Dėl Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-240/2006

Procesinio sprendimo kategorija 27.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. G. ir A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės D. G. ir A. Š. prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimą iškelti ieškovėms drausmės bylą. Ieškovės nurodė, kad skundžiamu sprendimu joms nepagrįstai iškelta drausmės byla, nes, būdamos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvės, nepažeidė įstatymų reikalavimų. Ieškovių nuomone, net ir pripažinus, kad jos dirbo mokamą darbą, joms tokią teisę suteikė Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, pagal kurią advokatai, kuriems Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą. 2004 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovei A. Š. buvo sustabdyta veikla vieneriems metams, o 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovė D. G. laikinai buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2004 m. lapkričio 18 d., o ieškinys teismui paduotas 2005 m. sausio 11 d., padarė išvadą, kad ieškovės praleido Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat nurodė, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nepateikė įrodymų, jog Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ar sąžiningumo principams, ir neprašė sprendimo pripažinti negaliojančiu šiais pagrindais (CPK 178 straipsnio, CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Advokatų taryba ieškovėms drausmės bylą iškėlė už tai, kad ieškovės, kaip advokatės, pažeidė Advokatūros įstatymą, Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus, nes dirba kitą mokamą darbą, t. y. yra privataus juridinio asmens tikrosios ūkinės bendrijos dalyvės, veikia šio juridinio asmens vardu sudarydamos ūkinius sandorius, jam atstovauja, būdamos advokatės ne pagal teisinio aptarnavimo sutartį, o už gaunamo pelno dalį. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausminė byla. Teismas padarė išvadą, kad Advokatų taryba, vadovaudamasi Advokatūros įstatymu, gavusi informaciją, kad ieškovės pažeidė Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso reikalavimus, turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo ieškovėms ir šios bylos perdavimo nagrinėti Advokatų garbės teismui (CK 2.82 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovių D. G. ir A. Š. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas advokatūros organų sprendimams apskųsti yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Kolegija, nustačiusi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nereikalavo taikyti ieškinio senaties, padarė išvadą, kad teismas savo iniciatyva taikydamas ieškinio senatį pažeidė CK 1.124-1.131 straipsnių reikalavimus. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškinio argumento, kad atsakovas iškėlė advokatėms drausmės bylą tuo metu, kai ieškovėms buvo laikinai uždrausta verstis advokato praktika, dėl to yra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos advokatūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Įgyvendinant civilinio proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principus įstatyme apeliacinės instancijos teismui tik išimtiniais atvejais suteikta teisė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. CPK 327 straipsnyje nustatytas tokių atvejų sąrašas yra išsamus ir galutinis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau savo išvados neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokią įtaką skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui gali turėti aplinkybė, kad drausmės bylos iškėlimo metu ieškovėms buvo uždrausta verstis advokato praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005, 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2004). Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nenurodydamas argumentų, kuriais vadovavosi darydamas išvadas dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui, pažeidė CPK 331 straipsnį. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punkte drausmės bylos iškėlimas advokatui priskirtas prie Advokatų tarybos funkcijų. Lietuvos advokatų tarybos sprendimas iškelti advokatui drausminę bylą nesukelia jam jokių neigiamų teisinių pasekmių ir yra tik pagrindas pradėti advokato veiklos tyrimą. Ir tik Advokatų garbės teismas, išsamiai išnagrinėjęs advokatų drausmės bylą, gali konstatuoti pažeidimo buvimą ir paskirti advokatui vieną iš įstatyme nurodytų drausminių nuobaudų. Įstatyme nereikalaujama, kad drausmės bylos iškėlimo momentu jau būtų surinkti visi duomenys, vienareikšmiškai patvirtinantys ar paneigiantys pažeidimo buvimą. Advokatų tarybos sprendimo iškelti advokatui drausmės bylą panaikinimas užkirstų kelią Advokatų garbės teismui ištirti aplinkybes ir įvertinti advokato elgesį, taip pat netektų prasmės ir visas advokatų drausminės atsakomybės institutas. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Lietuvos advokatų tarybos sprendimą iškelti joms drausmės bylą už Lietuvos Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytiems asmenims dirbti ar eiti kitas apmokamas pareigas, išskyrus leidžiamas įstatymo, bei atitinkamų Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų pažeidimus. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas gavus fizinių asmenų prašymą įvertinti ieškovių veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti, ar Lietuvos advokatų taryba turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo, o aplinkybes, ar ieškovės piliečių prašyme nurodytą veiklą vykdė advokato profesinės veiklos metu ir taip pažeidė advokatų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, turėjo tirti Advokatų garbės teismas. Kasatoriaus nuomone, byloje yra visi būtini įrodymai bylai išnagrinėti iš esmės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės D. G. ir A. Š. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismui nepasisakęs dėl ieškinio argumento, kad atsakovas iškėlė drausmės bylą tuo metu, kai ieškovėms buvo laikinai uždrausta verstis advokato praktika, pažeidė CPK 260 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Naikindamas sprendimą CPK 327 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo nurodyti ryšio tarp skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir neištirtos aplinkybės, tą ryšį turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas. Argumentai, pagrindžiantys teismo padarytą išvadą - grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aiškiai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tik tuo aspektu, ar Lietuvos advokatų taryba turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas paliktų nenagrinėtus apeliacinio skundo motyvus ir pažeistų CPK 320 straipsnį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Lietuvos advokatų taryba, gavusi informaciją, kad ieškovės yra privataus juridinio asmens tikrosios ūkinės bendrijos dalyvės, veikia šio juridinio asmens vardu sudarydamos ūkinius sandorius, jam atstovauja, būdamos advokatės ne pagal teisinio aptarnavimo sutartį, o už gaunamo pelno dalį, 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovėms iškėlė drausmės bylą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir netyrė bei nepasisakė dėl ieškinio argumento, kad drausmės byla ieškovėms buvo iškelta tuo metu, kai joms buvo laikinai uždrausta verstis advokato praktika, tai buvo pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, išskyrus ieškinio senatį reglamentuojančių normų taikymą, tačiau bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui grąžino tik todėl, kad nebuvo tirtas ieškinio argumentas, jog drausminė byla iškelta tuo metu, kai abiem ieškovėms buvo laikinai uždrausta verstis advokato praktika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokią įtaką skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui gali turėti ši aplinkybė, neargumentavo išvados dėl įrodymų nepakankamumo, pagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad abi ieškovės yra tikrosios ūkinės bendrijos steigėjos ir tikrosios narės. Ieškovė A. Š., be to, yra ir šios tikrosios ūkinės bendrijos vadovė. Tai matyti iš ieškovės A. Š. parašų metinėse bendrijos pelno mokesčio deklaracijose. Be to, nustatyta, kad tikroji ūkinė bendrija įsteigta 2002 metais. Šių aplinkybių ieškovės neginčija. Taigi ieškovių veikla tikrojoje ūkinėje bendrijoje prasidėjo joms esant įrašytoms į praktikuojančių advokatų sąrašą, tuo metu ieškovių, kaip advokačių, veikla nebuvo sustabdyta, ieškovės taip pat nebuvo laikinai išbrauktos iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms ir ieškovėms nesant galutinai išbrauktoms iš praktikuojančių advokatų sąrašo, Advokatų taryba turėjo teisę svarstyti piliečių skundus ir prašymus dėl advokačių veiksmų. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą yra motyvuotas. Advokatų taryba tik iškelia drausmės bylą, o drausmės bylą nagrinėja ir nustatęs pažeidimus skiria drausminę nuobaudą Advokatų garbės teismas (Advokatūros įstatymo 52, 53 straipsniai). Aplinkybės, ar ieškovės būdamos tikrosios ūkinės bendrijos steigėjos ir tikrosios narės pažeidė advokatų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bus vertinamos nagrinėjant drausmės bylą Advokatų garbės teisme, ir tik ieškovėms apskundus atitinkamą Advokatų garbės teismo sprendimą šios aplinkybės galės būti kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, bet ne šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, tačiau pagrįstai nurodė, kad Advokatų tarybos 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pakankamo pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas