Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-38-976/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01368-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.12.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal V. L., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta dėl būtinojo reikalingumo, prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. L. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 15 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį 400 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB Lietuvos parodų ir kongresų rūmų „Litexpo“ Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) narys, Komisijos posėdžiuose, vykusiuose 2022 m. gruodžio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2022 m. gruodžio 21 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą, balsavo už neteisėtus sprendimus viešuosius pirkimus „Dizainerio paslaugos“, „Techninio projekto (vizualizacijos, plano) NATO renginiui parengimo paslaugos“, „Tinklo paslaugos ir jo veiksmui reikalingų prekių pirkimas ir nuoma renginiui“, „Konferencijos įrangos nuoma“, „Konstrukcijų nuoma renginiui“ vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimu tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. skundą, Institucijos 2024 m. liepos 15 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Institucijos apeliacinis skundas atmestas. Be to, V. L. turėtos 1800 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą nepripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas nepriteistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. vasario 12 d. nutartimi V. L., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį, V. L. turėtas 1800 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pripažinti proceso išlaidomis ir jų atlyginimą priteisti iš Institucijos. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Atsižvelgiant į ANK 666 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatų įtvirtintą teisinį reguliavimą bei tai, kad pareiškėjas buvo išteisintas, t. y. apylinkės ir apygardos teismai pripažino, kad V. L. yra nekaltas ir jam inkriminuotas nusižengimas netaikytas, akivaizdu, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas. Apygardos teismo argumentai, kad V. L. patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, išimtinai tai siejant tik su ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais jau anksčiau minėtoms teisės normoms. Nepagrįstai apkaltintas asmuo neturėtų patirti bylinėjimosi išlaidų proceso pabaigoje.
5.2. Pabrėžtina, kad tiek administracinio nusižengimo bylą nutraukus, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, tiek dėl to, kad buvo viena ANK IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė, yra pasiekiamas tas pats rezultatas – asmuo laikomas nekaltu (išteisintu), jam skirta nuobauda panaikinama. Tai reiškia, kad asmuo apsigynė, todėl ir jo patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš kaltintojo, t. y. turėtų būti sprendžiama pagal kilusias pasekmes, o ne pagal formalią pasekmių atsiradimo priežastį. Kitoks teisės aiškinimas ir taikymas dėl patirto išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo priteisimo, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, kai yra viena ANK IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė, neužtikrina asmens teisinio tikrumo, aiškumo ir yra prieštaringas turimų teisių ir pareigų balanso išlaikymo prasme. Be to, būtų sugrįžta atgal, kai ANK nebuvo įtvirtinta teisė gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo apskritai, o tai reikštų, kad užkertama ar stipriai ribojama asmens teisė kreiptis į teismą, taip pažeidžiant veiksmingos teisinės gynybos garantijos užtikrinimą.
5.3. Be to, ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Šia savo teise V. L. pasinaudojo, sudaręs susitarimą su advokatu dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą apygardos teismui parengimo, kadangi šis teismas galėjo tenkinti Institucijos apeliacinį skundą. Todėl pareiškėjas, gindamas savo pažeistas ir įstatymo saugomas teises ir interesus, būdamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą teikti atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, dėstydamas jame savo nuomonę. Dėl parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėjas patyrė išlaidų, kurias, laimėjus bylą, turėtų atlyginti nepagrįstą kaltinimą ir apeliacinį skundą pateikusi Institucija. Institucija, prieš priimdama nutarimą, kuris buvo panaikintas, turėjo išsamiai įvertinti byloje esančius įrodymus ir spręsti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena gali būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apygardos teismas, palikdamas galioti apylinkės teismo nutarimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo V. L., rėmėsi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir motyvais. Todėl apygardos teismo argumentai, kad pareiškėjas neturėjo pareigos teikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, prieštarauja ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto įtvirtintam teisiniam reguliavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
5.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs ir išaiškinęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d. ir 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Realios galimybės prisiteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nebuvimas stabdo asmenis nuo siekio ginti savo teises, susitaikant su tikėtinu neteisėtumu – kai neskųsti apsimoka labiau nei rizikuoti dėl nepriteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, apygardos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pažeidžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. Šis teismas Lietuvos teismų veiksmus, kai buvo atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pripažino nepagrįstais ir neteisėtais (EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijų Nr. 735 79/17 ir Nr. 14620/18).
5.5. Jei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kyla abejonių dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo susiklosčiusioje situacijoje, pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar ANK 666 straipsnis tiek, kiek jame tiesiogiai nenustatyta galimybė teismui priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad yra ANK IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusios administracinio nusižengimo bylos teiseną institucijos, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.
6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo prašymą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė ANK 666 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustačius, kad pareiškėjas ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą padarė esant būtinajam reikalingumui.
6.2. Apylinkės ir apygardos teismai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti būtinojo reikalingumo institutą ir pareiškėjo netraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau kartu konstatavo, jog pareiškėjas ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą padarė. Tuo tarpu ANK 5651 straipsnio 1 punkte nustatyta aplinkybė – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, kai asmeniui galima priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, – reiškia, jog asmens veiksmuose priešingas teisei veikimas išvis nenustatytas, t. y. asmuo veikė teisėtai. Taigi pareiškėjo veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis negali būti prilyginamas aplinkybei, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ANK 5651 straipsnio 1 ir 4 punktuose nustatytos aplinkybės sukelia tas pačias teisines pasekmes.
6.3. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo. Šių rekomendacijų 2 punkte taip pat nustatyta, kad išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą.
6.4. Taigi, Institucijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai išplečia ANK 666 straipsnio 2 dalies aiškinimą.
6.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymo leidėjo buvo svarstyta galimybė taikyti išlaidų atlyginimą administracinių nusižengimų bylose ir tais atvejais, kai pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutraukiama dėl to, kad yra tam tikros ANK IV skyriuje nurodytos aplinkybės – pavyzdžiui, būtinoji gintis, įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas ir pan. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 23 d. išvadoje nurodė nepritariantis tokiems siūlymams – plėsti sąrašą pagrindų, kuriems esant išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms yra atlyginamos.
6.6. Institucijos nuomone, bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje atlyginimo klausimą aiškinant taip, kaip aiškina pareiškėjas, t. y. kad bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimo klausimas administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis BPK nuostatomis, ANK 666 straipsnio 2 dalis išvis taptų beprasmiška, t. y. nėra prasmės ANK išskirti vieną atvejį, kai gali būti priteisiamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, kai, anot pareiškėjo, klausimas turėtų sprendžiamas pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog advokato arba advokato padėjėjo išlaidos atlyginamos iš valstybės lėšų visais atvejais, kai asmuo išteisinamas.
6.7. Pažymėtina ir tai, kad ANK nenustato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjo prašomu būdu, t. y. iš Institucijos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto. Kadangi Institucija yra biudžetinė įstaiga, ANK nenustato galimybės šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš Institucijos.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Pareiškėjo V. L. prašymas tenkintinas.
8. Pareiškėjas prašyme, remdamasis ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 666 straipsnio 1 dalies, BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, teigia, kad jam turi būti atlygintos jo pagrįstai turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi jam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.
9. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjo atstovo advokato A. Krištapavičiaus prašymo priteisti V. L. 1800 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad V. L. administracinio nusižengimo teisena nutraukta ne pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, kaip nustatyta ANK 666 straipsnio 2 dalyje, o pagal ANK 5651 straipsnio 4 punktą – nustačius, kad V. L. ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjui atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nebuvo privalomas. Su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesutiktina.
10. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Tai reiškia, kad asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNi0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-6-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-6-303/2021">2AT-7-6-303/2021</a>).
11. Teisė į gynybą yra vienas iš sąžiningo proceso garantų. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises suponuoja tai, kad kaltininkui įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pateikto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti. Teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos nagrinėjimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia (be kita ko), dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sudaromos prielaidos teismui byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, taip pat užtikrina veiksmingą asmens konstitucinės teisės į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą įgyvendinimą; teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso, inter alia, nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas).
12. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, ANK 666 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi. ANK 666 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojęs ANK 591 straipsnis), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau ANK 666 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenustatyta analogiška teisė asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nustačius ANK IV skyriuje nurodytą atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybę.
13. Pažymėtina, kad jau minėtame Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime nurodyta, jog iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Taigi turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris, visais atvejais nustačius, kad asmuo nepadarė teisės pažeidimo, leistų asmeniui, patyrusiam išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos, reikalauti šių išlaidų atlyginimo.
14. Apylinkės ir apygardos teismų sprendimais nustatyta, kad V. L., būdamas Viešųjų pirkimų komisijos narys ir balsuodamas už tai, kad kaltinime nurodyti viešieji pirkimai būtų vykdomi neskelbtinų derybų būdu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir tokiu būdu padarė nusižengimą, nustatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje. Tačiau kartu konstatuota, kad toks pažeidimas yra formalus, kadangi V. L. veikė esant būtinajam reikalingumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, laikytini socialiai vertingais. Kadangi, kai pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis, padarant žalos vienam teisės saugomam interesui, yra išvengiama didesnės žalos kitam. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinių pasekmių kontekste situacija, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukiama dėl ANK IV skyriuje nurodytos atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybės, turi būti prilyginama situacijai, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Abiem atvejais teismo sprendimai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo iš esmės turi vienodą teisinę reikšmę – asmeniui nesukelia (neturi sukelti) jokių neigiamų teisinių pasekmių.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-648/2023, 2K-32-648/2025) laikomasi panašios pozicijos. Šiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad asmeniui nutraukus baudžiamąją bylą dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje (pavyzdžiui, būtinoji gintis, profesinių pareigų atlikimas), tokio asmens statusas prilyginamas išteisintajam ir šiam asmeniui, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, turi būti priteistas patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ANK 666 straipsnio 1 dalimi, BPK 106 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 4 punktą, nustačius administracinę atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąjį reikalingumą, procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, teisinei pagalbai apmokėti turi būti atlygintos ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
17. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. L. šiame teisme patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, dėl to skundžiama apygardos teismo nutartis keistina (ANK 662 straipsnio 14 dalies 6 punktas).
18. Pareiškėjas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme 1800 Eur išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo turi būti tenkinamas visiškai, V. L. iš valstybės priteisiant 1800 Eur.
Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį, panaikinant dalį, kuria V. L. turėtos 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas nepriteistas.
Priteisti V. L. iš valstybės 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Teisėjos Daiva Pranytė-Zalieckienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Rima Ažubalytė
