Dėl sutarties vykdymo

Civilinė byla Nr. e2A-209-210/2018

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01609-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;2.6.8.9.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (Telšių rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2384-304/2018 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo, atsakovės D. G. priešieškinį ieškovui V. Z., trečiajam asmeniui R. G. dėl teisės pripažinimo, trečiojo asmens R. G. priešieškinį ieškovui V. Z., atsakovei D. G. dėl sutarties vykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės skolą 8688,60 Eur, palūkanas 2202,23 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. su atsakove vedė derybas dėl UAB „Telauta“ akcijų pirkimo pardavimo. Atsakovė pareikalavo sumokėti už UAB „Telauta“ akcijas ir įsipareigojo akcijas perduoti per 3 mėnesius nuo pinigų už akcijas gavimo. 2011 m. kovo 28 d. atsakovei už akcijas pervedė 8688,60 Eur, tačiau atsakovė per 3 mėnesius akcijų neperdavė, sumokėtų pinigų negrąžino. Šiuo metu akcijos nebereikalingos, nes įmonė bankrutuojanti. Akcijas pirko iš atsakovės, su ja tarėsi, jai sumokėjo. Akcijų neperregistravo, nepagalvojo, nes nenorėjo atsakovė, nenorėjo su ja gadinti santykių. Atsakovės spaudimu 2012 m. pasirašė sutartį. 2013 m. liepos 10 d. sutartį pasirašė, nes buvo spaudžiamas. 30000 Lt pervedė už visas akcijas. 2015 m. sausio 16 d. sutartį pasirašė irgi spaudžiamas atsakovės. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, neskundė. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo rašė pats, tik atsakovei pareiškus prieštaravimus kreipėsi į advokatą. Pas notarą sudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutarties neatvyko, nes nebėra intereso. Akcijų įsigyti nei už 30000, nei už 90000 Lt nesutinka. Spaudimas pasireiškė turto areštais, ikiteisminiu tyrimu dėl trečiojo asmens skundo. Su atsakovės ir trečiojo asmens priešieškiniais nesutinka.

2. Atsakovė D. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė pripažinti jai teisę įskaityti ieškovo sumokėtus 8688,60 Eur į jo mokėtiną trečiajam asmeniui 26065,80 Eur sutartą UAB „Telauta“ akcijų sumą pagal 2017 m. liepos 10 d. sutartį. Nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti turimas UAB „Telauta“ akcijas, šios sutarties ieškovas nenuginčijo visa apimtimi, todėl ji yra vykdytina. Ieškovas trečiajam asmeniui, įskaičius sumokėtus 30000 Lt, už akcijas turėtų sumokėti 90000 Lt (26065,80 Eur). Trečiojo asmens priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2008 m. lapkričio mėn. ieškovas su žmona buvo atvykę į namus, pasiūlė iš jo žmonos brolio nupirkti 105 akcijas už 120000 Lt. Nusprendė padidinti įstatinį kapitalą 300 akcijų, kurios vieneto vertė 1000 Lt. Trečiasis asmuo įnešė pinigus, surašė protokolą, bet sumą padalijo per pusę. Ieškovo prašė parodyti pinigų įnešimo kvitą, kvito nebuvo, todėl kilo konfliktas. Ieškovas norėjo vienas valdyti įmonę, todėl sutarė, kad jis akcijas išpirks. Ieškovas sutartą 30000 Lt avansą pervedė į jos sąskaitą, akcijų pirkimas-pardavimas nebuvo įformintas, nes ieškovas nesumokėjo visų pinigų. Ieškovas turėjo sumokėti 120000 Lt, t. y. tiek, kiek trečiasis asmuo buvo sumokėjęs įsigyjant akcijas. 2012 m. liepos 10 d. sutartyje nurodyta 90000 Lt suma, nes buvo sumokėti 30000 Lt, kuriuos prašo įskaityti į priešpriešinį reikalavimą.

3. Trečiasis asmuo R. G. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį ir atsakovės priešieškinį palaikė. Priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 26065,80 Eur pagal 2012 m. liepos 10 d. sutartį, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į visas jo turėtas UAB „Telauta“ 105 akcijas. Nurodė, kad ieškovas, 2011 m. kovo 28 d. pervesdamas į atsakovės sąskaitą 30000 Lt, vykdė žodinį susitarimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo ir atliko dalinį mokėjimą už ketinamas įsigyti akcijas. Ieškovo ketinimą įsigyti akcijas įrodo 2015 m. sausio 16 d. taikos sutartis, patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi, nors tuo metu reikalavimo teisė buvo perleista UAB „Teisininkas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi panaikinta tik 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 punkto dalis, numatanti ieškovo asmeninio turto įkeitimą užtikrinant atsiskaitymą už perkamas akcijas, kita sutarties dalis yra galiojanti ir vykdytina. Ieškovas į raginimus atvykti pas notarą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį nereaguoja ir vengia vykdyti prievolę sumokėti 26065,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinius tenkino. Pripažino atsakovei D. G. teisę įskaityti ieškovo V. Z. 2011 m. kovo 28 d. sumokėtus 30000 Lt (8688,60 Eur) į V. Z. mokėtiną R. G. 90000 Lt (26065,80 Eur) sutartą UAB „Telauta“ akcijų kainą pagal 2012 m. liepos 10 d. sutartį. Priteisė iš ieškovo V. Z. trečiajam asmeniui R. G. UAB „Telauta“ akcijų sutartą kainą 26065,80 Eur pagal 2012 m. liepos 10 d. sutartį. Pripažino V. Z. nuosavybės teisę į visas R. G. turėtas UAB „Telauta“ 105 akcijas, nominalios vertės po 1000 Lt. Priteisė iš V. Z. D. G. naudai 175 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš V. Z. R. G. naudai 586,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš V. Z. į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – 10,28 Eur.

5. Teismas pripažino, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 punkte aiškiai suformuluotas pirkėjo (ieškovo) įsipareigojimas sumokėti pardavėjui (trečiajam asmeniui) už perkamas akcijas. Šios sutarties sąlygos lingvistinė konstrukcija ir sisteminė sutarties analizė teismui leido padaryti išvadą, kad sutarties pasirašymas patvirtino ieškovo ketinimą įsigyti trečiojo asmens valdomas akcijas. Ieškovo ketinimą įsigyti UAB „Telauta“ akcijas įrodo ir ieškovo 2011 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 30000 Lt už UAB „Telauta“ akcijas.

6. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad tiek 2012 m. liepos 10 d. sutartį, tiek 2015 m. sausio 16 d. taikos sutartį pasirašė spaudžiamas atsakovės ir trečiojo asmens. Teismas motyvavo, kad ieškovas neįrodė, kokiu būdu pasireiškė spaudimas. Be to, ieškovas neskundė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas 2015 m. sausio 16 d. taikos sutartimi ieškovo prisiimtas įsipareigojimas iki 2016 m. balandžio 1 d. iš trečiojo asmens R. G. išpirkti pastarojo valdomas 50 proc. UAB „Telauta“ akcijas už 90000 Lt (26066 Eur).

7. Teismas pažymėjo, kad nei Šiaulių apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami civilinę bylą, kurioje buvo prašoma 2012 m. liepos 10 d. sutartį pripažinti niekine, nepasisakė, kad 2012 m. liepos 10 d. sutartis yra niekinė ar preliminari. Nors ieškovas nurodė, kad akcijos nuvertėjo, nes šiuo metu UAB „Telauta“ iškelta bankroto byla, teismas su šiais ieškovo argumentais nesutiko. Teismas sprendime nurodė, jog dėl akcijų kainos buvo susitarta 2012 m., ieškovas akcijų kainos teisme neginčijo, akcijų kaina buvo patvirtinta 2012 m. liepos 10 d. sutartimi ir 2015 m. sausio 16 d. taikos sutartimi, kurios buvo pasirašytos gera valia.

8. Pripažinęs, kad 2012 m. liepos 10 d. sutartis yra vykdytina, teismas akcentavo, kad ieškovas 2016 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. spalio 30 d. buvo raginamas išpirkti trečiojo asmens valdomas UAB „Telauta“ akcijas, bet į raginimus nereagavo, pas notarą sudaryti sandorio neatvyko. Tai leido pripažinti, kad trečiasis asmuo siekė parduoti turimas akcijas, o ieškovas vengė vykdyti įsipareigojimus jas nupirkti. Teismas pasisakė, kad trečiojo asmens R. G. priešieškinis yra susijęs su ieškovo ieškiniu ir atsakovės priešieškiniu, todėl ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinius tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu prašo ieškovas V. Z. panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinius atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9. 1. Apeliantas tvirtina, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl pripažintinas absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Iš teismo sprendimo apeliantui nėra aišku, kokiais motyvais teismas atmetė ieškovo ieškinį ir kokias motyvais patenkino atsakovės priešieškinį dėl įskaitymo, nes, atmetęs ieškinį, teismas turėjo atmesti ir atsakovės priešieškinį.

9.1.1. 2011-03-28 pavedime atsakovei D. G. nėra rašoma, jog 30 000 Lt buvo avansas ar buvo mokama už dalį akcijų, todėl apeliantas tvirtina, kad tai buvo visa sutarta akcijų pardavimo kaina.

9.1.2. Atsakovė įsipareigojimo ieškovui per 3 mėnesius perduoti akcijas neįvykdė, apeliantas prarado bet kokį interesą į UAB „Telauta“ akcijas, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovui pinigus.

9.1.3. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl jai sumokėtos sumos įskaitymo į akcijų pirkimo kainą neturi teisinio pagrindo, nes nėra jokios rašytinės sutarties, kuria būtų susitarta mokėti pinigus už akcijas atsakovės naudai CK 6.191 str. pagrindu. Apeliantas nurodo, kad nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pagal ABĮ 46 str. nuostatas turi būti rašytinė, nes tai yra imperatyvi įstatymo norma, todėl rašytinės formos nesilaikymas daro tokį sandorį niekiniu, o remiantis CK 1.78 straipsnio nuostatomis šalys tokio sandorio negali patvirtinti. Apeliantui akivaizdu, kad atsakovės priešieškinyje deklaruojamų pagrindų įskaitymui nėra, todėl įskaitymas negalimas.

9.1.4. Teismas pagal 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 p. pripažino ieškovui V. Z. prievolę nupirkti akcijas iš trečiojo asmens R. G., nors ieškovas nėra šios sutarties šalimi. Apelianto teigimu, teismas nemotyvavo, kaip iš „trečiųjų asmenų“ sudarytos sutarties atsirado prievolė ieškovui, todėl sprendimas yra nemotyvuotas ir absoliučiai negaliojantis.

9.2. Teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, numatytas CPK 279 str. 4 d., ir CPK 293 str., 3 p. kurios nurodo, jog, įsiteisėjus sprendimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 str. 4 d.). Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo bylos dalį dėl R. G. priešieškinio reikalavimo nutraukti, nes Šiaulių apygardos teismas 2016-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTItNDc4LTM3Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2-478-372/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2-478-372/2016">A2-478-372/2016</a> atmetė reikalavimą įpareigoti ieškovą vykdyti 2012 m. liepos 10 d. sutartį. Apelianto teigimu, šioje byloje negalėjo būti keliamas reikalavimas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

9.3. 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 punktu tik R. G. įsipareigojo parduoti akcijas už 90000 Lt, jokio įsipareigojimo ieškovui jas nupirkti nėra. 2012-07­-10 sutartį rengė ir joje sąlygas nustatė atsakovė D. G. ir R. G., todėl šios sutarties sąlygos pagal CK 6.193 str. 4 d. turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Trečiasis asmuo ieškovui 2016-04-22 nėra siuntęs jokio reikalavimo nupirkti akcijas.

9.4. Šiaulių apygardos teisme 2017-07-17 UAB „Telauta“ iškelta bankroto byla, tik iškėlus teisme UAB „Telauta“ bankroto bylą ir ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos atsakovei, trečiasis asmuo dar kartą nepagrįstai inicijuoja savo turimų akcijų pardavimą, taip bandydamas padėti atsakovei išvengti prievolės gražinti skolą ir palūkanas, todėl apeliantas įžvelgia trečiojo asmens nesąžiningą naudojimąsi procesu.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. G. ir trečiasis asmuo R. G. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismui pripažinus trečiojo asmens priešieškinį pagristu, yra laikoma įrodyta, kad ieškinys yra nepagrįstas. Kaip teismas ir pažymėjo, atsakovės D. G. reikalavimas kildinamas iš trečiojo asmens priešieškinio, kurį pripažinus pagrįstu, vertintina, jog ieškovo sumokėti 30.000 Lt už akcijas sudaro tik dalį už akcijas mokėtinos sumos, todėl gali būti įskaityti į R. G. priteistą visą akcijų kainą.

10.2. Apeliantas neturi jokių objektyvių įrodymų, kokio turinio žodinis susitarimas tuo metu buvo (ar) nebuvo sudarytas, įskaitant ieškovo sugalvotą 3 mėnesių akcijų pardavimo jam terminą.

10.3. Apelianto argumentai apie įskaitymo negalimumą pagrindinio ginčo išsprendimui iš esmės jokios įtakos neturi. Apelianto teiginiai, jog ieškovas nebuvo sutarties šalimi, yra tik mėginimas formaliais pagrindais išvengti prievolės vykdymo.

10.4. Teismas neturėjo jokio procesinio pagrindo nutraukti bylos dalies, nes pagal R. G. priešieškinį ginčas vyksta ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismas priimdamas sprendimą šioje byloje nesirėmė jokiais žodiniais šalių susitarimais. Pareiga parduoti akcijas išliko R. G., o pareiga už jas sumokėti išliko V. Z..

10.5. Teismui pateiktas 2016-04-22 pranešimas nėra esminis šioje byloje, nes ieškovui buvo siunčiamas ir kitas 2017-10-30 pranešimas per notarą dėl akcijų pirkimo-pardavimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto paaiškinimų prie bylos pridėjimo

11. Susipažinęs su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apeliantas apeliacinės instancijos teismui 2018-02-27 pateikė paaiškinimus.

12. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės, susipažinus su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apeliacijos procese teikti papildomus paaiškinimus, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens teikiamų naujų įrodymų pridėjimo

13. Apeliacinės instancijos teismo atsakovė ir trečiasis asmuo prašo pridėti prie bylos dviejų 2016-04-22 pranešimų kopijas, dviejų 2016-04-22 pašto kvitų kopijas ir elektroniniu paštu siųstų laiškų kopijas, nes būtinybė juos pateikti atsirado susipažinus su apeliaciniu skundu.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pateikti nauji įrodymai aktualūs apeliacinio skundo argumentams paneigti, pateiktus naujus įrodymus priima bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl be pagrindo gautų lėšų už neparduotas akcijas grąžinimo, likusios sutartos akcijų pardavimo kainos priteisimo bei sumokėtos dalies už akcijas įskaitymo.

16. Iš teismo sprendimo apeliantui nėra aišku, kokiais motyvais teismas atmetė jo ieškinį ir kokias motyvais patenkino atsakovės priešieškinį dėl įskaitymo. Apeliantas įsitikinęs, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl pripažintinas absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

17. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovo pareikšto ieškinio kontekste yra visiškai be motyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išdėstęs poziciją, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kurie turi būti pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1998 m. vasario 19 d. sprendimas Higgins and Others v. France, Nr. 134/1996/753/952; 2007 m. vasario 15 d. sprendimas A. A. v. Bulgaria, Nr. 51343/99; kt.).

19. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos numato vieną iš priešieškinio pateikimo pagrindų – patenkinus priešieškinį bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės D. G. prašė priteisti 8688,60 Eur skolos ir 2202,23 Eur palūkanų, nes 2011-03-28 bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 30 000 Lt už UAB „Telauta“ akcijas, kurios ieškovui nebuvo parduotos, todėl atsakovė šią sumą gavo be pagrindo. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė įskaityti ieškovo V. Z. 2011-03-28 sumokėtus 30 000 Lt (8688,60 Eur) į V. Z. mokėtiną R. G. 90 000 Lt (26065,80 Eur) sutartą UAB „Telauta“ akcijų pardavimo kainą pagal 2012-07-10 sutartį. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje R. G. pareikštu savarankišku priešpriešiniu reikalavimu pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į UAB „Telauta“ akcijas prašė iš jo priteisti sutartą akcijų kainą, nes ieškovas gera valia nevykdė 2012-07-10 sutarties. Teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad atsakovė savo reikalavimą kildina iš trečiojo asmens reikalavimo, t. y. 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 punkto dėl akcijų pirkimo, kuris iki šiol nėra įvykdytas, sutartis nėra panaikinta, todėl ji vykdytina. Egzistuojant ieškovo prievolei sumokėti R. G. likusią nesumokėtą už akcijas sumą, teismas pagrįstai sprendime didesnę dalį motyvacijos skyrė trečiojo asmens R. G. priešieškinio pagrįstumo analizei, kartu pripažįstant, kad ieškinys yra nepagrįstas. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent teismo sprendimo motyvų pagrįstumą ir jų pakankamumą skundžia apeliantas, todėl atmestini argumentai dėl teismo sprendimo visiško nemotyvavimo, kaip absoliutaus jo panaikinimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad 2011-03-28 pavedime atsakovei D. G. nėra rašoma, jog 30 000 Lt suma buvo avansas ar buvo mokama už dalį akcijų, todėl apeliantas tvirtina, kad tai buvo visa sutarta akcijų paradavimo kaina. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

21. Visų pirma, teisėjų kolegija vertina tai, kad 2011-03-28 atliekant pinigų pervedimą atsakovei D. G. jokios rašytinės sutarties nebuvo, todėl apeliantas savaip interpretuoja tiek žodinio susitarimo turinį, tiek akcijų pardavimo terminą. Antra, ieškovo teiginius, kad būtent 30 000 Lt suma buvo visa akcijų pardavimo kaina, paneigia dvi rašytinės sutartys: 2012 m. liepos 10 d. sutartis, kurioje nurodyta visų R. G. turimų UAB „Telauta“ akcijų pardavimo kaina 90 000 Lt, bei 2015-01-20 Taikos sutartis, patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-503- 267/2015, kurioje V. Z. buvo įsipareigojęs nupirkti tas pačias akcijas iš R. G. už 90 000 Lt (1 t., 16–17, 91–92, 97–98 b. l.). Taigi, visuma byloje esančių aplinkybių ir įrodymų teismui leidžia pripažinti, kad ieškovas siekdamas tapti vieninteliu bendrovės akcininku turėjo tikslą įsigyti UAB „Telauta“ akcijų už 120 000 Lt kainą, o 2011-03-28 pavedimu atliktas dalinis mokėjimas yra už ketinamas įsigyti iš R. G. akcijas.

22. Apeliantas tvirtina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl jai sumokėtos sumos įskaitymo į akcijų pirkimo kainą neturi teisinio pagrindo, nes nėra jokios rašytinės sutarties, kuria būtų susitarta mokėti pinigus už akcijas atsakovės naudai CK 6.191 str. pagrindu.

23. Teisė susitarti kitų asmenų naudai šalims yra numatyta CK 6.191 straipsnio nuostatuose, t. y. šalys gali susitarti įvykdyti prievolę ne tik tarpusavyje, bet ir trečiajam asmeniui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas, nesant rašytinės sutarties, 2011-03-28 atliko pinigų už akcijų dalį pervedimą į atsakovės sąskaitą. Taigi, žodinį susitarimą dėl UAB „Telauta“ akcijų prikimo pardavimo tarp R. G. ir V. Z. patvirtina atsakovei pervesta 30 000 Lt, kurių paskirtis nurodyta paties ieškovo V. Z. pavedime. Vėliau buvo sudaryta rašytinė 2012-07-10 sutartis, kurios 8 punktu susitarta būtent dėl tų pačių akcijų pirkimo pardavimo tarp V. Z. ir R. G.. Teismui nekyla abejonių, kad 30 000 Lt pervedimas D. G. už V. Z. parduodamas akcijas atitinka šio įstatymo prasmę. Vertindama apelianto argumentus apie įskaitymo (ne)galimumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrindinio ginčo išsprendimui atsakovės prašomas atlikti įskaitymas iš esmės jokios įtakos neturi, nes, esant galiojančiai 2012-07-10 sutarties 8 punkto sąlygai, pats ieškovas būtų suinteresuotas įskaityti D. G. sumokėtus 30000 Lt į R. G. naudai mokėtiną 90 000 Lt sumą.

24. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pagal ABĮ 46 str. nuostatas turi būti rašytinė, nes tai yra imperatyvi įstatymo norma, todėl rašytinės formos nesilaikymas daro tokį sandorį niekiniu, o remiantis CK 1.78 straipsnio nuostatomis šalys tokio sandorio negali patvirtinti. Apeliantas mano, kad atsakovės priešieškinyje deklaruojamų pagrindų įskaitymui nėra, todėl įskaitymas negalimas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo išvados nėra grindžiamos žodiniais šalių susitarimais, o 2012-07-10 sutartis yra rašytinė ir galiojanti.

26. Apeliantas nurodo, kad teismas pagal 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 p. pripažino ieškovui V. Z. prievolę nupirkti akcijas iš trečiojo asmens R. G., nors ieškovas nėra šios sutarties šalimi. Apelianto teigimu, teismas nemotyvavo, kaip iš „trečiųjų asmenų“ sudarytos sutarties atsirado prievolė ieškovui. Byloje esančios 2012 m. liepos 10 d. sutarties turinys patvirtina, kad ją pasirašė UAB „Telauta“ direktorius V. Z. ir akcininkas R. G.. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas V. Z. buvo lygiateisis UAB „Telauta“ akcininkas, todėl apelianto argumentas, jog ieškovas nebuvo sutarties šalimi, pripažintinas mėginimu formaliais pagrindais išvengti prievolės vykdymo.

27. Apelianto teigimu, teismas privalėjo bylos dalį dėl R. G. priešieškinio reikalavimo nutraukti, nes Šiaulių apygardos teismas 2016-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTItNDc4LTM3Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2-478-372/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2-478-372/2016">A2-478-372/2016</a> atmetė reikalavimą įpareigoti ieškovą vykdyti 2012 m. liepos 10 d. sutartį. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje negalėjo būti keliamas reikalavimas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

28. Visų pirma, apelianto minimoje byloje ginčas nagrinėtas tarp skirtingų šalių, t. y. ieškovas byloje buvo UAB „Teisininkas“, atsakovai – UAB „Telauta“ ir V. Z. buvo atsakovo atstovu, tretieji asmenys buvo J. Z. ir R. G.. Be to, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTItNDc4LTM3Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2-478-372/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2-478-372/2016">A2-478-372/2016</a> nagrinėjo trečiojo asmens J. Z. priešieškinį, kuriuo buvo ginčijama visa 2012 m. liepos 10 d. sutartis kaip niekinė ir negaliojanti. Teismas tenkino tik priešieškinio dalį, t. y. pripažinta negaliojanti tik 2012-07-10 sutarties dalis, kuri numatė ieškovo V. Z. asmeninio turto įkeitimą turint tikslą užtikrinti atsiskaitymą su R. G. pagal sutartį, tarp jų ir už perkamas UAB „Telauta“ akcijas. Minimo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 punktas dėl akcijų pardavimo V. Z. yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo jokio procesinio pagrindo nutraukti bylos dalį, nes ginčas vyksta ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad 2012 m. liepos 10 d. sutarties 8 punktu tik R. G. įsipareigojo parduoti akcijas už 90000 Lt, jokio įsipareigojimo ieškovui jas nupirkti nėra. Aiškindamas 2012 m. liepos 10 d. sutartį ir siekdamas nustatyti tikruosius šalių ketinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu vertino 2015-01-16 Taikos sutartį, patvirtintą Šiaulių apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MDMtMjY3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-503-267/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-503-267/2015">2-503-267/2015</a>, kurioje V. Z. iki 2016-04-01 buvo įsipareigojęs nupirkti akcijas iš R. G. už 90 000 Lt. Šią sutartį apeliantas pasirašė laisva valia, todėl pareiga parduoti akcijas išliko R. G., o prievolė sumokėti už jas – apeliantui. Šiuo atveju svarbu tai, kad R. G. niekada nebuvo perleidęs bendrovės akcijų UAB „Teisininkas“, todėl jas parduoti galėjo tik R. G.. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai susiję su 2016-04-22 pranešimo siuntimu šios bylos kontekste, nėra esminiai ir galintys lemti skundžiamo sprendimo pagrįstumą,

30. Apeliantas įžvelgia trečiojo asmens nesąžiningą naudojimąsi procesu, nes tik iškėlus teisme UAB „Telauta“ bankroto bylą ir ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos atsakovei, trečiasis asmuo dar kartą nepagrįstai inicijuoja savo turimų akcijų pardavimą, taip bandydamas padėti atsakovei išvengti prievolės gražinti skolą ir palūkanas. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai nepritarė ir bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai nurodydamas, kad dėl akcijų kainos buvo susitarta dar 2012 metais, akcijų kainos teisme apeliantas neginčijo, be to, akcijų kaina buvo patvirtinta 2012 m. liepos 10 d. sutartimi ir 2015 m. sausio 16 d. taikos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad trečiasis asmuo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.

31. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Vilija Valantienė