būti užprotokoluotas realiai įvykęs daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas. Ieškovė, ginčydama protokolą, nurodė, kad atsakovas A. T. susirinkime nedalyvavo, protokolo nesudarė ir protokolo kaip susirinkimo sekretorius nepasirašė. Byloje nustatyta, jog susirinkimo metu nebuvo kvorumo ir kad protokolą pasirašė ne sekretorius A. T., o jo sutuoktinė G. T.. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kuomet susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu dėl kvorumo nebuvimo, tokio susirinkimo protokolas negali būti pripažintas teisėtu ir galiojančiu, todėl pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, taip pat negali būti teisėtais laikomi tokiame susirinkime priimti sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2016-09-06 susirinkimo metu nebuvo reikalaujamo butų ir kitų patalpų savininkų skaičiaus, todėl šis susirinkimas laikytinas neįvykusiu, o jo metu priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimą neįvykusiu, šio susirinkimo sprendimus ir protokolą pripažinti negaliojančiais.
Dėl bylos baigties
Esant nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, taip pat nurodytoms šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys dėl 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestas, panaikintina, ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl šių priežasčių ieškovės apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu tik iš dalies. Taip pat pažymėtina, kad minėto reikalavimo patenkinimas nedaro įtakos, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes kaip jau buvo nurodyta pirmiau, sudarant jungtinės veiklos sutartį imperatyvios įstatymo normos nebuvo pažeistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys dėl 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas, šia apeliacinio teismo nutartimi yra panaikinta, todėl pagal CPK 93 straipsnio nuostatas perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Kaip matyti iš bylos, ieškovė už ieškinį buvo sumokėjusi 30,75 Eur žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 600 Eur. Kadangi ieškovės ieškinio dalis dėl 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais patenkinta, todėl ieškovei priteistina 315,38 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
2016-09-06 protokolą pasirašė atsakovė G. A. D.. Atsakovas A. T. ginčijamame protokole yra įvardintas susirinkimo sekretoriumi. Bylos medžiaga nustatyta, kad protokole už A. T. kaip šeimos narys pasirašė jo sutuoktinė G. T. (liudytojo A. T. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01160005503230, 47 l.; 2017-09-25 teismo posėdžio garso įrašas, liudytojos G. T. parodymai). Atsakovas A. T. nurodė neprieštaraujantis G. T. atliktiems veiksmams, jis turi prisiimti šių veiksmų teisines pasekmes (CK 2.133 str.), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų G. D. ir A. T. po 157,69 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidos sudarė 300 Eur. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovų G. A. D. ir A. T. priteistina po 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti 2016-09-06 Šiaulių m. Gegužių g. 65 namo savininkų susirinkimą neįvykusiu, pripažinti 2016-09-06 Šiaulių m. Gegužių g. 65 namo savininkų susirinkimo protokolą ir sprendimus negaliojančiais.
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2016-09-06 daugiabučio namo Gegužių g. 65, Šiauliuose, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo negaliojančia.
Priteisti ieškovei UAB „Paskirtis“ (j. a. k. 144971960) iš atsakovės G. A. D. 270,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei UAB „Paskirtis“ iš atsakovo A. T. 270,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
