K. T. pagal ANK 213 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-3-458/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00491-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. T. ir jos atstovo advokato Viačeslavo Beperščiaus (Viačeslav Beperšč) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. T. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį nubausta 1600 Eur dydžio bauda su 1150 freono dujų talpyklų konfiskavimu už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) atstovė 2019 m. birželio 10 d. 15.15 val. krovinių poste Vilniaus r., Bareikiškių k., Minsko pl. 202, įformino deklaruojamą prekę IM 19LTVC0100IM1488E1 – freono dujas R134A, 1150 vnt. balionų, kurių vertė 49 197 Eur, importo deklaracijoje dokumentų sąraše įrašydama įrašą „Y926 NETAIKOMA“, taip nurodydama, kad išleidžiant į laisvą apyvartą freono dujas balionuose netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas. Muitinio patikrinimo metu nustatyta, kad buvo vežamos freono dujos pakartotinai neužpildomose dujų talpyklose, jų importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, dėl neteisingai pateiktos informacijos muitinė neteko teisės patikrinti prekes muitinio įforminimo metu, taip ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 15 straipsnio nuostatas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi K. T. ir jos atstovo advokato Valdo Rakausko apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. T. ir jos atstovo advokato V. Beperščiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjai administracinėn atsakomybėn patraukta K. T. ir jos atstovas advokatas V. Beperščius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną K. T. nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už muitinės prižiūrimų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 213 straipsnis), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), taip buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

4.2. Administracinio nusižengimo byloje netinkamai nustatytas atsakomybės subjektas ir K. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, požymių.

4.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. T. pati prekių negabeno, ji tik, kaip muitinės tarpininkė, prekes deklaravo muitinei. Byloje yra duomenų (priedas prie darbo sutarties Nr. 10, sudarytos 2018 m. lapkričio 2 d. su K. T.), iš kurių matyti, koks yra K. T., kaip UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkės, darbo pobūdis (krovinių gabenimas jame nenurodytas).

4.4. Byloje nėra ginčo, kad K. T. pateikė deklaraciją ir jos EID 44 langelyje įrašė LITAR (LITAR – Lietuvos Respublikos integruotas tarifas, kuris yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė) kodą „Y926 Prekės, kurioms netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas“. Tačiau byloje nėra duomenų, kad K. T. neteisingai deklaravo prekes savo iniciatyva. Įforminti prekių importą deklarantei raštiškai leido muitinė. Šį faktą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip antai Vilniaus teritorinės muitinės Procedūrų priežiūros skyriaus (toliau – ir MPPS) 2019 m. birželio 20 d. pažyma Nr. 15KP-38-530 „Dėl freono dujų, gabentų pakartotinai neužpildomose dujų talpyklose, sulaikymo“ (toliau – Pažyma), parengta pagal Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą, kurioje išsamiai, chronologiškai aprašyta, kaip krovinys buvo deklaruotas ir kaip buvo atliekamas jo muitinis tikrinimas. Pažymoje konstatuota, kad muitinė, turėdama informaciją, kad minėto krovinio negalima išleisti į laisvą apyvartą, patikrinusi įmonės pateiktus dokumentus, nepagrįstai leido įforminti importą. Taip pat pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir muitinės tarpininkei K. T. nebuvo paaiškinta, kad krovinys gali būti grąžintas arba jam gali būti įformintas muitinis sandėliavimas arba laikinasis saugojimas.

4.5. Aktuali teismų praktika dėl panašaus pobūdžio nusižengimų suformuota ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-70-942-2016, Vilniaus apygardos teismo administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUyLTY1NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-52-654/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-52-654/2019">AN2-52-654/2019</a> ir AN2-91-870/2019).

4.6. Pažymima, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, 48 straipsniu, atliko prekių patikrinimą po prekių išleidimo, dėl to, kad deklaruotos prekės buvo gabenamos pakartotinai neužpildomose dujų talpyklose, kurių tiekimui į rinką taikomi draudimai ir apribojimai pagal Reglamentą Nr. 517/2014. Muitinė, nustačiusi, kad prekės, kurių importui taikomas draudimas, gabentos neturint kvotų, panaikino importo deklaraciją 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės Supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM1913208/10000437940 (toliau – Ataskaita) pagrindu.

5. Be to, pareiškėja K. T. 2020 m. spalio 23 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą dėl turtinės žalos, patirtos dėl proceso išlaidų, atlyginimo, jame, vadovaudamasi ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 10 punktu, prašo jai (K. T.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, priteisti 2500 Eur turtinei žalai (proceso išlaidoms) atlyginti. Tokį prašymą argumentuoja tuo, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, pažeidė administracinių nusižengimų teisenos principus, administracinio nusižengimo protokolą surašė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl pareiškėjai buvo padaryta turtinė žala dėl jos turėtų proceso išlaidų. Nurodo, kad dėl kreipimosi į kasacinę instanciją pareiškėja patyrė 2500 Eur turtinę žalą, ją patvirtina prie prašymo pridedami dokumentai.

6. Vilniaus teritorinės muitinės direktorė Dovilė Kraulaidienė atsiliepimu į pareiškėjų administracinėn atsakomybėn patrauktos K. T. ir jos atstovo advokato V. Beperščiaus prašymą prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo padarytas joks esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas, kuris galėtų turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

6.2. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad importuotoja – prekių gavėja UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, gabeno (importavo) draudžiamas prekes, bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes tinkamai nustatė administracinio nusižengimo subjektą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Teismai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos dėl importuotojo atstovo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 213 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yODgtOTM1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-288-935/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-288-935/2018">eAN2-288-935/2018</a>, Kauno apylinkės teismo nutarimai bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuMTEuLTMxMzYtNjYwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.11.-3136-660/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.11.-3136-660/2017">A2.11.-3136-660/2017</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTguLTkxNi02NjgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A8.-916-668/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A8.-916-668/2019">A8.-916-668/2019</a>).

6.3.

6.4. Ginčo dėl esminės faktinės aplinkybės – draudžiamų prekių importavimo (gabenimo) į Europos Sąjungą nėra. Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, galiojusios ginčo importo deklaracijos pateikimo metu (negalioja nuo 2020 m. gruodžio 1 d.), 27.8.2.1.2 punkte nustatyta, kad 8 langelyje „Gavėjas“, kaip ir nagrinėjamu atveju, įrašoma asmens, kuris importo deklaracijos priėmimo metu yra importuojamų, laikinai importuojamų arba muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruojamų prekių savininkas arba turi teisę sudaryti jų perdavimo kito asmens nuosavybėn sandorį ir yra sudaręs šių prekių pirkimo arba kitokį jų tiekimo sandorį. SMK 233 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių“. Pagal SMK 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms, vykdymą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. T. ir jos atstovo advokato V. Beperščiaus prašymas netenkintinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų ir ANK 213 straipsnio 3 dalies taikymo

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-1073/2019">2AT-7-1073/2019</a>, 2AT-23-489/2020 ir kt.).

9. Dalis administracinėn atsakomybėn patrauktos K. T. ir jos atstovo prašymo yra skirta dokumentų (prie pareiškėjų prašymo pridėtų 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės Procedūrų priežiūros skyriaus Pažymos ir 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaitos) turinio vertinimui, nesutikimui su apylinkės ir apygardos teismų skundžiamuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl K. T. kaltės. Šie pareiškėjų prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie nenagrinėti. Apylinkės ir apygardos teismų skundžiami sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktos K. T. ir jos atstovo prašyme teigiama, kad teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (nurodomas ANK 567 straipsnis), ir netinkamai taikė ANK 213 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes K. T. veikoje nenustatyti šio nusižengimo požymiai – subjektas ir kaltė.

11. Iš bylos medžiagos ir apylinkės bei apygardos teismų priimtų sprendimų turinio matyti, kad visi duomenys, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, buvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti. Apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos ir jos atstovo apeliacinį skundą, aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šis teismas atliko byloje išsamų įrodymų tyrimą: apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus (muitinės darbuotojus ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorių), išklausė Vilniaus teritorinės muitinės atstovės paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė motyvuotą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą (prekių neteisėtą gabenimą) ir šį nusižengimą padariusio asmens K. T. kaltę. Taigi, priešingai nei teigiama prašyme, teismai visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir nepadarė esminio proceso teisės – atitinkamai proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ANK 567 straipsnio nuostatų pažeidimo, galinčio turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

12. ANK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

13. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekių, kurių gabenimui reikalingi atitinkami dokumentai (leidimai, licencijos ar kt.) arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialusis režimas, gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką. Šiuo atveju nukreipiama į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtino SMK, nustatančio bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, 15 straipsnį, kuriame įtvirtintų normų pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį.

14. SMK 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuoto asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad SMK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje. Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais.

15. Pareiškėjai teigia, kad K. T. negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį, nes ji pati prekių negabeno.

16. Iš tiesų byloje nustatyta, kad Kinijoje įsigytų prekių – freono dujų R134A (1150 vnt. balionų) vienkartinėje taroje gavėjas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal teismų praktiką už juridinio asmens padarytą ir bylos duomenimis įrodytą įstatymų uždraustą pavojingą veiką administracinėn atsakomybėn paprastai traukiamas juridinio asmens atstovas, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-22-976/2019).

17. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma (darbo sutartis ir jos priedas,,Muitinės tarpininkės darbo pobūdis“, pareiškėjos K. T. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. (V. K.) teisme duoti parodymai) patvirtina, kad K. T. pagal darbo sutartį dirba muitinės tarpininke UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla – logistika, muitinės tarpininkavimo paslaugos. Iš K. T. darbo pobūdžio aprašymo matyti, kad ji atsakinga ne tik už muitinės formalumų tvarkymą, bet ir už bendrovės ir klientų atstovavimą muitinėje ir kitose valstybinėse institucijose, bendravimą su klientais ir jų konsultavimą muitinės procedūrų klausimais ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neteisėtai gabentas prekes – freono dujas, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, užsakė K. T. ir ji tvarkė šių prekių importo procedūras muitinėje. Taigi pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes K. T. pagrįstai pripažinta ANK 213 straipsnio 3 dalies subjektu.

18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. T., veikdama kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovė ir muitinės tarpininkė, užpildė byloje aptariamos prekės importo deklaraciją, be kita ko, joje įrašydama neteisingą informaciją, kad „Y926 NETAIKOMA“, taip nurodydama, kad netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas, dėl to muitinė neteko teisės patikrinti prekės muitinio įforminimo metu. Neteisingos informacijos pateikimo faktą pripažįsta ir pareiškėjai, tačiau jie ginčija K. T. kaltę, teigdami, kad toks įrašas buvo padarytas dėl muitinės pareigūnų kaltės.

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

20. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas K. T. kaltę grindė byloje surinktų įrodymų visuma. Apygardos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl K. T. kaltės, motyvuotai atmetė versiją, kad K. T. deklaraciją neteisingai užpildė dėl muitinės pareigūnų neteisingų nurodymų (nutarties 15 punktas), ir, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad K. T. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis), t. y. dėl nerūpestingumo. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad K. T., kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovė, veikusi kaip muitinės tarpininkė, savo srities profesionalė, šį darbą dirbanti šešerius metus, turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, tačiau to nepadarė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) freono dujas R134A gabena ne pirmą kartą, įmonėje už muitinės procedūras, prekių užsakymą, jų atvežimą, tranzitą, importą, klientų paiešką ir bendravimą su jais atsakinga K. T., tai patvirtina, kad ji turėjo išmanyti aptariamų prekių užsakymą ir jų įvežimo į Lietuvos Respubliką galimybes, taip pat turėjo žinoti apie teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą bei pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis. K. T. savo teise patikrinti krovinį prieš deklaracijos pildymą nepasinaudojo ir nurodydama deklaracijoje neteisingus duomenis priėmė atsakomybę pagal SMK 15 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apygardos teismo išvada neturi pagrindo.

21. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, nagrinėjamoje byloje padaryta teisinga ir įstatymų reikalavimais pagrįsta išvada, kad K. T. veiksmuose yra visi ANK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai ir teismai, nubausdami K. T. pagal šį straipsnį, teisės taikymo klaidos nepadarė.

22. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-70-942-2016, kuri nurodyta pareiškėjų prašyme, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos (pareiškėjų nurodomoje byloje buvo sprendžiamas muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo klausimas). Pareiškėjo nurodomos Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUyLTY1NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-52-654/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-52-654/2019">AN2-52-654/2019</a> ir Nr. AN2-91-870/2019 nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją įpareigojantis precedentas, nes žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-33-489/2020).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės ir apygardos teismų išvados pagrįstos neišsamiu ANK nurodyta tvarka nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų visų įrodymų vertinimu ir kad buvo padarytas prašyme nurodytas esminis materialiosios teisės (ANK 213 straipsnio 3 dalies) pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti. Todėl naikinti skundžiamus teismų sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą K. T. pareiškėjų prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

24. Nenustačius pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą K. T., nėra pagrindo atskirai pasisakyti dėl pareiškėjos K. T. prašymo dėl turtinės žalos (patirtos dėl proceso išlaidų) atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė

Arvydas Daugėla