Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-976/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01091-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5; 21.1.6; 21.1.8;
21.9.19
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Artūro Siniausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. A. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį 400 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB Lietuvos parodų ir kongresų rūmų „Litexpo“ Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkas, Komisijos posėdžiuose, vykusiuose 2022 m. gruodžio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2022 m. gruodžio 21 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą, balsavo už neteisėtus sprendimus viešuosius pirkimus „Dizainerio paslaugos“, „Techninio projekto (vizualizacijos, plano) NATO renginiui parengimo paslaugos“, „Tinklo paslaugos ir jo veiksmui reikalingų prekių pirkimas ir nuoma renginiui“, „Konferencijos įrangos nuoma“, „Konstrukcijų nuoma renginiui“ vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. A. skundą, Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Institucijos apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. vasario 19 d. nutartimi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo A. Siniausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Apylinkės ir apygardos teismai neteisingai aiškino ir taikė ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrindė atskirų būtinojo reikalingumo sąlygų ir kartu jų visumos, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
5.2. Apylinkės ir apygardos teismai, spręsdami, jog K. A., pritardamas kaltinime nurodytų viešųjų pirkimų būdui, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tik deklaratyviai išvardijo tam tikras su renginio organizavimu susijusias aplinkybes, t. y. NATO renginio išskirtinumas, Komisijos pareiga vadovautis NATO tarptautinio sekretoriato pateiktais reikalavimais dėl jautrios informacijos, tai, kad viešuosius pirkimus buvo būtina organizuoti ypatingos skubos tvarka, tačiau nė viena iš šių aplinkybių nepagrindžia, jog gresiantis pavojus – nespėti pasiruošti NATO valstybių narių susirinkimui ir jautrios informacijos išplatinimas – negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Kitaip tariant, teismai neįvertino ir nenustatė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai atitiko visas būtinojo reikalingumo sąlygas. Pareiškėjos įsitikinimu, nei pirkimų skuba, nei disponuojamos informacijos pobūdis pats savaime jokiu būdu nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo.
5.3. Apygardos teismas visiškai nevertino Institucijos apeliacinio skundų argumentų, jog VPĮ leidžia pirkimo vykdytojams imtis tam tikrų priemonių, kurios yra reikalingos užtikrinant jautrios informacijos apsaugą. Be to, šis teismas, nesutikdamas su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad, Komisijai renkantis viešojo pirkimo būdą, apie jautrios informacijos pobūdį yra nurodyta tik Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole, konstatavo, jog dėmesys į informacijos saugumą atkreipiamas ir Komisijos posėdžių, vykusių 2022 m. lapkričio 11 d., 2022 m. gruodžio 21 d., protokoluose. Šiuo atveju pareiškėja pažymi, kad jautri informacija kaip papildomas motyvas dėl viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdo parinkimo buvo minimas tik Komisijos posėdžio, vykusio 2022 m. gruodžio 5 d., protokole. Tuo tarpu kituose minimuose posėdžių protokoluose Komisija, remdamasi nevieša informacija, grindžia ne pasirinktą pirkimų vykdymo būdą, o tai, kodėl pirkimas nėra skaidomas į dalis.
5.4. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati Komisija, įskaitant ir jos pirmininką K. A., daugumos viešųjų pirkimų parinkto neskelbiamų derybų būdo negrindė jautria informacija. Apygardos teismas, netinkamai įvertinęs Komisijos posėdžių protokolų turinį, neviešu informacijos pobūdžiu deklaratyviai grindžia tai, kad viešieji pirkimai negalėjo būti vykdomi kitu negu neskelbiamų derybų būdu.
5.5. Apygardos teismas visiškai nevertino Institucijos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir dėl to, kad pati aplinkybė, jog pirkimai turėjo būti vykdomi operatyviai, nesuponuoja būtinojo reikalingumo situacijos. Apygardos teismas turėjo įvertinti byloje esančius duomenis ir pagrįsti, kad pirkimų objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti kitu, konkurencingu, būdu, be kita ko, ir taikant pagreitintą procedūrą (VPĮ 60 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas visiškai ignoravo ir nevertino Institucijos nurodytų aplinkybių, kad jos vertinimo išvadose, kurios yra bylos medžiagoje, yra konstatuota, jog atskirų pirkimų atveju egzistavo reali galimybė taikyti pirmiau minėtą pagreitintą procedūrą.
5.6. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad, apygardos teismui palikus galioti apylinkės teismo nutarimą, buvo netinkamai taikytas ANK 16 straipsnis.
6. K. A., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo Institucijos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti galioti nepakeistus. Atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė ANK 16 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti administracinėn atsakomybėn patrauktam K. A. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
6.2. Visi penki viešieji pirkimai buvo vykdomi organizuojant precedento neturintį renginį – NATO šalių vadovų susitikimą Vilniuje, jis vyko 2023 m. liepos mėnesį. K. A. apylinkės teisme išsamiai paaiškino, kad organizuojant tokio lygio renginį bendradarbiavimas vyko ir įvairūs organizaciniai klausimai buvo derinami ne tik su aukščiausiomis Lietuvos Respublikos institucijomis, bet ir su NATO tarptautiniu sekretoriatu. Pareiškėjo duotus paaiškinimus žodžiu patvirtina ir byloje susirinkti kiti rašytiniai įrodymai.
6.3. Ministro Pirmininko 2021 m. gruodžio 8 d. potvarkiu buvo sudaryta Ministro Pirmininko darbo grupė, kuriai pavesta koordinuoti pasirengimo NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje organizacinius, finansinius, teisinius ir kitus susijusius klausimus bei parengti ir pateikti Vyriausybei planuojamo NATO šalių vadovų susitikimo Lietuvoje programos ir sąmatos projektus. Darbo grupė, kurioje buvo ir Institucijos direktorius, patvirtino NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraščius, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo terminus.
6.4. 2022 m. birželio 15 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta, kad NATO šalių vadovų susitikimo darbo sesijos vyks „Litexpo“ patalpose ir išorės erdvėse, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) yra atsakinga už NATO šalių vadovų susitikimo organizavimą ir šiam tikslui pasiekti reikalingų veiksmų koordinavimą. Nutarimo 1.3 punktas nustatė, kad URM ir „Litexpo“ kartu ar atskirai imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų laiku užtikrintas „Litexpo“ patalpų ir išorės erdvių parengimas ir pritaikymas NATO šalių vadovų susitikimui pagal NATO ir visus kitus taikytinus reikalavimus. To paties nutarimo 2.1 punktas įpareigojo, kad URM ir „Litexpo“ sudarytų bendradarbiavimo sutartį dėl nutarimo 1.3 punkto tikslo įgyvendinimo, aptariant šio tikslo įgyvendinimo tvarką, terminus, apmokėjimo ir kitas sąlygas. Taigi tik 2022 m. birželio 15 d. tapo žinoma, kad NATO šalių vadovų susirinkimas vyks „Litexpo“.
6.5. „Litexpo“ ir URM bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2022 m. rugpjūčio 1 d. Taigi tik nuo šios datos „Litexpo“ galėjo pradėti rengti viešuosius pirkimus, reikalingus NATO susitikimui organizuoti. 2022 m. rugpjūčio 3 d. „Litexpo“ gavo URM raštą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį,,,Litexpo“ įsipareigojo vykdyti viešuosius pirkimus laikydamasi patvirtintame pirkimų sąraše nurodytų terminų. Kadangi dėl užsitęsusio šios sutarties derinimo proceso numatyti keli viešųjų pirkimų vykdymo terminai sutapo su sutarties pasirašymo data, visi numatyti viešieji pirkimai yra svarbūs ir skubūs, numatyti viešieji pirkimai turi būti vykdomi laikantis nustatytų terminų, o viešuosius pirkimus, kuriems įvykdyti terminai jau yra suėję, reikia vykdyti ypač skubiai.
6.6. Tik 2022 m. lapkričio 9 d. buvo paskelbta NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tiksli data. Pažymėtina, kad, organizuojant pasirengimą NATO renginiui, „Litexpo“, prieš pradėdama vykdyti kiekvieną viešąjį pirkimą, privalėjo derinti tokio pirkimo techninius sprendinius su NATO tarptautiniu sekretoriatu, URM ir atskirais atvejais su daugeliu kitų institucijų. NATO tarptautinio sekretoriato pateikti reikalavimai, kuriuos turi atitikti paslaugas teikiantys asmenys ir paslaugų turinys, buvo išdėstyti didelės apimties dokumentuose. Be to, pateiktuose reikalavimuose buvo nurodyta, kad privaloma NATO pateiktus reikalavimus laikyti jautria informacija ir neplatinti viešai nesusijusiems su renginiu asmenims.
6.7. Nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra specialaus reglamentavimo, kaip turėtų būti vykdomi viešieji pirkimai aptariamo lygio renginiams, kuriuos organizuojant turi būti vadovaujamasi NATO sekretoriato pateikta jautria informacija ir vyksta bendradarbiavimas bei pirkimo dokumentų derinimas tarp daugelio atsakingų institucijų. Akivaizdu, kad organizuojant tokio lygio renginį viešieji pirkimai negali būti vykdomi įprasta VPĮ nustatyta atviro konkurso tvarka tiek dėl informacijos konfidencialumo, tiek siekiant išvengti pretenzijų bei ginčų, kurie neprognozuojamai užtęstų pirkimų procedūras, todėl iš esamo VPĮ reglamentavimo buvo vadovaujamasi geriausiai susiklosčiusią situaciją atitikusia viešųjų pirkimų procedūra – neskelbiamų derybų būdu. Pažymėtina ir tai, kad sprendimai pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu visų pirma buvo priimti vykusiuose organizaciniuose susitikimuose su URM ir tos pačios Institucijos atstovais.
6.8. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta (renginio pobūdį, atsilikimą nuo viešųjų pirkimų tvarkaraščio, pateiktą NATO jautrią informaciją, kitų institucijų vaidmenį vykdant viešuosius pirkimus), darytina išvada, kad parinktas viešųjų pirkimų būdas – neskelbtinos derybos – buvo pagrįstas, kadangi kitokiu pirkimų būdu nebūtų išėję užtikrinti jautrios informacijos neatskleidimo ir pirkimų skubos. Tokiu atveju nebūtų įmanoma užtikrinti sklandaus, ypatingos reikšmės renginio – NATO šalių vadovų susitikimo, būtų nukentėjusi Lietuvos reputacija, o tai yra svarbiau nei tiekėjų konkurencija. Be to, ir pati Institucija savo vertinimo išvadose pripažino, kad viešieji pirkimai buvo vykdomi ypatingos reikšmės renginiui ir sudėtingomis aplinkybėmis.
6.9. Institucija konkrečiais įrodymais nepagrindė, kad anksčiau nurodytų grėsmių būtų buvę galima išvengti pirkimus organizuojant kitu būdu. Institucijos samprotavimai apie tariamai buvusią galimybę atskirus pirkimus vykdyti taikant atviro konkurso pagreitintą procedūrą yra teoriniai, kuriuose neatsižvelgiama į NATO sekretoriato reikalavimus dėl jautrios informacijos apsaugos, būtinybės patalpas pritaikyti renginiui dar porą savaičių iki jo pradžios, pirkimų dokumentų ilgą derinimą su kitomis institucijomis, laimėtojų tikrinimą ir visas rizikas dėl pirkimo terminų užsitęsimo, galinčias kilti iš VPĮ nuostatų dėl pretenzijų reiškimo, teisminių ginčų ir pan.
6.10. Pažymėtina ir tai, kad K. A. nebuvo informuotas apie Institucijos atliekamą vykdytų viešųjų pirkimų patikrinimą, rengiant Institucijos vertinimo išvadas, K. A. nebuvo išklausytas. Dėl to Institucijos vertinimo išvados, kurių pagrindu buvo pradėta administracinė teisena, yra neišsamios, neobjektyvios ir neatspindi visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.
6.11. Be to, apylinkės ir apygardos teismai, priešingai negu teigia Institucija, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl būtinojo reikalingumo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-12-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-12-689/2020">2AT-12-689/2020</a>.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Artūro Siniausko prašymas netenkintinas.
8. Institucijos atstovas teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl, spręsdami dėl K. A. administracinės atsakomybės, netinkamai taikė ANK 16 straipsnį – nepagrindė atskirų būtinojo reikalingumo sąlygų ir šių sąlygų visumos.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės ir apygardos teismai, laikydamiesi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog K. A. veika formaliai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, nurodytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.
9.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos (ANK 636 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>, 2AT- 33- 976/2024).
9.2. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9.3. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad šis teismas išsamiai ištyrė, aptarė ir įvertino visus bylos duomenis: Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus, K. A., jo atstovės, Institucijos atstovo paaiškinimus, argumentus, nurodytus K. A. skunde bei Institucijos atsiliepime. Apygardos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino bylos medžiagą, taip pat papildomai išanalizavo Institucijos vertinimo išvadas dėl kaltinime nurodytų viešųjų pirkimų, vertino aplinkybes, nurodytas Institucijos atstovo apeliaciniame skunde ir K. A. atsiliepime. Apylinkės ir apygardos teismai išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymų visetu pagrįstas išvadas, jog K. A. pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje balsuodamas už tai, kad kaltinime nurodyti viešieji pirkimai būtų vykdomi neskelbtinų derybų būdu, ir jo veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, nurodytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.
10. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismai nagrinėjamu atveju tinkamai taikė ANK 16 straipsnį ir administracinio nusižengimo teiseną K. A. nutraukė, kadangi jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
10.1.ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
10.2.Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikros žalos kitam. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalos kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-12-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-12-689/2020">2AT-12-689/2020</a>, 2AT-61-495/2022).
10.3.Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
10.4.Iš bylos medžiagos ir apylinkės bei apygardos teismų sprendimų matyti, kad byloje nustatytos visos būtinojo reikalingumo sąlygos.
10.5.Visų pirma, pažymėtina, kad 2023 m. liepos mėnesį Vilniuje turėjo vykti išskirtinis renginys – NATO valstybių narių vadovų susitikimas, dėl to 2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp „Litexpo“ ir URM buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu viena iš renginio organizatorių tapo „Litexpo“. „Litexpo“ Viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas K. A., turėjo užtikrinti renginio organizavimą, rengdama ir vykdydama reikalingus viešuosius pirkimus. Šis tarptautinis renginys, kuriame susirenka aukščiausio lygio valstybių vadovai, buvo ypatingos svarbos ir reikšmės ne tik Lietuvos valstybei, bet ir NATO bei jos narėms. Todėl apylinkės ir apygardos teismai teisingai konstatavo, kad NATO valstybių narių vadovų susitikimo organizatoriai, taip pat ir „Litexpo“, turėjo užtikrinti valstybės interesą – tinkamai, sklandžiai, operatyviai ir laiku suorganizuoti šį susitikimą.
10.6.Pagal „Litexpo“ ir URM bendradarbiavimo sutartį, viešųjų pirkimų dokumentus (technines specifikacijas) „Litexpo“ turėjo derinti ne tik su URM ir dažnu atveju su kitomis valstybės institucijomis (Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir kt.), bet ir su NATO sekretoriatu, kuris pateikė didelės apimties dokumentus, kuriuose išdėstyti reikalavimai, susiję su susitikimo dalyvių saugumu, taip pat su konfidencialios (jautrios) informacijos sauga. Šis sudėtingas techninių specifikacijų derinimas buvo baigtas tik 2022 m. pabaigoje, o visas pasiruošimas tarptautinio lygio renginiui turėjo būti baigtas 2023 m. birželio pabaigoje, taigi „Litexpo“ būtinus viešuosius pirkimus turėjo įvykdyti per 6 mėnesius. Pažymėtina, kad apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išvada, jog buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus valstybės interesams – nespėti pasirengti NATO valstybių narių susirinkimui, taip pat įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas išvadas dėl kaltinime nurodytų viešųjų pirkimų. Šiose išvadose Institucija pripažino, kad „Litexpo“ privalėjo laikytis viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo terminų, šio juridinio asmens bendradarbiavimas su URM buvo užsitęsęs, todėl viešuosius pirkimus reikėjo vykdyti skubiai. Taip pat iš bylos matyti, kad terminų trumpumas ir atitinkamai grėsmė nespėti įvykdyti viešųjų pirkimų nebuvo nulemti perkančiosios organizacijos.
10.7.Taigi, įvertinę visas aplinkybes (NATO valstybių narių vadovų susitikimui keliamus saugumo reikalavimus, renginio mastą, reikšmę, įvairių valstybės institucijų įsitraukimą, pasirengimo renginiui laiką etc.), apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai nusprendė, kad buvo kilusi reali ir akivaizdi grėsmė valstybės interesui – nespėti tinkamai, pagal NATO sekretoriato keliamus reikalavimus ir laiku pasiruošti tarptautinio lygio renginiui – NATO valstybių vadovų susitikimui.
10.8.Teismai taip pat tinkamai nustatė, kad „Litexpo“ Viešųjų pirkimų komisija, kuriai pirmininkavo K. A., siekdama pašalinti šią grėsmę (pavojų), pagrįstai pasirinko viešųjų pirkimų būdą – neskelbtinas derybas. Šis pirkimo būdas sudaro sąlygas, kad pirkimuose nurodyta konfidenciali (jautri) informacija ne tik pasieks siaurą asmenų ratą, bet ir per įmanomai trumpiausią laiką bus įvykdyti reikiami viešieji pirkimai. Institucijos atstovas prašyme nurodo, jog, taikant VPĮ 20 straipsnį, galima užtikrinti pirkimo informacijos konfidencialumą, taikant tiekėjams reikalavimus, o dauguma viešųjų pirkimų galėjo būti vykdoma vadovaujantis VPĮ 60 straipsnio 3 dalimi (atviro konkurso vykdymas skubos tvarka). Vis dėlto šios galimybės teismų pagrįstai vertintos tik kaip teorinės, atsižvelgus į jau minėtas faktines aplinkybes (NATO sekretoriato pateiktų reikalavimų, kurių pagrindu buvo ruošiama viešųjų pirkimų techninė specifikacija, ypatumus; jos derinimą su atsakingomis valstybės institucijomis, trumpą laiką įvykdyti viešuosius pirkimus ir kitas) ir VPĮ nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimą (VPĮ 45– 58 straipsniai), ginčų nagrinėjimą, žalos atlyginimą, pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia, alternatyvias sankcijas (VPĮ 100–107 straipsniai), be kita ko, įtvirtinančias pretenzijų pateikimo, jų nagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje terminus supaprastinto pirkimo atveju, prašymo ar ieškinio nagrinėjimo teisme procedūras. Sprendžiant, ar kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (pvz., pasirenkant kitą viešųjų pirkimų būdą), svarbu ir tai, kad Viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininku buvo K. A., prieš pasirinkdama viešųjų pirkimų būdą pirmiau aptartoje situacijoje, dalyvavo plačiose diskusijose su įvairiomis institucijomis, taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnyba, jose buvo prieita išvada, kad viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi neskelbtinų derybų būdu. Todėl apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai konstatavo, kad, vykdant viešuosius pirkimus kitais būdais, taip pat ir Institucijos atstovo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytu būdu, valstybės interesui – laiku ir tinkamai suorganizuoti NATO šalių susitikimą, užtikrinant dalyvių ir informacijos saugumą, – kilusi grėsmė nebūtų buvusi pašalinta.
10.9.Taigi, teismai nustatė, kad K. A., kaip Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, pritardamas kaltinime nurodytus viešuosius pirkimus vykdyti neskelbtinų derybų būdu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, taip iškreipdamas konkurenciją tarp potencialių tiekėjų. Tačiau teismai kartu pagrįstai nusprendė, kad ši žala yra mažesnė už žalą, kurios buvo siekiama išvengti – nespėti tinkamai ir laiku užtikrinti NATO valstybių vadovų susitikimą, taip pakenkiant Lietuvos valstybės reputacijai tarptautiniu lygiu.
11. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, K. A. nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, o apygardos teismas palikdamas šį sprendimą galioti, tinkamai nustatė tiek kiekvieną būtinojo reikalingumo sąlygą atskirai, tiek jų visumą, teismų sprendimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, todėl jų keisti ar naikinti teisinio pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistus.
Teisėjos Daiva Pranytė-Zalieckienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Rima Ažubalytė
