Dėl netinkamos kokybės daikto pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-239/2006

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. Č. ieškinį atsakovui UAB „Vytaras“ dėl netinkamos kokybės daikto pakeitimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Hanza lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą jo parduotą automobilį pakeisti tos pačios rūšies tinkamos kokybės automobiliu, priteisti kuro sąnaudų patikrinimo išlaidas pagal pateiktą dokumentą, taip pat atstovavimo išlaidas ir 2353,83 Lt žyminio mokesčio. Ji nurodė, kad 2002 m. vasario 5 d. sutartimi UAB „Hanza lizingas“ pirko iš atsakovo naują automobilį „Hyundai Santa Fe“, kurį ieškovė valdo ir naudojasi išperkamosios nuomos sutarties pagrindu; automobilį pradėjus eksploatuoti, paaiškėjo, kad šis sunaudoja degalų daugiau, negu nurodyta atsakovo komercinio pasiūlymo techniniuose duomenyse. Ieškovė 2002 m. kovo 18 d., 2002 m. kovo 29 d. ir 2002 m. balandžio 8 d. pareiškė atsakovui pretenzijas, prašydama pakeisti automobilį kitu arba sumažinti automobilio pradinę kainą. Atlikus bandomąjį važiavimą užmiestyje, 2002 m. kovo 22 d. akte buvo patvirtinta, kad kuro sąnaudos yra didesnės, negu nurodyta techniniuose duomenyse. Automobilis per garantinio termino laiką daugelį kartų gedo; ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl to, kad tekėjo tepalai, gedo variklis, sulūžo kuro bako pertvara, aprūdijo po kapotu. Dėl gedimų visumos, padidinto kuro sąnaudų užmiestyje ir aprūdijimo garantiniu laikotarpiu automobilis neatitiko kokybės reikalavimų. Ieškovė dar kartą, t. y. 2004 m. birželio 29 d., prašė atsakovą nupirktą automobilį pakeisti į kitą tinkamos kokybės (CK 6.334 straipsnis); pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad atsakovas garantuoja automobilio kokybę, dėl to pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį jis atsako už daikto trūkumus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino; įpareigojo atsakovą parduotą automobilį „Hyundai Santa Fe“ (duomenys neskelbtini) pakeisti į naują tos pačios markės automobilį; priteisė iš atsakovo ieškovei 2352,83 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pripažino, kad, atsakovui nepateikus įrodymų, jog ieškovė automobilį eksploatavo netinkamai ir gedimai atsirado dėl jos kaltės, ieškovės reikalavimas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pagrįstas; ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl netinkamos automobilio kokybės; atsakovas neneigė, kad automobilis nuolat gedo ir buvo remontuojamas. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį; nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga neturi būti skaičiuojama nuo automobilio konkretaus gedimo momento, nes visą garantinį laiką automobilis nuolat gedo ir buvo remontuojamas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad, trūkumus pašalinus, automobilis atitiks kokybės reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 5 d. sprendimu Vilniaus m. 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 2354 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegija nurodė, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios pardavėjo prievolės pirkėjui, todėl, tinkamai atlikęs bet kurį pirkėjo pasirinktą jos įvykdymo būdą, skolininkas laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ir ši baigiasi (CK 6.123 straipsnis). Ieškovė 2002 m. kovo 18 d. pareiškė pretenziją atsakovui, prašė suremontuoti automobilio kuro sistemą, bet nereiškė reikalavimo pakeisti automobilį nauju ar sumažinti šio kainą. Šiuos ir kitus automobilio gedimus ieškovės prašymu atsakovas pašalino savo sąskaita; ieškovė po kiekvieno automobilio remonto neturėjo pretenzijų atliktų darbų kokybei, tai patvirtino parašu. Kolegijos vertinimu, ieškovė pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirkėjo pasirinkimo teise, kai perdavė automobilį atsakovui, kad šis pašalintų trūkumus, todėl negali reikalauti, kad pardavėjas pakeistų automobilį. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstais ieškovės teiginius dėl viršijamų sunaudojamo kuro normų, teismo sprendime šių išvadų neargumentavo; kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis, vertino, kad atsakovo parduotas automobilis vidutiniškai naudoja tiek degalų, kiek nurodo gamintojas; bandomieji važiavimai, kurių metu buvo tikrinamos kuro sąnaudos, atlikti ne tik užmiestyje, bet ir mieste; sunaudojamų degalų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių (oro sąlygos, greitis, eismo intensyvumas, vairuotojo vairavimo įgūdžiai). Kolegija taip pat laikė, kad ieškinys turėjo būti atmestas, atsakovo prašymu pritaikius ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis); kolegijos vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2002 m. kovo 29 d., nes ieškovė tą dieną pareiškė prašymą pakeisti automobilį kitu. CK 6.338 straipsnyje nėra nustatyta, kad pretenzijos pardavėjui pareiškimas kaip nors pakeistų CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto ieškinio senaties termino eigos skaičiavimą; dėl to šešių mėnesių ieškinio senaties terminas neabejotinai praleistas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti, Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies normą; ieškovė prašė pakeisti automobilį ir atsakovas patvirtino, kad toks prašymas buvo pareikštas ne vieną kartą; automobilis buvo perduotas atsakovui tam, kad būtų tiksliai nustatytas jo neatitikimas kokybės reikalavimų, t. y. kad būtų įvykdytas CK 6.327 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė sutiko ar pareikalavo pardavėjo neatlygintinai pašalinti trūkumus; kolegijos išvada, kad ieškovė parašu patvirtino, jog dėl atliktų darbų kokybės neturi pretenzijų, neparemta įrodymais; aplinkybė, kad paraiškos skiltyje „remontuoti sutinku“ nėra ieškovės parašo, reiškia, jog nebuvo jos sutikimo šalinti trūkumus. Parašu buvo patvirtinamas tik automobilio pateikimas atsakovui ir jo atsiėmimas; automobilio perdavimas atsakovui nepagrįstai įvertintas kaip ieškovės pasirinkimas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą; pardavėjo primestas prievolės vykdymo būdas nelaikytinas ieškovės pasirinkimu. Atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 straipsniai).

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl automobilio sunaudojamo degalų kiekio, todėl netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 3 dalies normą. Bandomieji važiavimai automobiliu, kurių rezultatai įtvirtinti ieškovės pateiktuose 2002 m. kovo 22 d. ir 2002 m. gegužės 13 d. aktuose, vertintini kaip įrodymai apie degalų sąnaudas, važiuojant užmiestyje; atsakovas nepateikė įrodymų, nors tokia pareiga jam tenka pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kad užmiestyje automobilis naudoja degalų ne daugiau, negu nurodyta komerciniame pasiūlyme; kolegija nepagrįstai vertino, kad bandomieji važiavimai vyko ne tik užmiestyje, nes jie pradėti ir baigti mieste; mieste pravažiuotas atstumas sudarė nedidelę maršruto dalį, aktuose užfiksuotas važiavimo greitis leistinas tik užmiestyje. Kuro sąnaudų patikrinimas mieste nebuvo atliekamas, todėl kolegija nepagrįstai pasisakė apie vidutiniškai naudojamą degalų kiekį, kuris nustatomas pagal degalų sąnaudų mieste ir užmiestyje vidurkį. Teismo išvada dėl nepalankių oro sąlygų įtakos, atliekant bandomuosius važiavimus 2002 m. kovo 22 d., vertintina kritiškai, nes akte jos nenurodytos.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinys turėjo būti atmestas, pritaikius ieškinio senatį. Automobiliu buvo naudojamasi iki pareiškiant ieškinį, atsakovas visą tą laiką automobilio trūkumo dėl padidinto kuro sąnaudų suvartojimo neišsprendė, pažeidimas tęsėsi, todėl ieškinio senaties termino eiga prasideda CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka; atsakovas per visą garantijos laiką šalino automobilio trūkumus, taip pripažino prievolę ir savo veiksmais nutraukdavo ieškinio senatį, dėl to taikytinos CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalies normos; be to, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, ieškinio senaties instituto tikslą ir ieškovės finansinę padėtį, yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė neteisingai nurodo, kad nesiekė, jog atsakovas neatlygintinai atliktų automobilio remontą, o pateikdavo automobilį tam, kad, nustačius jo gedimus, jį atsiimtų. Visi automobilio gedimai buvo pašalinti atsakovo sąskaita ir sutinkant ieškovei; atsiimdama automobilį, ji parašu patvirtindavo, kad neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Pareikšdama ieškinį, ieškovė jau buvo pasinaudojusi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teise, todėl neteko galimybės, remdamasi tais pačiais pagrindais (pašalintais trūkumais), reikalauti kito CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto prievolės įvykdymo būdo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis vidutiniškai naudoja gamintojo nurodytą degalų kiekį, šiuo požiūriu jis atitinka kokybės reikalavimus; ieškovė neįrodė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareikšto reikalavimo. Ieškovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl galimybės atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažinus jį praleistu, yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Automobilis „Hyundai Santa Fe“ (duomenys neskelbtini) yra lizingo dalykas; atsakovas šį naują automobilį pardavė 2002 m. vasario 5 d. Tenkindamas ieškovės pretenzijas, atsakovas remontavo automobilį (sankabą, automobilyje tekėjo tepalai, lūžo kuro bako pertvara), tačiau pripažino nepagrįsta ieškovės pretenziją, kad automobilis sunaudoja degalų daugiau, nei nurodyta atsakovo komercinio pasiūlymo techniniuose duomenyse. 2002 m. kovo 29 d. prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis), tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus kasacijos pagrindus bylą nagrinėjant kasacinio proceso tvarka teisės klausimais pripažįstami ir tiriami tokie argumentai, kuriuose nurodomi materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; kasacijos pagrindas taip pat yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovė yra lizingo gavėja; pagal CK 6.573 straipsnį lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties. Pardavėjas pagal sutartį ir CK normas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Nuostata, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, reiškia, kad jis atsako už pirkimo–pardavimo sutarties dalyką sudarančių daiktų kiekį, svorį, asortimentą, komplektiškumą, kokybę ir kt.; skirtingų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimas sukelia nevienodas teisines pasekmes. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyti CK 6.333 straipsnio normose. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą pakeisti parduotą automobilį kitu tos rūšies daiktu grindžia automobilio gedimų visuma, taip pat tuo, kad automobilis sunaudoja degalų daugiau, nei nurodyta atsakovo komercinio pasiūlymo techniniuose duomenyse. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimu atsakovas pašalino automobilio trūkumus, dėl kurių šis gedo; teismo vertinimu, taip ieškovė įgyvendino CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pirkėjo teisę. Kasaciniame skunde kitaip, nei nustatyta skundžiamame teismo sprendime, interpretuojami bylos duomenys apie automobilio pristatymą pardavėjui; teigiama, kad vykdydama CK 6.327 straipsnio 5 dalies reikalavimą, ieškovė pristatė automobilį pardavėjui ne jį remontuoti, o tam, kad šis tiksliai nustatytų parduoto daikto trūkumus; tačiau kasacinis teismas faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja, o kasacinio skundo argumentą, kad atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes teismas laikė įrodytu automobilio gedimų pašalinimą, ieškovei to reikalaujant (CPK 178, 185 straipsniai); teismas sprendime pabrėžė, kad šios aplinkybės ieškovė neneigė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę pasirinkti įstatymo sąlygas ir jo interesus atitinkantį pažeistos teisės gynimo būdą; alternatyvių pirkėjo teisių gynimo priemonių įstatyme nustatymas reiškia, kad pirkėjo reikalavimu tinkamai pašalinus jo teisių pažeidimą vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikro kokybės trūkumo ar trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Nustatęs, kad ieškovės reikalavimu atsakovas neatlygintinai pašalino automobilio gedimo priežastis, teismas teisingai motyvavo, kad, ieškovei pasinaudojus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teise, negali būti tenkinamas jau pašalintais automobilio trūkumais grindžiamas ieškinio reikalavimas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pirkėjo teisių gynimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas tyrė, ar yra kitas faktinis pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę pareikalauti, kad pagal rūšį sutartyje apibūdintas daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; tai yra CK šeštosios knygos skirsnio dėl bendrųjų pardavėjo pareigų ir teisių norma, o skirsnyje dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumų pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, aptartos 6.363 straipsnyje; pagal šio straipsnio 6 dalį pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę, jeigu tos prekės kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės pažeisti. Taigi daikto kokybės trūkumų dydis yra svarbi aplinkybė sprendžiant pirkėjo reikalavimo pakeisti nusipirktą daiktą kitu tos rūšies daiktu pagrįstumo klausimą; bet kuriuo atveju, nedideli daikto trūkumai pagal įstatymą nėra pagrindas tenkinti tokį pirkėjo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo parduotas automobilis vidutiniškai naudoja tiek degalų, kiek jį parduodant buvo nurodęs gamintojas. Teismas padarė tokią išvadą ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, automobilio bandomųjų važiavimų aplinkybes ir jų metu gautus duomenis (CPK 185 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.333 straipsnio 3 dalies normos taikymo atmestini; teismas nenustatė, kad automobilis yra netinkamos kokybės tuo atžvilgiu, kad naudoja per didelį kiekį degalų, todėl atsakovui neatsirado pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį atsakomybė už daikto trūkumus; atsakovo atsikirtimus dėl netinkamo automobilio naudojimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Automobilio aprūdijimas ieškinyje nebuvo nurodytas kaip reikalavimo pakeisti parduotą automobilį kitu atskiras faktinis pagrindas, todėl teismas dėl šios aplinkybės CK 334 straipsnio 1 dalies normų kontekste nepasisakė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nurodytas CK normas dėl pirkėjo teisių gynimo; pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį dėl parduoto automobilio pakeitimo kitu tos rūšies automobiliu (CK 6.333 straipsnio 3 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus; ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kurio eiga prasidėjo 2002 m. kovo 29 d. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalies). Atsakovas prašė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų taikyti ieškinio senatį; apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad ieškinys turėjo būti atmestas ir šiuo pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių CK normų taikymo pripažintini nepagrįstais.

Teisės pažeidimas yra tęstinis, jei jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo); teismas netaikė kasaciniame skunde nurodytos CK 1.127 straipsnio 5 dalies normos dėl ieškinio senaties termino eigos tęstinio pažeidimo atveju, nes atsakovo nepripažinimas automobilio trūkumo dėl jo sunaudojamo degalų kiekio neatitinka tęstinio pažeidimo sampratos. Atsakovas visą laiką nepripažino, kad ginčo automobilis sunaudoja degalų daugiau nei nurodyta techniniuose duomenyse, todėl kasacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo taikyti CK 1.130 straipsnio 2 dalies normą dėl ieškinio senaties termino nutraukimo, nepagrįsta bylos duomenimis. Ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, yra fakto klausimas; bylą nagrinėję teismai netyrė faktinių aplinkybių dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, nes ieškovė teigė, kad termino nepraleido. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, todėl negali nagrinėti kasatorės prašymo pripažinti, kad ji ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso įstatymų reikalavimų ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai panaikino šio teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį dėl netinkamos kokybės daikto pakeitimo (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis