Civilinė byla Nr. e3K-3-126-611/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00798-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. D. (F. D.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Dzūkijos futbolo klubui „Dainava“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 15 000 Eur komisinio atlyginimo dėl futbolininko perleidimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad ieškiniu keliami reikalavimai kildinami iš ieškovo ir atsakovės 2021 m. vasario 21 d. sudaryto susitarimo dėl futbolininko S. H. (S. H.) perleidimo komisinio atlyginimo. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio bei pridėtų priedų teismas nustatė, kad ieškovas yra Tarptautinės futbolo federacijos (toliau – ir FIFA) licencijuotas agentas (tarpininkas), licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė – Lietuvos futbolo federacijos (toliau – LFF) narė.
5. Teismas nurodė, kad ginčai tarp FIFA, asociacijų narių, konfederacijų, lygų, klubų, žaidėjų, pareigūnų, futbolo agentų ir rungtynių agentų yra sprendžiami Šveicarijos mieste Lozanoje esančiame nepriklausomame Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS). Anot teismo, FIFA įstatuose reglamentuojama, jog konfederacijos, asociacijos narės ir lygos susitaria pripažinti CAS nepriklausoma teismine institucija ir užtikrina, kad jų nariai, susiję žaidėjai ir pareigūnai laikytųsi CAS priimtų sprendimų, ta pati pareiga taikoma futbolo agentams ir rungtynių agentams, kurie yra licencijuoti FIFA. Kreiptis į įprastus teismus draudžiama, nebent tai konkrečiai įtvirtinta FIFA nuostatuose. Asociacijos į savo įstatus ar nuostatus įtraukia sąlygą, kad draudžiama perduoti nagrinėti bendriesiems teismams ginčus asociacijoje ar ginčus, susijusius su lygomis, lygų nariais, klubais, klubų nariais, žaidėjais, pareigūnais ir kitais asociacijos pareigūnais, nebent FIFA taisyklės ar privalomos teisės nuostatos konkrečiai įtvirtina kreipimąsi į įprastus teismus. Vietoj kreipimosi į įprastus teismus turi būti nustatytas arbitražas, tokie ginčai sprendžiami nepriklausomame ir tinkamai sudarytame arbitražo teisme, pripažintame pagal asociacijos ar konfederacijos taisykles arba CAS. Asociacijos taip pat užtikrina, kad ši sąlyga būtų įgyvendinta asociacijoje, prireikus nustatydamos privalomą įpareigojimą savo nariams. Asociacijos taiko sankcijas bet kuriai šaliai, kuri nesilaiko šio įsipareigojimo, ir užtikrina, kad bet koks skundas dėl tokių sankcijų taip pat būtų griežtai pateiktas arbitražui, o ne bendriesiems teismams (FIFA įstatų 56–58 straipsniai).
6. Teismas pažymėjo, kad LFF įstatų 1 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, jog LFF yra FIFA ir UEFA narė. Atsižvelgiant į tai, LFF, jos nariai ir jų organai privalo pripažinti Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS), esančio Lozanoje (Šveicarija), jurisdikciją, kaip nustatyta FIFA ir UEFA įstatuose. Teismas nustatė, kad, pagal LFF įstatų 61 straipsnį, LFF pripažįsta nepriklausomą Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS), esantį Lozanoje (Šveicarija), kaip tai nurodyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų nuostatose.
7. Taip pat teismas nurodė, kad LFF įstatų 13 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, jog nariai privalo įrašyti į savo įstatus punktą, nurodantį, jog bet koks kilęs ginčas, susijęs su nacionaliniais reikalais (LFF ar nario įstatais, taisyklėmis, direktyvomis ir nutarimais, LFF organų sprendimais), gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), įsikūrusiame Lozanoje (Šveicarija), kaip nustatyta šių įstatų 61–63 straipsniuose, nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą, išskyrus, jeigu FIFA, UEFA, LFF įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba (ir) Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia. Anot teismo, ši nuostata yra įtvirtinta Alytaus apskrities futbolo federacijos, kurios narė yra atsakovė, įstatų 13.3 punkte.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad ieškovas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į Šveicarijos mieste Lozanoje esantį Tarptautinį sporto arbitražo teismą.
9. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, pakeitė pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 11 d. papildomą nutartį ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1052,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 yra pasisakęs ir dėl LFF įstatuose įtvirtintos ginčų sprendimo būdo atitikties Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) įtvirtintiems reikalavimams dėl arbitražinių susitarimų formos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas, aiškindamas FIFA įstatų ir juose nurodytos arbitražinės išlygos privalomumą FIFA narių bei jų narių ir kitų dalyvių tarpusavio ginčams, yra pateikęs išaiškinimą: „Arbitražinio susitarimo formos reikalavimus reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuoroda šalių sudarytoje sutartyje į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu ta sutartis ar tas dokumentas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (galiojančios redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje) nustatytus reikalavimus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016, 39 punktas). LFF įstatai atitinka rašytinės formos reikalavimą. Ginčų sprendimas CAS arbitraže dėl sporto ginčų specifikos (pvz., poreikio išnagrinėti ginčą itin operatyviai, specializacijos ir kt.) yra nagrinėjamai sričiai įprastas ginčų sprendimo būdas, todėl tokio pobūdžio sąlyga atitinkamos srities profesionalams pati savaime negali būti netikėta ar siurprizinė arba nesąžininga, įskaitant argumentus dėl arbitražo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 30–32 punktai).
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje šalys nėra sudariusios vieno dokumento, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai būtų įtvirtintas arbitražinis susitarimas. Tačiau, anot apeliacinės instancijos teismo, ieškovo, kaip FIFA licencijuoto agento, ir atsakovės, kaip LFF narės, įsipareigojimas laikytis FIFA ir LFF įstatuose nurodytos ginčų sprendimo tvarkos yra galiojantis arbitražinis susitarimas ir atitinka KAĮ reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad LFF įstatų 63 straipsnis, pavadintas „Teismo procedūrų išimtys“, nustato, jog LFF nariai, LFF organai, lygos, klubai, žaidėjai, oficialūs asmenys, žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl LFF ar narių įstatų, LFF ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų ar susijusį su jų taikymu ar LFF organų sprendimais, spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), esančiame Lozanoje (Šveicarija), kur ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą, išskyrus jeigu FIFA, UEFA, LFF įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba (ir) Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad FIFA įstatuose taip pat reglamentuojama, jog konfederacijos, asociacijos narės ir lygos susitaria pripažinti CAS nepriklausoma teismine institucija ir užtikrina, kad jų nariai, susiję žaidėjai ir pareigūnai laikytųsi CAS priimtų sprendimų, ta pati pareiga taikoma futbolo agentams ir rungtynių agentams, kurie yra licencijuoti FIFA. Kreiptis į įprastus teismus draudžiama, nebent tai konkrečiai įtvirtinta FIFA nuostatuose.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė savo įstatuose nėra įrašiusi punkto, jog bet koks kilęs ginčas, susijęs su nacionaliniais reikalais (LFF ar nario įstatais, taisyklėmis, direktyvomis ir nutarimais, LFF organų sprendimais), gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik CAS, tačiau atsakovė, būdama Alytaus apskrities futbolo federacijos narė, atitinkamai LFF narė, yra įsipareigojusi ir įpareigota laikytis LFF ir Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų, norminių aktų, atitinkamai ir FIFA norminių teisės aktų. LFF įstatų 1 straipsnio 4 dalies c punkte nustatyta, kad LFF yra FIFA ir UEFA narė. Atsižvelgiant į tai, LFF, jos nariai ir jų organai privalo pripažinti Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS), esančio Lozanoje (Šveicarija), jurisdikciją, kaip nustatyta FIFA ir UEFA įstatuose.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų 13.3 punkte nustatyta, jog bet koks kilęs ginčas, susijęs su tarptautiniais reikalais (FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais ir sprendimais), gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), įsikūrusiame Lozanoje (Šveicarijoje), kaip nustatyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų (statutų) nuostatose. LFF įstatai ir Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatai atitinka rašytinės formos reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas taisykles bei jų išimtis, suformuluotas FIFA, LFF, taip pat Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatuose, nusprendė, jog šalys yra saistomos arbitražinio susitarimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ginčui, kilusiam iš sutartinių santykių dėl skolos priteisimo, LFF įstatų 63 straipsnio teisminių procedūrų išimtis netaikoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčas yra kilęs tarp FIFA licencijuoto agento, kuriam privalomi FIFA priimti norminiai aktai, o atsakovei, kaip LFF narės narei, Alytaus apskrities futbolo federacijos narei, taip pat privalomos FIFA nuostatos. Ieškovas klaidingai nurodo, kad ginčas nėra susijęs su FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais, sprendimais, todėl nėra nagrinėtinas arbitraže. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Anot apeliacinės instancijos teismo, sprendžiant dėl ginčo pobūdžio vertintina ne tik ieškinyje pareikštas reikalavimas ir nurodomas pagrindas, bet ir atsakovo nesutikimo su pareikštu reikalavimu argumentai.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nesutikimą su reikalavimu priteisti komisinį atlyginimą už žaidėjo perleidimą grindžia argumentais, susijusiais su ieškovo kaip žaidėjo agento (tarpininko) veiklai keliamais procedūriniais reikalavimais ir tuo, jog ieškovas negali būti laikomas žaidėjo tarpininku (agentu). FIFA agentų veiklą, registraciją, keliamus reikalavimus, atsakomybę, teisę į atlygį reglamentuoja FIFA patvirtintas Futbolo agentų reglamentas, taigi ginčo santykis yra išimtinai susijęs su FIFA taisyklių taikymu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
16. Kasaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir atsakovės prašymo ieškinį palikti nenagrinėtą netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad nagrinėjamoje byloje šalys nėra sudariusios vieno dokumento, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai būtų įtvirtintas arbitražinis susitarimas, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo, kaip FIFA licencijuoto agento, ir atsakovės, kaip LFF narės, įsipareigojimas laikytis FIFA ir LFF įstatuose nurodytos ginčų sprendimo tvarkos yra galiojantis arbitražinis susitarimas.
16.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl skolos pagal sutartį priteisimo neva yra susijęs su FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais, sprendimais, todėl yra nagrinėtinas arbitraže.
16.3. Savo sudarytoje sutartyje šalys neaptarė ginčų sprendimo tvarkos ir vietos klausimo. Šalių sudarytame susitarime taip pat nėra jokios nuorodos į FIFA, LFF ar Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatuose įtvirtintą ginčų sprendimo tvarką. Net ir atsakovės įstatuose nėra jokios nuorodos į Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) jurisdikciją.
16.4. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų FIFA, LFF ar Alytaus apskrities futbolo federacijos narys ar būtų kokia nors forma įsipareigojęs laikytis minėtų asociacijų įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos.
16.5. Arbitražinio susitarimo formos reikalavimus reglamentuoja KAĮ 10 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad nuoroda šalių sudarytoje sutartyje į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu ta sutartis ar tas dokumentas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus.
16.6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje šalys nėra sudariusios vieno dokumento, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai būtų įtvirtintas arbitražinis susitarimas. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad šalys nėra sudariusios KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančios arbitražinės išlygos. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo prielaidą apie ieškovo, kaip FIFA licencijuoto agento, ir atsakovės, kaip LFF narės, įsipareigojimą laikytis FIFA ir LFF įstatuose nurodytos ginčų sprendimo tvarkos. Byloje nėra jokių duomenų apie tokio pobūdžio šalių įsipareigojimus.
16.7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 bei 2017 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-686/2017 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, jog galiojančiu arbitražiniu susitarimu laikomas abiejų šalių rašytinis įsipareigojimas laikytis LFF įstatuose nurodytos ginčų sprendimo tvarkos.
16.8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad LFF įstatų (nors tokio dokumento byloje apskritai nėra) 63 straipsnis, pavadintas „Teismo procedūrų išimtys“, nustato, jog LFF nariai, LFF organai, lygos, klubai, žaidėjai, oficialūs asmenys, žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl LFF ar narių įstatų, LFF ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų ar susijusį su jų taikymu ar LFF organų sprendimais, spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), esančiame Lozanoje (Šveicarija), kur ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą. Ginčas dėl skolos pagal sutartį priteisimo nepatenka į minėtą arbitražinės išlygos apimtį.
16.9. Netgi tuo atveju, jei abi bylos šalys būtų LFF narės (nors taip nėra), vien tai nereiškia, kad bet koks tarp šalių kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Esminę reikšmę sprendžiant šį klausimą turi ginčo pobūdis. Tarp šalių ginčas kilęs dėl sutarties, kuria nustatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas, įrodinėjant, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartinę piniginę prievolę. Byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl žaidėjo perėjimo iš vieno klubą į kitą ar kitų su sportu susijusių klausimų.
16.10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčas dėl skolos priteisimo neva yra susijęs su FIFA ir UEFA įstatais, taisyklėmis, direktyvomis, nutarimais, sprendimais (todėl yra nagrinėtinas arbitraže), kadangi atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentais, susijusiais su ieškovo kaip žaidėjo agento (tarpininko) veiklai keliamais procedūriniais reikalavimais. Tačiau atsakovės atsikirtimai neperkvalifikuoja ginčo esmės bei prievolės pagrindo. Ginčas nėra dėl ieškovo kaip žaidėjo agento (tarpininko) veiklai keliamų procedūrinių reikalavimų pažeidimo, kadangi tokio pobūdžio reikalavimų atsakovė byloje priešieškinio forma nėra pareiškusi.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. DOK-1394 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-611/2024 atsakovės atsiliepimus į ieškovo kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip pateiktus praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
18. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje pateiktame kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškovo, kaip FIFA licencijuoto agento, ir atsakovės, kaip LFF narės, įsipareigojimas laikytis FIFA ir (ar) LFF įstatuose nurodytos ginčų sprendimo tvarkos gali būti vertinamas kaip galiojantis arbitražinis susitarimas ir kokia jo taikymo apimtis. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisakys.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, aiškinimo ir taikymo
20. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
21. Tam, kad arbitražinis susitarimas būtų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu (valstybės teisme, mediacijos būdu, kt.), o būtent arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 21 punktas).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal arbitražo doktrinoje ir teismų praktikoje galiojančias nuostatas arbitražinio susitarimo buvimą ir galiojimą, taigi šalių valią spręsti ginčus arbitraže, gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.).
23. 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo 2 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Terminas „rašytinis susitarimas“ apima arbitražinę išlygą sutartyje arba arbitražinį susitarimą, pusių pasirašytą ar esantį pasikeitimo raštuose arba telegramose. Lietuvos ncionalinėje teisėje, kuri iš esmės atitinka minėtoje Konvencijoje pirmiau aptartas nuostatas, arbitražinio susitarimo formą reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, jog arbitražinis susitarimas turi būti sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu; arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuoroda šalių sudarytoje sutartyje į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu ta sutartis ar tas dokumentas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus.
24. Pagal FIFA statuto 56 straipsnį, FIFA pripažįsta nepriklausomą Sporto arbitražo teismą (CAS), kurio būstinė įsikūrusi Lozanoje (Šveicarija) ir kuris sprendžia FIFA, asociacijų narių, konfederacijų, lygų, klubų, žaidėjų, pareigūnų, tarpininkų ir licencijuotų agentų ginčus. Pagal FIFA statuto 58 straipsnio 1 dalį, konfederacijos, asociacijos narės ir lygos susitaria pripažinti CAS kaip nepriklausomą teisminę instituciją ir užtikrinti, kad jų nariai, asocijuoti žaidėjai ir pareigūnai vykdytų CAS priimtus sprendimus. Tas pats įsipareigojimas taikomas futbolo agentams ir rungtynių agentams, kurie turi FIFA licenciją. Pagal FIFA statuto 58 straipsnio 2 dalį, draudžiama kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai nustatyta FIFA taisyklėse. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismus dėl visų rūšių laikinųjų priemonių taip pat draudžiamas; pagal šio straipsnio 3 dalį, asociacijos privalo tokias nuostatas įtraukti į savo įstatus arba nuostatus.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytose FIFA statuto 56 ir 58 straipsnių nuostatose nėra nuorodos į arbitruotino CAS ginčo pobūdį, todėl įtvirtinta arbitražinė išlyga siejama ne su ginčo pobūdžiu, o su subjektais, tarp kurių kyla ginčas. Tai reiškia, kad FIFA statute įtvirtinta plataus pobūdžio arbitražinė išlyga, t. y. bet kokie tarp asmenų, pripažįstančių ir besilaikančių ar įsipareigojusių laikytis FIFA statuto, kilę ginčai iš futbolo sporto veiklos turi būti sprendžiami Sporto arbitražo teisme (CAS). Ši išlyga netaikoma tik tokiems ginčams, kurie tiesiogiai kaip nearbitruotini CAS nurodomi šiame statute.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas yra FIFA licencijuotas agentas, o atsakovė yra Alytaus apskrities futbolo federacijos narė, kuri yra LFF narė (LFF įstatų 11 straipsnio 1 dalies h punktas). Teismai taip pat nustatė, jog atsakovei ir jos veiklai būdingus reikalavimus nustato ir jų laikymąsi įgyvendina LFF bei Alytaus apskrities futbolo federacijos norminiai aktai (Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų 3.5.1 punktas), taip pat FIFA, kurios narė yra LFF, ir kiti norminiai aktai. Teismai byloje pripažino, kad ieškovas, būdamas FIFA oficialus registruotas tarpininkas, privalo vadovautis FIFA statutu, be to, nustatė, jog šalių ginčas kilęs iš susitarimo dėl futbolininko perleidimo komisinio atlyginimo.
27. LFF įstatų 61 straipsnyje reglamentuojama, kad LFF pripažįsta nepriklausomą tarptautinį Sporto arbitražo teismą (CAS), esantį Lozanoje (Šveicarija), kaip ginčus tarp LFF, narių, LFF organų, lygų, klubų, žaidėjų, oficialių asmenų, žaidėjų agentų, taip pat kaip tai nurodyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų nuostatose, kompetenciją turinčią spręsti instituciją. LFF įstatų 4 straipsnyje atitinkamai nustatyta, kad LFF yra FIFA ir UEFA narė. Atsižvelgiant į tai, LFF, jos nariai ir jų organai privalo: pripažinti tarptautinio Sporto arbitražo teismo (CAS), esančio Lozanoje (Šveicarija), jurisdikciją, kaip nustatyta FIFA, UEFA ir šiuose LFF įstatuose (d punktas), kurie atsakovės, priešingai nei teigia ieškovas, buvo pateikti į bylą.
28. Pagal Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatų 1.2 punktą, Alytaus apskrities futbolo federacija yra LFF narė. Vadovaujantis tų pačių įstatų 1.3 punktu, savo veikloje Alytaus apskrities futbolo federacija, be kita ko, vadovaujasi FIFA, UEFA ir LFF įstatais (statutais), reglamentais, taisyklėmis ir kitais šių organizacijų priimtais dokumentais bei jų organų priimtais sprendimais ir taiko Tarptautinės futbolo asociacijų tarybos (IFAB) nustatytas futbolo žaidimo taisykles. Šių įstatų 3.1.8 punkte reglamentuojama, kad viena iš sąlygų tapti asociacijos nariu yra įsipareigojimas laikytis asociacijos, LFF, FIFA ir UEFA įstatų (statutų), reglamentų bei taisyklių, vykdyti šių organizacijų priimtus sprendimus, laikytis IFAB nustatytų futbolo žaidimo taisyklių, LFF nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos, taip pat nustatytais terminais ir tvarka mokėti nario mokestį.
29. Taigi, tiek ieškovas, kaip FIFA licencijuotas agentas, tiek atsakovė yra įsipareigoję laikytis ir vykdyti FIFA statute įtvirtintą įsipareigojimą dėl Tarptautinio sporto arbitražo (CAS) jurisdikcijos pripažinimo, sprendžiant bet kokius iš su futbolo sportu susijusios veiklos kilusius ginčus.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (galiojančios redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje) nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016, 39 punktas).
31. Pasisakydamas dėl arbitražinio susitarimo formos kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarčių laisvės principas apima šalių teisę neperžengiant įstatymo ribų pasirinkti sudaromos sutarties formą. Šalys yra laisvos savo sutarties sąlygas išdėstyti viename ar keliuose fiziniuose ar elektroniniuose dokumentuose. Tai taikoma ir susitarimams dėl ginčų sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 29 punktas).
32. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pripažinęs, kad toks šalių įsipareigojimas, koks nurodytas šios nutarties 29 punkte, nors ir nėra išreikštas viename šalių sudarytame dokumente, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai būtų įtvirtintas arbitražinis susitarimas, turi būti vertinamas kaip aiškus valios visus kilusius ginčus spręsti arbitraže išreiškimas ir saistantis ginčo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 28 ir 32 punktai; 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-686/2017, 26 punktas).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad LFF įstatai atitinka rašytinės formos reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 32 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad FIFA statutas, kuriuo remiasi LFF įstatai, negali būti vertinamas kitaip nei LFF įstatai, taigi vertintinas taip pat kaip atitinkantis rašytinės formos reikalavimus. Aplinkybė, kad šalių sutartiniai santykiai įforminti ne vienu abiejų šalių pasirašytu dokumentu, o kitokiu būdu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Abiejų ginčo šalių įsipareigojimas laikytis FIFA statute įtvirtintų nuostatų, kuriose yra nuoroda į visų ginčų arbitruotinumą, yra pakankamas sutartinių teisinių santykių dėl arbitražinės išlygos egzistavimui konstatuoti.
34. Pažymėtina, kad ginčų sprendimas CAS vieninteliame arbitraže dėl sporto ginčų specifikos (pvz., poreikio išnagrinėti ginčą itin operatyviai, specializacijos ir kt., pačių teisinių santykių specifikos, poreikio užtikrinti vienodos praktikos taikymą sprendžiant iš sporto veiklos kylančius tarptautinius ir nacionalinius ginčus, taip pat užtikrinti konfidencialumą) yra nagrinėjamai sričiai įprastas ginčų sprendimo būdas.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016, 41–42 punktai).
36. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad abi ginčo šalys yra saistomos arbitražinės išlygos, įtvirtintos FIFA statute, pagrįstai nusprendė, jog šalių ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Tokios išvados nepaneigia ieškovo kasacinio skundo argumentas, jog ginčas kilęs tik dėl apmokėjimo pareigos neįvykdymo, nes toks ginčas pagal savo pobūdį kilęs iš futbolo sporto veiklos ir, remiantis šios nutarties 25 punkte nurodytais argumentais, patenka į šalis siejantį FIFA statute įtvirtintą arbitražinį susitarimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Remdamasi nutartyje pateiktais išaiškinimais bei argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias pirmiau aptartas teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jam jo bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasaciniame teisme, neatlygintinos. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. DOK-1394 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-611/2024 atsakovės atsiliepimus į ieškovo kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti kaip pateiktus praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, laikytina, kad atsakovė taip pat neįgijo teisės į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
