Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymo ir nuosavybės teisės į perkamą daiktą perėjimo pirkėjui momentą, pardavėjo atsakomybę už netinkamos kokybės daikto perdavimą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-129-403/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16720-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.6.11.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. E. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei A. E. J. dėl sumokėtos kainos už netinkamos kokybės daiktą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymo ir nuosavybės teisės į perkamą daiktą perėjimo pirkėjui momentą, pardavėjo atsakomybę už netinkamos kokybės daikto perdavimą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur sumokėtą kainą už netinkamos kokybės daiktą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad jis (pirkėjas) su atsakove (pardavėja) sudarė naudoto virtuvės baldų komplekto pirkimo‒pardavimo sutartį. Preliminariai įvertinęs parduodamo daikto būklę, ieškovas 2022 m. spalio 14 d. dviem mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovei visą parduodamo daikto kainą ‒ 500 Eur. Ieškovui 2022 m. lapkričio 19 d. atvykus pasiimti įsigyto daikto ir išmontavus buitinę techniką bei atitraukus baldus nuo sienos, paaiškėjo, kad virtuvės baldų komplekto būklė neatitinka pardavėjos pateikto apibūdinimo (akmens masės stalviršis yra ne 4 cm, o tik 1,5 cm storio, ne vientisas, o klijuotas, baldų plokštės, ypač ties kaitlentės montavimo vieta, sulietos vandeniu bei riebalais, išsipūtusios, dėl to nebesilaiko spintelių nugarėles dengianti kartono plokštė, ant baldų aiškiai matėsi pelėsis). Atsakovei atsisakius derėtis dėl mažesnės daikto kainos, ieškovas atsisakė atsiimti daiktą, 2022 m. lapkričio 24 d. dar kartą atvyko pas atsakovę su antstoliu, šis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl faktinės baldų būklės. Ieškovas pareiškė, kad atsisako virtuvės baldų komplekto pirkimo‒pardavimo sutarties dėl paslėptų esminių daikto trūkumų, taip pat dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos (išmontuojant baldų komplektą buvo sulaužytas akmens masės stalviršis), tačiau atsakovė negrąžino sumokėtų pinigų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal atsakovės skelbimą skelbimų portale „skelbiu.lt“ įsigijo naudotą virtuvės baldų komplektą su gartraukiu už 500 Eur. Ieškovas 2022 m. spalio 14 d. 12.57 val. sumokėjo atsakovei 200 Eur avansą, o 2022 m. spalio 14 d. 18.56 val. – 300 Eur likusią kainos dalį. Skelbime atsakovė nurodė naudoto virtuvės baldų komplekto savybes, įkėlė jo nuotraukas. 2022 m. lapkričio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad stalviršis sulaužytas ties viryklės tvirtinimo vieta (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos Nr. 8, 9), spintelės nugarinės sienelės plokštės išsipūtusios, aplietos riebalais, purvu, taip pat kad atsakovė pasakė pasiimti virtuvės baldus arba ji juos išmes, o ieškovas atsakė, kad neims tokios būklės virtuvės baldų.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti šalių nurodytas aplinkybes, kad atsakovė ieškovo prašė virtuvės komplekto nepaimti ir leisti jai naudotis, iki bus pagaminti nauji virtuvės baldai, ar ieškovas prašė atsakovės pasaugoti baldų komplektą iki jų sutarto laiko, nes negalėjo jo pasiimti iš karto, sumokėjęs likusią kainos dalį (300 Eur) už baldus. Terminas baldams paimti buvo nustatytas iki 2022 m. lapkričio 23 d. įskaitytinai. Atsakovė, 2022 m. lapkričio 23 d. iki pietų nesulaukusi ieškovo skambučio ir jam neatvykus pasiimti baldų, ardė likusią dar neišardytą baldų komplekto dalį ir sulaužė akmeninio stalviršio dvi plonas juostas ties viryklės tvirtinimo vieta. 2022 m. lapkričio 23 d. 13.51 val. ieškovas paskambino ir susitarė su atsakove, kad baldus pasiims 2022 m. lapkričio 24 d. Ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. atvyko, tačiau baldų komplekto neketino pasiimti. Atsakovė 2022 m. lapkričio 26 d. dar parašė žinutę ieškovui, kad jis pasiimtų baldus.

7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prekės pirkimo‒pardavimo santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‒ CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

8. Teismas nurodė, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Ieškovas iš pokalbio su atsakove sužinojo, kad virtuvės baldų komplektas buvo naudojamas 17 metų, tačiau neatsisakė jo pirkti. Atsakovė teigia, kad plonas lūžusias stalviršio detales galima pakeisti už 50 Eur, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas teigia, kad baldo pataisymas kainuotų 520 Eur, atsižvelgiant į tai, kad tokios pat spalvos ir rašto akmens masės stalviršio detalių rasti bus sunku. Teismo vertinimu, vidinės spintelės plokštės, kurios yra paburkusios, išsipūtusios, gali būti pakeistos kitomis be didelių lėšų ir darbo sąnaudų, t. y. didelių nepatogumų. Ieškovas, turintis naudotų baldų pirkimo patirties, galėjo pasinaudoti teise, prieš sumokėdamas galutinę kainą už baldus, gerai apžiūrėti daiktą. Nors ieškovas pastebėjo, kad stalviršis yra plonesnis nei 4 cm, jis nelaikė tai esminiu daikto trūkumu ir neatsisakė baldų pirkti. Atsakovė ieškovui nenurodė daikto trūkumų, ji pati apie trūkumus sužinojo ieškovui pradėjus baldus ardyti ir pasakius apie šiuos trūkumus. Teismas nusprendė, kad prekės trūkumai nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo vienašališkas pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimas atlyginti sumokėtą kainą neproporcingas.

9. Teismas nurodė, kad protingas laikas daiktui perduoti (atsiimti) galėtų būti CK 6.53 straipsnyje nurodytas terminas arba vėliausiai iki 2023 m. lapkričio 14 d. Per šį laiką, kai pirkėjas neatsiėmė daikto, jis prarado interesą sudaryti sutartį dėl nenustatytų priežasčių arba dėl to, kad akcentuodamas daikto trūkumus ieškovas siekė sumažinti kainą iki 250 Eur ir atsakovė nesutiko. Ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. atvyko ne atsiimti baldų, o su antstolio pagalba gauti įrodymą – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes tikėjosi, kad atsakovė baldus jau bus išmetusi, ir dėl to pakvietė antstolį konstatuoti šį faktą.

10. Teismo vertinimu, trūkumai, atsiradę baldus 2022 m. lapkričio 23 d. išmontuojant atsakovei, laikytini daikto sugadinimu per daikto saugojimo laikotarpį. Pardavėja (atsakovė) laikytina tinkamai įvykdžiusia pareigą perduoti baldus pirkėjui (ieškovui), todėl daikto sugadinimo rizika turėtų tekti pirkėjui (CK 6.320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad daiktas sugadintas dėl pardavėjos netyčinės kaltės, šalims nepakankamai bendradarbiaujant, nesutariant dėl tikslios daikto atsiėmimo valandos, nesusipratimo.

11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas apžiūrėjo prekę tiek 2022 m. spalio 14 d., kai baldų komplektas vis dar buvo naudojamas atsakovės, tiek 2022 m. lapkričio 19 d., kai iš baldų jau buvo išmontuota buitinė technika. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo nurodyti trūkumai (drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės) ieškovui buvo žinomi, ir nors jis reiškė atsakovei nepasitenkinimą dėl to, tačiau sutarties neatsisakė ir iš esmės sutiko, kad naudotą prekę vis dar galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas neginčija to, kad atsakovei 2022 m. lapkričio 23 d. patvirtino sutinkąs pasiimti prekę be jokių papildomų sąlygų, t. y. už sutartą kainą, dar kartą susitarė dėl daikto perdavimo ieškovui atidėjimo iki 2022 m. lapkričio 25 d. (pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad šalys susitarė prekę perduoti (perimti) 2022 m. lapkričio 24 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovą, nors ir su nurodytais trūkumais (drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės), kurie buvo akivaizdūs ir ieškovo matomi, tenkino naudotos prekės kokybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė byloje įrodė, kad šalys susitarė dėl daikto kokybės (dėl trūkumų: drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės), ir ji pirkėjui buvo priimtina, kad šis sudarytų sutartį.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 25 d., ieškovui atvykus pasiimti prekės, paaiškėjo nauja aplinkybė, t. y. kad prekė sugadinta (baldo akmens masės stalviršis ir metalinis rėmas, ant kurio yra montuojamas stalviršis, ties viryklės vieta dviejose vietose sulaužytas). Byloje nekilo ginčo, jog prekę 2022 m. lapkričio 23 d. sugadino atsakovė, kad būtų lengviau išrinkti baldą. Ieškovas, pamatęs, kad prekė sugadinta, taip pat įvertinęs kitus anksčiau aptartus prekės trūkumus, 2022 m. lapkričio 25 d. atsisakė sutarties ir prekės iš atsakovės nepriėmė.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pardavėjas pagal sutartį ir įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.317 straipsnio 3 dalis). Taigi, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau dar prekės pirkėjui neperdavus, sugadinus prekę, pardavėjas yra atsakingas už šį daikto trūkumą.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti, jog pirkėjas nepakankamai bendradarbiavo su pardavėja ir tokiu būdu pažeidė sutartį bei už daikto, už kurį pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą, sugadinimą neigiamos pasekmės teko jam pačiam. Atsakovė nepraleido termino daiktą perduoti ieškovui, o ieškovas nepraleido termino daiktą priimti, todėl ieškovas neturi prisiimti neigiamų pasekmių atsakovei sugadinus prekę. Be to, byloje nustatyta, jog prekę sugadino pati pardavėja, būtent jos apsisprendimu buvo pasirinktas toks baldų išardymo būdas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad būtent ieškovas, iki 2022 m. lapkričio 23 d. ryto nepasiėmęs prekės, ir turi prisiimti atsakomybę už jos sugadinimą bei iš esmės ieškovui neperduotą prekę.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovas dar iki 2022 m. lapkričio 23 d. buvo atsisakęs sutarties ir neketino 2022 m. lapkričio 25 d. pasiimti prekės, elgėsi nesąžiningai. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas 2022 m. lapkričio 23 d. susitarė su atsakove, kad prekę pasiims 2022 m. lapkričio 25 d. Ieškovas 2022 m. lapkričio 25 d. atvyko automobiliu (su priekaba) išsivežti baldų.

17. Spręsdamas dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ne visos 2023 m. birželio 1 d. UAB „Vidvalis“ komerciniame pasiūlyme nurodytos išlaidos yra reikalingos tam, kad būtų atkurtos lūžusio stalviršio detalės (60 Eur briaunos plokštė ir darbų kaina). 2023 m. birželio 1 d. UAB „Vidvalis“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad reikalinga išpjauti naują akmens granito detalę ir ją įklijuoti į reikiamą stalviršio vietą, taip pat reikalingas naujas metalinis stalviršį laikantis rėmas, todėl medžiagos (akmens detalės, metalas) šiems darbams atlikti kainuotų 170 Eur (be PVM). Visi darbai, įskaitant ir 60 Eur briaunos plokštės pakeitimą, kainuotų 200 Eur (be PVM). Komerciniame pasiūlyme ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kiek kainuotų stalviršiui reikalingos akmens detalės ir metalinio rėmo pakeitimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad teisingiausia laikyti, jog šių darbų kaina yra proporcinga reikalingų medžiagų kainai, o tai sudaro 147,83 Eur. Taigi iš viso išlaidos, susijusios su šio trūkumo šalinimu, sudarytų apie 347,83 Eur (be PVM). Aplinkybės, kad didžiąją daikto remonto išlaidų dalį sudaro išlaidos, susijusios su lūžusio stalviršio detalės atkūrimu, neginčija ir atsakovė. Nors atsakovė teigė, kad lūžusias stalviršio detales galima pakeisti už 50 Eur, o tokios komplektacijos ir savybių prekė yra verta kur kas daugiau nei 500 Eur, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovės teiginius dėl ieškovo nurodomų išlaidų, susijusių su šio trūkumo šalinimu, nepagrįstumu ar kad trūkumų šalinimas yra proporcingas atsižvelgiant į jų pašalinimo kainą ir daikto vertę, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip deklaratyvius bei neįrodytus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‒ ir CPK) 178, 185 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo įsigyto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę ieškovui atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos už prekę kainos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pati atsakovė pripažįsta, jog šiuo metu daiktas yra iš esmės bevertis, nes ji jo „atsikratė “ (išmontavo ir perkėlė į lauką), todėl, teismo vertinimu, kiti CK 6.334 straipsnyje nustatyti pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai iš esmės net negalėtų būti taikomi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą; priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo pareigą priimti daiktą. Ieškovas negali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu jam tenkančią prievolę priimti prekę, taip pat jo elgesys negali būti vertinamas kaip neaplaidus ar vykdytas bendradarbiaujant, nes ieškovas vengė atsiimti daiktą, neatsiėmė jo per sutartą terminą, nebendradarbiavo su atsakove. Šalys buvo sutarusios, kad daiktas bus perduodamas iki 2022 m. lapkričio 14 d., vėliau šį terminą, atsakovei nusileidus, šalys pratęsė iki 2022 m. lapkričio 19 d. Atsakovė savo pareigą perduoti daiktą visiškai įvykdė 2022 m. lapkričio 19 d. Atsakovei griežtas termino laikymasis, per kurį turėjo būti atlaisvintos patalpos, turėjo esminę reikšmę, todėl pirkėjui praleidus šį terminą laikoma, kad jis pažeidė prievolę atsiimti daiktą. Aplinkybė, kad ieškovas daikto atsisakė dėl pastebėtų trūkumų ir todėl neatsiėmė, neturi reikšmės, nes 2022 m. lapkričio 19 d. egzistavę daikto trūkumai nebuvo esminiai ir tai pripažino bylą nagrinėję teismai. Teismo išvada, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakove 2022 m. lapkričio 23 d. vien pasakydamas, jog pasiims prekę kitą dieną po jau pasibaigusio atsiėmimo termino, neatitinka CK 6.63 straipsnyje nustatyto draudimo vienašališkai pakeisti sutarties vykdymo sąlygas. Toks aiškinimas iš esmės reikštų pirkėjo piktnaudžiavimo ar neveikimo toleravimą ir pripažinimą, kad net šalims susitarus dėl konkrečių sąlygų pirkėjas jų gali nesilaikyti.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nustatė, kad pardavėja daikto neperdavė, pirkėjas nuosavybės neperėmė, dėl to be pagrindo pritaikė ir neteisingai aiškino CK 6.327 straipsnio 3 dalį ir nepritaikė CK 6.320 straipsnio, nors pastarajai normai taikyti egzistavo visos reikalingos sąlygos. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį, tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013; 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009). Daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą (CK 6.320 straipsnio 1 dalis). Daikto nuosavybė ieškovui perėjo tuo pačiu momentu, kaip ir buvo perduotas daiktas, t. y. 2022 m. lapkričio 19 d. ieškovui atvykus atsiimti ir pradėjus išmontuoti prekę. Tokią išvadą lemia tai, kad nuo šio momento atsakovė sudarė visas sąlygas (pašalino visas kliūtis) ieškovui prekę atsiimti, o ieškovas įgijo teisę ir galimybę su preke elgtis kaip tinkamas, t. y. ją ardyti, krautis, perkelti ir kt. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako tik už tuos trūkumus, kurie egzistavo iki nuosavybės perleidimo momento. Stalviršio dalis buvo sulaužyta jau po daikto perdavimo ir nuosavybės teisės perėjimo momento pirkėjui, todėl atsakovė, kaip pardavėja, už šį trūkumą neatsako.

20.3. Byloje tinkamai neatskleista pardavėjos pareigos saugoti daiktą apimtis ir nekvalifikuotas susitarimo saugoti daiktą pagrindas. Atsakovė daiktą nuo jo pardavimo (2022 m. spalio 14 d.) iki perdavimo ieškovui (2022 m. lapkričio 19 d.) turėjo saugoti ir saugojo kaip pardavėja (CK 6.326 straipsnio 1 dalis), o nuo tada, kada ieškovas jau perduotus ir išmontuotus baldus sunešė atgal atsakovei (2022 m. lapkričio 19 d.), iki ieškovo pareiškimo, kad jis atsisako daikto (2022 m. lapkričio 20 d.), galėtų būti laikoma daiktą neatlygintinai saugojusi tik kaip saugotoja (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės lemia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškovo teisingai ar proporcingai pasirinkto teisių gynimo būdo nepagrįstumą, restitucijos taikymo negalimumą. Teismas suabsoliutino pardavėjos pareigą net po saugojimo termino pabaigos ar daikto perdavimo pirkėjui momento vis tiek saugoti ir net atsakyti už pirkimo‒pardavimo sutarties dalyką neapibrėžtą ir neproporcingą terminą, taip paneigė bendruosius sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, pardavėjos teisėtus lūkesčius ir pirkėjo pareigą priimti daiktą, taip pat padarė CK 6.326 straipsnio 1 dalies normai (pardavėjas daiktus privalo saugoti tik iki perdavimo) prieštaraujančią išvadą.

20.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra proporcingas ieškovo teisių gynimo būdas. Ieškovui buvo perduotas sumontuotas ir funkcionalus virtuvės komplektas, tačiau atsakovei grąžinta tik ieškovui suprantamu būdu išardytos padrikos prekės dalys. Atsakovė tokios prekės parduoti ar kitaip realizuoti nebegali. Todėl šiuo atveju restitucijos taikymas natūra negalimas ir nelaikytinas teisingu ar sąžiningu ginčo išsprendimu.

20.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir suformuotą teismų praktiką, nes neatsižvelgė į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovo argumentus, kad jis, 2022 m. lapkričio 25 d. atvykęs su antstoliu, dar nebuvo atsisakęs sutarties. Ieškovo atsiųsta žinutė patvirtina, kad jis 2022 m. lapkričio 20 d. (dar iki stalviršio sulaužymo) buvo apsisprendęs dėl sutarties nutraukimo, kreipimosi į teismą dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo ir atsakovei jau tada nurodė, kad sutartį nutraukia dėl to, jog daiktas turi esminių trūkumų.

21. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, neva šalys susitarė dėl konkrečios daikto perdavimo datos, t. y. 2022 m. lapkričio 14 d., tačiau ieškovas daikto pasiimti neatvyko ir su atsakove niekaip nesusiekė, taigi veikė aplaidžiai, vengė vykdyti sutartį, nebendradarbiavo ir t. t., prieštarauja pačios atsakovės teisme duotiems paaiškinimams, kad pagal šalių susitarimą būtent ji turėjo paskambinti ieškovui apie lapkričio vidurį ir tada ieškovas per dvi‒tris dienas turės pareigą daiktą pasiimti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdyje patvirtino faktines aplinkybes, kad 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovė susisiekė su ieškovu telefonu ir šalys susitarė dėl daikto perdavimo datos – 2022 m. lapkričio 19 d. Byloje yra nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 19 d. ieškovas atvyko į atsakovės namus pasiimti daikto. Ieškovui pradėjus baldų išrinkimo darbus bei atitraukus baldų dalis nuo virtuvės patalpos sienos, paaiškėjo defektai (sulietos vandeniu ir riebalais, dėl to išsipūtusios medžio plaušo plokštės, dėl išsipūtimo nebesilaikanti spintelių nugarėles dengianti kartono plokštė, sudrėkusiose baldo vietose matomas pelėsis), dėl kurių ieškovas pasiūlė atsakovei susitarti dėl mažesnės daikto kainos, tačiau atsakovė atsisakė sumažinti daikto kainą. Šalys, siekdamos kilusį konfliktą išspręsti taikiu būdu, susitarė, kad ieškovas turi teisę apsispręsti dėl daikto perėmimo iki 2022 m. lapkričio 23 d., o tai reiškia, kad atsakovė sutiko nukelti daikto perdavimo ieškovui terminą. Tai patvirtina ne tik atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir rašytinė bylos medžiaga – atsakovės išsiųsta ieškovui žinutė, kad ji lauks iki lapkričio 23 d. „imtinai“. Byloje yra nustatyta, kad ieškovas paskambino atsakovei 2022 m. lapkričio 23 d. 13.41 val. ir šalys susitarė, jog daikto ieškovas atvyks pasiimti 2022 m. lapkričio 25 d. Taigi, priešingai nei teigiama atsakovės kasaciniame skunde, nė viena iš šalių nekeitė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vienašališkai.

21.2. Kasaciniame skunde atsakovė remiasi aplinkybe, kuria nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. kad ieškovas 2022 m. lapkričio 20 d. žinute atsakovei pranešė apie pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, todėl atsakovės veiksmai, sugadinant daiktą 2022 m. lapkričio 23 d., nėra laikytini daikto pardavėjo veiksmais ir atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už kokybiško daikto perdavimą pirkėjui. Kadangi atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu neteigė, kad ieškovo 2022 m. lapkričio 20 d. žinutę ji suprato kaip pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, ieškovas į šį teiginį pirmosios instancijos teisme neatsikirtinėjo, paaiškinimų nedavė, taigi ir bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės netyrė. Jeigu kasacinis teismas vadovautųsi tokiu atsakovės argumentu, būtų pažeistos ieškovo procesinės teisės atsikirsti bei teikti įrodymus, paaiškinimus, siekiant paneigti atsakovės teiginius. Ieškovas tokios procesinės galimybės neturi, nes fakto klausimų kasacinis teismas netiria ir faktinių aplinkybių nenustato.

21.3. Šalims susitarus dėl daikto perdavimo ieškovui 2022 m. lapkričio 25 d., atsakovė iki šios datos turėjo pareigą, nustatytą CK 6.326 straipsnyje, – daiktą saugoti iki perdavimo ir perduoti jį ieškovui nepablogėjusios būklės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, kad būtent ieškovas išmontavo visą baldų komplektą. Kaip nurodė ieškovas, kai jis atvyko į atsakovės namus 2022 m. lapkričio 19 d., dalis baldų jau buvo išmontuota atsakovės iniciatyva: išimta buitinė technika, plautuvė. Ieškovas neturėjo galimybės tą dieną baldų komplekto išsivežti iš atsakovės namų. Niekur nėra užfiksuota, kaip atrodė baldų komplektas po to, kai ieškovas 2022 m. lapkričio 19 d. išvyko iš atsakovės namų. Tačiau byloje yra nustatytos aplinkybės, kad, 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovui atvykus į atsakovės namus, daiktas atsakovės nurodymu jau buvo išmontuotas – išmontuojant prekę, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d. ryte, buvo sulaužytas akmens masės stalviršis ir metalinis rėmas, ant kurio stalviršis yra montuojamas. Dėl pačios atsakovės kaltės daiktas buvo sugadintas nepataisomai, todėl atsakovė ir turi prisiimti neigiamas sutarties nutraukimo pasekmes. Atsakovė, sulaužiusi daiktą, pažeidė savo kaip pardavėjos pareigą perduoti daiktą pirkėjui tokios būklės, kokia ji buvo sudarant daikto pirkimo–pardavimo sutartį. Daikto pažeidimai vertintini kaip žymūs ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovas turėjo teisę pasinaudoti savo teisių gynimui proporcinga priemone – atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties, reikalauti taikyti restituciją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymo ir nuosavybės teisės į perkamą daiktą perėjimo pirkėjui momento

22. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nustatė, jog ji, kaip pardavėja, daikto neperdavė, pirkėjas nuosavybės neperėmė, dėl to be pagrindo pritaikė ir neteisingai aiškino CK 6.327 straipsnio 3 dalį ir nepritaikė CK 6.320 straipsnio, nors pastarajai normai taikyti egzistavo visos reikalingos sąlygos. Atsakovės teigimu, daikto nuosavybė ieškovui perėjo tuo pačiu momentu, kaip ir buvo perduotas daiktas, t. y. 2022 m. lapkričio 19 d. ieškovui atvykus atsiimti prekės ir pradėjus ją išmontuoti. Stalviršio dalis buvo sulaužyta jau po daikto perdavimo ir nuosavybės teisės perėjimo momento pirkėjui, todėl atsakovė, kaip pardavėja, už šį trūkumą neatsako.

23. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. CK 6.320 straipsnio, reglamentuojančio daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kas kita nenustatyta šiame kodekse arba pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką reglamentuoja ir CK 4.52 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu perleidėjas praleidžia terminą daiktą perduoti arba įgijėjas praleidžia terminą daiktą priimti, tai atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka praleidusiai terminą šaliai, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi, sisteminis minėto reguliavimo aiškinimas sudaro prielaidas teigti, kad pirkimo–pardavimo ar kitokia sutartimi perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika sietina su vienos iš šios sutarties šalių pareigos, t. y. perleidėjo – perduoti daiktą ar įgijėjo – jį priimti, (ne)įvykdymu.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daiktą sugadino atsakovė, todėl CK 6.320 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas šioje byloje apskritai netaikytinas. CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo. Vadinasi, sprendžiant, ar atsakovė, kaip pardavėja, atsako už daikto stalviršio dalies sulaužymą, esminę reikšmę turi nuosavybės teisės į daiktą perėjimo ieškovui, kaip pirkėjui, momentas. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktualus teisinis reguliavimas, taikytinas nustatant momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę.

25. Reguliavimas (bendrosios nuostatos), taikytinas nustatant momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę, įtvirtintas ne prievolių (CK šeštoji knyga), bet daiktinius (CK ketvirtoji knyga) santykius reglamentuojančiose CK normose. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 4.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį, atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir šalys neteigia, kad buvo susitarusios dėl kitokio nei daikto perdavimas ieškovui (pirkėjui) nuosavybės teisės perėjimo momento. Sprendžiant pagal CK 6.305 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės perėjimo į parduotą daiktą momentas sietinas su abiejų šios sutarties šalių pareigų, susijusių su daikto perdavimu ir priėmimu (pardavėjo pareigos perduoti daiktą, o pirkėjo pareigos jį priimti), įvykdymu.

26. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitarę, jog atsakovė (pardavėja) daiktą perduos jo buvimo vietoje (ieškovui atvykus iš anksto suderintu su atsakove laiku, ji įleis į patalpą, kurioje yra daiktas), o ieškovas (pirkėjas) jį priims atlikdamas išmontavimo ir pasiėmimo (išsivežimo) veiksmus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagal šios nutarties 25 punkte nurodytą teisinį reguliavimą nuosavybės teisė į daiktą ieškovui turėjo pereiti nuo atsakovės (pardavėjos) ir ieškovo (pirkėjo) suderintų veiksmų, susijusių su daikto perdavimu ir priėmimu, atlikimo (atsakovės veiksmų, kurie būtini, kad ieškovas turėtų galimybę pasiimti daiktą, ir ieškovo veiksmų, būtinų daiktui išmontuoti tiek, kiek būtina, kad būtų galima jį pasiimti (išsivežti), ir daikto pasiėmimo (išsivežimo)).

27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas atliko daikto išmontavimo darbus, tačiau jų nebaigė ir daikto nepasiėmė (neišsivežė), kadangi išmontavimo procese paaiškėjus daikto trūkumams atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlymu sumažinti daikto kainą. Vadinasi, nuosavybės teisė į daiktą ieškovui neperėjo.

28. Kadangi nuosavybės teisė į daiktą ieškovui neperėjo, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir atsakovės kasacinio skundo argumentus dėl jos pareigos saugoti daiktą (žr. šios nutarties 20.3 punktą). Kadangi atsakovė daiktą saugoti, taip pat vykdyti kitas savininko pareigas privalėjo dėl to, kad jai daiktas priklausė nuosavybės teise, pasaugos santykiai (faktiniai, sutartiniai ar kylantys iš įstatymo) tarp jos ir ieškovo apskritai negalėjo susiklostyti

Dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daikto perdavimą

29. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 16 punktas).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad daikto trūkumai ieškovui (pirkėjui) buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad juos kiekvienas atidus pirkėjas būtų pastebėjęs. Atvirkščiai, byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad kai kurie daikto trūkumai (spintelės nugarinės sienelės plokštės išsipūtusios, aplietos riebalais, purvu) paaiškėjo daiktą ardant, o stalviršio dalis sudarant sutartį dar nebuvo sulaužyta.

32. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pagal šią įstatymo nuostatą, joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 22 punktas).

34. Byloje nustatyta, kad, daikto ardymo metu nustatęs kai kuriuos jo trūkumus, ieškovas prašė sumažinti daikto kainą, tačiau atsakovė nesutiko. Vadinasi, ieškovas bandė pasinaudoti įstatyme (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte) įtvirtinta pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teise. Atsakovei (pardavėjai) nesutikus sumažinti daikto kainos, ieškovas (pirkėjas) pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teise nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasaciniame skunde nenurodyta argumentų, kuriais būtų ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados, jog ieškovas įrodė, kad stalviršio remontas kainuotų 520 Eur ir tai yra neproporcingos išlaidos daikto kainai, todėl tai yra esminis trūkumas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo vertinant pirkėjo veiksmus nutraukiant sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas

35. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir suformuotą teismų praktiką, nes neatsižvelgė į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovo argumentus, kad jis, 2022 m. lapkričio 25 d. atvykęs su antstoliu, dar nebuvo atsisakęs sutarties. Atsakovės teigimu, ieškovo atsiųsta žinutė patvirtina, kad jis 2022 m. lapkričio 20 d. (dar iki stalviršio sulaužymo) buvo apsisprendęs dėl sutarties nutraukimo, kreipimosi į teismą dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo ir atsakovei jau tada nurodė, kad sutartį nutraukia dėl to, jog daiktas turi esminių trūkumų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovės kasacinio skundo argumentu.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovas 2022 m. lapkričio 19 d. pradėjo išmontuoti baldų komplektą, tačiau, atsakovei nesutikus sumažinti kainos dėl jo nurodytų trūkumų, išrinktas baldų dalis sunešė atgal į atsakovės patalpą ir pareikalavo grąžinti pinigus. Atsakovei nesutikus, ieškovas paprašė daiktą dar pasaugoti iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir duoti jam laiko priimti galutinį sprendimą. Atsakovė nusileido ir sutiko. Iki 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovas nesusisiekė su atsakove, todėl ji 2022 m. lapkričio 23 d. ryte išmontuodama baldus sulaužė stalviršį, o po pietų ieškovas paskambino ir pranešė, kad apsisprendė nenutraukti sutarties ir 2022 m. lapkričio 25 d. atvyks daikto atsiimti. Tik atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 20 d. atsakovei atsiuntė žinutę, kurioje atsakovei pateikė ultimatumą – arba ji grąžina pinigus, arba ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. pateikia ieškinį teismui.

37. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Įvertinusi tai, kas nurodyta šios nutarties 36, 37 punktuose, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame procesiniame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovas 2022 m. lapkričio 25 d. atsisakė sutarties ir prekės iš atsakovės nepriėmė.

39. Nusprendusi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovas sutarties atsisakė 2022 m. lapkričio 25 d., teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ir kasacinio skundo argumentą, kad aplinkybė, jog ieškovas daikto atsisakė dėl pastebėtų trūkumų ir todėl neatsiėmė, neturi reikšmės, nes 2022 m. lapkričio 19 d. egzistavę daikto trūkumai nebuvo esminiai ir tai pripažino bylą nagrinėję teismai.

40. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra proporcingas ieškovo teisių gynimo būdas. Ieškovui buvo perduotas sumontuotas ir funkcionalus virtuvės komplektas, tačiau atsakovei grąžinta tik ieškovui suprantamu būdu išardytos padrikos prekės dalys. Atsakovė tokios prekės parduoti ar kitaip realizuoti nebegali. Todėl šiuo atveju restitucijos taikymas natūra negalimas ir nelaikytinas teisingu ar sąžiningu ginčo išsprendimu.

41. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje, neįpareigojo ieškovo grąžinti daiktą atsakovei, kadangi nustatė, jog daikto nuosavybės teise ieškovas neįgijo, taip pat nepasiėmė (neišvežė) jo, t. y. daiktas liko pas atsakovę, kuri yra jo savininkė.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovės kasacinio skundo netenkinus, teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovas. Ieškovas prašo priteisti 2000 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus atlygintino dydžio už tokias teisines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į kasacinės bylos sudėtingumą ir advokatės darbo ir laiko sąnaudas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (dviejų tūkstančių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas