Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-241/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 75.6.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams S. C., R. C., K. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: Z. S., AB bankas „Hansabankas“, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarė I. Paulauskienė; išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisų apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. J. 2005 m. sausio 27 d. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir ieškinio bei patikslinto ieškinio pareiškime nurodė, kad, norėdama parduoti butą (duomenys neskelbiami), priklausantį jai ir atsakovui, jos buvusiam sutuoktiniui, K. J. bendrosios nuosavybės teise, ji 2004 m. lapkričio 15 d. įgaliojo trečiąjį asmenį, savo motiną, Z. S. parduoti nurodytą butą. Ieškovė taip pat nurodė, kad šis butas yra šeimos turtas, jame deklaruotos ieškovės pilnamečio sūnaus ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos. Bute gyvena nepilnametė ieškovės duktė. Ieškovės įgaliota motina, gavusi bendraturčio (buvusio ieškovės sutuoktinio) sutikimą, ir atsakovas S. C. 2004 m. gruodžio 16 d. sudarė nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės teigimu, norint parduoti nurodytą butą, kuriam taikomas šeimos turto teisinis režimas, reikėjo gauti teismo leidimą (CK 3.85 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė išduoti leidimą parduoti nurodytą butą. Dėl to 2004 m. gruodžio 16 d. ginčijamo buto pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas (CK 1.80 straipsnis). Be to, ieškovė nurodė, kad ginčijamos sutarties 3 punkte nurodytų 2500 Lt ieškovės įgaliotinė iš pirkėjo atsakovo S. C. negavo, ieškovės įgaliotinė tik fiktyviai pasirašė juos gavusi. Ieškovė, remdamasis CK 1.137, 1.80, 1.86, 3.85, 6.157 straipsniais, prašė teismo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 63,90 kv. m ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbiami).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės teiginys, jog ginčijamas butas yra šeimos turtas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.1 punkte nustatyta, jog teismo leidimas turi būti gaunamas tik sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, jeigu jis pripažįstamas šeimos turtu. Nurodytame punkte taip pat nustatyta, kad jeigu šeima turi kelias gyvenamąsias patalpas, tai šeimos turtu pripažįstama tik viena patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena, nes CK 3.84 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „gyvenamoji patalpa“ vertinama ne kaip teisinė, bet kaip faktinė. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieškovės nepilnametė duktė 2004 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu faktiškai negyveno parduodamame bute. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai, nes ji inicijavo ginčijamo buto pardavimą, neatsižvelgė į nepilnametės dukters interesus. Teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo butas yra butą nusipirkusios šeimos (atsakovų) nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta. Teismo nuomone, jų interesai taip pat turi būti ginami. Teismas konstatavo, kad 2004 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis galioja, nes nėra teisinio pagrindo ją pripažinti niekine. Teismas netaikė restitucijos, nes, jo manymu, atsakovai S. C. ir R. C. butą įsigijo teisėtai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Teismas nesutiko su ieškovės tvirtinimu, kad jos įgaliotinė negavo 2500 Lt iš ginčijamo buto pirkėjo. Teismas nurodė, kad 2500 Lt gavimo faktą patvirtina 2004 m. gruodžio 16 d. sutarties 3 punktas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ginčijamas butas 2004 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Nurodyti ginčijamo buto bendraturčiai jį pardavė atsakovams S. C. ir R. C. abipusiu sutarimu. Kolegija taip pat nurodė, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius tik dėl nekilnojamojo daikto, kurį šeima naudoja kaip gyvenamąją patalpą, ir tik tuo atveju, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Kolegija pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia prašo pripažinti pardavėja – nepilnametės dukters motina, inicijavusi buto pardavimą, įkalbėjusi buvusį sutuoktinį pasirašyti nurodytą sutartį, ginčijamo buto pirkėjui nenurodžiusi, jog parduodamas butas yra šeimos turtas. Be to, ieškovė per savo įgaliotinę leido nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. buto pirkėjams apsigyventi jame. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nustatytų CK 2.16, 2.17 straipsniuose. Tai, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. ginčijamame bute gyvena pirkėjai atsakovų S. ir R. C. šeima, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš byloje surinktų įrodymų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamame bute ieškovės nepilnametė duktė nebegyvena nuo 2004 m. sausio 1 d. (b. l. 146–149). Kolegija nepripažino, kad 2004 m. gruodžio 16 d. nutartimi parduotas šeimos turtas (CK 3.84 straipsnis), nes ginčijamas butas nebuvo įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Kolegija nurodė, kad faktą, jog parduotas būtent šeimos turtas, sutuoktiniai prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tada, kai nekilnojamasis daiktas kaip šeimos turtas yra įregistruotas viešame registre. Be to, kolegija nurodė, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.86 straipsnis). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1991 m. lapkričio 8 d. (b. l. 20). Kolegijos nuomone, notarė, patvirtindama ginčijamą sandorį, elgėsi teisėtai ir atidžiai, nepažeidė CK 3.85 straipsnio 2 dalies, Notariato įstatymo 2 straipsnio, nes vadovavosi GNSB pirmininko pažyma, kad parduodame bute vaikai negyvena. Kolegija nurodė, kad ginčijamo buto pirkėjų sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Kolegija taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ pinigų pagal ginčijamą sandorį neišmokėjo dėl to, kad kredito suteikimo pirkėjams klausimas neišspręstas ieškovės įgaliotinės prašymu. Be to, kolegija nurodė, kad ieškovė nepaneigė 2500 Lt sumokėjimo fakto.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. sprendimą, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 3.84 straipsnio 2 dalį, nes ginčijamo buto jo pardavimo metu nepripažino šeimos turtu. Nurodytas butas 2004 m. gruodžio 16 d. buvo šeimos turtas, nes nuosavybės teise priklausė ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui bei buvo šeimos gyvenamoji patalpa. Butas buvo gyvenamoji patalpa dėl to, kad jame, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, gyveno buvusių ieškovės ir jos buvusio vyro pilnametis sūnus ir nepilnametė duktė. Tai buvo vienintelis ieškovei priklausantis butas. Ieškovės įgaliotinei nuosavybės teise priklausantis butas, kuriame gyveno ir ieškovės duktė, negali būti pripažintas ieškovės šeimos turtu.

Teismai neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.1 punktą, nes pripažino, kad nereikalingas teismo leidimas sudaryti 2004 m. gruodžio 16 d. ginčijamo buto (ieškovės šeimos turto) pirkimo-pardavimo sutartį. CK nustatytas reikalavimas perleidžiant nekilnojamąjį turtą, kuris priskiriamas prie šeimos turto, gauti teismo leidimą (CK 3.85 straipsnio 2 dalis) taikomas ir tada, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (tėvu). Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 2 dalis).

Teismai pažeidė imperatyviąją įstatymo normą – CK 3.85 straipsnio 2 dalį, nes pirmiau nurodytas teismo leidimas turėjo būti gautas prieš sudarant 2004 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šiaulių apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė išduoti leidimą perleisti ginčijamą butą.

Teismai padarė neteisingą išvadą, kad notaras tinkamai atliko savo pareigas ir nepažeidė imperatyviųjų įstatymų normų – CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Notarė pažeidė nurodytas imperatyviąsias įstatymo normas, nes, kaip ji pati parodė teismo posėdyje, nepatikrino gyventojų registro duomenų, ieškovės buvusio sutuoktinio paso, kuriame buvo įrašyta, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus.

Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovas S. C. yra sąžiningas ginčijamo buto įgijėjas. Nurodytas atsakovas yra nesąžiningas kasatorės turto įgijėjas, nes nurodytas atsakovas žinojo, kad pardavėja turi nepilnametę dukterį. Be to, ieškovės įgaliotinė jam pranešė, kad teismas atsisakė išduoti leidimą dėl ginčijamo buto pardavimo.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai S. C. ir R. C. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

Bylą nagrinėję teismai nepažeidė proceso teisės normų, nesuvaržė ieškovės procesinės teisės teikti įrodymus. Atsakovų nuomone, kasatorė, teigdama priešingai, nenurodė jokių konkrečių proceso teisės pažeidimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tuos pažeidimus.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas butas sandorio sudarymo metu nebuvo šeimos turtas, nes gyvenamosios patalpos sąvoka (CK 3.84 straipsnis) yra ne teisinė, bet faktinė. Šį teiginį patvirtina ir faktinės aplinkybės: ieškovė ir buvęs jos sutuoktinis ginčijamame bute jau seniai nebegyvena, jų vaikų gyvenamoji vieta ginčijamame bute teismo sprendimu ar sutartimi nenustatyta.

Atsakovai taip pat nurodė, kad ginčyti sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę vaikas (jo globėjas, rūpintojas), tas iš vaiko tėvų, kuris nesudarė sandorio, vaiko ar jo tėvų įpėdiniai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Ginčo atveju ieškovė negali pareikšti nurodyto reikalavimo, nes ji pati per savo įgaliotinę dalyvavo sandoryje.

Kasatorė nenurodė, kokie konkretūs ieškovės nepilnametės dukters interesai pažeisti ginčijamu sandoriu. Pripažinus ginčijamą sutartį niekine, priešingai, nukentėtų atsakovų S. C. ir R. C. nepilnamečių vaikų interesai – vaikai liktų be gyvenamojo būsto.

CK 6.180 straipsnyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi sutartis šalims sukuria pareigas, kurių negalima vienašališkai atsisakyti ir kurias privaloma vykdyti. Kiekviena prievolė yra privaloma jos šalims.

Ieškovė ir jos įgaliotinė yra nesąžininga, nes ieškinys pareikštas dėl to, kad po 2004 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo padidėjo butų kainos. Tai, kad ieškovės įgaliotinė buvo nesąžininga ir slėpė faktą, jog negautas teismo leidimas parduoti butą, patvirtina įgaliotinės veiksmai. Byloje nustatyta, kad apie tai, jog butas parduodamas be teismo leidimo, ji neužsiminė atsakovui, ieškovės buvusiam sutuoktiniui. Nesąžininga sutartis negali ginčyti sutarties.

Pagal CK 4.96 straipsnio 4 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė 2004 m. lapkričio 15 d. įgaliojo trečiąjį asmenį, savo motiną, Z. S. parduoti butą (duomenys neskelbiami) priklausantį jai ir atsakovui, jos buvusiam sutuoktiniui, K. J. bendrosios nuosavybės teise. Ieškovės įgaliota motina, gavusi bendraturčio (buvusio ieškovės sutuoktinio) sutikimą, ir atsakovas S. C. 2004 m. gruodžio 16 d. sudarė nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 8 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė išduoti leidimą parduoti nurodytą butą, nurodydamas, kad turi būti gautas buvusio ieškovės sutuoktinio sutikimas. Nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės nepilnametė duktė faktiškai negyveno parduodamame bute. Be to, ieškovė per savo įgaliotinę leido nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. buto pirkėjams apsigyventi jame. Ginčijamas butas nebuvo įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK trečiosios knygos normų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą, taikymu ir aiškinimu.

Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl tokio, kuris atitinka dvi sąlygas: turtas turi būti nekilnojamasis daiktas ir jis turi būti pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas taip pat taikomas tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams.

Byloje yra nustatyta, kad J. J. ir K. J. santuoka yra nutraukta, ginčo butas, esantis (duomenys neskelbiami), buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai jo nepasidalijo nutraukę santuoką ir šis, esant abiejų sutuoktinių sutikimui, parduotas atsakovams S. C. ir R. C. Pastarieji dar iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d., apsigyveno ginčo bute. Parduodant butą nei sutuoktiniai, nei jų vaikai, taip pat nepilnametė duktė E. J. ginčo bute negyveno, o jau nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėjo gyventi savo senelės Z. S. bute (duomenys neskelbiami). Ieškovė kartu su savo nepilnamete dukterimi šiuo metu negyvena, nes dirba ir gyvena JAV. Taigi nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nebuvo nė su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų. Ieškovės pagrindinis motyvas, ginčijant jos įgalioto asmens, savo motinos, Z. S. sudarytą sandorį ir teigiant, kad buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos, yra tas, kad JAV Migracijos departamentas nesuteikė leidimo išvykti jos vaikams nuolat gyventi JAV. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovei ši aplinkybė paaiškėjo jos iniciatyva pardavus ginčo butą atsakovams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m.gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė išduoti leidimą parduoti ginčo butą ne dėl to, kad būsimas sandoris pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir parduotas butas yra šeimos turtas, o dėl to, kad butas yra įgytas dar sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir nebuvo sudaryta santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodyta, kad būtent dėl to reikalingas buvusio sutuoktinio K. J. sutikimas parduoti ginčo butą (civilinė byla Nr. S 2-5902).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė galimybę teismui vadovautis CK 3.84 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sutuoktiniai šeimos turto statusą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Ginčo butas viešame registre buvo įregistruotas ieškovės vardu, registre nenurodyta, kad butas yra šeimos turtas. Atsakovai ginčo bute apsigyveno dar iki sandorio sudarymo. Jiems buvo žinoma, kad bute niekas negyvena, nes buto savininkė yra išvykusi į JAV, o nepilnametė duktė gyvena su senele. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės įgaliotas asmuo notarui pateikė iš GNSB gautą pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo bute nepilnamečiai ieškovės vaikai negyvena. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkte ieškovės įgaliota atstovė nurodė, kad parduodamame bute negyvena asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus savininkams. Esant tokioms bylos aplinkybėms, ieškovė negali panaudoti šeimos turto statuso prieš šio turto įgijėjus sutuoktinius S. C. ir R. C., kurie butą įgijo šeimos poreikiams tenkinti, su jais gyvena dvi nepilnametės dukterys. Atsakovai butą įsigijo panaudodami banko kreditą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovai buvo nesąžiningi.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šeimos turto instituto tikslas yra apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo sutuoktinio teises bei teisėtus interesus (CK 3.84–3.86 straipsnis). Vis dėlto vaiko teisių įgyvendinimą, taip pat ir sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas). Nurodytoje byloje nustatyta, kad buto perleidimo sandorį inicijavo nepilnametės dukters motina, nenurodydama, jog butas yra šeimos turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę ginčyti tas iš vaiko tėvų, kuris nesudarė sandorio. Taip pat byloje nustatyta, kad per įgaliotą atstovą ieškovė leido atsakovams apsigyventi ginčo bute. Be to, atsakovams, nebuvo pranešta, kad ieškovės nepilnametė duktė turi teisę gyventi šiame bute. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pati ieškovė sandorio sudarymo metu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes, neišsprendusi leidimo savo vaikams išvykti gyventi į JAV klausimo, išdavė įgaliojimą parduoti butą, nors pastarasis nebebuvo jos nepilnametės dukters gyvenamoji vieta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šioje byloje priėjo prie pagrįstos išvados, kad, parduodant ginčo butą, nebuvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai pritaikė ir išaiškino CK 3.84 straipsnio 4 dalį. Kasaciniam teismui pasisakius dėl nurodytos materialinės teisės normos, kitus kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija traktuoja kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas