Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą bei vienašališką sutarties nutraukimą joje nustatytais atvejais, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-375-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12853-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (dabar – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys – Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą bei vienašališką sutarties nutraukimą joje nustatytais atvejais, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 23 (toliau – Sutartis) nutraukimą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 5 d. pranešimu Nr. (3.3.)SD-1664-13 ir įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį; pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento jos 2.2.1 punkto dalį, kuria ribojama ieškovo profesinė veikla laisvu nuo Sutarties vykdymo laiku; Sutarties nutraukimą pripažinti neadekvačia ir neproporcinga sankcija; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2007 m. liepos 9 d. sudarė Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 23, kuria ieškovas įsipareigojo pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės teisės srityje; 2007 m. liepos 9 d. susitarimu Sutartį papildė, sutarė, kad, esant būtinumui ir advokatui sutikus, jis teiks antrinę teisinę pagalbą ir administracinės teisės srityje.

Sutartyje, be kitų nuostatų, šalys nurodė, kad:

advokatas turi pareigą teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, bei jokia forma neimti atlygio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2.2.1 punktas);

advokatas turi pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę darbo dienomis, taip pat nedarbo ir švenčių dienomis (pagal budėjimo grafikus), kai antrinė teisinė pagalba teikiama baudžiamosiose bylose (2.2.2 punktas);

tarnyba turi pareigą suteikti neatlygintinai advokatui patalpas, skirtas nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą (3.1.1 punktas);

tarnyba turi pareigą sudaryti sąlygas advokatui neatlygintinai naudotis antrinei teisinei pagalbai teikti reikalingu turtu (telefonu ir faksimiliniu aparatu, kompiuteriu su kompiuterinėmis programomis, teisinėmis ir teismų praktikos duomenų bazėmis, spausdintuvu, kopijavimo aparatu, rašomuoju stalu ir kėde, seifu ar metaline spinta, darbo vietos ir priimamojo baldais ir t. t.), aprūpinti advokatą kanceliarinėmis ir kitomis būtinomis profesinei veiklai reikalingomis priemonėmis (3.1.2 punktas);

tarnyba turi pareigą apmokėti Sutarties 3.1.1 punkte nurodytų patalpų ir kitas su advokato darbo vietos išlaikymu ir eksploatavimu susijusias išlaidas (komunalines, patalpų valymo ir saugojimo, telefono, interneto ryšio ir kitas panašias išlaidas) (3.1.5 punktas);

Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, raštu įspėjus kitą šalį prieš 15 dienų, jeigu tarnyba nustato, kad advokatas be pateisinamų priežasčių netinkamai vykdo arba nevykdo Sutarties 2.2 punkte nurodytų pareigų (5.3 punktas).

Atsakovė 2013 m. balandžio 5 d. pranešimu informavo ieškovą, kad nuo 2013 m. balandžio 22 d. nutraukia Sutartį, nes buvo pažeistas Sutarties 2.2.1 punktas – ieškovas teikė teisinę pagalbą pagal privačius susitarimus su trečiaisiais asmenimis laisvu nuo Sutarties vykdymo metu (galiojant Sutarčiai buvo sudaręs 17 privačių susitarimų).

Ieškovas teigia, kad jis Sutarties nuostatų nepažeidė, tinkamai ją vykdė, pagal atsakovės pavedimus teikė visas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės jam nebuvo pareikšta; tiek atsakovės, tiek asmenų, kuriems buvo teiktos paslaugos, interesai buvo patenkinti, jie nepatyrė jokių netekčių. Sutarties sąlygos dėl profesinės veiklos ribojimo laisvu nuo Sutarties vykdymo laiku nedaro įtakos tinkamam Sutarties vykdymui; šis ribojimas formalus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą dėl Sutarties nutraukimo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Aiškindamas Sutarties 2.2.1, 2.2.2, 3.1.1–3.1.3, 3.1.5 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, nuolat teikiantis antrinę teisinę pagalbą, neturėjo teisės galiojant Sutarčiai teikti teisinę pagalbą ir kitiems asmenims, kurie neturi teisės į antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas – kvalifikuotas teisininkas, advokatas – pasirinko tokią veiklos sritį, kurią reglamentuoja specialusis įstatymas (VGTPĮ), laisva valia dalyvavo konkurse, sudarė Sutartį joje nurodytomis sąlygomis, jų neginčijo, nereikalavo įstatymo nustatyta tvarka pakeisti, nesinaudojo teise nutraukti Sutartį. VGTPĮ reglamentavimas (draudimas advokatams teikti kitas teisines paslaugas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pateiktiems išaiškinimams, taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio nuostatai, kad advokato teisę teikti paslaugas gali riboti tik įstatymas.

Pažymėjęs, kad sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas, kuris taikomas tik konstatavus pakankamą pagrindą (tiek įtvirtintą įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalis), tiek faktinį), teismas sprendė, jog Sutarties nutraukimas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių yra neadekvati ir neproporcinga priemonė, atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį.

Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys apie ieškovo 2008–2012 metais suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinėse ir civilinėse bylose patvirtina, jog ieškovas dirbo sulygtas 40 val. per savaitę, jo dirbto laiko trukmė, pradėtų ir baigtų bylų skaičius iš esmės tokie pat kaip ir kitų advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą pagal sutartis su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Šiuo pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė esminius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – teikti antrinę teisinę pagalbą 40 val. per savaitę.

Atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad iki 2013 m. balandžio 5 d. rašto dėl Sutarties nutraukimo nereiškė pretenzijų dėl ieškovo teikiamos teisinės pagalbos kokybės, trukmės; teisinių paslaugų teikimas kitiems asmenims neturėjo neigiamų pasekmių nei atsakovei, nei kitiems asmenims, nepadarė žalos. Atsakovė nenurodė, kad ginčą nagrinėjant teisme ieškovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neginčijo aplinkybės, kad jis neteikia teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės gauti antrinės teisinės pagalbos. Byloje atsakovė nurodė tik vieną atvejį, kai ieškovas nesuteikė antrinės teisinės pagalbos (tuo metu teikė paslaugas privačiai kitam asmeniui), tačiau neįrodė, kad toks ieškovo elgesys sukėlė neigiamų padarinių.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, remdamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytas formalus Sutarties nuostatos pažeidimas (šios nutarties 8 punktas) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad Sutarties 2.2.1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, Advokatūros įstatymo 4, 5 straipsniams dėl juo apribotos ieškovo (advokato) teisės teikti teisines paslaugas nesant įstatyme nustatyto pagrindo. VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 11, 12 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5, 6 dalys patvirtina, kad advokato teisė teikti teisines paslaugas yra ribojama specialiuoju įstatymu – VGTPĮ, kuris reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir nustato specialias su advokatais sudaromų nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių sąlygas.

Sutarties 2.2.1, 2.2.2, 3.1.1–3.1.3, 3.1.5 punktų nuostatos atitinka VGTPĮ 17 straipsnio reikalavimus ir šio įstatymo tikslus, kad su advokatu sudaryta sutartimi būtų užtikrintas nuolatinis antrinės teisinės pagalbos teikimas VGTPĮ 12 straipsnyje nurodytiems asmenims. Ieškovas laisva valia pasirinko advokato teisines paslaugas teikti pagal VGTPĮ reikalavimus ir iš šio įstatymo kildinamas Sutarties sąlygas, t. y. laisva valia dalyvavo antrinės teisinės pagalbos teikimo konkurse, iki Sutarties sudarymo jam buvo žinomos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, sudarydamas Sutartį jis su šiomis sąlygomis sutiko, ilgą laiką (nuo 2007 m.) vykdė Sutartį.

Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad, nutraukiant Sutartį jos 5.3 punkte nurodytu pagrindu, neturėjo būti vertinamas Sutarties pažeidimo laipsnis (ar pažeidimas buvo esminis). Sutartis buvo sudaryta šalims siekiant pagrindinio tikslo – nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 12 straipsnyje nurodytiems asmenims. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovas tinkamai įvykdė esminius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (šios nutarties 11 punktas), tai, kad atsakovė nepateikė jas paneigiančių įrodymų, kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.217 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo įsipareigojimo neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, nevykdymas, kuris nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nebuvo esminis Sutarties pažeidimas ir nesudarė pagrindo vienašališkai ją nutraukti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

VGTPĮ nustatytos dvi advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, kategorijos – advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir nuolatiniai advokatai), ir advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Šios grupės skiriasi tuo, kad nuolatiniai advokatai privalo teikti teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, o advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, gali užsiimti ir privačia praktika (VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai; Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.1 punktas, Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinės sutarties 2.2.1 punktas (abi pavirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123).

Įstatyme įtvirtintas draudimas nuolatiniams advokatams teikti teisines paslaugas visiems be išimties asmenims yra esminė sutarties sąlyga, skirta užtikrinti nuolatinį (nenutrūkstamą) antrinės teisinės pagalbos teikimą socialiai pažeidžiamoms ir kitoms VGTPĮ imperatyviai apibrėžtoms asmenų grupėms. Kompensuojant veiklos apribojimą, nuolatiniams advokatams suteikta tam tikrų privilegijų ir garantijų, kurių neturi advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, – nuolatiniams advokatams suteikiama darbo vieta (VGTPĮ 17 straipsnio 4 dalis), sudaromos sąlygos naudotis kitu turtu, būtinu paslaugoms teikti, garantuojamas darbo vietos išlaikymas, jie aprūpinami kitu valstybei priklausančiu turtu. Nuolatiniams advokatams iš valstybės biudžeto lėšų mokamas pastovus užmokestis (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis). Toks reglamentavimas patvirtina, kad nuolatiniams advokatams, lyginant su kitais į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytais asmenimis, įstatymų leidėjas suteikė išskirtinį teisinį statusą.

Ginčo Sutartis sudaryta viešosios teisės aktų (VGTPĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“) pagrindu, ji skirta viešajam interesui ir tinkamam valstybės viešųjų funkcijų vykdymui užtikrinti. Dėl to nuolatiniai advokatai, vykdydami sutartis, kuriomis siekiama teikti nenutrūkstamą antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ nurodytiems asmenims, teisinę pagalbą privalo teikti išimtinai tik šiems asmenims. Priimdami skundžiamus sprendimus, teismai neatsižvelgė į nuolatinių advokatų instituto reikšmę, sukėlė grėsmę viešajam interesui ir teisinių santykių stabilumui.

Teismai netinkamai aiškino Sutartį – vertino tik tai, kad, ieškovui pažeidus jos 2.2.1 punktą, nekilo žalos, tačiau neatsižvelgė į Sutarties specifiką, sudarymo tikslą, teisinių santykių pobūdį, aplinkybę, kad Sutartis sudaryta vykdant viešąsias valstybės funkcijas. Sutarties 2.2.1 punkto reikalavimo laikymasis turėjo esminę reikšmę jos vykdymui; teismų aiškinimas paneigė Sutarties sudarymo tikslus, VGTPĮ paskirtį.

Teismai paneigė kasatorės teisę vienašališkai nutraukti Sutartį joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties 5.3 punkte buvo nustatyta galimybė ją nutraukti, jei advokatas nevykdo jos 2.2 punkte nustatytų pareigų; tokia galimybė nesiejama su žalos atsiradimo faktu ar jos dydžiu. Dėl to, ieškovui netinkamai vykdžius Sutartį, kasatorė turėjo teisę naudotis Sutartyje nustatytu savo teisių gynimo būdu.

Skundžiamais procesiniais sprendimais teismai pakeitė Sutarties esmę, nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį sutapatino su antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartimi. Taip buvo sudarytos prielaidos nuolatiniams advokatams nesilaikyti Sutarties 2.2.1 punkte įtvirtinto įpareigojimo, o kasatorei nustatyta pareiga vertinti, ar buvo padaryta žala, ir tik ją nustačius spręsti dėl ginčo nuostatos pažeidimo.

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovas, laimėjęs konkursą, Sutartį sudarė joje nustatytomis sąlygomis, prisijungimo būdu, neturėjo galimybės jų keisti. Sutartyje nurodyta suminė 40 valandų per savaitę darbo apimtis, nedetalizuotas konkretus darbo grafikas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas Sutarčiai vykdyti skyrė visą joje nurodytą laiką, įvykdė visus kasatorės pavedimus, suteikė ne mažiau paslaugų nei kiti advokatai. Teisines paslaugas kitiems asmenims laisvu nuo Sutarties vykdymo laiku ieškovas teikė tik retais, išimtiniais atvejais, kurie nepadarė įtakos Sutarties vykdymo rezultatams.

Kasatorė subjektyviai aiškina VGTPĮ ir Sutarties nuostatas – VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje neįtvirtintas draudimas verstis privačia praktika (draudimai įstatymo nuostatose turi būti nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai). Nuolatinių advokatų ir advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, grupės skiriasi prisiimtų įsipareigojimų apimtimi (nuolatinis advokatas neturi teisės atsisakyti gautos bylos). Sutartyje neaptarta, kad paslaugoms teikti advokatas turi skirti visą darbo laiką; perkama 40 valandų teisinės pagalbos, tačiau tokia 2.2.2 punkto nuostata nepagrindžia kasatorės teiginio, kad advokatas visą darbo laiką turi naudoti išimtinai valstybės „klientams“.

VGTPĮ neįtvirtinta, kad kasatorės aprašomos privilegijos nuolatiniams advokatams, nurodytos šios nutarties 17.2 punkte, teikiamos dėl jų teisės teikti paslaugas kitiems asmenims apribojimo. Darbo vietos prie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų įsteigtos siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, pavedamos veiklos apimtį, koordinavimą, kontrolę. Aplinkybė, kad advokatams perduodamas ir kitas turtas, būtinas pagalbai teikti, nelaikytina privilegija, tai – Sutartyje nustatyta paslaugų teikimo sąlyga. Sutarties sąlyga dėl paslaugų teikimo 40 val. per savaitę reiškia didesnės apimties paslaugų teikimo (kartu ir mokėjimo už jį) draudimą. Ieškovo vertinimu, toks ribojimas gauti darbinių pajamų be kompensavimo (atlygio) nėra pateisinamas ir teisingas.

Sutarties 2.2.1 punktas nesuformuluotas kaip imperatyvi norma, jame neišaiškinta, kad advokato privati praktika ribojama ir laisvu nuo Sutarties vykdymo laiku. Ieškovo vertinimu, draudimas taikomas Sutarties objektui – 40 val. per savaitę teisinių paslaugų; taip jis suprato Sutarties nuostatas, ir jų netikslumas negali būti aiškinamas ieškovo nenaudai.

Kasatorė nepateikė duomenų, kaip dėl ieškovo veiksmų buvo pažeistas ar nukentėjo valstybės funkcijų vykdymas, nepagrindė, kad jo padarytas pažeidimas buvo esminis. Aplinkybė, kad Sutartyje buvo nustatyta galimybė ją nutraukti dėl 2.2.1 punkto pažeidimo, turi būti vertinama atsižvelgiant į Sutarties sudarymo aplinkybes (konkurso būdu, advokatui neturint galimybės tikslinti ar keisti Sutarties sąlygų), taip pat šalies galimybes suprasti sąlygos reikšmę. Dėl to pažeidimo sunkumas turi būti vertinamas pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis suteikė Sutartyje nurodytos apimties paslaugas, pažeidimas buvo formalus, juo nepadaryta žalos, ieškovas nuo kreipimosi į teismą dienos daugiau tokių pažeidimų nepadarė, tinkamai vykdė Sutartį. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad nebuvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuolatinio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties teisinio kvalifikavimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos specialiajame įstatyme – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (nagrinėjamoje byloje taikytina 2006 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija Nr. X-917). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, reglamentuojantis valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, be kita ko, nustatyti šią teisinę pagalbą (paslaugą) administruojančius ir tiesiogiai teikiančius subjektus, jų veiklos formas ir apmokėjimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimas).

Sutarčių dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymo tvarka reglamentuojama VGTPĮ 17 straipsnyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis (VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalis); advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo yra mišrioji sutartis – ji turi darbo teisės elementų, tačiau joje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai ir tokio pobūdžio sutartis negali pakeisti advokato statuso, kuris įtvirtintas Advokatūros įstatyme bei VGTPĮ – advokatas yra teisines paslaugas teikiantis teisės subjektas. Teismo pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis kildinama iš viešosios teisės norminių teisės aktų – VGTPĮ bei Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, viena iš šios sutarties šalių yra valstybės institucija, o pati sutartis yra valstybės viešosios funkcijos vykdymo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2013">3K-3-21/2013</a>).

VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvejopo pobūdžio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartys: sudaromos su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Priklausomai nuo teikiamos antrinės teisinės pagalbos pobūdžio (tai daroma nuolat ar prireikus), skiriasi advokatams mokamo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, taip pat jiems suteikiamų teisių ir nustatytų pareigų apimtis.

Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, perduodamos patalpos pagal panaudos sutartį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šiems advokatams pagal panaudos sutartį perduodamas ir kitas turtas, būtinas antrinei teisinei pagalbai teikti (VGTPĮ 17 straipsnio 4 dalis). Už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams mokamas pastovus užmokestis, kuris nepriklauso nuo suteiktos antrinės teisinės pagalbos kiekio (VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos ypatumų (ji privalo būti teikiama visiems asmenims, kuriems tokia teisė pripažinta VGTPĮ pagrindu), be VGTPĮ įtvirtintų teisių, ją teikiantiems advokatams taip pat nustatyti ir tam tikri ribojimai. Advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, tai gali daryti tik asmenims, turintiems teisę ją gauti (VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis ribojimas yra pateisinamas – jis, įstatymų leidėjui naudojantis savo diskrecijos teise, įtvirtintas įstatyme ir yra būtinas siekiant VGTPĮ nustatytų tikslų – teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims VGTPĮ pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiškai. Dėl to būtina, kad dalis advokatų turėtų tokį darbo grafiką, jog galėtų atstovauti asmenims, turintiems teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nebūtų pernelyg užimti teikdami paslaugas klientams, turintiems galimybes sumokėti visą teikiamų paslaugų kainą, galėtų vykti į posėdžius, bylos netruktų ilgai dėl advokato užimtumo kitose bylose.

Advokatas, siekdamas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi teisę pasirinkti, ar tai daryti nuolat ir gauti garantuotą Vyriausybės nustatyto dydžio atlygį, patalpas veiklai vykdyti ir kitas paslaugoms teikti reikalingas priemones, tačiau įsipareigoti neteikti teisinių paslaugų kitiems asmenims, kuriems nėra pripažinta teisė į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, arba teikti paslaugas prireikus, gauti užmokestį už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, ir išlaikyti teisę teikti paslaugas neribotam asmenų ratui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, juo siekiamus tikslus užtikrinti viešąjį interesą ir tinkamą valstybės viešųjų funkcijų vykdymą, aplinkybę, kad advokatams, kurie sudaro sutartį dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo, mokamas pastovaus dydžio užmokestis bei suteikiamos kitos garantijos, nurodytos šios nutarties 23 punkte, kompensuojančios dėl ribojimo teikti paslaugas visiems jų pageidaujantiems asmenims atsirandančius suvaržymus ir praradimus, darytina išvada, kad advokatai, sudarę nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, turi teisę tokią pagalbą teikti tik asmenims, turintiems teisę ją gauti.

Remiantis aptartu, atmestinas ieškovo argumentas dėl netinkamo kasatorės pateikto ginčo Sutarties 2.2.1 punkto aiškinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad šis aiškinimas neatitinka viešosios teisės norminiuose aktuose (VGTPĮ), kurių pagrindu sudaryta ginčo sutartis, įtvirtinto reguliavimo.

Taip pat atmestini ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad Sutarties nuostatų neaiškumai, dviprasmiškumai turi būti aiškinami prie Sutarties prisijungusios šalies (ieškovo) naudai. Pažymėtina, kad ieškovui, kuris yra profesionalus teisininkas (advokatas), dalyvaujant konkurse dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo, turėjo būti žinomos VGTPĮ nuostatos, įstatymu siekiami tikslai ir nustatyta tvarka jiems pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tiek ginčo Sutarties 2.2.1 punkte nurodytas ribojimas teikti teisinę pagalbą tik asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą nelaikytinas neaiškiu, todėl šios nuostatos negali būt aiškinamos taip, kad būtų paneigtas jose nustatytas draudimas.

Dėl ginčo Sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo

Vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį; sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2014">3K-3-114/2014</a>; kt.).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis ir kt.). Jei vienašališko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesąžiningu ir negaliojančiu, tai teismas vertina, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-244/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-244/2013">3K-3-244/2013</a>).

Net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348/2014">3K-3-348/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patenkino ieškovo (advokato) ieškinį ir pripažino, kad jis tinkamai įvykdė esminius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o nustatyti pažeidimai nebuvo esminiai – neatitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Atsakovė kasaciniu skundu ginčija tokią teismų poziciją, nurodydama, kad, Sutarties 5.3 punkte susitarus, jog ji gali būti nutraukta vienašališkai, jei nustatomas Sutarties 2.2.1 punkto pažeidimas, pažeidimai neturėjo būti vertinami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorės argumentai pripažintini pagrįstais.

Bylos duomenimis, Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad ji gali būti nutraukta vienašališkai raštu įspėjus kitą šalį prieš 15 dienų, jeigu tarnyba nustato, kad advokatas be pateisinamų priežasčių netinkamai vykdo Sutarties 2.2 punkte nustatytas pareigas arba jų nevykdo. Nagrinėdami ginčą teismai nustatė, kad ieškovas pažeidė Sutarties 2.2.1 punktą – teikė teisines paslaugas asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą (plačiau žr. šios nutarties 8, 16 punktus), tačiau tokio pažeidimo nepripažino esminiu CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kurios pagrindu patenkintas ieškinys, padaryta neatsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir netaikius CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatų, kuriomis nuo jai pareikšto ieškinio gynėsi kasatorė. Teismai, esant sutartiniam pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį, nepagrįstai tikrino, ar jį sudarančios aplinkybės savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, taip nukrypdami nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos (šios nutarties 31–33 punktai).

Teismai neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartyje gali aptarti, kada jos turės teisę vienašališkai ją nutraukti, nevertino aplinkybių, kokius atvejus šalys susitarė laikyti sudarančius pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Taigi liko nenustatytos ir neįvertintos CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo aplinkybės.

Teismai taip pat neįvertino ir plačiau nepasisakė dėl Sutarties nuostatų, apibrėžiančių vienašališko jos nutraukimo pagrindus, teisėtumo ir sąžiningumo (CK 1.5 straipsniai), ieškovo ir Sutartį nutraukiančios šalies interesų proporcingumo CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo kontekste.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčą sprendę teismai, Sutarties nutraukimą pripažindami neteisėtu, nepagrįstai netaikė CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatų, nevertino Sutarties 5.3 punkto teisėtumo ir sąžiningumo aspektu. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi šios nutarties 35–37 punktuose nurodytos aplinkybės, kurių teismai nenustatė ir nevertino, susijusios su fakto klausimais, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla perduotina nagrinėti iš naujo. Nustatyti pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 144 Eur žyminio mokesčio. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė