D. S. pagal BK 138 str., 238 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-639-177/2016

Proceso Nr. 1-85-1-00493-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.1; 2.1.15.1.2

2016 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Lino Šiukštos, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

gynėjui Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš D. S. priteista: K. Š. 10 000 eurų, G. Š. ir S. Š. po 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; 506,96 eurai valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą S. Š..

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 238 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia nužudė K. Š., t. y. 2009 m. birželio 6 d. laikotarpiu tarp 10 ir 14 val. (duomenys neskelbtini) namo, ir netoliese esančioje pievoje kilusio konflikto metu su K. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pargriovė jį ant žemės, kelis kartus dūrė peiliu į šoną, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nenustatytu kietu buku daiktu į galvą ir padarė kaukolės pamato lūžimą, smaugė nukentėjusįjį rankomis ir sulaužė poliežuvinį kaulą, dėl to K. Š. netrukus įvykio vietoje mirė. Po to D. S. karučiu nuvežė K. Š. lavoną prie ūkinio pastato ir, slėpdamas nusikaltimą, kūną užkasė.

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismas neatsižvelgė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jam nebuvo suteikta galimybė atsiprašyti nukentėjusiųjų, kadangi jis nerišliai kalba. Dėl to labai gailisi. Teismas neatsižvelgė į apelianto amžių ir sveikatos būklę (turi širdies problemų).

Teismo priteistas 40 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas yra neįgalus ir gauna tik 165 eurų neįgalumo pensiją. Gaunant tokias pajamas, neįmanoma net išgyventi, o juo labiau mokėti ieškinius.

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašė sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis ginčija tik bausmę ir priteistos neturtinės žalos dydį, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad D. S. tiesioginės tyčios kaltės forma padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį; įvertino kaltininko asmenybę, jog nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 9), jam nustatytas vidutinio sunkumo protinis atsilikimas (t. 3, b. l. 17).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Priešingai, apelianto prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas.

Kita vertus, teismas teisingai pripažino D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad teismas neatsižvelgė į sveikatos būklę (širdies ligos), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas turi sveikatos problemų.

Kaltininko amžius taip pat nėra ta aplinkybė, kuri gali turėti esminės reikšmės bausmei, pakeičiant jos dydį, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Į visa tai atsižvelgęs, už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, pirmosios instancijos teismas D. S. paskyrė mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, nėra per griežta.

Dėl neturtinės žalos

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, teismas priteisė per dideles pinigų sumas.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

Nukentėjusieji K. Š., G. Š. ir S. Š. pareiškė po 20 000 eurų dydžio civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino ir iš D. S. priteisė K. Š. 10 000 eurų, G. Š. ir S. Š. po 15 000 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių visumą, priteistas sumas dar labiau mažina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kalto asmens interesus, siekiant teisingos bei protingos interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-699/2016">2K-179-699/2016</a>).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistojo D. S. padaryto nusikaltimo pasekmės yra nepataisomos, o nukentėjusieji K. Š. dėl brolio, G. Š. ir S. Š. dėl tėvo mirties patyrė dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, laikotarpiu nuo žuvusiojo dingimo iki jo radimo jautė nežinomybę bei nerimą, kurie turi būti atlyginti.

Byloje nepaneigtas K. Š. ir nužudyto brolio tarpusavio nuolatinis, emociškai tvirtas ryšys (broliai artimai bendravo, kurį laiką kartu dirbo), tačiau teismas nepakankamai atskleidė seserų ryšį su nužudytu tėvu, neaptarė nuteistojo turtinės padėties, nepakankamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, priteisiant žalos atlyginimą kitiems šeimos nariams.

Nužudytojo dukros S. Š. yra pilnametė, o G. Š. – nepilnametė. Neabejotinai tėvo mirtis dukroms buvo netikėta ir skaudi, tačiau įvertinus jų amžių, ryšį su tėvu, negalima teigti, kad abiejų dukrų emocinis ryšys su nužudytuoju buvo vienodas. G. Š. iki šešerių metų, t. y. iki tėvo mirties, gyveno kartu su tėvu, jų santykiai buvo nuolatinio pobūdžio. S. Š. kartu su tėvu gyveno iki trejų metų, vėliau tėvai išsiskyrė. Jos motina R. P. parodė, kad po skyrybų nužudytasis su vaikais nebendravo, nepadėjo jų auginti ir išlaikyti; kartais paskambindavo ir paklausdavo, kaip jiems sekasi, bet tiesiogiai su vaikais nebendravo. Dėl to negalima teigti, kad abiejų seserų emocinis ryšys su nužudytuoju buvo vienodas ir joms turi būti priteisiamas vienodas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į šį kriterijų atsižvelgiama, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

Iš bylos duomenų matyti, jog D. S. turtinė padėtis tokia, kad išieškoti teismo iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį (iš viso 40 000 eurų) nebus jokios galimybės. Be to, nustatant atlygintiną neturtinę žalą, įvertinamos ne tik aplinkybės, rodančios kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo metu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. D. S. yra 58 metų amžiaus, dėl diagnozuoto protinio atsilikimo jam paskirta netekto darbingumo pensija (šiuo metu 165,73 eurai). Dėl to mažai tikėtina, jog jis, atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, būdamas nedarbingas ir pensinio amžiaus, galės atlyginti priteistą nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis.

Pažymėtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiesiems K. Š., G. Š. ir S. Š. neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į teismų praktiką, jog nužudymo bylose nukentėjusiems broliams, seserims iš kaltininko priteisiama nuo 10 000 litų (2 896,20 eurų) iki 30 000 litų (8 689 eurų) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-531/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-531/2010">2K-531/2010</a>, 2K-253/2011, 2K-386/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-699/2016">2K-179-699/2016</a>), nukentėjusiesiems (vaikams) iš kaltininko priteisiama nuo 10 000 litų (2 896,20 eurų) iki 100 000 litų (28 962 eurų) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-476/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-476/2009">2K-476/2009</a>, 2K-330/2010, 2K-253/2011, 2K-386/2012 ir kt.).

Dėl išdėstytų argumentų skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. S. nukentėjusiajam K. Š. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažinamas iki 5 000 eurų, nukentėjusiajai G. Š. – iki 10 000 eurų, nukentėjusiajai S. Š. – iki 5 000 eurų.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai analogiškose bylose.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti:

iš D. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. Š. sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų, nukentėjusiajai G. Š. – iki 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų, nukentėjusiajai S. Š. – iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Violeta Ražinskaitė

Teisėjai Linas Šiukšta

Linas Žukauskas