Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-29-1155/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00100-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,
sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. O.,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. O., nuo 2021 m. spalio 15 d. būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o pirmenybę teikė atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.
Šiais savo veiksmais K. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu K. O. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Parodė, kad turėjo įsiskolinimą VMI, pats mokestinės nepriemokos nemokėjo, ji kelis kartus buvo nurašyta priverstinai. Turėjo vieną užsakovą, atliko jam rangos darbus, tačiau subrangovas pridarė broko ir dingo, todėl šį broką turėjo ištaisyti už savo lėšas. Įvairūs VMI pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti siekiant tęsti bendrovės veiklą – sumokant tiekėjams ir subrangovams, bet bendrovė nuo 2024 m. rugsėjo mėn. veiklos nebevykdo, darbuotojus atleido, bendrovei iškelta bankroto byla. Nemano, kad elgėsi piktybiškai, bet geriau susidėliojęs prioritetus, galėjo kažkiek sumokėti ir mokesčių.
VMI atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko VMI pareiškime išdėstytą poziciją (b. l. 43).
VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (pareiškimas teisme gautas 2025 m. sausio 24 d.), kuriame prašė K. O. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam sankcijoje numatytą baudą.
VMI pareiškime nurodyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. spalio 18 d. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2021 m. spalio 15 d. iki dabar eina K. O. VMI yra bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 sausio 24 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 36 072,33 Eur (gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 2,82 Eur, pelno mokesčio, jo delspinigių ir mokesčio avanso – 33 279,2 Eur, pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių – 2 790,31 Eur). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo 16 d., jai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.
VMI pareiškime paaiškinta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1436-614/2025 pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Bendrovė 2024 m. birželio 27 d. kreipėsi su prašymu į VMI, prašydama išdėstyti turimą 18 624,27 Eur mokestinę nepriemoką, nurodydama, jog bendrovei sunkus metas ir trūksta lėšų. Šio prašymo pagrindu VMI su bendrove buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį: 2024 m. liepos 3 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-68897 dėl 18 624,27 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2024 spalio 25 d. Ši mokestinės paskolos sutartis, bendrovei jos nevykdant, VMI viršininko 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-105291 buvo nutraukta. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.
VMI pareiškime pažymėta, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2024 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. RNA-39970 kreipėsi į Swedbank, AB, prašydama pateikti informaciją apie bendrovės piniginių lėšų likučius, jų judėjimą, taip pat informaciją apie bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Swedbank, AB 2024 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S/10839 pateikė bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT20 7300 0101 6975 7262 išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d., iš kurio nustatyta, kad bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d., vykdydamas atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. O būtent 2024 m. liepos 12 d. sumokėjo 1 600 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola VMI buvo 2 302,72 Eur, 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 3 663 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola VMI buvo 4 746,94 Eur, 2024 m. rugpjūčio 9 d. – 1 000 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola VMI buvo 6 063,46 Eur, 2024 m. rugpjūčio 19 d. – 1 000 Eur (duomenys neskelbtini), 1 694 Eur (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola VMI buvo 6 063,46 Eur, 2024 m. rugsėjo 5 d. – 4 612,73 Eur (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola VMI buvo 9 486,66 Eur, 2024 m. rugsėjo 13 d. – 2 000 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola VMI buvo 10 833,68 Eur. Taigi, nurodytos finansinės operacijos patvirtina, kad bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI, ir būtent dėl tokių bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai.
VMI pareiškime pažymėta, kad nurodytu laikotarpiu bendrovė VMI geranoriškai neatliko jokių įmokų, o 3 660,90 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka, kai tuo tarpu kitiems bendrovės kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu iš viso pervedė 23 469,73 Eur, kas rodo bendrovės vadovo piktybiškumą ir tyčią, t. y., kad jis sąmoningai nevykdė bendrovės įsipareigojimų VMI.
VMI pareiškime apibendrinta, kad K. O. nuo 2021 m. spalio 15 d. iki dabar, būdamas bendrovės vadovas, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. atsiskaitė negrynaisiais pinigais su prieš tai nurodytais kreditoriais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus, neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2–4).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi iškėlė K. O. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovas, nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 rugsėjo 13 d. nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdamas VMI teises (b. l. 27–28).
Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo nustatyta, kad K. O. nuo 2021 m. spalio 15 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir nuo 2021 m. spalio 20 d. Mano VMI paskyros atstovas (b. l. 5–6).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) vadovas yra K. O. (b. l. 33–34).
Iš mokestinės nepriemokos balansų nustatyta, kad 2024 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sudarė 2 297,45 Eur, dėl pelno mokesčio delspinigių – 5,27 Eur (iš viso 2 302,72 Eur). 2024 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių sudarė 23,45 Eur, dėl pelno mokesčio delspinigių – 5,27 Eur (iš viso 28,72 Eur), nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 4 718,22 Eur. 2024 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 1 340 Eur, dėl pelno mokesčio delspinigių – 5,27 Eur (iš viso 1 345,27 Eur), nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 4 718,22 Eur. 2024 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio – 1 340 Eur, dėl pelno mokesčio delspinigių – 5,27 Eur (iš viso 1 345,27 Eur), nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 4 718,22 Eur. 2024 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl pelno mokesčio delspinigių – 5,27 Eur, dėl pridėtinės vertės mokesčio delspinigių – 14,43 Eur (iš viso 19,70 Eur), nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 9 466,96 Eur. 2024 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių – 1 361,45 Eur, dėl pelno mokesčio delspinigių – 5,27 Eur (iš viso 1 366,72 Eur), nemokestinė prievolė pagal mokestinės paskolos sutartį (suėjęs mokėjimo terminas) – 9 466,96 Eur. 2025 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto pelno mokesčio ir jo delspinigių – 33 279,20 Eur, dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių – 2 790,31 Eur, dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 2,82 Eur (iš viso 36 072,33 Eur), papildomai priskaičiuoti kiti delspinigiai (b. l. 8, 16–21).
Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 27 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nustatyta, kad dėl sunkaus periodo ir lėšų trūkumo prašoma išdėstyti 18 624,27 Eur mokestinę nepriemoką, ją sumokant dalimis 2024 m. liepos –spalio mėn. (b. l. 10). Patenkinus šį prašymą, 2024 m. liepos 3 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-68897 (b. l. 11–12), kuri VMI viršininko 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08)327-105291, dėl jos nevykdymo, buvo nutraukta (b. l. 13).
Iš VMI sistemos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo išieškota 3 660,3 Eur suma (b. l. 22).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties (įsiteisėjo 2025 m. vasario 7 d.) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal VMI pareiškimą buvo iškelta bankroto byla (b. l. 47–50).
Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo, be kita ko, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo vykdomi įvairūs mokėjimai iš bendrovės sąskaitos (b. l. 53–80).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.
Juridinių asmenų registro duomenimis, K. O. yra bendrovės vadovas nuo 2021 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Mokestinę nepriemoką sudaro iš viso 36 072,33 Eur (gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 2,82 Eur, pelno mokesčio, jo delspinigių ir mokesčio avanso – 33 279,2 Eur, pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių – 2 790,31 Eur). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo 16 d., jai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.
Nepaisant to, K. O., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. mokėjo atitinkamas sumas kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI: (duomenys neskelbtini) – 1 600 Eur, 2 000 Eur ir 4 612,73 Eur, (duomenys neskelbtini) – 3 663 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 694 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur, 2 000 Eur ir 2 000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 900 Eur. Nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. valstybės biudžetui priverstinai išieškota 3 660,90 Eur. Taigi, nurodytu laikotarpiu bendrovė turėjo galimybę sumokėti/sumažinti įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės nei VMI, eilės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises.
Konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog K. O., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises, todėl šie tyčiniai K. O. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Teismas, skirdamas K. O. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais; K. O. veikė tiesiogine tyčia; taip pat į tai, kad nenustatyta K. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas vertina tai, kad K. O., nors ir pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, tačiau mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, be to, K. O. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, K. O. nėra teistas ar baustas administracine tvarka.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir ANK 34 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą K. O. paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
pripažinti K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti K. O., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-29-1155/2025“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Ramanauskienė
