D. M. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-13-458/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01163-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas, D. K. ir jos atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės kasacinį skundą D. M. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas D. K. priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. nutarties dalis, kuria atmestas asmens, kurio turtas konfiskuotas, D. K. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2020 m. sausio 7 d. apie 18.00 val. ties namu Nr. 26, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu asmuo, kurio turtas konfiskuotas, D. K. ir jos atstovė advokatė B. Pauliukevičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį,,Audi A6 Avant“, priklausantį D. K., ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti. Kasatorės skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 67 ir 72 straipsnių nuostatas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 ir 305 straipsnių pažeidimus, nepagrįstai suvaržė Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą nuosavybės neliečiamumo teisę, kurią gina ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija).

2.2. Teismai, konfiskuodami D. K. priklausančią transporto priemonę, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama. Byloje nustatyta, kad D. K., kuriai priklauso konfiskuota transporto priemonė, nesusijusi su nusikalstamos veikos padarymu, ji nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nėra pagrindo bausti ją kaip trečiąjį asmenį. D. K. pateikė įrodymus, kad transporto priemonė faktiškai priklauso jai, nes ji viena realiai ja naudojasi (kiekvieną dieną vežioja nepilnametį sūnų į ugdymo įstaigą, popamokinę veiklą, prižiūri savo sutuoktinio sergantį tėvą, gyvenantį už 15 km). Be to, D. K. panaudojo visas savo santaupas, gautas už vaiko auginimo ir priežiūros atostogas, šiai transporto priemonei įsigyti. Automobilio konfiskavimas yra bausmė D. K. šeimai, o ne kaltininkui. Todėl toks turto konfiskavimas nėra teisingas, proporcingas ir būtinas.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl transporto priemonės konfiskavimo, rėmėsi kasacine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237/2011">2K-237/2011</a>. Kasatorių nuomone, ši kasacinės instancijos teismo nutartis negalėjo būti taikoma nagrinėjamoje byloje, nes jos faktinės aplinkybės nėra tokios pačios. Teismo nurodomoje byloje nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnyje, padarė asmuo, kuris vairavo savo sugyventinės, t. y. bendrą šeimos, automobilį. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis vairavo transporto priemonę asmens, kuris nebuvo jo sutuoktinis ar šeimos narys, automobilį vairuoti paėmė neatsiklausęs ir spontaniškai. Pasak kasatorių, nagrinėjamoje byloje turėtų būti remiamasi kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>, suformuotomis taisyklėmis dėl galimumo netaikyti turto konfiskavimo iš trečiojo asmens, jei trečiasis asmuo būtų nubaustas nepagrįstai (skunde cituojamas nutarties 5.4 punktas).

2.4. Teismai, atlikdami įrodymų vertinimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nesilaikė BPK 301 ir 305 straipsnių reikalavimų, dėl šių pažeidimų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliaciniame skunde išdėstytas faktines įvykio aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. nuteistajam davė transporto priemonę ir žinojo, kad jis su ja padarys uždraustą veiką. Kasatorės tvirtina, kad G. K. nežinojo, kad automobilį vairuos pats D. M.. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo D. M. ir G. K. parodymų apie įvykį nesutapimų ir nepašalino juose esančių prieštaravimų, todėl pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad į įvykio vietą (įvykio metu) atvažiavo O. K. (G. ir D. K. sūnus), kuris turėjo parvaryti D. K. priklausančią transporto priemonę į Kauną, tai rodo, kad G. K. nebuvo tikslo duoti automobilį vairuoti neblaiviam D. M., kadangi jis jau buvo paskambinęs sūnui, kad šis jį parvežtų namo. Tokius parodymus patvirtino nuteistasis D. M., liudytojai G. K. ir D. K., tačiau šie parodymai skundžiamuose teismų sprendimuose neįvertinti, nors šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai.

2.5. Tai, kad D. M. vairavo ne savo transporto priemonę, nepanaikina teismo pareigos, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo konfiskuoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, nes priešingu atveju būtų pažeista asmenų, kurie vairuoja savo transporto priemones, konstitucinė lygybė prieš įstatymą (Konstitucijos 29 straipsnis), būtų nepagrįstai lengvinama asmens, vairuojančio ne savo transporto priemonę, padėtis, lyginant su tuo, kuris vairuoja savo transporto priemonę.

2.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas negalimas, nepagrįsta išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu. Byloje buvo vertinti tik duomenys apie nuteistąjį ir visiškai nevertintos aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, bei kitos svarbios aplinkybės, kurios pagrįstų teismo sprendimą (ne)taikyti BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje nurodoma, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>).

2.7. Kasatorių nuomone, atsižvelgiant į D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir gana didelį pavojingumą (vairavo transporto priemonę būdamas vidutiniškai apgirtęs), jo elgesiu reiškiamą panieką įstatymams bei jų saugomoms vertybėms, keliamą pavojų aplinkiniams, abejingumą galimiems padariniams, kurie nekilo tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti proporcingumo, protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą ir teisės pažeidimų prevenciją, nesant galimybės iš D. M. konfiskuoti transporto priemonę, būtina išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba bent jos dalį.

2.8. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nevertino nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymo proporcingumo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, šioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). EŽTT praktikoje pažymėta, kad pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi išlaikyti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimo, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (EŽTT sprendimai bylose Sun prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 31004/02; Ismaylov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30352/03; James prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 8793/79; Gabrič prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 9702/04).

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į asmens, kurio turtas konfiskuotas, D. K. ir jos atstovės advokatės B. Pauliukevičienės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Teismai, analizavę kiekvieną įrodymą atskirai ir įvertinę jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad G. K., kartu su D. M. vartodamas alkoholinius gėrimus, negalėjo nesuprasti, kad šis yra neblaivus, tačiau neprieštaravo, kad pastarasis vairuotų jam ir sutuoktinei priklausantį automobilį, nesiėmė priemonių šeimos turtui apsaugoti ir perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam D. M.. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog D. M. savo valia, nežinant G. K., galėjo pasinaudoti D. K. vardu registruotu automobiliu „Audi A6 Avant“.

3.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš D. M. ir nutartyje nurodė išsamius motyvus, dėl kokių priežasčių yra konfiskuotinas automobilis, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma.

3.4. Kasatorių nurodomoje kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>, nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai. Minimoje byloje automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo, nebuvo kitų asmenų bendra nuosavybė (nutarties 5.4 papunktis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A6 Avant“, nors ir registruotas D. K. vardu, yra bendras G. K. ir D. K. turtas. Taip pat byloje nustatyta, kad D. K. turi dar vieną automobilį, kuris yra registruotas jos vardu, todėl, pritaikius turto konfiskavimą, ji nepraras jai būtinos darbo priemonės. Nors D. K. dėl bendro šeimos turto konfiskavimo patyrė finansinių suvaržymų, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymą inicijavo jos šeimos narys, kartu esantis bendraturčiu, automobilio konfiskavimas nėra akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

4. Nuteistasis D. M. atsiliepimu į asmens, kurio turtas konfiskuotas, D. K. ir jos atstovės advokatės B. Pauliukevičienės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nuteistasis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasatorių reikalavimas pakeisti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo yra nepagrįstas. Kasatorės nepateikia BPK normomis pagrįstų argumentų ir motyvų, kuriais remiantis būtų pagrindas keisti skundžiamą teismo nuosprendžio dalį. Apeliacinės instancijos teismas dėl D. K. nepripažįstamų aplinkybių pasisakė. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis (D. M.) automobilį vairavo su G. K. pritarimu.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Asmens, kurio turtas konfiskuotas, D. K. ir jos atstovės advokatės B. Pauliukevičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų ir nenagrinėtinų skundo argumentų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų, taip pat kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010 ir kt.).

7. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis kasatorių argumentų skirta teismų pateiktai byloje surinktų įrodymų vertinimo kritikai ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ginčyti. Kasaciniame skunde nurodoma savita nuteistojo ir liudytojų G. K., O. K. parodymų vertinimo versija ir remiantis ja pateikiama subjektyvi įvykio aplinkybių interpretacija – kad nuteistasis svetimą automobilį vairavo savavališkai, be jo savininko (G. K.) leidimo (pritarimo). Tačiau kasatorių teiginiai, kaip turėjo būti įvertinti asmenų parodymai ir kiti bylos duomenys ir kokie faktai remiantis jais turėjo būti nustatyti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų bylos proceso dalyviai, ir padarė neatitinkančias jų lūkesčių išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimu. Tokie skundo argumentai aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėtini.

8. Kasaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl BPK 301 ir 305 straipsnių, in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvūs, nes iš esmės yra bendro pobūdžio (nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė nurodomi pažeidimai ir kokią įtaką jie galėjo turėti (turėjo) priimtų teismų sprendimų dėl turto konfiskavimo teisėtumui ir pagrįstumui). Todėl tokie teiginiai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų ir vertintini kaip nesudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo, todėl taip pat nenagrinėtini.

9. Kasatorių argumentai dėl nuteistojo D. M. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumo vertinimo ir siūlymai taikyti nuteistajam papildomą baudžiamojo poveikio priemonę (išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba bent jos dalį) nagrinėjamos bylos kontekste nesvarstytini, nes BPK nenustato teisės asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, prašyti bloginti nuteistojo padėtį. Atsižvelgiant į asmens, kurio turtas konfiskuotas, procesinę padėtį baudžiamajame procese, toks asmuo, jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl šio sprendimo, t. y. dėl turto konfiskavimo (BPK 367 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

10. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, konfiskuodami D. K. priklausantį automobilį, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą ir nesilaikė proporcingumo principo.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau visais atvejais nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, laikantis proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

12. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad ši nuostata taikoma ne asmenų, bet daiktų atžvilgiu. Nagrinėjamai bylai aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

13. Pagal teismų nustatytas aplinkybes D. M. padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas), panaudodamas automobilį „Audi A6 Avant“. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

14. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, registruota D. K. vardu, yra sutuoktinių G. K. ir D. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Teismai nustatė, kad įvykio dieną automobiliu „Audi A6 Avant“ naudojosi G. K. ir jis, žinodamas, kad D. M. yra neblaivus (kartu su D. M. prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus), leido pastarajam vairuoti jam ir jo sutuoktinei priklausančią transporto priemonę, pats automobiliu vykdamas kaip keleivis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių 14 punktą ne tik draudžiama vairuoti neblaiviems asmenims, bet ir neleidžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie, be kita ko, yra neblaivūs. G. K. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl preziumuojama, kad jis žino Kelių eismo taisykles. Taigi G. K., perduodamas naudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą neblaiviam asmeniui, žinodamas, kad toks turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, prisiėmė ir tokio turto praradimo riziką (šiuo atveju turto konfiskavimo riziką). Todėl nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

15. Aplinkybė, kad konfiskuoto turto bendraturtė ir G. K. sutuoktinė D. K. nežinojo, kad šeimos automobilis buvo perleistas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237/2011">2K-237/2011</a>, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).

16. Automobilio konfiskavimo neproporcingumą kasatorės grindžia Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>.

17. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctOTQyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-942/2019">2K-67-942/2019</a>, 2K-168-511/2020 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apsvarstė ir transporto priemonės konfiskavimo proporcingumo klausimą bei išdėstė atitinkamas išvadas (nutarties 12, 14–15 punktai).

19. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas nėra aiškiai neproporcinga priemonė.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į D. K. apeliacinio skundo argumentus, remdamasis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, kad taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes byloje nustatytos visos būtinos transporto priemonės konfiskavimo sąlygos (nutarties 14 punktas). Kasatorių nurodoma nutartis kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a> priimta esant skirtingai situacijai ir faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje (kasatorių nurodomoje byloje nenustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, buvo bendra nuosavybė), todėl minimoje byloje priimtas sprendimas šiai bylai neturi precedento galios.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, proporcingumo principo, taikydami turto konfiskavimą, nepažeidė. Remiantis kasatorių argumentais, naikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Asmens, kurio turtas konfiskuotas, D. K. ir jos atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla