Civilinė byla Nr. e2A-869-823/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00988-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.6.1; 2.6.2.7; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-319-390/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovams S. L., V. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Heraldija“, uždarajai akcinei bendrovei „Heraldijos statyba“, E. L., notarei R. I., dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB,,Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 19 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, kuriuo mirusio K. L. įpėdinis sūnus S. L. padovanojo savo motinai V. L. paveldėjimo teises į 1/2 šio turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1800/2774 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leisti ieškovei į šį turtą nukreipti įsiskolinimo išieškojimą pagal iš UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ įgytus vekselius; priteisti ieškovės naudai iš solidaraus skolininko S. L. 709 074,51 Lt skolą pagal iš UAB „Heraldijos statyba“ įgytus vekselius: VEK 47731, VEK 50809, VEK_67131, VEK 72708 bei pagal iš UAB „Heraldija“ įgytus vekselius: VEK_70648, VEK 70668, VEK_70689, VEK 70708; priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos padengimo. Ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reiškiamas actio Pauliana pagrindu.
Ieškovė nurodė, kad su UAB „Heraldijos statyba“ sudarė keturias paprastųjų neprotestuotinų vekselių pirkimo - pardavimo sutartis: 2008 m. sausio 30 d. VEK 47731, vekselio suma - 100 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. liepos 24 d.; 2008 m. vasario 29 d. VEK_50809, vekselio suma – 100 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. rugpjūčio 22 d.; 2008 m. gegužės 26 d. VEK_67131, vekselio suma - 100 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. lapkričio 20 d. ir 2008 m. birželio 28 d. VEK_72708, vekselio suma - 100 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. gruodžio 22 d., bendrai 400 000 Lt sumai. Ieškovė su UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. sudarė keturias paprastųjų neprotestuotinų vekselių pirkimo - pardavimo sutartis: VEK_70648, vekselio suma - 50 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. rugsėjo 11 d.; VEK_70668, vekselio suma - 50 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. spalio 9 d.; VEK_70689, vekselio suma - 50 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. lapkričio 12 d.; VEK 70708, vekselio suma - 50 000 Lt, apmokėjimo data - 2008 m. gruodžio 11 d. Prievolių užtikrinimui, be kitų laiduotojų, už visus vekselius asmeniškai laidavo trečiasis asmuo E. L., tuo metu buvusi atsakovo S. L. sutuoktine.
Nei UAB „Heraldijos statyba“, nei UAB „Heraldija“ vekselių iki šiol neapmokėjo. Skolininkams nevykdant įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų vekseliuose atlikimo. 2008 m. spalio 28 d. notarė M. Č. vekseliuose padarė vykdomuosius įrašus, kuriais nurodoma, kad yra reikalaujama išieškoti iš solidarių skolininkų ir laiduotojų. Vykdomųjų įrašų pagrindu ieškovė kreipėsi priverstinio išieškojimo į antstolę A. A.. Vykdymo procese iš UAB „Heraldija“ ir solidarių skolininkų gautos lėšos padengė tik nedidelį dalį įsiskolinimo. Skolos padengimas iš BUAB „Heraldijos statyba“ vykdomas šios įmonės bankroto procese, tačiau įmonė neturi pakankamai turto padengti įsiskolinimą ieškovei. 2013 m. lapkričio 4 d. nepadengtos skola pagal visus neapmokėtus vekselius buvo 709 074,51 Lt.
Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 buvo patenkintas sutuoktinių S. ir E. L. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis sutuoktinių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta sutartimi, buvę sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai ieškovės atžvilgiu pagal UAB „Heraldija“ ir BUAB „Heraldijos statyba“ išrašytus vekselius. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtintas prievolės laiduoti pagal vekselius solidarus pobūdis, po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai išlieka solidariais skolininkais pagal teismo sprendimą, kuris įgijo res judicata galią.
2013 m. gegužės mėnesį ieškovei tapo žinoma, kad 2012 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruoti juridiniai faktai - V. L. nuosavybės teisė į ieškinyje nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Dalį, t. y. 1/2 ginčo turto V. L. paveldėjo paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu - mirusio K. L. įpėdinis sūnus S. L. 2012 m. spalio 19 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. IR-7105 perleido V. L. savo paveldėjimo teises.
Visų vekselių ir juose atliktų vykdomųjų įrašų kopijos buvo pateiktos santuokos nutraukimo byloje, todėl S. L., 2012 m. spalio 19 d. sudarydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, žinojo apie solidarią prievolę atsakyti ir dengti įsiskolinimą ieškovei pagal vekselius. Apie tai, kad skola iki šiol nėra padengta, atsakovui yra žinoma, nes kitoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a> jis ginčija savo asmeninį laidavimą vekseliuose, remdamasis tuo, kad vekselius pasirašė ne jis. Sudarius neatlygintinę paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo 781 096,5 Lt. Kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas 2012 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas neturėjo.
Atsakovas S. L. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog jis išreiškė savo valią laiduoti pagal konkrečius ieškovės ieškinyje nurodytus vekselius. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 nebuvo konstatuotas atsakovo teisių ir pareigų atsiradimas pagal ieškovės nurodytus vekselius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 išaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu nebuvo nustatinėjamas S. L. skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt. Atsakovas iš tiesų ieškovės naudai yra pasirašęs vekselių kaip laiduotojas ir, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo omenyje būtent tuos vekselius, kuriuos jis iš tiesų yra pasirašęs, o ne tuos, kuriuose jo (ir kitos laiduotojos E. J.) parašai yra suklastoti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2013 m. kovo 20 d. aktas Nr. 11-2854 (12) patvirtina, kad S. L. parašai yra suklastoti ne tik vekseliuose, bet ir 2008 m. sausio 23 d. sutikime gauti ir naudotis informacija (civilinės bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a>, t 2, b. 1. 17). Nutraukdamas santuoką atsakovas net nežinojo apie suklastotų vekselių, iš kurių šioje byloje ieškovė kildina savo reikalavimą, egzistavimą. Atsakovas S. L. santuokos nutraukimo byloje dalyvavo be atstovo, jis neturi aukštojo išsilavinimo. Atsakovas buvo įsitikinęs, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra kalbama apie tuos vekselius, kuriuos jis iš tikrųjų yra pasirašęs. Jei S. L. būtų turėjęs valią laiduoti pagal ieškovės nurodytus vekselius, nebūtų buvę tikslo klastoti S. L. parašų šiuose vekseliuose.
Net ir įrodžius, kad atsakovas S. L. yra išreiškęs valią laiduoti, reikia įrodyti ir pagrįsti esant ir kitus privalomus laidavimo sutarties elementus. Teismo sprendime dėl S. ir E. L. santuokos nutraukimo nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai ir kt. (t. y. privalomi laidavimo sutarties elementai). Ieškinyje nurodyti teiginiai apie atsakovo S. L. laidavimą konkrečiuose vekseliuose akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui.
Kadangi ieškovė neįrodė savo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui S. L., atsakovo negalima laikyti nesąžininga sandorio šalimi, o ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės interesų.
Atsakovė V. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji, priimdama iš savo sūnaus dovaną, buvo sąžininga, o ieškovė, reikšdama ieškinį, neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovui S. L..
2016 m. kovo 23 d. teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti jos naudai iš atsakovo 196 511,06 EUR skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsisakė ieškinio dalies dėl 8 851,11 EUR priteisimo. Nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. skolos buvo nežymiai padengtos, antstoliui vykdant išieškojimą iš vekselių davėjų ir kitų laiduotojų. Ieškovė taip pat nusprendė nereikalauti patirtų išieškojimo pagal vekselius išlaidų iš atsakovo S. L..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu patikslintą ieškovės ieškinį atmetė; iš ieškovės valstybės naudai priteisė 22,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimas pripažinti negaliojančiais iš dalies (dėl S. L. laidavimo) UAB „Medicinos bankas“ turimus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje, sprendė, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui S. L. ir todėl negali reikšti jo atžvilgiu reikalavimų actio Pauliana pagrindu bei kitų šioje byloje reiškiamų reikalavimų.
Teismas neanalizavo kitų actio Pauliana taikymo sąlygų pažymėdamas, kad nenustačius pagrindinės actio Pauliana taikymo sąlygos - galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, kitų šio instituto taikymo sąlygų analizė yra netikslinga.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šioje byloje įrodinėjo aplinkybes, kurios jau yra iš esmės nustatytos ir įvertintos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-01184-221/2009, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a> ir Nr. 2A-824-302/2015.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Medicinos bankas“ patikslintą ieškinį; priteisti iš atsakovų ieškovės UAB „Medicinos bankas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagristai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015 padarytas išvadas laikė prejudiciniais faktais ir jomis vadovavosi priimdamas sprendimą. Minėtoje nutartyje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas tik S. L. laidavimo pagal vekselius sandorių galiojimo klausimas. S. L. civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015 nekeliant klausimo, kad jis negali būti laikytinas solidariu bendraskoliu pagal vekselius kitais pagrindais, t. y. neginčijant kitų sandorių, iš kurių gali kilti jo solidari atsakomybė, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo peržengti ieškinio ribų bei konstatuoti faktus, susijusius su solidarios atsakomybės nebuvimu kitais pagrindais. To teismas ir nepadarė.
Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra atskiras teisinis pagrindas, iš kurio kildinama atsakovo solidari atsakomybė už skolas pagal UAB „Heraldija“ ir UAB Heraldijos statyba“ neapmokėtus vekselius. Vekselių negaliojimas dalyje dėl S. L. laidavimo pats savaime nereiškia vėliau sudarytos sutarties dėl santuokos sutraukimo pasekmių negaliojimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodė, kad tikėtina tokia situacija, jog, buvusiai sutuoktinei pateikus vekselius į bylą, S. L. tiesiog pasirašė patikslintą pareiškimą dėl santuokos nuraukimo ir su teikiamais teismui vekseliais, nekilus dėl jų jokio ginčo, net nesusipažino. Tačiau ši teismo išvada kelia pagrįstų abejonių, kadangi, nagrinėjant pareiškėjų S. L. ir E. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, teismo posėdyje dalyvavo abu sutuoktiniai ir kreditorės UAB „Medicinos bankas“ atstovas, buvo išklausyti pareiškėjų paaiškinimai ir išnagrinėti rašytiniai dokumentai. Susipažinęs su vekseliais, atsakovas turėjo pastebėti, kad ant jų yra ne jo parašas ir tai turėjo pareikšti teismui bei prieštarauti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimui. Atsakovui nesiėmus tokių veiksmų spręstina, kad jis sutiko prisiimti solidarią atsakomybę pagal vekselius, nepriklausomai nuo to, ar jis pasirašė tuos vekselius, ar ne.
Ieškovė dar 2008 m. spalio 16 d. (iki santuokos nutraukimo bylos) buvo pareiškusi actio Pauliana ieškinį, be kitų asmenų, ir S. L.. Šiame ieškinyje ieškovė savo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę grindė tais pačiais vekseliais ir notaro išduotais vykdomaisiais įrašais, kurie buvo pateikti santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas S. L. dalyvavo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NjgtMzQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-568-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-568-343/2009">2-568-343/2009</a> teismo posėdžiuose ir neteigė, kad nepripažįsta UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo teisės pagal minėtus vekselius, netgi nurodė, jog vekselį pasirašė. Priešingai nei nurodo atsakovas, jam buvo žinoma, kad vekseliuose yra ne jo parašas ir ilgą laiką S. L. tokia situacija tenkino.
UAB „Medicinos bankas“ santuokos nutraukimo byloje nereiškė atskiro reikalavimo priteisti iš pareiškėjų S. L. ir E. L. skolas pagal vekselius, kadangi jų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai įsipareigojo grąžinti skolas UAB „Medicinos bankas“ pagal vekselius solidariai. Tokia formuluotė dėl solidariosios atsakomybės UAB „Medicinos bankas“ tenkino. Susitarimas dėl kreditorinių įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“ vykdymo, kuris buvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos sutraukimo pasekmių, laikytinas trišale sutartimi, sudaryta tarp S. L. ir E. L. bei UAB „Medicinos bankas“. Ši sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.
Į nagrinėjamą bylą buvo pateikti nauji įrodymai, nurodytos naujos aplinkybės ir pateikti nauji teisiniai argumentai, kurie nebuvo vertinti Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį: prie bylos buvo prijungta civilinė byla pagal UAB „Medicinos bankas“ ieškinį S. L. ir E. L. bei kitiems atsakovams dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana), kurioje buvo patvirtinta, kad bankas turi galiojančią reikalavimo teisę į S. L..
Sprendime nemotyvuojama, kodėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje išnagrinėtos aplinkybės laikytinos svarbesniais įrodymais nei kiti faktiniai duomenys, kurie buvo pateikti į šią bylą, kodėl UAB „Medicinos bankas“ pateikti į bylą įrodymai nepagrindžia UAB „Medicinos bankas“ patikslinto ieškinio dalyko. Šiuo aspektu skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktų reikalavimų.
UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ buvo bendras S. L. ir E. L. verslas, iš šio verslo sutuoktiniai gaudavo vieninteles pajamas. Abu sutuoktiniai buvo suinteresuoti išsaugoti šias įmones, t. y. laidavimo sandoriai buvo sudaromi viso šeimos ūkio naudai ir šių įmonių veiklos sėkmingu rezultatu naudojosi abu sutuoktiniai. Net vienam iš sutuoktinių nelaidavus už įmonės tinkamą prievolių įvykdymą, tačiau nustačius, kad kito sutuoktinio sandoriai buvo sudaromi šeimos verslo interesais, abu sutuoktiniai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 2 dalimi, tampa solidariais bendraskoliais. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų ir juos pagrindžiančių dokumentų nenagrinėjo ir nevertino.
Teismas tinkamai neįvertino to, kad atsakovas S. L. elgiasi nesąžiningai: nevykdo susitarimo dėl solidarios atsakomybės pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekdamas išvengti UAB „Medicinos bankas“ vykdomo išieškojimo iš paveldėto turto per labai trumpą laiką paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai V. L. paveldėjimo teises į visą mirusio tėvo palikimą.
Atsakovas S. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo pareigos iš naujo vertinti visas su šiuo ginču susijusias aplinkybes yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš prie šios bylos prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a> matyti, kad apeliantė, jau nuo 2012 m. įrodinėdama S. L. valią laiduoti ir laidavimo sutarties sudarymą pagal konkrečius aštuonis vekselius, rėmėsi tais pačiais argumentais ir įrodymais, kuriuos pakartotinai teikė į šią bylą, t. y. ieškovė siekė, kad teismas šioje byloje, turėdamas tuos pačius įrodymus, padarytų priešingą išvadą nei padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje.
Nors apeliantė teigia, kad į šią bylą buvo teikti nauji įrodymai ir argumentai, tačiau prie šios bylos prijungtos bylos šį apeliantės teiginį paneigia: iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a> matyti, kad apeliantė pastarojoje byloje savo reikalavimą grindė tais pačiais įrodymais, aplinkybėmis ir argumentais, kuriais rėmėsi šioje byloje ir kuriuos įvardina kaip naujus. 2012 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Medicinos bankas“ Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a> teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose S. L. kaip laiduotojo statusą pagal konkrečius vekselius įrodinėjo būtent sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių; UAB „Medicinos bankas“ 2013 m. kovo 7 d. apeliaciniame skunde teigė, kad S. L. laidavimas atsirado sutarties dėl santuokos nutraukimo pagrindu; Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a> nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose apeliantė nuolat ir nuosekliai savo paaiškinimuose rėmėsi bylos dėl santuokos nutraukimo medžiaga. Aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-745- 390/2013 nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir kad pastarojoje byloje buvo nustatinėjamos ir šiai bylai reikšmingos aplinkybės, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-656-196/2015.
Argumentas dėl sprendimo nemotyvavimo yra atmestinas. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015, yra nepagrįsta teigti, jog santuokos nutraukimo byloje ieškovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią būti laiduotoju pagal ieškinyje įvardytus vekselius. Taigi, esant nustatytam prejudiciniam faktui, kad nebuvo S. L. valios laiduoti pagal konkrečius šioje byloje nurodytus vekselius, Kauno apygardos teismas negalėjo pripažinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių laidavimo sandoriu.
Ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik buvus S. L. valią laiduoti, bet taip pat ir kitus laidavimo sutarčiai privalomus elementus, tačiau to neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neturėjo pagrindo vertinti kaip laidavimo sutarties dar ir todėl, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 išaiškino, jog Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 dėl S. ir E. L. santuokos nutraukimo nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių S. L. turėjo omenyje būtent tuos vekselius, kuriuos jis iš tiesų yra pasirašęs, o ne tuos, kuriuose jo (ir kitos laiduotojos E. J.) parašai yra suklastoti.
Apeliantės teiginiai apie S. ir E. L. šeimos pajamas, apie akcijų priklausomybę, E. L. vadovavimą įmonei, jau buvo nurodyti ir vertinti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a>. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad S. L. tapo solidariu skolininku CK 3.109 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kad turėjo naudos iš įmonėms suteiktų paskolų ar naudojosi įmonių veiklos sėkmingu rezultatu; duomenų, kad įmonės atsakovui būtų išmokėję dividendus; kad šių įmonių veiklos sėkmingu rezultatu naudojosi abu sutuoktiniai. Pagal 2008 m. vekselius juridinių asmenų gauti pinigai nebuvo panaudoti bendrame ūkyje, nes sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė.
Apeliantė teigia, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NjgtMzQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-568-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-568-343/2009">2-568-343/2009</a> konstatavo, jog apeliantė turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į S. L. ir E. L. ir ši reikalavimo teisė yra atsiradusi 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. UAB „Heraldijos statyba“ išrašytų bankui vekselių ir 2008 m. birželio 13 d. UAB „Heraldija“ išrašyto bankui vekselio pagrindu. Tačiau minėtos bylos procesas yra atnaujintas.
Atsakovas nesutinka su prašymu bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi visos reikšmingos aplinkybės, argumentai ir byloje esantys įrodymai buvo įvertinti, dėl jų pasisakyta ne vieną kartą.
Atsakovė V. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Apeliantė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia šios bylos sudėtingumu ir poreikiu apeliantės atstovui pateikti paaiškinimus dėl apeliacinio skundo žodžiu.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal apeliacinį procesą reglamentuojančias nuostatas visi nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu faktiniai ir teisiniai argumentai turi būti pateikti apeliaciniame skunde, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (pildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, tuo atveju, jei byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalims neleidžiama nukrypti nuo į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio (CPK 320 straipsnis, 306 straipsnis, 323 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantės pageidavimas žodinio proceso metu pateikti papildomus, apeliaciniame skunde nenurodytus, argumentus negali būti tenkinamas.
Bylos sudėtingumas pats savaime, nesant poreikio atlikti procesinius veiksmus, kurie pagal savo pobūdį gali būti atlikti tik žodiniame procese, nelemia žodinio proceso būtinybės. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, kolegija priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina skelbti žodinį nagrinėjimą, nenustatė, todėl apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta.
Dėl apeliacinio skundo
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės actio Pauliana ieškinys, teismui nenustačius ieškovės galiojančios reikalavimo teisės atsakovui S. L., kaip būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos.
Apeliaciniu skundu keliami netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamo vadovavimosi kitose bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais, klausimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl šių apeliantės argumentų. Pagrindo peržengti apeliacijos ribas kolegija nenustatė, taip pat nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Ieškovė savo galiojančią reikalavimo teisę atsakovui S. L. kildino iš konkrečių, ieškinyje įvardytų, UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ išduotų vekselių: VEK 47731, VEK 50809, VEK_67131, VEK 72708, VEK_70648, VEK 70668, VEK_70689 ir VEK 70708.
Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015) atsakovo S. L. laidavimas pagal ieškinyje įvardytus vekselius pripažintas negaliojančiu teismui nustačius, kad ginčo vekseliuose S. L. parašas yra suklastotas. Šiuo sprendimu taip pat panaikinti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomieji įrašai dėl solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo iš S. L. bei taikyta restitucija, grąžinant atsakovui pagal panaikintus vykdomuosius įrašus jau išieškotą sumą.
Įrodinėdama pirmosios instancijos teismo išvados dėl galiojančios reikalavimo teisės S. L. neturėjimo nepagrįstumą apeliantė teigia, kad atsakovo S. L. solidari atsakomybė pagal ginčo vekselius kyla ne iš laidavimo, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, o iš Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 patvirtintos S. L. ir E. L. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kaip savarankiško teisinio pagrindo.
Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6.1 punktu E. L. ir S. L. patvirtino, kad yra UAB „Medicinos bankas“ solidarūs skolininkai ir nutraukus santuoką įsipareigoja UAB „Medicinos bankas“ skolas pagal vekselius grąžinti solidariai. Konkretūs vekseliai, su kuriais siejamas šis įsipareigojimas, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra įvardyti. Šalys neginčija, kad pagal UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ parduotus vekselius S. L. bei E. L. yra laidavę ne kartą ir vekseliai, iš kurių kildinamas reikalavimas šioje byloje, nebuvo vieninteliai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, priimtoje nagrinėjant ginčą pagal nagrinėjamos bylos ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, konstatavo, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjų prievolės kreditoriui vekselių pagrindu yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų, kadangi teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015 taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo dalyje nėra išvardinti konkretūs vekseliai, nėra nurodyta iš S. L. bei E. L. išieškotina suma pagal vekselius, nėra nustatyta, ar sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui dėl to, kad kiekvienas iš jų pasirašė vekseliuose kaip laiduotojas, ar dėl to, kad vekseliuose kaip laiduotojas pasirašė vienas iš sutuoktinių.
Iš prijungtos bylos dėl santuokos nutraukimo medžiagos (pareiškimų, sutarties projektų) matyti, kad sutuoktinių prievolė ieškovei buvo kildinama būtent iš abiejų sutuoktinių laidavimo pagal UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ parduotus vekselius (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTg0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1184/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1184/2009">2-1184/2009</a> l. 4, 7, 27, 30). Nors vekseliai, iš kurių kildinamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje, pateikti į santuokos nutraukimo bylą, teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsakovo S. L. laidavimas pagal ieškinyje įvardytus vekselius pripažintas negaliojančiu, priimtas jau po santuokos nutraukimo bylos pabaigos. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, atsisakant išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, ieškovė nuslėpė aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu dalis vekselių pripažinti negaliojančiais dalyje dėl S. L. laidavimo (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTg0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1184/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1184/2009">2-1184/2009</a> l. 95). Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su atsakovo teiginiais, kad byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovas pripažino solidariomis savo prievoles ieškovei pagal kitus vekselius nei tie, pagal kuriuos jis pats iš tiesų buvo laidavęs, t.y. kad solidari prievolė ieškovei pagal šią sutartį apima ir prievolę pagal ginčo vekselius.
Apeliantė apeliaciniu skundu akcentuoja, kad būtent kilusi abejonė dėl atsakovo laidavimo pagal ginčo vekselius lėmė galutinę santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6.1 punkto formuluotę, apeliantei siekiant užsitikrinti, kad net ir pripažinus laidavimą negaliojančiu solidari buvusių sutuoktinių atsakomybė pagal ginčo vekselius išliktų, tačiau santuokos nutraukimo byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių šiuos apeliantės teiginius, nėra. Ieškinys dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atsakovo teismui paduotas tik 2012 m. balandžio 18 d., t.y. praėjus daugiau nei trims metams nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Apeliantės siekis užsitikrinti prievolės solidarumą savaime nepatvirtina, kad tokią valią tinkamai išreiškė atsakovas, ir kad ji buvo įtvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra savarankiškas teisinis pagrindas, iš kurio gali būti kildinama ieškovės reikalavimo teisė pagal ginčo vekselius.
Apeliantė taip pat remiasi CK 3.109 straipsnio 2 dalimi teigdama, kad solidari atsakovo prievolė pagal ginčo vekselius atsiranda dėl to, jog E. L. laidavimo sandorius sudarė šeimos interesais. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovė, remdamasi šiuo pagrindu, neįrodė, jog E. L. laidavimas pagal ginčo vekselius buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Vien tik S. L. dalyvavimas UAB „Heraldija“ valdyme, atsižvelgiant į laidavimo sandorio pobūdį, nėra pakankamas šiai aplinkybei pagrįsti. Be to, teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad S. L. parašas būtent ant ginčo vekselių yra suklastotas, nors atsakovas yra laidavęs pagal kitus vekselius, kurių neginčijo, taip pat paneigia apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, kad E. L. laidavimas pagal ginčo vekselius buvo atliekamas su atsakovo žinia ir jo šeimos interesais.
Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NjgtMzQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-568-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-568-343/2009">2-568-343/2009</a>, kuriuo taip pat remiasi apeliantė, nagrinėjant bylą pagal apeliantės pareikštą actio Pauliana ieškinį konstatuota, kad apeliantė turi galiojančią reikalavimo teisę S. L., tačiau šis sprendimas priimtas dar iki teismo sprendimo, kuriuo S. L. laidavimas ginčo vekseliuose pripažintas negaliojančiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi procesas nurodytoje civilinėje byloje atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių - atsakovo laidavimo ginčo vekseliuose pripažinimo negaliojančiu Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NDUtMzkwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-745-390/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-745-390/2013">2-745-390/2013</a>. Nors byla atnaujintame procese šiuo metu dar nėra išnagrinėta, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NjgtMzQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-568-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-568-343/2009">2-568-343/2009</a> proceso atnaujinimo faktą ir priežastis, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje prieštarauja įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NjgtMzQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-568-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-568-343/2009">2-568-343/2009</a>.
Priešingai nei nurodo apeliantė, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, kadangi, kaip jau minėta, byloje nenustatyta, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovas pripažino savo solidarią prievolę pagal ginčo vekselius ir kad solidari prievolė pagal ginčo vekselius patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vadovavosi teismų kitose bylose priimtuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir neįvertino apeliantės naujai teikiamų teisinių argumentų, yra nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantė, nurodydama iš esmės tas pačias atsakovo prievolės faktines atsiradimo aplinkybes, tik iš dalies koreguodama teisinius (bet ne faktinius) šios prievolės atsiradimo pagrindus, siekia įrodyti, kad atsakovas jos atžvilgiu turi prievolę, kuri teismų jau yra paneigta kitose civilinėse bylose.
Atsakant į apeliantės teiginius, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas, pažymėtina, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Jeigu teismo sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai įvertino visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Goda Ambrasaitė - Balynienė
Artūras Driukas
Nijolė Piškinaitė