Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-1-628/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00692-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.9; 21.2.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. P. atstovo advokato Dariaus Jurgučio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu J. R. P. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį nubaustas 1200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. 21.50 val. Kaune, Piliakalnio g., vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti ir pakartotinai būdamas neblaivus (nustatytas lengvas, 1,14 prom., girtumas); tokiais veiksmais J. R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi (pastaba – Kauno apygardos teismo nutartyje klaidingai nurodyta jos priėmimo data (2020 m. birželio 7 d.)) Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. P. atstovo advokato D. Jurgučio apeliaciniai skundai netenkinti.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. P. atstovo advokato D. Jurgučio prašymas ir J. R. P. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną J. R. P. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos teismų sprendimų neteisėtumui. Byloje esant duomenų apie galimą J. R. P. neveiksnumą, teismai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, taigi neužtikrinę įstatymo jam garantuotų teisių, pažeisdami ANK 584 ir 571 straipsnius. Taip pat nebuvo tinkamai išspręstas administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. P. (ne)pakaltinamumo klausimas (ANK 10 straipsnio 2 dalis), tinkamai neįvertintas jo padarytos veikos tęstinumas, pažeistas dvigubo baudžiamumo negalimumo principas.
4.2. J. R. P. motina K. P. iki šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios kreipėsi į kitą teismą dėl J. R. P. veiksnumo ribojimo ir apie tai informavo bylą nagrinėjantį teismą, pateikdama pareiškimo su žyma apie jo pateikimą kopiją. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo J. R. P. nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino.
4.3. Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-14177-1126/2020, pradėta dėl J. R. P. veiksnumo ribojimo, tebėra pasirengimo stadijoje, tačiau iš bylos duomenų (Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. liepos 28 d. išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus) matyti, kad J. R. P. veiksnumas gali būti ribojamas (Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 2YT-14177-1126/2020). Pirmosios instancijos teismas, gavęs tokius duomenis apie administracinėn atsakomybėn traukiamą J. R. P., turėjo atidėti bylos nagrinėjimą siekdamas užtikrinti tinkamą jo teisių atstovavimą (ANK 584 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad paties J. R. P. dalyvavimas nagrinėjant bylą negalimas ir, kaip galima suprasti iš teismo motyvų, pakanka remtis jo rašytiniu paaiškinimu po pažeidimo padarymo, prieštarauja ANK 584 ir 571 straipsnių nuostatoms.
4.4. Psichiškai nesveiko kaltinamojo pažeidžiamumas sustiprina jo teisių gynimo poreikį, todėl institucijos turi rodyti reikiamą stropumą veiksmingai užtikrindamos kaltinamojo teisę dalyvauti teismo posėdyje ir veikti itin rūpestingai (atsargiai) tuo atveju, kai kėsinamasi į šią teisę (ji ribojama), kad psichiškai nesveikas asmuo neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su kitais kaltinamaisiais, kurie naudojasi tokia teise (2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Hodžic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28932/14). Asmenų, kurių galimybes veiksmingai dalyvauti procese riboja psichikos sutrikimas, bylose itin svarbu užtikrinti veiksmingą gynėjo pagalbą. Taigi dėl ANK 584 straipsnio pažeidimo J. R. P. ar jo atstovui buvo apribota teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis) – teikti paaiškinimus, prašymus (pvz., apklausti liudytojus (ANK 577 straipsnio 2 dalis)).
4.5. Dėl to taip pat liko neišsamiai įvertintos aplinkybės dėl J. R. P. (ne)pakaltinamumo (ANK 10 straipsnio 2 dalis) bei dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimo. J. R. P., padaręs pažeidimą, už kurį nubaustas šioje byloje, tęsė vairavimą būdamas neblaivus ir nepraėjus keturioms valandoms, tik jau vairuodamas motociklą, padarė tapatų pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnis), už šį pažeidimą jam iškelta baudžiamoji byla. Abiejų pažeistų normų (ANK 427 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio) paskirtis – sulaikyti neblaivų asmenį nuo vairavimo. Šioje byloje nagrinėjamas J. R. P. pažeidimas (padarytas 2019 m. rugsėjo 21 d. 21.50 val.) ir po jo padarytas nusikaltimas (padarytas 2019 m. rugsėjo 22 d. 1.50 val.) laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, nukreipti į tą patį objektą, todėl vertinti kaip padaryti bendra tyčia. Dėl to, pareiškėjo teigimu, administracinės atsakomybės taikymas šiuo atveju pažeidžia dvigubo nebaudžiamumo principą.
4.6. Pažymėtina ir tai, kad minėtas ikiteisminis tyrimas Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu nutrauktas pagal motinos K. P. laidavimą, teisė vairuoti J. R. P. neatimta, nes jis tokios neturi, o jo sveikatos būklė neleis jam tokios teisės įgyti. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad darydamas pažeidimus J. R. P. tapo neįgalus, prarado 55 proc. darbingumo, sunkiai orientuojasi laike ir erdvėje, faktiškai yra globojamas ir išlaikomas motinos. Abejotina, ar ateityje jis galės savarankiškai save išlaikyti. Dėl to baudos paskyrimas jam prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (ANK 32 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnis), neatitinka nuobaudos paskirties (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju paskirta nuobauda bus nubaustas ne J. R. P. (kuris to nesuvoks, nes neatsimena, ką yra padaręs), bet jį išlaikanti pensininkė motina, o galimybė daryti naujus nusižengimus J. R. P. yra apribota, nes jis buvo sunkiai sužalotas.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamus teismų sprendimus nepakeistus. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
5.1. 2020 m. balandžio 9 d. pažeidėjas J. R. P. administracinio nusižengimo protokole pats savo ranka parašė paaiškinimą, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, ir jį pasirašė. 2019 m. rugsėjo 21 d. pateiktame paaiškinime išdėstytos aplinkybės sutampa su transporto priemonės savininkės V. N. 2019 m. spalio 22 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad J. R. P. vairavo neblaivus, nes jie buvo susipykę.
5.2. Aptariamas įvykis įvyko 2019 m. rugsėjo 21 d., o įvykis, kuris turi BK 281¹ straipsnyje nustatytos veikos požymių, – 2019 m. rugsėjo 22 d. Tai nėra niekaip susiję su tuo, kad pažeidėjas nesuprato savo veiksmų esmės. 2020 m. sausio 29 d. – vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-61/2020 nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu J. R. P. laikinu psichikos sutrikimu ar psichikos liga nesirgo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Akto baigiamojoje dalyje nurodyta, kad pažeidėjui šiuo metu konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, nes, būdamas neblaivus, jis valdė didesnio pavojaus šaltinį – transporto priemonę.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. P. atstovo advokato D. Jurgučio prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 571, 584, 651 straipsnių reikalavimų
7. Iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. P. atstovas skundžia teismų sprendimus, be kita ko, ir dėl esminių proceso teisės normų, t. y. ANK 571 ir 584 straipsnių, pažeidimo.
8. ANK 571 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.
9. ANK 584 straipsnis nustato, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai).
10. Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo matyti, kad teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam J. R. P. nedalyvaujant. Teismo nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešta. Iš teismo nutarimo taip pat matyti, kad, spręsdamas J. R. P. atsakomybės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo klausimą, teismas rėmėsi 2020 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotu jo kaltės prisipažinimu, 2019 m. rugsėjo 21 d. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad J. R. P. kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
11. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme į bylą buvo pateikti reikšmingi duomenys apie J. R. P. sveikatą. Byloje esantis 2020 m. sausio 29 d. – vasario 6 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-61/2020 patvirtina, kad dėl galvos smegenų traumos (kurią J. R. P. patyrė 2019 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio metu (po šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo)) J. R. P. nustatytas psichikos sutrikimas (lengvas kognityvinis sutrikimas). Ekspertizės akte konstatuota, kad įvykio metu ir šiuo metu J. R. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, bet dėl esamų atminties sutrikimų negali duoti paaiškinimų apie įvykio aplinkybes. Ekspertizės akto išvadose taip pat detaliau nurodyta, kad dėl trauminės galvos smegenų ligos J. R. P. pasireiškia atminties sutrikimai, vietoje jis orientuojasi, laiko požiūriu nevisiškai orientuojasi, dabartiniu metu prisimena 1–2 savaičių senumo įvykius, yra labai sunku atmintyje išlaikyti naują informaciją, pasunkėjęs gebėjimas jau girdėtą informaciją skirti nuo naujos.
12. Kaip jau minėta, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R. P. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Dėl šios dalies pažymėtina, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką J. R. P. pasirašytinai informuotas 2020 m. balandžio 9 d. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą. Įvertinus 2020 m. sausio 29 – vasario 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kad po patirto eismo įvykio 2019 m. rugsėjo 22 d. J. R. P. nevisiškai orientuojasi laiko požiūriu, tiriamojo orientacija laike pablogėjusi, J. R. P. pasireiškia atminties sutrikimai, konstatuotina, kad prašymo atnaujinti bylą argumentai dėl netinkamo informavimo apie teismo posėdį pagrįsti.
13. Toliau pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. P. atstovo advokato D. Jurgučio bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus rašytinio proceso tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.2)TP-20-T-1909-6040 pagal J. R. P. prašymą nuspręsta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą D. Jurgutį atstovauti jo interesams apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniu skundu J. R. P. atstovas, be kita ko, ginčijo žemesnės instancijos teismo nutarimą dėl padarytų esminių ANK 571 ir 584 straipsnių pažeidimų, argumentuodamas tai bylos duomenimis apie J. R. P. negalėjimą teikti byloje paaiškinimų po 2019 m. rugsėjo 22 d. patirtos galvos traumos, diagnozuotų psichikos sutrikimų bei tuo, kad J. R. P. motina K. P. kreipėsi į teismą dėl sūnaus veiksnumo ribojimo ir jos pripažinimo J. R. P. globėja bei turto administratore.
14. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
15. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vertindama bylos nagrinėjimo procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kaip visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. R. P., kaip psichinių trūkumų turinčiam asmeniui, nebuvo tinkamai užtikrintos įstatymų jam garantuotos teisės. Akivaizdu, kad dėl esamų atminties sutrikimų J. R. P. informavimas apie jo bylos nagrinėjimą buvo netinkamas. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, bylos duomenų, susijusių su J. R. P. sveikatos būkle ir galimybėmis efektyviai pasinaudoti jam suteiktomis įstatymų garantuotomis teisėmis, iš jų – ir teise turėti atstovą, neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, J. R. P. interesams atstovaujančiam advokatui nurodžius duomenis apie tai, jog J. R. P. motina kreipėsi į teismą dėl sūnaus veiksnumo ribojimo, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nesilaikydamas ANK 651 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje 2YT-14177-1126/2020 J. R. P. veiksnumas apribotas (tam tikrose srityse jis pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu), o jo globėja bei turto administratore paskirta jo motina K. P. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad J. R. P. įstatymo garantuotų teisių realizavimas buvo apsunkintas jau nuo administracinio nusižengimo bylos proceso pradžios.
17. Dėl nustatytų esminių ANK 571, 584 straipsnių, 651 straipsnio 3 dalies pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti apygardos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė per savo atstovą pagal įstatymą ar įgaliotą atstovą duoti paaiškinimus apie bylą ir tinkamai naudotis kitomis procesinėmis teisėmis
18. Dėl kitų prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentų, t. y. dvigubo nebaudžiamumo (lot. non bis in idem) principo pažeidimo, nuobaudos teisingumo (nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tapo neįgalus, prarado 55 procentus darbingumo, faktiškai yra motinos globojamas ir išlaikomas) teisėjų kolegija nepasisako, atsižvelgdama į priimtą sprendimą panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui (ANK 662 straipsnio 14 dalies 3 punktas). Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negali iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimas, ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Arvydas Daugėla
Sigita Jokimaitė
