Civilinė byla Nr. 3K-3-238/2006
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vaivorykštė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovams L. G., G. G., D. J., J. K., A. L., P. M., A. P., R. V., A. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vaivorykštės prekyba“ (teisių perėmėjas – UAB „Vaivorykštė“) 2004 m. liepos 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovai keletą metų dirbo UAB „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filiale – prekybos centre „Jums“ ir ėjo pareigas, tiesiogiai susijusias su materialinių vertybių priėmimu, saugojimu ir pardavimu. Ieškovo teigimu, 2004 m. balandžio mėn. atlikus patikrinimą, buvo nustatytas didelis prekių trūkumas ir darbdaviui padaryta 94 463,31 Lt žala. Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakovais buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, todėl jie privalo atlyginti visą žalą. Kiekvieno iš atsakovų atlygintinos žalos dydis nustatytinas padalijant žalą devyniems kolektyvinę materialinės atsakomybės sutartį pasirašiusiems darbuotojams, proporcingai jų dirbtam laikui ir priskaičiuotam darbo užmokesčiui, ir tai sudaro 46 048, 48 Lt arba 53 proc. visos žalos. Ieškovo teigimu, dėl filialo direktoriaus P. M. aplaidumo ir netinkamo pareigų vykdymo su kitais devyniais filialo darbuotojais nebuvo sudaryta kolektyvinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl 35 777,32 Lt žalos dalį, kurią būtų turėję atlyginti tie darbuotojai, privalo padengti šis atsakovas. Ieškovas, remdamasis DK 245 straipsniu, 253 straipsnio 4, 5, 7, 8 punktais, 255 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 256 straipsniu, prašė teismą priteisti iš atsakovų: P. M. – 51 131,32 Lt, L. G. – 1805,27 Lt, G. G. – 2464,43 Lt, D. J. – 6121,35 Lt, J. K. – 6530,81 Lt, A. L. – 6537,61 Lt, A. P. – 5984,90 Lt, R. V. – 4631,44 Lt, A. Ž. – 7105,42 Lt žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas preziumuoja atsakovų kaltę remdamasis patikrinimų aktais, kuriais nustatytas trūkumas, ir visiškos materialinės atsakomybės sutartimis. Teismo nuomone, patikrinimo aktuose užfiksuotas materialinių vertybių trūkumo faktas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų kaltę dėl šio trūkumo. Be to, iš nuoseklių ir iš esmės vienodų atsakovų paaiškinimų matyti, kad jeigu parduotuvėje ir buvo padarytas trūkumas, jis susidarė dėl paties ieškovo kaltės, šiam neužtikrinus normalių darbo sąlygų, tinkamos prekių apskaitos. Teismas nurodė, kad pagal DK 246 straipsnį materialinė atsakomybė taikoma, kai yra visos jai kilti būtinos sąlygos: žala, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė, pažeidėją ir nukentėjusiąją šalį pažeidimo metu sieja darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Teismas konstatavo, kad dėl prašomos priteisti žalos atsiradimo nėra atsakovų kaltės, todėl ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir šią bylą sustabdė tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Kolegija nutartyje nurodė, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nustatyta, jog Palangos miesto policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimo. Kolegija taip pat pažymėjo, kad visi ieškovės buhalteriniai dokumentai yra perduoti prie baudžiamosios bylos, šioje byloje nustatinėjamas žalos dydis, žalos padarymo laikotarpis, kitos aplinkybės, kurios reikšmingos nagrinėjamai civilinei bylai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir joje priimtas procesinis sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos nagrinėjamos civilinės bylos teisingam išsprendimui, todėl šią civilinę bylą būtina sustabdyti tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Pagal šią teisės normą byla gali būti sustabdyta tik tuo atveju, kai baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimas, todėl šis negali būti pagrindas sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“; bylos Nr. 3K-3-411/2005, nurodė, kad „<...> Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroras kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 220 straipsnio 1 dalis), tada pasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras“. Ginčo atveju teisme nenagrinėjama jokia baudžiamoji byla, o Palangos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas negali būti pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
2. Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 3 punktą. Teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą „iki įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje“. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis – apkaltinamasis ar išteisinamasis. Teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje priima tik teismas, taigi ginčo atveju civilinė byla negali būti stabdoma dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“; bylos Nr. 3K-3-411/2005). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimumas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Tačiau sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tuo atveju, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai (Civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis. Justitia. Vilnius 2004, p. 380; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-942/2000). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-7-874/2001 (Teismų praktika 17, p. 150–-155), nurodė, kad „<...>baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukeli civilinius teisinius padarinius“. Nagrinėjamu atveju būtų pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, jeigu šioje byloje būtų svarbu nustatyti, ar atsakovo P. M. veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, ir šios nusikalstamos veikos pasekmes. Ginčo atveju to nereikia, nes ieškinio teisinis pagrindas yra ne DK 255 straipsnio 2 punktas, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka, bet DK 255 straipsnio 3 punktas, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taigi nei atsakovo P. M., nei kitų atsakovų materialinė atsakomybė nėra siejama su nusikalstamos veikos požymių jų veikose ir atsakovų kaltės baudžiamosios atsakomybės prasme konstatavimu. Taigi, nepriklausomai nuo to, atsakovo P. M. veikoje bus BPK nustatyta tvarka konstatuota BK normose nurodyta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas ar bus priimtas išteisinamasis nuosprendis, taip pat nepriklausomai nuo to, žala buvo padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, atsakovas P. M. ir kiti atsakovai, nustačius materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, turės atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir galimo teisinio rezultato ikiteisminio tyrimo byloje, net jeigu ši byla transformuotųsi į baudžiamąją bylą, nebūtų prejudicinio ryšio, todėl apeliacinis teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas P. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad BPK normose terminas „byla“ vartojamas ne tik bylų nagrinėjimo teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo stadijoje (pvz., BPK 51 straipsnio 1 dalis 7 punktas, 58, 109, 110 straipsniai, 123 straipsnio 6 dalis, 127 straipsnio 2 dalis, kt.). Atsiliepime teigiama, kad baudžiamojoje byloje tiriamos aplinkybės apie apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą UAB „Vaivorykštės prekyba“, t. y. darbdavio padarytus įstatymų pažeidimus, gali turėti įtakos priimant sprendimą civilinėje byloje.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas su atsakovais buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė atsakovų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio apskundimo objektas yra apeliacinės instancijos teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Dėl to kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas yra tik CPK 163 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas.
Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. AB „Hansa-LTB“; bylos Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. R. L. individuali įmonė; bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“; bylos Nr. 3K-3-411/2005; CPK komentaras. Autorių kolektyvas. I dalis. Vilnius: Justitia, 2004, p. 380), kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Palangos miesto policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. kol kas nėra baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka. Dėl to šiuo atveju CPK 163 straipsnio 3 punktas buvo taikomas netinkamai, nes nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog su atsakovais yra sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Tai reiškia, kad atsakovams yra taikytinas DK 255 straipsnio 3 punktas. Yra atsakovų veiksmuose nusikaltimo požymių ar ne, šiuo atveju reikšmės neturi. Teisinis pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą būtų tik tuo atveju, jeigu su atsakovais visiškos materialinės atsakomybės sutartys nebūtų sudarytos, nes tokiu atveju procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje lemtų, atsakovai privalėtų atlyginti visą žalą (DK 255 straipsnio 2 punktas) arba jiems būtų taikoma dalinė atsakomybė (DK 254 straipsnis).
Dėl šių motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Valentinas Mikelėnas
Janina Stripeikienė
