Dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokinio turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-237/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

75.6.1; 75.6.3; 75.8; 124.2.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei Laimutei Telksnienei, Centrinei hipotekos įstaigai dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokinio turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja D. B., 2005 m. birželio 1 d. kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. liepos 21 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį, nutraukė šalių 1993 m. balandžio 2 d. sudarytą santuoką, priešieškinį dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir santuokinio turto padalijimo atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 13 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 21 d. nutartimis šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, teigė, kad naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, jog ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo turto (santaupų ir kt.), įgyto santuokos metu, iš viso už 97 857 Lt, į tai nebuvo atsižvelgta teismuose sprendžiant santuokinio turto padalijimo klausimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, 2005 m. kovo 1 d. gavus iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegijos priimto ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą nuorašą, prie jo buvo pridėta ieškovo vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, kuri buvo pateikta Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš šios deklaracijos matyti, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 94 507 Lt piniginių lėšų ir kito vertingo turto už 3350 Lt, tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių (ieškovo ir pareiškėjos) nuosavybė. Šios aplinkybės pareiškėjai pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, nes vienkartinių deklaracijų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2005 m. gegužės 1 d., todėl nebuvo galimybės išreikalauti šį dokumentą bylos nagrinėjimo metu. Vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), pareiškėja teismo prašė atnaujinti procesą dėl jos priešieškinio dalies, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio, priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismų sprendimuose nustatyta, jog šalys turtą pasidalijo turto dalybų sutartimis, 2002 m. lapkričio 25 d. sutartyje šalys nurodė, kad turtas dalijamas dėl numatomo santuokos nutraukimo, po šios sutarties sudarymo šalys viena kitai jokių materialinių pretenzijų neturi ir pažadėjo ateityje nereikšti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad visų instancijų teismai pripažino, jog pareiškėja, sudarydama santuokinio turto dalybų sutartis, suprato jų esmę ir turinį, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja suprato ir sakinį, kad turtas dalijamas dėl numatomo santuokos nutraukimo ir ateityje šalys turtinių pretenzijų nereikš. Teismas padarė išvadą, kad po šių sutarčių sudarymo šalys galėjo protingai tikėtis, jog ateityje kiekviena savo turtą gali laisvai tvarkyti ir į jį kita šalis pretenzijų nereikš. Teismas įvertino tai, kad po sutarčių sudarymo šalys bendro ūkio nebetvarkė, turto bendrai neįgijo, jų santykiai buvo konfliktiški, teisme buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, todėl tai, ką šalys deklaravo po 2002 m. lapkričio 25 d. už 2003 m., nėra santuokinio turto padalijimo objektas, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl ieškovo deklaracijoje esančių duomenų nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima atnaujinti civilinį procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo deklaracija buvo pateikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nagrinėjusiam pareiškėjos kasacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 3 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino nutarties rezoliucinę dalį, nustatant, jog procesą civilinėje byloje atsisakyta atnaujinti. Teisėjų kolegija laikė, kad, norint atnaujinti civilinį procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas privalo įrodyti tris aplinkybes: kad tam tikri faktai egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; šie faktai pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi; šie faktai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tinkamas bylai reikšmingų aplinkybių konstatavimas ir visapusiškas įrodymų, tarp jų – turto dalybų sutarties teisinis įvertinimas patvirtintas bylą kasacine tvarka išnagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, kuri yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikė naują byloje jau nustatytų aplinkybių aiškinimą, susijusį su nauju įrodymų vertinimu, prieštaraujančiu išdėstytajam teismų sprendimuose. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų sprendimuose konstatuota, jog šalys 2002 m. lapkričio 25 d. sutartimi pasidalijo visą santuokoje įgytą turtą, taip nustatydamos bendrosios jungtinės nuosavybės egzistavimo ribą laiko atžvilgiu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Turto padalijimo sandorio metu šalims sutarus, kad po šios sutarties sudarymo jos viena kitai pretenzijų neturės, laikyti kiekvienos iš šalių turtą, įgytą po sandorio sudarymo, bendrąja jungtine nuosavybe, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, deklaracijoje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas per 2003 m. deklaravo įsigijęs turto už 94 507 Lt, negalėjo būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe ir pagrindu procesui atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėja D. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą dėl civilinės bylos dalies dėl santuokinio turto padalijimo. Pareiškėja kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartyje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, laikytinos tokios aplinkybės, kurios turi šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad naujai pateikti įrodymai yra pagrindas procesui atnaujinti tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kitaip tariant, naujai paaiškėjusios, t. y. tos, į kurias teismas negalėjo atsižvelgti nagrinėdamas bylą, aplinkybės nulemia teismo procesinio sprendimo ydingumą pasikeitus faktiniam materialinių teisės normų taikymo pagrindui. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl ieškovo turto deklaracijos (mokesčių inspekcijai pateiktos 2005 m. vasario 17 d., t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui) ir joje nurodyto turto (94 507 Lt) atitinka visus keturis minėtus požymius, todėl teismas turėjo atnaujinti procesą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šios lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, taip buvo pažeista CK 3.89 straipsnio 2 dalis.

2. Teismai netinkamai taikė CK 3.116 straipsnio nuostatas, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi arba teismo sprendimu, nes atsisakė atnaujinti procesą ir taip nepadalijo 94 507 Lt. Teismai neatsižvelgė į CPK 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja, savo sprendimus nepagrįstai argumentavo šalių sudarytos sutarties sąlyga, jog šalys turtinių pretenzijų viena kitai nereikš.

3. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartyje konstatuota, jog proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių teismai privalo pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atnaujinti procesą byloje. Pareiškėja pažymėjo, kad ieškovo deklaracija, kelianti abejonių dėl teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo dėl turto padalijimo dalies, yra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau teismai, atsisakydami atnaujinti procesą, neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnį.

4. Teismų išvados, kad vienkartinė ieškovo deklaracija yra jo metinė deklaracija, pažeidžia Vienakartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnį, pagal kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, t. y. deklaruoti visą turimą turtą, o ne pateikti metinę deklaraciją.

Ieškovas P. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašė jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą jis grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde pareiškėja nenurodo, kokią įtaką priimto teismo sprendimo dėl santuokinio turto padalijimo teisėtumui ir pagrįstumui turi ieškovo 2005 m. vasario 17 d. valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta turto ir pajamų deklaracija, nes tai yra jam atitekęs turtas, deklaruotas po 2002 m. lapkričio 25 d. santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo, už vėlesnį 2003 metų laikotarpį.

2. Įstatymo (CK 3.116 straipsnis) nedraudžiama pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai sprendė, kad dėl turto padalijimo šalys susitarė sudarydamos turto padalijimo sutartis, teisingai taikė CK 3.87 straipsnį, kuriame nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Teismai pagrįstai vertino, kad šalys sudarytomis sutartimis pasidalijo visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai patvirtina ir sutarties nuostatos, kuriomis šalys įsipareigojo nereikšti materialinių pretenzijų bei aptarė kompensacijos atsakovei klausimą.

3. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, pateikia ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą, o iš esmės naujas aplinkybes. Siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, tačiau naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą iš esmės. Naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis (nova producta), t. y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurios atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Šios aplinkybės negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui, todėl pareiškėjos argumentas, kad pagrindas procesui atnaujinti yra ieškovo 2005 m. vasario 17 d. deklaracija, yra nepagrįstas, nes tai yra ne naujai paaiškėjusi, bet nauja aplinkybė. Deklaracijoje nurodytas turtas yra ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis atitekęs turtas, todėl teismai, pasibaigus šeimos turto teisiniam režimui, deklaracijoje nurodyto turto nelaikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis) ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nesant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo.

Tretysis asmuo Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad byloje neturi suinteresuotumo ir prašo ją spręsti teismo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Teismų nustatyta, kad turtas tarp šalių pasidalytas 2002 m. lapkričio 25 d. turto dalybų sutartimis, papildomoje 2002 m. lapkričio 25 d. turto dalybų sutartyje nurodyta, kad turtas dalijamas dėl numatomo santuokos nutraukimo. Teismai padarė išvadą, kad tai, ką šalys deklaravo po turto dalybų sutarčių sudarymo, nebėra santuokinio turto padalijimo bylos dalykas, kiekviena iš šalių įsigijo bei disponavo turtu atskirai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl pateiktos deklaracijos nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia pagrindą civiliniam procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių.

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ir jo tikslų.

Procesą galima atnaujinti esant bent vienam CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui. Kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos priešieškinio dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, pareiškėja rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal šį punktą pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas. Taigi, siekiant atnaujinti procesą nurodyto straipsnio pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės. Teismų priimtomis nutartimis dėl proceso atnaujinimo nustatyta, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėja laiko santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje pareiškėjos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gautą ieškovo atsiliepimą į jos kasacinį skundą, prie kurio buvo gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija. Deklaracija mokesčių inspekcijai pateikta 2005 m. vasario 17 d., išnagrinėjus bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Deklaracijoje nurodyta, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 94 507 Lt piniginių lėšų bei kito turto už 3350 Lt, tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri nebuvo padalyta, nes terminas deklaracijai pateikti nustatytas iki 2005 m. gegužės 1 d., dėl to nebuvo galimybės šio dokumento gauti. Teismų nustatyta, kad turtas tarp šalių pasidalytas 2002 m. lapkričio 25 d. turto dalybų sutartimis (T. 1, b. l. 6-8, 107), papildomoje 2002 m. lapkričio 25 d. santuokinio turto dalybų sutartyje nurodyta, kad turtas dalijamas dėl numatomo santuokos nutraukimo (T. 1, b. l. 107). Teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingus bylos faktus, padarė pagrįstą išvadą, kad tai, ką šalys deklaravo po turto dalybų sutarčių sudarymo (2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą), nebėra turto padalijimo bylos dalykas, po sutarčių sudarymo kiekviena iš šalių įsigijo bei disponavo savo turtu atskirai, tai patvirtina ir pareiškėjos įsigytas nekilnojamasis turtas po turto pasidalijimo sutarčių sudarymo (T. 2, b. l. 110-116). Esant tokiai situacijai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paties ieškovo prie atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą pateikta turto deklaracija kaip nesutikimo su kasaciniame skunde nurodytais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais dėl turėto turto (T. 2, b. l. 222-229) negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą. Kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios, ne kartą buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus sentikių religinė bendruomenė v. V. V., N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2005; 2005 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. Telšių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-182/2005 ir kt.). Pareiškėjos nurodyta deklaracija bylos kontekste neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, dėl šios priežasties teismai jos taip nekvalifikavo. Be to, teismai pagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodyta, kokią esminę reikšmę sprendimų dėl santuokinio turto padalijimo teisėtumui turi ieškovo valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta deklaracija. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, taip pat nuostatos, kad deklaracijoje nurodytas turtas nebuvo turto padalijimo bylos dalykas.

Nurodymas kasaciniame skunde, kad teismai pažeidė CPK 185, 197 straipsnių nuostatas, nepagrįstas teisiniais argumentais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamas nutartis. Netenkinus reikalavimo dėl proceso atnaujinimo, teismai neturėjo teisinio pagrindo vertinti deklaracijos įrodomosios galios. Be to, iš bylos matyti, kad joje nurodytų duomenų niekas neginčijo.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamas nutartis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis