Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-45-697/2025
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00133-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.10; 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. P. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. spalio 9 d. nutarimu nubausta pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį 80 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2024 m. liepos 25 d. 12.20 val. ateidama į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Orderis), galiojusio nuo 2024 m. liepos 18 d. 14.11 val. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 23.59 val., šiuo orderiu ji buvo įpareigota nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens – V. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovo advokato M. Martinaičio skundą tenkino, panaikino Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. nutraukė, priteisė V. P. iš valstybės 1000 Eur išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartis dėl pareiškėjos V. P. skundo, kuria paliktas galioti jai 2024 m. liepos 18 d. išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, buvo įteikta tinkamai (2024 m. liepos 23 d. buvo išsiųsta pareiškėjos pateiktu el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį V. P. buvo nurodžiusi savo 2024 m. liepos 18 d. skunde teismui, ir šis el. paštas Administracinių nusižengimų registre yra rodomas kaip gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Vis dėlto teismas konstatavo, jog V. P. veiksmuose yra nustatyti tik objektyvieji administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 289 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją šio nusižengimo sudėties pusę, t. y. kad pareiškėja tyčia nuvyko į pavojų patiriančio asmens V. T. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais siekdama pažeisti jai skirtus įpareigojimus. Remiantis byloje esančiais duomenimis, V. P. minėtu adresu nuvyko paprašyta sūnaus padėti surašyti pareiškimą dėl vagystės, žinodama, jog V. T. nuo 2024 m. liepos 19 d. šiuo adresu nebegyvena, tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), po V. P. sūnaus mirties pagal jo testamentą atiteko pareiškėjai, jos kitam sūnui ir mažamečiam anūkui, taigi ji buvo šio turto bendraturtė. V. P. į sodybą atvyko jau esant policijos pareigūnams ir kartu su jais iš jos išvyko. Taigi, nors V. P. formaliai atliko ANK 489 straipsnio 2 dalyje uždraustus veiksmus, jos tyčinė kaltė tokiu būdu pažeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus neįrodyta.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi, Institucijos atstovo apeliacinį skundą tenkinus, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimas panaikintas ir Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas galioti. Apygardos teismas nusprendė, kad aplinkybė, ar V. P. jai inkriminuoto nusižengimo padarymo metu buvo V. T. gyvenamosios vietos bendraturtė, aptariamu atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jos veiką pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens (šiuo atveju – V. T.) gerovė ir interesai visada turi prioritetą prieš smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens (šiuo atveju – V. P.) interesus, nors ir galbūt susijusius su jos teise į nuosavybę. Todėl apylinkės teismo motyvai, susiję su V. P., kaip galimos būsto (sodybos) bendraturtės, turtiniais interesais, šioje administracinio nusižengimo byloje jos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą negali pašalinti. Šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad V. P. inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog 2024 m. liepos 25 d. 12.20 val. minėtoje sodyboje jau buvo V. P. sūnus K. T., dėl galimos vagystės jau buvo kreiptasi pagalbos į teisėsaugos institucijas, į įvykio vietą jau buvo atvykę du policijos pareigūnai, šie tuo metu atliko pirminius tyrimo veiksmus, todėl tokioje situacijoje vien V. P. suaugusio, vidutinio amžiaus sūnaus kvietimas atvykti padėti jam surašyti pareiškimą policijai niekaip negali suponuoti išvados, kad buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija, dėl kurios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsirastų pateisinama būtinybė pažeisti Orderio įpareigojimus esant ANK 16 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumai. Taip pat teismas pažymėjo, kad V. T. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą būtent (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo ir 11 mėnesių amžiaus sūnus D. T., kuris taip pat buvo nurodytas Orderyje kaip gyvenantis kartu su pavojų patiriančiu asmeniu. Todėl yra akivaizdu, kad 2024 m. liepos 25 d. tebegaliojo Orderis, V. T. tuo metu tebebuvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad tą dieną V. P. neturėjo teisės pažeisti Orderio įpareigojimų ir lankytis V. T. gyvenamojoje vietoje. Taigi, 2024 m. liepos 25 d. V. P. žinojo apie jai skirtą ir tuo metu galiojusį Orderį, jo turinį (jai taikomus įpareigojimus, gresiančią administracinę atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą), tačiau tyčia atvyko į (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydama Orderio įpareigojimų.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. prašymas priimtas ir jos administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti apygardos teismo nutartį, palikti galioti apylinkės teismo nutarimą ir jos naudai iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti visų šiame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ANK 489 straipsnio 2 dalies bei ANK 16 straipsnio nuostatas, skundžiama nutartimi netyrė ir neatskleidė pareiškėjos kaltės turinio, nukrypo nuo suformuotos teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
5.2. Apygardos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad V. P. veikoje nėra kaltės ir tyčios padaryti administracinį nusižengimą, kasatorę teisinančius įrodymus tyrė ir vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Institucijos pareigūnų formalų veikimą bei duomenų rinkimo ir vertinimo galimus pažeidimus. Teismas priėmė formaliai motyvuotą procesinį sprendimą, nesilaikė administracinių nusižengimų bylų teisenos bendrųjų nuostatų (ANK XXVII skyrius). Be to, skundžiamos teismo nutarties išvados dėl pareiškėjos kaltės padarytos remiantis tik kaltinančiais argumentais ir visiškai panaikinant pareiškėjos atsakomybę šalinančias aplinkybes.
5.3. ANK 489 straipsnio 2 dalyje aprašytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi žinoti, kad yra priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriame yra nustatyti jam taikomi įpareigojimai ar draudimai, ir juos sąmoningai pažeisti. Taigi patraukti asmenį dėl šios veikos yra galima tik neginčytinai konstatavus, jog asmuo žinojo apie jam taikomus apribojimus, bet juos sąmoningai pažeidė.
5.4. Nagrinėjamu atveju nėra jokių rašytinių duomenų, kad apylinkės teismas tinkamai informavo V. P. apie 2024 m. liepos 23 d. priimtą nutartį, įvertinant tai, kad ši nedalyvavo bylos nagrinėjime ir procesinio sprendimo nuorašo iki 2024 m. liepos 25 d. iš teismo ir (ar) policijos negavo. Šį faktą pripažino ir Institucija, kuri administracinės teisenos dalį dėl 2024 m. liepos 20 d. įvykio nutraukė vadovaudamasi ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apygardos teismas neturėjo ir negalėjo konstatuoti, kad el. paštas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) yra Administracinių nusižengimų registre įtrauktas kaip gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Institucijos atstovas neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl byloje nėra duomenų apie tai, kad būtent vienas iš nurodytų el. paštų yra deklaruotas ar kitaip aktyvuotas kokiame nors registre. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi fragmentu iš Administracinių nusižengimų registro, o ne oficialiu atsakymu iš VĮ Registrų centro.
5.5. Institucija bei apeliacinės instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad V. P. padarė ANK 489 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, nesurinkę jokių objektyvių duomenų šiam faktui pagrįsti ir neatsižvelgdami į tai, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. V. P. į įvykio vietą atvyko dėl jai ir kitiems bendraturčiams priklausančio turto pagrobimo, pagal sūnaus K. T. telefoninį pranešimą, t. y. dėl paveldėto turto, juvelyrinių dirbinių ir dokumentų vagystės bei siekdama tinkamai užfiksuoti ir išsiaiškinti su nusikaltimu susijusias aplinkybes (daiktų ir įrangos pavadinimus, kiekius bei jų vertes, galimą įtariamąjį), o ne turėdama tikslą pažeisti galimą Orderį, apie kurio galiojimą V. P. nežinojo.
5.6. Konstitucinė asmens teisė į nuosavybę tiek baudžiamojo proceso metu, tiek bet kurio kito teisinio proceso metu gali būti ribojama tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais asmeniui yra suteiktos teisės rūpintis savo turto apsauga, ir asmenų, kurių apsaugai jos atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir kurie nebegyvena ir nėra šioje sodyboje, teisių pažeisti šiuo atvykimu pareiškėja niekaip negalėjo.
5.7. 2024 m. liepos 25 d. V. P. atvyko ne pažeidinėti Orderio, apie kurį nežinojo, o veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekdama išsiaiškinti pagrobto turto bendrą kiekį, vertę ir duoti paaiškinimus pareigūnams dėl kitų svarbių aplinkybių, kurios tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 291 straipsnio l dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį.
5.8. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors V. P. formaliai atliko ANK 489 straipsnio 2 dalyje uždraustus veiksmus, tačiau ji neturėjo tyčios ir tikslo tokiu būdu pažeisti Orderio įpareigojimus.
5.9. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino 2024 m. gruodžio 20 d. Institucijos apeliacinio skundo 3 lape išdėstytų motyvų apie tai, kad policija nebūtų nubaudusi pareiškėjos pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, jei ji iš anksto būtų pranešusi apie tai, kad vyksta į įvykio vietą, ir (ar) paklaususi pareigūno patarimo. Taigi, Institucija neturi nuoseklios ir aiškios pozicijos dėl galimo Orderio pažeidimo ir prieštarauja pati sau, nes aptariamu atveju modeliuoja galimą elgesio variantą, kuris nebūtų vertinamas kaip asmens neteisėtas elgesys pagal Orderį. Tačiau apygardos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir procesiniu sprendimu nepasisakė dėl tokios alternatyvos taikymo, o formaliai ir deklaratyviai išaukštino tariamas grėsmes asmeniui, kuris tuo metu iš viso minėtu adresu negyveno.
5.10. Taikant būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnio) nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
5.11. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalos kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.
5.12. Nepagrįsta apygardos teismo išvada apie tai, kad V. P. veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis ir jos atvykimas į sodybą pagal sūnaus prašymą yra niekinis ir neatleidžia nuo atsakomybės. Priešingai, ji veikė galiojant pirmai būtinojo reikalingumo sąlygai – tai situacijos realumas ir pavojus įstatymo saugomoms vertybėms. Į įvykio vietą atvyko kaip teisėto turto bendraturtė ir gavusi sūnaus žodinį kvietimą atvykti į sodybą dėl padaryto nusikaltimo aplinkybių išsiaiškinimo. Atvykimas nebuvo savitikslis ar siekiant pažeisti galiojantį Orderį, o nulemtas trečiojo asmens padarytos nusikalstamos veikos. Įvykdytas nusikaltimas ir jo aplinkybių nustatymas visiškai sudarė teisėtą pagrindą patekti į sodybos teritoriją ir pateikti duomenis apie įvykį policijos pareigūnams.
5.13. V. P. veiksmuose nustatyta ir antroji būtinojo reikalingumo sąlyga, t. y. kilusio pavojaus realumas, o ne tariamas asmens suvokimas apie pavojų. Būtent dėl jos ir sūnaus pateiktų paaiškinimų bei fiziškai parodytų vietų gyvenamajame name, pagalbinėse patalpose ir pan. policijos pareigūnai sugebėjo užfiksuoti procesiniuose dokumentuose įvairius materialius daiktus, kurie buvo pagrobti iš sodybos.
5.14. Taip pat nustatyta ir trečioji būtinojo reikalingumo sąlyga, t. y. kilusio pavojaus akivaizdumas. V. P., būdama teisėta 1/3 paveldėto turto savininkė, turėjo ir galėjo patekti į mirusio sūnaus privačią valdą ir apžiūrėti paveldimo turto masę kartu su kitais paveldėtojais. Šiuos veiksmus atliko, kai policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir nustatinėjo kitas su nusikaltimu susijusias aplinkybes. V. P. nėra nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl būdama paveldėto turto bendraturtė turėjo ir privalėjo 2024 m. liepos 25 d. atvykti į įvykio vietą ir duoti paaiškinimus apie dingusių daiktų požymius, kiekį, vertę.
5.15. Be to, nustatyta ketvirtoji sąlyga, t. y. pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes buvo būtina veikti operatyviai ir neatidėliotinai, siekiant parodyti, aprašyti ir paaiškinti neteisėtai užvaldytų daiktų vertę, kiekius ir išorinius požymius. V. P. ir sūnus buvo vieninteliai informacijos šaltiniai policijos pareigūnams dėl pagrobtų daiktų ir juvelyrinių dirbinių, kurių bendra suma 91 290 Eur.
5.16. Nustatyta ir penktoji būtinojo reikalingumo sąlyga, t. y. padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta žala. V. T. nuo 2024 m. liepos 19 d. savanoriškai išvyko iš laikinosios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kaune. Apie savo išvykimą pranešė advokatei, šiai perdavė raktus nuo sodybos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta ir apygardos teismas nesiaiškino, kodėl pastaroji nepranešė policijos pareigūnams apie tai, kad ji išvyko iš savo faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos Klaipėdos r. į naują faktinę gyvenamąją vietą Kaune. Taigi, formaliai policijos duomenų bazėje liko žyma apie Orderio taikymą asmeniui, kuris iš laikinosios gyvenamosios vietos išvyko prieš 6 dienas iki įvykio. Todėl V. P. į įvykio vietą atvyko ne pažeidinėti Orderio sąlygų, apie kurias nežinojo, o siekdama padėti policijos pareigūnams.
5.17. Taigi apygardos teismo išvados dėl ANK 16 straipsnio netaikymo V. P. neatitinka tinkamo materialiosios teisės taikymo reikalavimų (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas V. P. nusižengimą pripažinti padarytu veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis ir apygardos teismo nutartį panaikinti, o administracinę teiseną V. P. nutraukti.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Vaidas Kurmis atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą prašo pareiškėjos prašymą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 23 d. nutartimi V. P. skundo netenkino, Orderį paliko galioti. Minėtoje nutartyje yra išdėstytas Orderio turinys, kokie V. P. taikomi įpareigojimai ir Orderio trukmė. Taip pat yra žinoma, kad ši nutartis V. P., kaip vienai iš proceso šalių, turėjo būti tą pačią dieną išsiųsta. 2024 m. spalio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo išsiųstas raštas su prašymu pateikti duomenis, kada ir kokiu būdu V. P. buvo įteikta (išsiųsta) Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis. Dėl nežinomų priežasčių atsakymas į išsiųstą raštą Klaipėdos aps. vyriausiajame policijos komisariate nebuvo gautas ir, tik Institucijai rašant atsiliepimą Klaipėdos apylinkės teismui, buvo susisiekta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmais, 2024 m. lapkričio 20 d. gautas atsakymas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartis V. P. išsiųsta 2024 m. liepos 23 d. el. paštu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu V. P. elektroniniu paštu, kurį ji buvo nurodžiusi savo 2024 m. liepos 18 d. skunde teismui, ir šis el. paštas Administracinių nusižengimų registre yra rodomas kaip gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Atsižvelgiant į tai, nuo 2024 m. liepos 23 d. V. P. tapo žinomi Orderio skirti įpareigojimai, kurių ji privalėjo laikytis, bei numatyta atsakomybė už šių įpareigojimų nesilaikymą, todėl 2024 m. liepos 25 d. ji, lankydamasi pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, padarė ANK 489 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą.
6.2. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje konstatavo, kad apylinkės teismo posėdyje V. P. patvirtino, jog nors turi ir kitą elektroninį paštą, tačiau šiuo elektroniniu paštu kartais taip pat naudojasi, jį patikrina. Tai reiškia, kad V. P. apie minėtą teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį, taip pat ir apie Orderį (jo turinį, nustatytus įpareigojimus) buvo informuota tinkamai ir laikantis ANK 573 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Todėl Klaipėdos apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad jai inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną (2024 m. liepos 25 d.) V. P. žinojo, jog galioja 2024 m. liepos 18 d. jai išduotas Orderis, už kurio įpareigojimų nesilaikymą jai gresia administracinė atsakomybė.
6.3. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jos byloje yra nustatyti tik objektyvieji ANK 489 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo požymiai, o įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją šio nusižengimo sudėties pusę, byloje nėra.
6.4. Aplinkybė, ar V. P. jai inkriminuoto nusižengimo padarymo metu buvo V. T. gyvenamosios vietos (sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)) bendraturtė, aptariamu atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jos veiką pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens (V. T.) gerovė ir interesai visada turi prioritetą prieš smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens (V. P.) interesus, nors ir galbūt susijusius su jos teise į nuosavybę.
6.5. Nepagrįsti prašymo argumentai, kad V. P. turėjo būti taikomas ANK 16 straipsnis. Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad V. P. inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog 2024 m. liepos 25 d. 12.20 val. minėtoje sodyboje jau buvo V. P. sūnus K. T., dėl galimos vagystės jau buvo kreiptasi pagalbos į teisėsaugos institucijas, į įvykio vietą jau buvo atvykę du policijos pareigūnai, kurie tuo metu atliko pirminius tyrimo veiksmus, todėl tokioje situacijoje vien V. P. suaugusio, vidutinio amžiaus sūnaus kvietimas atvykti padėti jam surašyti pareiškimą policijai niekaip negali suponuoti išvados, kad buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija, dėl kurios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsirastų pateisinama būtinybė pažeisti Orderio įpareigojimus esant ANK 16 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumai.
6.6. Taigi 2024 m. liepos 25 d. V. P. žinojo apie jai skirtą ir tuo metu galiojusį Orderį, jo turinį, tačiau tyčia atvyko į (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydama Orderio įpareigojimų, todėl V. P. prašymas turi būti netenkinamas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 489 straipsnio 2 dalies taikymo
8. ANK 489 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą.
9. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija nustato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama smurto patyrimo rizika, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad asmenys, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako ANK nustatyta tvarka.
10. Šioje byloje priimti du priešingi sprendimai. Apylinkės teismas konstatavo, kad V. P. veiksmuose yra nustatyti tik objektyvieji administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją šio nusižengimo sudėties pusę, t. y. kad pareiškėja tyčia nuvyko į pavojų patiriančio asmens V. T. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais siekdama pažeisti jai skirtus įpareigojimus. Tuo tarpu apygardos teismas nusprendė, kad V. P. žinojo apie jai skirtą ir tuo metu galiojusį Orderį, jo turinį (jai taikomus įpareigojimus, gresiančią administracinę atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą), tačiau tyčia atvyko į (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydama Orderio įpareigojimų, todėl Institucija 2024 m. spalio 9 d. nutarimu pagrįstai patraukė ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį.
11. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU3LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-57-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-57-976/2020">2AT-57-976/2020</a>, 2AT-18-697/2023, e2AT-32-511/2024).
12. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės. Būtent apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, padarė motyvuotą ir teisingą išvadą, kad šioje byloje nenustatytas V. P. veiksmuose būtinasis nusižengimo, nurodyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė (tiesioginė tyčia), t. y. kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nustatytus įpareigojimus, ir norėjo taip veikti. Apygardos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino atskirai, nesusiejo jų į visumą, neatsižvelgė į tai, kad ne kiekvienas formalus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio reikalavimo pažeidimas sudaro nusižengimo požymius, neįvertino realaus pareiškėjos veiksmais sukelto pavojaus aspekto.
13. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti faktai patvirtina, kad V. P. 2024 m. liepos 25 d. adresu: (duomenys neskelbtini), nuvyko paprašyta sūnaus padėti surašyti pareiškimą dėl vagystės, žinodama, jog V. T. nuo 2024 m. liepos 19 d. minėtu adresu nebegyvena, išsikraustė į Kauną ir raktus saugoti paliko savo advokatei (šią aplinkybę patvirtina byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Minėta sodyba po V. P. sūnaus mirties pagal jo testamentą atiteko jai, jos kitam sūnui ir mažamečiam anūkui, taigi ji, kaip testamentinė įpėdinė, turėjo pagrįstą suinteresuotumą rūpintis paveldimu turtu. Pareiškėja į sodybą atvyko, nes policijos pareigūnai tyrė turto vagystę iš šios sodybos, siekdama padėti nustatyti pagrobto turto kiekį, vertę ir duoti paaiškinimus pareigūnams dėl kitų svarbių aplinkybių, kurios tiriamos ikiteisminiame tyrime. Ji į sodybą atvyko jau esant policijos pareigūnams ir kartu su jais išvyko iš jos.
14. Taigi, iš nustatytų aplinkybių sprendžiama, kad nors V. P. formaliai atliko ANK 489 straipsnio 2 dalyje uždraustus veiksmus, tačiau jos tyčinė kaltė tokiu būdu pažeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus byloje neįrodyta. Taip pat jos atvykimas į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nekėlė realaus pavojaus V. T., nes ji faktiškai gyveno kitoje vietoje ir V. P. tai žinojo. Vertindamas V. P. veiksmus, apygardos teismas nepagrįstai sureikšmino duomenis apie V. T. deklaruotą gyvenamąją vietą, o ne realią jos gyvenamą vietą. Taip pat šis teismas nenustatė tikrojo atvykimo į sodybą tikslo – padėti nustatyti iš sodybos pagrobto turto kiekį, vertę ir informuoti apie tai pareigūnus, o ne sukelti pavojų V. T.. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad į sodybą V. P. atvyko ten esant policijos pareigūnams ir išvyko kartu su jais, todėl ir dėl šios aplinkybės jos atvykimas negalėjo kelti realaus pavojaus V. T. pagal Orderio nustatytus įpareigojimus. Apylinkės teismas savo nutarime teisingai ir pagrįstai nurodė, kad negalima vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių kitaip, formaliai pripažįstant, kad vien atvykimo į šią sodybą faktas yra pakankamas pareiškėjos kaltės įrodymas, nepaisant šio atvykimo pagrindo ir kitų byloje nustatytų faktų, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir iškreiptų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio esmę (apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, be pagrindo neribojant daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti, kitų asmenų teisių).
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apygardos teismas nepagrįstai V. P. veiksmuose nustatė kaltę (tyčią), netinkamai taikė ANK 489 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir paliekamas galioti apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. P. nutraukta.
16. Teisėjų kolegijai panaikinus apygardos teismo nutartį ir palikus galioti apylinkės teismo nutarimą, kiti prašymo argumentai (dėl pareiškėjos tinkamo informavimo apie Orderyje jai nustatytus įpareigojimus, būtinojo reikalingumo) netenka teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti.
Dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo
17. V. P. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašė jos naudai iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti visų šiame procese jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.
18. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
19. Šioje byloje palikus galioti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo administracinė teisena V. P. nutraukta, vadovaujantis paminėtomis ANK nuostatomis, turi būti atlyginamos ir V. P. patirtos išlaidos už advokato pagalbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas, kurio sprendimas šia nutartimi paliekamas galioti nepakeistas, V. P. iš valstybės priteisė 1000 Eur patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą. Apygardos teismas nusprendė nepriteisti V. P. prašomo 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo už apeliacinės instancijos teisme jai suteiktas teisines paslaugas. Kadangi ši apygardos teismo nutartis naikinama, V. P. priteisiama jos prašoma 600 Eur suma, kuri pagrindžiama byloje esančiais dokumentais (sąskaita už teisines paslaugas, serija MM, Nr. 765, ir 2025 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymu).
20. Taip pat pažymėtina, kad nors V. P. prašyme prašo priteisti jos išlaidų, patirtų viso proceso metu, atlyginimą, tačiau nei prašyme, nei jo prieduose nenurodo ir nepateikia duomenų, kokias konkrečias išlaidas ji patyrė bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl ši prašymo dalis netenkinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu, 666 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą be pakeitimų.
Priteisti V. P. iš valstybės 600 (šešis šimtus) Eur patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
