Dėl nerūpestingumo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-42-697/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01748-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. ir jo atstovo advokato Aurimo Banio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 11 d. nutarimu I. P. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Akvesta“ direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalį ir šiais veiksmais (neveikimu) padarė Užimtumo įstatymo 561 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą, t. y. jis neužtikrino ir nekontroliavo, kad su Ukrainos piliečiais Y. S. ir D. R. būtų sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą įstatymų įtvirtinta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios. Taip jis savo veiksmais (neveikimu) nelegaliai įdarbino ir leido Y. S. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 19 d. UAB „Akvesta“ naudai dirbti statybos darbus statybos objekte ir D. R. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. liepos 19 d. dirbti UAB „Akvesta“ naudai statybos darbus. Taip pat jis, būdamas užsakovės – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos – įgaliotos rangovės UAB „Akvesta“ atsakingas asmuo, leido trečiosios šalies – Ukrainos – piliečiams dirbti statybos darbus, jiems neturint suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kurį statybos objekte privalu turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Toks trečiosios šalies piliečių darbas laikomas nelegaliu. I. P. paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. atstovo advokato A. Banio skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. atstovo advokato A. Banio skundas netenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. ir jo atstovo advokato A. Banio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjai prašo panaikinti Institucijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir I. P. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjai prašyme nurodo:

5.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino ANK 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo padarymą dėl nerūpestingumo. Teismai, darydami išvadą, kad I. P. ANK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, padarė akivaizdų ANK 9 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir nukrypo nuo šią ANK normą aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQyLTM4Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-42-387/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-42-387/2024">2AT-42-387/2024</a>). Tiek ANK 9 straipsnio 3 dalis, tiek ir šią normą aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nusižengimo padarymą neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo sieja su asmens galėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti ANK nurodytų padarinių kilimą bei atitinkamų veiksmų, kuriais būtų išvengta ANK nurodytų padarinių kilimo, nesiėmimu.

5.2. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad I. P. pagal aplinkybes ir asmenines savybes ėmėsi protingų veiksmų, kad būtų išvengta ANK nurodytų padarinių kilimo, t. y. kad būtų išvengta nelegalaus darbo situacijos. Objekto statybvietė buvo perduota subrangovei laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. liepos 23 d. Apie objekto statybvietės perdavimą subrangovei ir tai, kad UAB „Akvesta“ pasitelkė subrangovę, buvo informuota ir Savivaldybė. Atitinkamai I. P., pasirašydamas subrangos sutartį ir perduodamas objekto statybvietę subrangovei, užtikrino ir ėmėsi visų priemonių, kad objekte būtų laikomasi Statybos įstatymo 221 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Subrangos sutarties 3.4.5 papunktyje buvo įtvirtintas subrangovės įsipareigojimas būti atsakingai ir užtikrinti Statybos įstatymo 221 straipsnio reikalavimų vykdymą statybvietėje nuo sutarties pasirašymo momento iki sutarties termino pabaigos, t. y. užtikrinti kontrolę ir būti atsakingai už tai, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Taigi laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. liepos 23 d. už Statybos įstatymo 221 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą objekte buvo atsakinga subrangovė, šios vadovas 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog subrangovė turėjo pareigą užtikrinti, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Taigi I. P., prieš išeidamas kasmetinių atostogų, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad objekte būtų išvengta nelegalaus darbo situacijos: buvo perduota objekto statybvietė subrangovei, pasirašyta subrangos sutartis, kurioje buvo įtvirtinta subrangovės atsakomybė už Statybos įstatymo 221 straipsnyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimą, be to, apie subrangovės pasitelkimą ir statybvietės perdavimą buvo informuota Savivaldybė. Taip pat UAB „Akvesta“ projektų vadovas A. S. (A. S.) teismo posėdyje parodė, kad I. P. jam niekada nėra suteikęs leidimo įdarbinti asmenis. Jeigu teismų padarytos išvados, kad neva su Ukrainos piliečiais dėl darbo susitarė minėtas UAB „Akvesta“ projektų vadovas (su tuo I. P. kategoriškai nesutinka), ir būtų teisingos, tai niekaip nepatvirtintų, jog dėl ANK 95 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo I. P. yra kaltas.

5.3. Apylinkės ir apygardos teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad Institucija neįvykdė jai priklausančios pareigos nustatyti I. P. kaltės formą ir rūšį. Nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš Institucijos nutarimo nėra aišku, kokia yra I. P. kaltės forma ir rūšis. Kaip galima suprasti iš Institucijos nutarimo (nors tai tiesiogiai nėra įvardyta), I. P. administracinį nusižengimą tariamai padarė neveikimu. Pažymėtina, kad neveikimu gali pasireikšti administracinio nusižengimo padarymas tyčia – tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, taip pat neveikimu gali pasireikšti ir administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo – tiek dėl nepagrįsto pasitikėjimo, tiek dėl nerūpestingumo. Institucija neįvykdė jai tenkančios pareigos nustatyti kaltės formą ir rūšį – nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime apie tai nėra pasisakyta, o kai teismo posėdyje Institucijos atstovo, surašiusio protokolą ir turinčio pareigą nustatyti kaltės formą ir rūšį, buvo paklausta, kokia yra kaltės forma ir rūšis, jo atsakymai buvo nenuoseklūs. Taigi Institucija neįrodė I. P. kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei institucija, atliekanti administracinio nusižengimo tyrimą, neįrodo bent vieno sudėties požymio, nėra ir administracinio nusižengimo (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2024).

5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino ANK 641 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kuriomis reglamentuojamos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme ribos. Apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, aiškiai peržengė ANK 641 straipsnyje nustatytas ribas – papildė administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą ir nurodė naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, taip pakeitė protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, nurodant kitą konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Apylinkės teismas turėjo arba konstatuoti, kad Institucija neįrodė I. P. kaltės, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba perduoti Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nesutiktina su apygardos teismo išvada, kad neva apylinkės teismas niekaip nepakeitė suformuluoto kaltinimo turinio, t. y. kaltinimas nei buvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, nei nurodyti nauji esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

5.5. Apylinkės ir apygardos teismai akivaizdžiai pažeidė ANK 567 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek įrodymų, kad būtų visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylos aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas. Subrangovės vadovas R. J. pripažino, kad jis yra kaltas dėl ANK 95 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nei Institucija, nei teismai šios aplinkybės apskritai nevertino. UAB „Akvesta“, gavusi Institucijos prašymą pateikti informaciją, pateikė subrangovės 2024 m. liepos 24 d. raštą, kuriuo subrangovė pripažino savo atsakomybę. Institucija, gavusi minėtą subrangovės raštą ir pripažinimą, kad ji yra atsakinga už susiklosčiusią situaciją, nesikreipė į subrangovę dėl rašytinių parodymų tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos galimai padaryto nusižengimo aplinkybės. Be to, 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdyje subrangovės vadovas R. J. aiškiai pripažino, kad subrangovei tenka atsakomybė už galimai netinkamą Ukrainos piliečių įdarbinimą. Kadangi teismai nepanaikino Institucijos nutarimo ir negrąžino bylos papildomam tyrimui atlikti, buvo pažeista ANK 567 straipsnio 1 dalis.

6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Jis atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Tiek Institucija, tiek teismai tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir, įvertinę visas aplinkybes bei aktualią teismų praktiką, tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą. Tai, kad R. J. sutiko prisiimti kaltę, nereiškia, kad už nusižengimo padarymą yra atsakingas jis. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad Ukrainos piliečių faktinė darbdavė buvo UAB „Akvesta“, kuri taip pat buvo atsakinga ir už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę objekte.

6.2. Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tik statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus. Tai baigtinis atsakingų subjektų sąrašas. Tik užsakovui suteikta teisė įgalioti vieną rangovą, o rangovas negali atsakomybės deleguoti subrangovui. Nagrinėjamu atveju užsakovė yra Vilniaus rajono savivaldybės administracija, įgaliota rangovė yra UAB „Akvesta“, kuri neturi teisės perleisti atsakomybės MB „R.“. MB „R.“ galėjo būti atsakinga už Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų užtikrinimą tik tuo atveju, jei Vilniaus rajono savivaldybės administracija MB „R.“ aiškiai ir nedviprasmiškai būtų paskyrusi įgaliota rangove, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Taigi Institucija turėjo pripažinti, kad UAB „Akvesta“ ir jos atsakingi asmenys buvo atsakingi už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų patikrą šiame objekte. Be to, faktinė nelegaliai dirbusių asmenų darbdavė buvo UAB „Akvesta“.

6.3. Tai, kad I. P. įvykio metu buvo išvykęs į Ispaniją, nekeičia situacijos vertinimo, nes kito už įmonės veiklą atsakingo asmens jis nepaskyrė. Todėl, Institucijos vertinimu, I. P., atsisakęs teisės paskirti kitą už įmonės veiklą atsakingą asmenį, pats prisiėmė visą galimą riziką ir atsakomybę už įmonės veiklą aptariamu laikotarpiu. Tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas buvo surašyti tinkamai, tiksliai nurodant, už kokius veiksmus I. P. yra baudžiamas, taip pat nurodant ir pažeistus teisės aktus. Tai sudarė visas sąlygas asmeniui įgyvendinti savo teises.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. ir jo atstovo advokato A. Banio prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti), be kita ko, turi būti nurodyti ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

9. Susipažinus su pareiškėjų prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, matyti, kad yra nesutinkama su I. P. nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 5 dalį. Šis nesutikimas grindžiamas ne tik teisiniais argumentais dėl I. P. kaltės, bet ir susiklosčiusios situacijos vertinimu, teigiant, kad užsieniečiai dirbo ne UAB „Akvesta“ naudai, kurios vadovas yra I. P., o subrangovės MB „R.“, kurios vadovas yra R. J., naudai. Tai, kam nelegaliai dirbo neįdarbinti užsieniečiai, yra fakto aplinkybė, kurią nustatė tiek Institucija, tiek apylinkės ir apygardos teismai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismas motyvuotai paneigė gynybinę versiją, jog Ukrainos piliečiai dirbo ne UAB „Akvesta“ naudai, o MB „R.“ naudai. Kaip matyti iš abiejų teismų nutarčių, teismai įvertino ir tarpusavyje sugretino visus byloje surinktus įrodymus, motyvuotai nurodė, kodėl vadovaujasi tiek Ukrainos piliečių, tiek kitų asmenų iš karto užfiksavus nelegalaus darbo faktą duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad abu darbuotojai dirbo UAB „Akvesta“, o ne vėliau pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais duomenimis, kuriais buvo bandoma tiek Instituciją, tiek teismus įtikinti, kad Ukrainos piliečiai dirbo MB „R.“. Pareiškėjai, išskyrus nesutikimą su apylinkės ir apygardos teismų paneigta gynybine versija, nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių pirmiau nustatytą fakto aplinkybę, todėl šie teiginiai nenagrinėtini. Kartu jie nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad nustatant aptartą faktinę aplinkybę būtų padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Be kita ko, deklaratyvūs teiginiai apie pažeistas ANK nuostatas, kaip antai susiję su ANK 567 straipsnio 1 dalimi, nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų buvimą.

10. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tikrina, ar, nustatant I. P. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, nebuvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai.

Dėl ANK 95 straipsnio 5 dalies taikymo

11. Nagrinėjamoje byloje UAB „Akvesta“ vadovas I. P. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 5 dalį už tai, kad dėl jo neveikimo minėtoje bendrovėje du Ukrainos piliečiai dirbo nelegaliai, taip pat už tai, kad jis leido trečiosios šalies – Ukrainos – piliečiams dirbti statybos darbus, jiems neturint suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Nustatyta, kad I. P. neteisėtas elgesys pasireiškė tuo, jog jis teisėto nebuvimo darbe (atostogų) laikotarpiu neužtikrino ir nekontroliavo, kad su dviem Ukrainos piliečiais būtų sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą įstatymų įtvirtinta tvarka būtų pranešta.

12. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-648/2019">2AT-10-648/2019</a>, 2AT-57-976/2020, 2AT-30-976/2025).

13. ANK 95 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, kai šiuos darbus atlieka trečiosios šalies pilietis. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTYzLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-63-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-63-303/2020">2AT-63-303/2020</a>, 2AT-14-511/2023).

14. Byloje nustatyta, kad abu Ukrainos piliečiai nelegaliai dirbo UAB „Akvesta“ naudai per šios bendrovės vadovo I. P. atostogas, trukusias nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 46). Per atostogas bendrovės vadovo funkcijų kiti asmenys nevykdė, nes, pirma, bendrovėje nėra paskirto vadovo pavaduotojo, antra, jis, būdamas įmonės vadovas, įgaliojimų veikti bendrovės vardu niekam nebuvo perdavęs. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi pagal ANK 95 straipsnį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Be to, kaip nustatyta teismų praktikoje, tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTYzLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-63-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-63-303/2020">2AT-63-303/2020</a>). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad abu Ukrainos piliečiai dirbo UAB „Akvesta“ naudai, kad bendrovės vadovas nebuvo perleidęs savo įgaliojimų kitam asmeniui, konstatuotina, jog atsakomybė už nelegaliai dirbusius asmenis pagrįstai tenka būtent jam. Atitinkamai pareiškėjų pateikti argumentai, susiję su subrangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Akvesta“ ir MB „R.“, nuostatomis ir Statybos įstatymo 221 straipsnio nuostatų taikymu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad Ukrainos piliečiai dirbo UAB „Akvesta“ naudai, neturi reikšmės.

15. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti ANK nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti ANK nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024).

16. Apylinkės teismas nutarties 10 lape nustatė, kad dėl netinkamo įmonės darbo organizavimo ir nepakankamos darbuotojų veiksmų kontrolės tapo įmanoma tokia situacija, kai, įmonės vadovui būnant užsienyje, bendrovės naudai dirbo teisės aktų nustatyta tvarka neįdarbinti trečiosios šalies piliečiai. Apygardos teismas nutarties 13 punkte nurodė, kad apylinkės teismo išvada dėl kaltės formos ir rūšies yra teisinga. Be kita ko, kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, D. R. nurodė, kad pinigus už darbą jam žadėjo mokėti I. P. (11 punktas), kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, pats I. P. parodė, kad be jo žinios priimti žmonių į bendrovę tikrai niekas negali, nes visi žmonės įdarbinami per jį. Taigi I. P., būdamas bendrovės vadovas ir atsakingas už bendrovės kasdienę veiklą, per savo atostogas nepaskyręs jį pavaduojančio asmens, turinčio įgaliojimus spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimą, dėl ko du užsieniečiai dirbo nelegaliai, neatsargiai dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 95 straipsnio 5 dalyje. Taigi apylinkės ir apygardos teismai, taikydami ANK 9 straipsnio 3 dalį, nepadarė materialiosios teisės pažeidimo.

17. Be kita ko, nors pareiškėjai nurodo, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime administracinio nusižengimo byloje nėra nurodyta I. P. kaltės forma, tačiau nei ANK 609 straipsnyje, kuriame reglamentuotas administracinio nusižengimo protokolo turinys, nei ANK 618 straipsnyje, kuriame reglamentuotas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys, nėra nurodyta, kad aptariamuose dokumentuose turi būti nurodyta kaltės forma. Atitinkamai apylinkės teismas, atsakydamas į pareiškėjų skundo argumentus ir aptardamas kaltės formą (neatsargumas) ir rūšį (nerūpestingumas), jokių ANK nuostatų, juolab galėjusių turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti, nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis