Dėl teisės normų, reglamentuojančių akredityvo sampratą, vykdančiojo banko pareigas ir jų atsiradimo teisinį pagrindą bei vykdančiojo banko neteisėtus veiksmus kaip jo civilinės atsakomybės sąlygą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-49-611/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00055-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.33.2, 2.6.10.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metruna“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metruna“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių akredityvo sampratą, vykdančiojo banko pareigas ir jų atsiradimo teisinį pagrindą bei vykdančiojo banko neteisėtus veiksmus kaip jo civilinės atsakomybės sąlygą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 88 312,08 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. procesinių palūkanų. Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai grąžinus dokumentus pagal akredityvą ir pažeidus teisėtus ieškovės lūkesčius gauti iš atsakovės akredityvo administravimo paslaugas, ieškovė patyrė 88 312,08 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: i) 66 193,08 Eur nuostolių dėl laivo prastovos (nuomos mokestis už laivo prastovą laikotarpiu nuo dokumentų grąžinimo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki akredityvo sąlygų pakeitimo 2018 m. rugsėjo 5 d.), kai laivas buvo sustabdytas kelyje, sužinojus, kad atsakovė akredityvo neadministruos; ii) 14 721,83 Eur kompensacinių palūkanų dėl pavėluoto mokėjimo už prekę gavimo; iii) 7452,17 Eur nuostolių, patirtų dėl ateities EUR:USD valiutos sandorių (išvestinių finansinių priemonių) įvykdymo atidėjimo, kadangi, ieškovei lėšas pagal akredityvą gavus tuo metu, kai EUR:USD kursas jau buvo pasikeitęs, ieškovės gautų USD vertė EUR atžvilgiu jau buvo sumažėjusi; iv) 3945 Eur išlaidos, patirtos dėl konsultacinių paslaugų derybose dėl akredityvo sąlygų pakeitimo, kito banko suradimo.

3. Nurodė, kad ieškovė nuo 2011 m. aktyviai naudojosi AB „Swedbank“ paslaugomis (turėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitą, naudojosi šios banko teikiamomis išperkamosios nuomos ir kitomis finansinėmis paslaugomis).

4. 2018 m. liepos 2 d. ieškovė ir Kuveito įmonė „United Steel Industrial Co.“ sudarė tarptautinio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė parduos (patieks jūra) pirkėjai plieno laužą, o pirkėja atsiskaitys su UAB „Metruna“, pasinaudodama akredityvu. Pirkėja, siekdama tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi į banką GULF BANK K. S. C. ir šis pradėjo akredityvo išleidimo procedūras.

5. 2018 m. rugpjūčio 14 d. bankas emitentas GULF BANK K. S. C. ieškovės naudai išleido 14 307 000 (+10 / -10 %) USD sumos akredityvą. Akredityvo tekste nurodyta, kad akredityvui taikomos 2007 m. Tarptautinių prekybos rūmų Bendrųjų dokumentinių akredityvų taisyklių (toliau – UCP 600) nuostatos.

6. 2018 m. rugpjūčio 20 d. AB „Swedbank“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų „Citibank N. A.“ gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkėjos prašymu banko GULF BANK K. S. C., KUWAIT išleistą 14 307 000 (+10 / -10 proc.) JAV dolerių sumos eksporto akredityvą ir kitą dieną 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu informavo ieškovę apie akredityvo gavimą. Minėtame pranešime atsakovė nurodė, jog, ieškovei pateikus dokumentus arba gavus apmokėjimą pagal akredityvą, iš jos sąskaitos bus nuskaičiuoti mokesčiai, pateikiama nuoroda su atsakovės įkainiais. Pranešime taip pat buvo nurodoma, jog dokumentus pagal akredityvą kartu su užpildytu lydraščiu prašoma pateikti atsakovės prekybos finansavimo skyriui.

7. 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė, suderinusi su atsakove dokumentų, kurie yra reikalingi mokėjimui pagal akredityvą inicijuoti, formos ir turinio klausimus, pateikė galutinius akredityvo dokumentus, atsakovė juos priėmė. Tą pačią dieną prekės laivu buvo išsiųstos pirkėjai.

8. Atstovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. telefonu informavo ieškovę, kad akredityvas nebus aptarnaujamas. 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad grąžina dokumentus dėl galimos atitikties rizikos. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių su ja jau suderintų dokumentų neatitikimų ir priežasčių, kodėl šie jau suderinti dokumentai nebuvo perduoti bankui emitentui.

9. Ieškovė dėl akredityvo administravimo 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Šiaulių banką, šis 2018 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė dokumentus bankui emitentui, o 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė gavo apmokėjimą pagal akredityvą.

10. Ieškovė nurodė, kad atsakovė akredityvo administravimo teisiniuose santykiuose dalyvavo dviem savarankiškais teisiniais statusais – kaip pranešantysis bankas ir kaip vykdantysis bankas. Atsakovė, be jokio aiškaus pagrindo atsisakiusi administruoti akredityvą pagal kartu su ieškove jau suderintus ir pateiktus dokumentus, atliko neteisėtus veiksmus: i) pažeidė UCP 600 taisyklių 12 c straipsnio d. papunktyje įtvirtintą, taip pat iš pačios atsakovės konkliudentinių veiksmų išvestiną pareigą persiųsti ieškovės pateiktus dokumentus bankui emitentui ir reikalauti, kad pastarasis atsiskaitytų pagal akredityvą; ii) pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.939 straipsnio 1 dalyje ir UCP 600 taisyklių 16 c straipsnio d. papunktyje įtvirtintą pareigą nurodyti konkrečius pateiktų dokumentų neatitikimus; iii) pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, jog su atsakove suderinti dokumentai nebūtų grąžinti; iv) pažeidė bendro pobūdžio sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 47 480,15 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesinių palūkanų ir 7901,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Teismas, nustatęs, kad akredityvo teisiniuose santykiuose įprasta praktika, jog atskira rašytinė sutartis dėl akredityvo administravimo tarp banko ir kliento nėra sudaroma, nusprendė, kad, ginčo atveju vertinant sandorio sudarymo faktą ir tai, kad šiam sandoriui nėra nustatytų imperatyvių reikalavimų, taikytinos bendrosios sutarčių teisės taisykles.

13. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė ginčo akredityvo teisiniuose santykiuose buvo pranešantysis bankas ir šią funkciją atliko tinkamai, tačiau teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovė apsiribojo tik pranešančiojo banko funkcija. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog šalys susitarė dėl akredityvo administravimo paslaugų, kai atsakovė konkliudentiniais veiksmais įsipareigojo ne tik pranešti ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, bet ir persiųsti ieškovės pateiktus akredityvo dokumentus bankui emitentui. Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, jog ne ieškovė siekė, kad atsakovė visiškai administruotų akredityvą, bet ir atsakovė siekė akredityvo teisiniuose santykiuose neapsiriboti tik pranešančiojo banko funkcija, t. y. būti ir vykdančiuoju banku.

14. Teismas nusprendė, kad ginčo šalių teisiniai santykiai nepasibaigė ieškovės informavimu apie gautą akredityvą, atliekant pranešančiojo banko pareigas, bet ir perėjo prie kito akredityvo administravimo etapo, t. y. ieškovės pateiktų akredityvo dokumentų priėmimo.

15. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad reikalingas aiškiai išreikštas banko sutikimas tapti vykdančiuoju banku (UCP 600 taisyklių 12 a straipsnis), kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog atsakovė praktiniame akredityvo administravimo procese priima atitinkamą dokumentą, kuriame išreiškiamas jos sutikimas tapti vykdančiuoju banku. Byloje nėra įrodymų nei koks tokio dokumento turinys, nei kuriame etape jis priimamas, nei kam jis adresuojamas. Atsakovės tinklalapyje viešai skelbiamoje informacijoje apie dokumentinius akredityvus nėra jokių duomenų apie dokumentą, kuriame bankas išreiškia sutikimą tapti vykdančiuoju banku.

16. Teismas, nustatęs, kad atsakovės vidinėje tvarkoje (viešai atsakovės klientams prieinamoje informacijoje) pranešantysis bankas apibrėžiamas kaip bankas, kuris siunčia akredityvo dokumentus į banką emitentą, o gavęs mokėjimą iš banko emitento, perveda lėšas pardavėjui, nusprendė, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovė ginčo teisiniuose santykiuose save laikė pranešančiuoju banku, pagal vidinę banko tvarką ji taip pat turėjo pareigą iš ieškovės gautus akredityvo dokumentus perduoti bankui emitentui.

17. Iš byloje esančio ginčo akredityvo turinio, kurį atsakovė ieškovei išsiuntė kartu su 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu, teismas nustatė, jog atsakovė 57 A eilutėje iš tiesų nurodoma kaip pranešantysis bankas, tačiau atsakovė ignoruoja faktą, kad 41 A eilutėje ji taip pat įvardijama kaip bankas, per kurį akredityvas vykdomas, apmokamas negocijuojant dokumentus.

18. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai siunčiant ieškovei akredityvą, kuriame atsakovė įvardijama ir pranešančiuoju, ir vykdančiuoju banku, prašymas pateikti akredityvo dokumentus su lydraščiu, kuriame, be kita ko, ieškovė turi įvardyti sąskaitą, į kurią bus įskaitomos pagal akredityvą gautos lėšos, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiformavo sutartiniai akredityvo administravimo teisniai santykiai, kuriuose atsakovė prisiėmė pareigą ne tik pranešti apie ieškovės naudai išleistą akredityvą, bet ir ieškovės pateiktus akredityvo dokumentus persiųsti bankui emitentui bei dalyvauti akredityvo sandorio procese iki lėšų įskaitymo į ieškovės banko sąskaitą, t. y. tapti vykdančiuoju banku.

19. Teismas, nustatęs, kad šalys, susitardamos dėl akredityvo administravimo, atskiros rašytinės sutarties nesudarė, ir šalims neginčijant, kad ieškovė nuo 2011 m. yra atsakovės klientė, nusprendė, kad vertinant šalių teises ir pareigas ginčo teisiniuose santykiuose taikytinos bendrosios „Swedbank“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo sutarties sąlygos, taip pat bendrosios sutarčių vykdymą bei sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos.

20. Teismo vertinimu, neatsižvelgiant į tai, kaip atsakovė save įvardija ginčo teisiniuose santykiuose (pranešančiuoju ar vykdančiuoju banku), nuo to momento, kai ieškovė pateikė atsakovei dokumentus pagal akredityvą, ji įsipareigojo juos persiųsti bankui emitentui arba atsisakyti juos priimti nurodant, kad dokumentai neatitinka akredityvo sąlygų. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai teigia ieškovė, atsakovė, grąžindama dokumentus ieškovei, nenurodė jokių pateiktų dokumentų neatitikties akredityvo sąlygoms. 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime grąžindama dokumentus ieškovei, atsakovė apsiribojo lakonišku paaiškinimu, jog dokumentai grąžinami „dėl galimos atitikties rizikos“.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama banko kaip finansų įstaigos pareiga vykdyti įstatyme įtvirtintus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, bei teisė vykdyti dalykinių santykių ar sandorių su klientais iš trečiųjų šalių stebėseną, vertinti tokių sandorių riziką ir atsisakyti dalyvauti abejonių keliančiuose sandoriuose, tačiau tokia banko teisė negali būti suabsoliutinama ir turi būti vertinama kartu su sutarčių vykdymą bei sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis.

22. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, reikšminga byloje nustatyta aplinkybė, jog šalys dėl būsimų akredityvo administravimo teisinių santykių bendravo jau nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Byloje nėra duomenų, kad derinant akredityvo dokumentus ieškovė nepateikė ar nutylėjo informaciją apie tai, kas yra sandorio šalys. Priešingai, kaip nurodė pati atsakovė, aplinkybė, jog ieškovės naudai akredityvą išleidžia Kuveite registruota įmonė „United Steel Industrial Co.“, jai buvo žinoma nuo pat dalykinių santykių dėl akredityvo administravimo pradžios, t. y. dar ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat neginčija, jog tuomet, kai ieškovė susisiekė su atsakove dėl akredityvo, bankas atliko tik preliminarią sandorio šalių patikrą. Atsakovės atstovas ir apklaustas liudytojas (buvęs atsakovės darbuotojas) iš esmės patvirtino, kad nuo pat derybų pradžios bankas į dalykinius santykius su ieškove įsitraukė, siekdamas tapti vykdančiuoju banku ir gauti už tai atitinkamą procentinį atlygį nuo sandorio vertės, buvo deramasi ir dėl banko įkainių dydžio. Tačiau nei konsultuodama ieškovę dėl akredityvo dokumentų, t. y. dar ikisutartinių santykių stadijoje, nei po to, kai pranešė ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, atsakovė neatskleidė ieškovei aplinkybės, kad ji tik svarsto galimybę tapti vykdančiuoju banku, kad tik gavus originalius dokumentus pagal akredityvą bus atliekamas nuodugnus sandorio šalių patikrinimas, po kurio akredityvas gali būti neadministruojamas. Priešingai, visi atsakovės ginčo teisiniuose santykiuose atlikti veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė sudarė pagrįstą ir teisėtą lūkestį ieškovei, kad ji akredityvą administruos visa apimtimi, t. y. iki lėšų įskaitymo į ieškovės sąskaitą, kad sandoris bus visiškai įvykdytas, tačiau to lūkesčio neįgyvendino. Teismo vertinimu, suformavęs lūkestį dėl sandorio įvykdymo (akredityvo administravimo), bankas pažeidė pradėtą vykdyti pareigą – atsisakė administruoti akredityvą – ir tuo pažeidė šalių sutartinius santykius.

23. Teismas nusprendė, kad toks banko elgesys vertintinas kaip pažeidžiantis pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovė, kaip finansų profesionalų paslaugas teikianti įstaiga, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, sandoryje dalyvaujančių asmenų atitiktį banko vykdomai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo politikai turėjo ir galėjo įvertinti iškart, kai tik ieškovė kreipėsi dėl akredityvo administravimo paslaugų teikimo, arba vėliausiai gavusi banko emitento per JAV banką „Citibank N. A.“ atsiųstą informaciją apie ieškovės naudai išleistą akredityvą, o ne akredityvo sandorio procesui įpusėjus.

24. Kadangi atsakovė informaciją apie sandoryje dalyvaujančius asmenis turėjo dar pačioje dalykinių santykių su ieškove pradžioje, teismas nusprendė, kad atsakovė pažeidė tiek sutartyje, tiek įstatyme įtvirtintą pareigą visapusiškai šią informaciją įvertinti prieš prisiimdama atitinkamus įsipareigojimus. Teismas laikė įrodyta, kad, suformavęs ieškovei lūkestį dėl sandorio įvykdymo (akredityvo administravimo), bankas pažeidė pradėtą vykdyti pareigą – atsisakė administruoti akredityvą – ir tuo pažeidė šalių sutartinius santykius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip būtinąją sąlygą jos sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

25. Teismas ieškovės nuostolius pripažino pagrįstais ir įrodytais iš dalies. Teismo vertinimu, skubus laivo stabdymas, žinant laivo prastovos mokesčių dydį (22 000 JAV dolerių per dieną), 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavus informaciją, kad atsakovė akredityvo neadministruos, negali būti objektyviai pateisinamas, nes ieškovė, kaip apdairi ir rūpestinga profesionalė, prieš priimdama sprendimą dėl laivo stabdymo, galėjo ir turėjo objektyvią galimybę kreiptis į kitus bankus dėl akredityvo administravimo, t. y. galėjo turėti teisėtą lūkestį, jog akredityvo administravimas pavyks. Teismas padarė išvadą, kad tai sudaro pagrindą mažinti ieškovės patirtus nuostolius dėl laivo prastovos dėl pačios ieškovės veiksmų, konstatuojant, jog jos neatsargus prisidėjimas sudarė 30 proc. kaltės dėl patirtų nuostolių, ir pagrįstais pripažino 43 535,15 Eur jos patirtų nuostolių. Teismas taip pat pripažino pagrįstais ieškovės 3945 Eur nuostolius dėl išlaidų, turėtų dėl jai suteiktų valdymo ir finansų konsultavimo paslaugų dėl ginčo akredityvo, tačiau nepagrįstais laikė kitus nuostolius ir atmetė ieškovės prašymą priteisti jų atlyginimą.

26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

27. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė ginčo akredityvo teisiniuose santykiuose buvo pranešantysis bankas ir šią funkciją atliko tinkamai. Ginčo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė apsiribojo tik pranešančiojo banko funkcija.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis UCP 600 taisyklių 12 a straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nusprendė, jog tam, kad bankas taptų vykdančiuoju, reikia paties banko aiškiai išreikšto sutikimo, apie kurį turi būti pranešta naudos gavėjui.

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės ieškovei 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame pranešime apie gautą dokumentinį akredityvą AB „Swedbank“ buvo nurodytas pranešančiuoju banku ir pagal akredityvo sandorį įsipareigojimus prisiėmė tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės informavimu apie jos naudai išleistą akredityvą ir tokio akredityvo sąlygas, t. y. įsipareigojo apie akredityvą pranešti be savo įsipareigojimų ir atsakomybės. Be kita ko, minėtame pranešime pažymėjo, kad akredityvas išleistas vadovaujantis Bendrosiomis dokumentinių akredityvų taisyklėmis (Tarptautinių prekybos rūmų leidinys Nr. 600, 2007 m. redakcija), ir informavo, jog, ieškovei pateikus dokumentus pagal akredityvą arba gavus apmokėjimą pagal akredityvą, iš ieškovės įmonės sąskaitos bus nurašyti mokesčiai, kuriuos pagal akredityvo sąlygas turi sumokėti įmonė; kartu su pranešimu ieškovei buvo išsiųstos tipinės formos akredityvo tekstas, pažymint: „jeigu akredityvo sąlygos neatitinka Jūsų susitarimų su Pareiškėju ir Jūs nesutinkate su akredityvo sąlygomis arba negalite jų įvykdyti, siūlome nedelsiant susisiekti su Pareiškėju ir reikalauti, kad būtų pakeistos atitinkamos sąlygos“.

30. UCP 600 taisyklių 12 a straipsnyje nustatyta, kada vykdančiajam bankui atsiranda teisiškai privalomi įpareigojimai, kai vykdantysis bankas aiškiai išreiškia sutikimą ir apie tai informuoja naudos gavėją, nebent vykdantysis bankas yra tvirtinantysis bankas, įgaliojimas apmokėti ar negocijuoti nesukelia šiam vykdančiajam bankui jokio įsipareigojimo apmokėti ar negocijuoti. Dokumentų gavimas arba vykdymas ir perdavimas, kurį atlieka vykdantysis bankas, kuris nėra tvirtinantysis bankas, nesukelia vykdančiajam bankui pareigos atsiskaityti ar negocijuoti, taip pat nereiškia atsiskaitymo ar negocijavimo (UCP 600 taisyklių 12 c straipsnis). Vadinasi, nesant aiškiai išreikšto sutikimo tapti vykdančiuoju banku, negali kilti pareiga apmokėti akredityvą ir (arba) derėtis dėl jo sąlygų.

31. Ginčo akredityvo 41 A eilutėje atsakovei buvo siūloma ne tiesiog būti vykdančiuoju banku, o buvo siūlomas konkretus būdas – pirkti akredityvo dokumentus negocijuojant ir taip prisiimti dalį rizikos dėl galimų tolimesnių santykių su banku emitentu. Tuo tarpu akredityvo 57 A eilutėje atsakovė AB „Swedbank“ yra nurodoma tik kaip pranešimą perduodantis bankas, todėl nėra pagrindo teigti priešingai.

32. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad AB „Swedbank“ dalykiniuose santykiuose su ieškove turi vadovautis ir PPTFPĮ nuostatomis, todėl įvertinusi iš ieškovės gautus dokumentų originalus ir nustačiusi, jog vienas iš ieškovės prekių pirkėjos akcininkų, kuriam priklausė 49 proc. pirkėjos akcijų, yra „Ascotec Holding Gmbh,“ kurio akcijos priklauso „Iranian Mines and Mining Industries Development and Renovation Organization“ ir šios organizacijos vienintelė akcininkė yra Irano vyriausybė (tuo metu buvusi JAV sankcionuotų valstybių sąraše), be to, „Ascotec Holding Gmbh“ ir „Iranian Mines and Mining Industries Development and Renovation Organization“ dar anksčiau buvo įtrauktos į OFAC sudaromą SDN sąrašą, o 2016 m. perkeltos į sudaromą Uždraustų asmenų sąrašą pagal vykdomąjį potvarkį 13599, taip pat įvertinusi, kad Irano valstybė, remiantis Tarptautinės finansinės veiklos darbo grupės vertinimu, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos prasme yra priskiriama prie aukštos rizikos valstybių, atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą nedalyvauti tolimesniame akredityvo sandorio procese ir apie tai informavo ieškovę, grąžindama jai akredityvo sąlygose nurodytus dokumentus.

33. Lietuvos bankas, kaip bankų veiklą prižiūrinti institucija, atlikęs AB „Swedbank“ galimo pažeidimo tyrimą, nustatė, kad atsakovė elgėsi tinkamai ir teisingai identifikavo atitikties riziką, teisingai grąžino akredityvo dokumentus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo (toliau – PPTFPĮ) reikalavimais. Lietuvos bankas vertino, kad vien aplinkybė, jog AB „Swedbank“ konsultavo ieškovę akredityvo sąlygose nurodytų dokumentų atitikties akredityvo sąlygoms klausimais, savaime nereiškia, kad AB „Swedbank“ patvirtino tokį akredityvą, kaip toks patvirtinimas suprantamas UCP 600 taisyklių ir CK kontekste; tuo tarpu dokumentai, įrodantys, jog AB „Swedbank“ prisiėmė kitų įsipareigojimų, susijusių su išleisto akredityvo apmokėjimu, t. y. patvirtino akredityvą, buvo paskirta vykdančiuoju banku ar pan., nebuvo pateikti.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais įsipareigojo ne tik pranešti ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, bet ir persiųsti ieškovės pateiktus akredityvo dokumentus bankui emitentui. Pagal UCP 600 taisyklių 12 straipsnį apie ketinimą tapti vykdančiuoju banku bankas turi aiškiai nurodyti ir apie tai pranešti naudos gavėjui; nagrinėjamu atveju AB „Swedbank“ aiškios valios tapti vykdančiuoju banku nėra išreiškusi. Nėra jokio kito dokumento, išskyrus minėtą AB „Swedbank“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą apie gautą dokumentinį akredityvą (jame išreikšta AB „Swedbank“ valia tapti pranešančiuoju banku), kuriame AB „Swedbank“ aiškiai būtų išreiškusi savo valią tapti vykdančiuoju banku ginčo akredityvo administravimo santykiuose, todėl tokio pranešimo nebuvimas negali būti aiškinamas plačiai ir vertinama, kad sutikimas galėjo būti duotas atitinkamais atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Kadangi AB „Swedbank“ nebuvo išreiškusi savo valios tapti vykdančiuoju banku, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

35.1. Nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas atsakovės veiksmus, nutraukus akredityvo administravimo procedūrą ir nepersiuntus ieškovės dokumentų bankui emitentui, pripažinti neteisėtais:

35.1.1. Atsakovė turėjo pareigą administruoti ieškovės naudai išduotą akredityvą kaip vykdantysis bankas:

(i) Apeliacinės instancijos teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas dėl akredityvo teisiniuose santykiuose sudaromų sandorių formos. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti, kad atsakovės valia dėl ieškovės naudai išduoto akredityvo administravimo būtinai būtų išreikšta kokiame nors dokumente, taip leidžiant suprasti, jog sandoris dėl akredityvo administravimo turi būti rašytinės formos. Sandorio dėl akredityvo administravimo formos nereglamentuoja nei CK, nei kitų teisės aktų nuostatos, nei atsakovės veiklos taisyklės, tokios formos nereikalaujama ir įprastoje komercinėje praktikoje. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis CK 1.71 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Tai, kad ginčo šalių susitarimas dėl akredityvo administravimo, atsakovei veikiant kaip vykdančiajam bankui, galėjo būti sudaromas konkliudentiniais veiksmais, patvirtina ir įprasta bankų praktika administruojant akredityvus – klientui kreipusis dėl akredityvo administravimo, bankas tiesiog imasi veiksmų bendradarbiaudamas su klientu, o ne sudarinėja kokius nors atskirus susitarimus ar priiminėja kokius nors specialius sprendimus.

(ii) Sprendžiant, ar šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė sandorį, aktualios tampa ofertą ir akceptą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.167 straipsnio 1 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju galima laikyti, kad ofertą atsakovei administruoti akredityvą ir būti vykdančiuoju banku pateikė ieškovė, kai: 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės atstovai telefonu kreipėsi į atsakovę dėl galimybės administruoti ieškovės naudai išleistiną eksporto akredityvą; 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei suderinti akredityvo projektą, pagal kurį atsakovė turėjo būti ir pranešantysis, ir vykdantysis bankas. Akceptą administruoti ieškovės naudai išduotą akredityvą atsakovė patvirtino veiksmais, kai ji, persiuntusi akredityvo dokumentus ieškovei ir tokiu būdu įvykdžiusi pranešančiojo banko pareigas, kartu su 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu, kuriuo ieškovė buvo informuota apie akredityvo gavimą, pateikė ieškovei dokumentų pateikimo lydraštį bei nurodė, kad, ieškovei pateikus dokumentus arba gavus apmokėjimą pagal akredityvą, iš ieškovės sąskaitos bus nuskaičiuoti mokesčiai, o dokumentus pagal akredityvą kartu su užpildytu lydraščiu prašoma pateikti atsakovės prekybos finansavimo skyriui; atsakovė konsultavo ieškovę dėl apmokėjimui pagal akredityvą gauti reikalingų dokumentų pateikimo ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. priėmė ieškovės pateiktus dokumentus, kuriuos turėjo persiųsti bankui emitentui apmokėjimo pagal akredityvą procedūrai vykdyti.

(iii) Nepaisant to, kaip nagrinėjamu atveju būtų traktuojamas ofertos ir akcepto pateikimas, akivaizdu, kad šalys savo valią dėl akredityvo administravimo sandorio sudarymo išreiškė konkliudentiniais veiksmais, abi suprasdamos, kad tariasi ir siekia būtent akredityvo administravimo (o ne tik informavimo apie gautą akredityvą), sudarant sąlygas ieškovei gauti prekių apmokėjimą.

35.1.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 ir 6.940 straipsnių nuostatas. Atsakovė turėjo pareigą persiųsti ieškovės dokumentus bankui emitentui kaip pranešantysis bankas:

(i) apeliacinės instancijos teismui atsakovės neteisėtus veiksmus nagrinėjus tik per vykdančiojo banko prizmę, nebuvo atsižvelgta, kad atsakovė turėjo savarankišką pareigą persiųsti ieškovės dokumentus bankui emitentui ir kaip pranešantysis bankas, tuo pažeidžiant CK 6.246 ir 6.940 straipsnių nuostatas;

(ii) tiek akredityve (akredityvo 47A p. (8) įtraukos C papunktis), tiek pačios atsakovės interneto tinklalapyje pateiktoje akredityvo apmokėjimo schemoje nurodyta informacija leidžia daryti išvadą, kad pareigą persiųsti bankui emitentui ieškovės pateiktus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus atsakovė turėjo nepaisant to, kuriuo banku ji save laikė – pranešančiuoju ar vykdančiuoju.

35.1.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 ir 6.940 straipsnių nuostatas. Atsakovė turėjo pareigą administruoti (ar bent persiųsti ieškovės dokumentus bankui emitentui) ieškovės naudai išduotą akredityvą, nes pati sukūrė ieškovei tokius teisėtus lūkesčius ir niekada aiškiai nenurodė, jog gali bet kada nutraukti akredityvo administravimo procedūrą, net jeigu bus pateikti akredityvo sąlygas atitinkantys dokumentai:

(i) pradėjusi bendradarbiauti su atsakove, ieškovė nebuvo supažindinta su jokiomis taisyklėmis, kurios jai leistų aiškiai suprasti, kokie yra pranešančiojo ar vykdančiojo banko įsipareigojimai ir kuriuo momentu atsakovė santykiuose su ieškove veiks tik kaip pranešantysis, o kuriuo – jau ir kaip vykdantysis bankas;

(ii) atsakovė iki pat akredityvo administravimo procedūros nutraukimo neatskleidė ieškovei aplinkybės, kad jis tik svarsto tapti vykdančiuoju banku ir, gavusi originalius dokumentus pagal akredityvą, atliks nuodugnų sandorio šalių patikrinimą, po kurio akredityvas galės būti neadministruojamas;

(iii) kadangi profesionalė šiuo atveju yra būtent atsakovė, kuri teikia finansines, taip pat ir akredityvo aptarnavimo, paslaugas, todėl būtent ji turėjo klientei aiškiai atskleisti savo įsipareigojimus, o ne tai turėjo suprasti pati klientė. Bankas, kaip finansinių operacijų profesionalas, neturėtų išvengti atsakomybės klientui, prieš jį naudodamas savo įsipareigojimus apibūdinančias kategorijas, apie kurias kliento tinkamai neinformavo.

35.1.4. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad šalys jokių akredityvo teisinių santykių nesukūrė, remdamasis ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, turėjo vertinti, ar atsakovė sąžiningai nutraukė ikisutartinius šalių teisinius santykius ir ar tai neturėtų sukelti atsakovės atsakomybės ieškovei pagal CK 6.163 straipsnį. Analizuodamas atsakovės veiksmų teisėtumą tik iš vykdančiojo banko pozicijų ir padaręs išvadą, kad šalys dėl akredityvo administravimo susitarimo nesudarė, tačiau toliau neanalizuodamas atsakovės veiksmų neteisėtumo ikisutartinių santykių kontekste, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.246 ir 6.163 straipsnių nuostatas, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas.

35.2. Atsakovė nepagrįstai nutraukė akredityvo administravimo procedūrą ir nepersiuntė bankui emitentui ieškovės dokumentų:

35.2.1. CK 6.935 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia daryti išvadą, kad bankas, kai tarp šalių susiklosto akredityvo teisiniai santykiai ir bankas veikia kaip vykdantysis bankas, turi pareigą administruoti akredityvą, jeigu pateikiami akredityvo sąlygas atitinkantys dokumentai. Bankui šios pareigos nevykdant, yra pagrindas spręsti banko atsakomybės klausimą pagal CK 6.940 straipsnio 2 dalį.

35.2.2. Nei nacionalinis reguliavimas, nei UCP 600 reguliavimas nenustato jokių kitų pagrindų grąžinti pagal akredityvą pateiktus dokumentus (juolab jau suderintus) ir tokiu būdu atsisakyti administruoti akredityvą, išskyrus dokumentų neatitiktį akredityvo sąlygoms. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei pateikti dokumentai apmokėjimui pagal akredityvą gauti būtų neatitikę akredityvo sąlygų.

35.2.3. Atsakovė nepaneigė savo veiksmų neteisėtumo, t. y. neįrodė, kad pagrįstai atsisakė administruoti akredityvą, gavusi akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti perduoti dokumentus emitentui ir atlikti tolesnius akredityvo administravimo veiksmus JAV Iranui taikomų ekonominių sankcijų pagrindu ar dėl to, kad ieškovės ir pirkėjos sandoris bei atsiskaitymas būtų pagrįstai kėlęs įtarimų, jog yra susijęs su didesne pinigų plovimo ar terorizmo rizika:

(i) nei ES, nei Lietuvos nacionalinis reguliavimas nenustato, jog jau pradėtas akredityvo administravimas gali būti nutrauktas trečiosios valstybės (šiuo atveju JAV) taikomų ekonominių sankcijų pagrindu;

(ii) „Iranian Mines & Mining Industries Development & Renovation“ ir „Ascotec Holding GMBH“ akredityvo išleidimo ir atsakovės atsisakymo jį administruoti metu nebuvo įtraukti į jokį OFAC SDN Ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų sąrašą, todėl su jais netgi pagal JAV įstatymus buvo galima palaikyti komercinius santykius;

(iii) „Citibank N. A.“, nagrinėjamu atveju veikęs kaip mokantysis bankas, kurio buveinė yra JAV ir kuriam JAV įstatymai bei sankcijų atnaujinimas gali turėti tiesioginį poveikį, ne tik nesustabdė akredityvo administravimo, bet netgi po to, kai atsakovė grąžino ieškovei dokumentus, dalyvavo akredityvo sąlygų keitimo procese ir vėliau pervedė pinigus;

(iv) akredityvą, nenustatęs jokių pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos, administravo AB Šiaulių bankas;

(v) Kuveitas nėra didesnės pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos valstybė. Tai patvirtina Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (angl. The Financial Action Task Force arba sutrumpintai FATF), t. y. tarpvyriausybinės organizacijos, formuojančios tarptautinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartus, viešai skelbiama informacija.

25.2.4. Net ir laikant, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti administruoti ieškovės naudai išduotą akredityvą materialiąja prasme dėl priežasčių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimų laikymusi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šios teisės tinkamai neįgyvendino procesine prasme, ji šia aplinkybe negali įrodinėti atsisakymo administruoti akredityvą pagrįstumo:

(i) atsakovė aplinkybes, dėl kurių vėliau atsisakė administruoti akredityvą, turėjo nustatyti prieš pradėdama akredityvo teisinius santykius su ieškove, o ne jau vykdydama iš jų kylančius įsipareigojimus. Nors atsakovė į atsiskaitymo pagal akredityvą procesą oficialiai buvo įtraukta 2018 m. 2018 m. rugpjūčio 14 d., kai gavo derinti akredityvo projektą, kuriame jau buvo visa informacija apie sandorio šalis, tačiau galimų naudos gavėjų nustatymą atliko tik 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai atsiskaitymo pagal akredityvą procesas jau ėjo link pabaigos;

(ii) atsakovė, vadovaudamasi PPTFPĮ 16 straipsnio 1 dalimi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nepateikė pranešimo apie galimą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą;

(iii) pagal PPTFPĮ 18 straipsnį atsakovė, vadovaudamasi savo vidinėmis taisyklėmis, atsisakyti vykdyti finansines operacijas dėl akredityvo administravimo galėjo tik po to, kai paprašo savo kliento papildomų dokumentų ir duomenų, o to šiuo atveju nebuvo padaryta.

36. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

36.1. Ieškovės kasacinio skundo argumentas, kad atsakovė buvo įsipareigojusi tapti vykdančiuoju banku akredityvo administravimo santykiuose, iškraipo UCP 600 taisyklių nustatytą reguliavimą ir neatitinka atsiskaitymų akredityvais teisinių santykių esmės bei tarptautinės praktikos. Pagal akredityvų instituto esmę ir paskirtį, atsiskaitant akredityvais, privalo būti trys šalys – pirkėjas (kurio prašymu atidaromas akredityvas), pardavėjas (naudos gavėjas pagal akredityvą) ir bankas emitentas (kuris yra įsipareigojęs apmokėti naudos gavėjui (pardavėjui) už pirkėjo prievolę atsiskaityti pardavėjui) (UCP 600 taisyklių 2 straipsnis, CK 6.935 straipsnio 1 dalis).

36.2. Nors atsiskaitant akredityvais gali dalyvauti ir tretieji asmenys, tarpininkai (tvirtinantysis bankas, pranešantysis bankas, vykdantysis bankas ir t. t.), tačiau jie turi būti aiškiai išreiškę savo valią dalyvauti šiuose santykiuose ir savo dalyvavimo apimtį. Tik su šių tarpininkų sutikimu jiems kyla konkrečios pareigos. UCP 600 taisyklės aiškiai nustato: tvirtinančiojo banko teisė tvirtinti ar ne akredityvą ar apsispręsti veikti tik kaip pranešančiajam bankui (nors akredityve ir nurodyta priešingai) nustatyta UCP 600 taisyklių 8 straipsnio d papunktyje; pranešančiojo banko atitinkamos teisės nustatytos UCP 600 taisyklių 9 straipsnyje; vykdančiojo banko atveju – UCP 600 taisyklių 12 straipsnyje. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas CK 6.935 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

36.3. Akredityvo administravimo procesas susideda iš savarankiškų etapų. Pirmas etapas buvo akredityvo išleidimas, kuriame susiklosto pirkėjo, pardavėjo ir banko emitento santykiai; jame atsakovė nedalyvavo. Kitas etapas – akredityvo dokumentų tikrinimas; jame išryškėja atsakovės interesas, nes už šią paslaugą yra gaunamas reikšmingas atlygis. Akredityvo dokumentų tikrinimas yra savarankiška paslauga, ji gali būti teikiama ir nebuvus prieš tai pranešančiuoju banku. Tai įrodo ir ginčo atvejis, kai akredityvo dokumentai buvo patikrinti Šiaulių banko, kuris prieš tai nedalyvavo atliekant akredityvo administravimo veiksmus. Atsakovė norėjo teikti tokias paslaugas ieškovei, tačiau dėl paaiškėjusios atitikties rizikos to negalėjo daryti.

36.4. Remiantis UCP 600 taisyklėmis, tam, kad bankas taptų vykdančiuoju (pranešančiuoju, tvirtinančiu ir t. t.), reikia tik paties banko aiškiai išreikšto sutikimo, apie kurį turi būti pranešama naudos gavėjui (UCP 600 taisyklių 12 a straipsnis). Nors tokiam banko sutikimui išreikšti nėra sudaroma sutartis, tačiau tokiu atveju banko valia turi būti išreiškiama ne nutylėjimu, ne konkliudentiniais veiksmais, ne atliepiant naudos gavėjo lūkesčius, ne kokiais kitais būdais, o aiškiai ir nedviprasmiškai tai įvardijant ir informuojant naudos gavėją. Tuo tikslu UCP 600 taisyklių 12 a straipsnyje ir vartojami žodžiai expressly agreed, reiškiantys „aiškiai sutinka“. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo ir nėra jokio atsakovės sutikimo nei negocijuoti, nei apmokėti akredityvą pagal teikiamus akredityvo dokumentus. Toks sutikimas galėjo būti išreikštas telefonu (įrašant pokalbį), elektroniniu paštu ar rašytiniu pranešimu, svarbiausia – kad sutikimas būtų aiškiai išreikštas ir pateiktas.

36.5. Pateikus akredityvo dokumentus atsakovei, buvo įvertinta, kad atsakovė negali dalyvauti akredityvo administravimo santykiuose dėl atitikties rizikos įvertinimo, ir akredityvo dokumentai buvo grąžinti ieškovei. Nė viename etape nebuvo išreikšta jokio patvirtinimo ar sutikimo, įsipareigojimo, kad atsakovė sutinka tapti vykdančiuoju banku negocijuojant akredityvo dokumentus, kaip buvo pasiūlyta pačiame akredityvo tekste.

36.6. Akredityvo 41 A eilutėje buvo nurodyta, jog atsakovei buvo siūloma būti ne tiesiog vykdančiuoju banku, o tapti vykdančiuoju banku negocijuojant akredityvo dokumentus, t. y. juos nupirkti, taip prisiimant dalį rizikos dėl galimų tolimesnių santykių su Kuveito banku emitentu, o ne tiesiog būti vykdančiuoju banku.

36.7. UCP 600 taisyklės nustato, kad nepaisant to, kas yra nurodyta pačiame akredityve, vykdančiuoju banku tampama: i) tik aiškiai išreiškus tokį sutikimą; ir ii) pranešus apie tai naudos gavėjui. Abi šios sąlygos privalomos ir turi būti. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sutiko būti vykdančiuoju banku ir priėmė akredityvo dokumentus administruoti, taip pat įrodymų, kad apie atsakovės sutikimą buvo pranešta ieškovei.

36.8. UCP 600 taisyklių 6 a straipsnis ir 7 straipsnis vienareikšmiškai nustato, kad galima akredityvo dokumentus teikti tiesiogiai bankui emitentui be tarpininkų ar netgi jei tarpininkai atsisako tokiais būti. Todėl šiuo konkrečiu atveju pagal UCP 600 taisykles nebuvo jokių ribojimų pateikti akredityvo dokumentus be jokių tarpininkų tiesiogiai Kuveito bankui emitentui. Todėl vykdantysis bankas iš viso nebuvo būtinas akredityvui administruoti ir buvo pasitelktas ieškovės komfortui užtikrinti.

36.9. Atsakovė veikė tik kaip pranešantysis bankas ir apie tai aiškiai informavo ieškovę. Pranešantysis bankas įsipareigojimus prisiima tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su naudos gavėjo (ieškovės) informavimu apie jo naudai išleistą akredityvą ir tokio akredityvo sąlygas (UCP 600 taisyklių 2 straipsnis, 9 a ir b straipsnis). Daugiau jokių pareigų pranešantysis bankas neturi. Iš to darytina išvada, kad pranešantysis bankas yra neutralus tarptautinių atsiskaitymų akredityvais dalyvis, turintis teisinių santykių tik su banku emitentu, o ne su naudos gavėju ar kitais asmenimis. Ieškovės teiginiai, kad net jei atsakovė veikė tik kaip pranešantysis bankas, ji vis tiek privalėjo persiųsti akredityvo dokumentus Kuveito bankui emitentui, yra niekuo nepagrįsti. Nėra jokio teisės akto ir tokios praktikos, kad pranešantysis bankas prisiimtų tokią atsakomybę.

36.10. Atsakovei, kai ji veikė kaip pranešantysis bankas, buvo pasiūlyta tapti vykdančiuoju banku, tačiau ne bet kokiomis sąlygomis, o konkrečiu mokėjimo būdu – negocijavimu, t. y. šiuo atveju atsakovei buvo pasiūlyta nustatyti vekselių ir apmokėjimui pagal akredityvą pateikiamų dokumentų vertę ir šia verte išpirkti vekselius ir dokumentus iš ieškovės (naudos gavėjos pagal akredityvą). Tačiau atsakovės tai nedomino ir ji nesutiko tapti vykdančiuoju banku negocijuojant akredityvą, o liko veikti tik kaip pranešantysis bankas. Tai įrodo ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas apie gautą akredityvą, kuris byloje yra vienintelis dokumentas, kuriame yra išreikšta atsakovės valia ir kurio pagrindu galima nustatyti atsakovės įsipareigojimų apimtį.

36.11. Kadangi ieškovė yra stambi verslininkė, ne pirmą kartą ir ne pirmus metus dalyvaujanti tarptautinėje prekyboje, taip pat ne pirmą kartą naudojosi akredityvu, todėl UCP 600 taisyklės taikomos ne tik bankams, bet ir jai. Ieškovė naudojosi ne vieno banko paslaugomis, samdėsi profesionalus konsultantus, todėl puikiai suprato, kokius sandorius sudaro, kokiomis sąlygomis ir kokios taisyklės bei normos yra taikomos, juolab kad pačiame akredityve irgi yra nurodyta, kad jam taikomos UCP 600 taisyklės.

36.12. Ieškovė nepagrįstai suabsoliutina tipinės formos lydraščio pateikti akredityvo dokumentus išsiuntimą klientams. Tipinė lydraščio forma siunčiama visiems klientams, kuriems yra parnešami akredityvai, kviečiant juos ir tolimesniems santykiams pasirinkti atsakovę. Atsakovės įsitikinimu, kvietimas naudotis atsakovės paslaugomis nereiškia nei ofertos, nei atsakovės įsipareigojimo, be to, visais atvejais turi būti laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų – šiuo atveju aktualus buvo PPTFPĮ. Tipinis lydraštis parengtas tam, kad klientams lengviau būtų suprasti, kokių dokumentų reikės bankui, ir kad nereikėtų vėliau gaišti laiko teikiant papildomus dokumentus, šalinant kitus trūkumus, t. y. šis šablonas yra parengiamas dėl proceso efektyvumo ir klientų patogumui.

36.13. Dalykiniuose santykiuose su klientais atsakovė turi vadovautis ne tik konkrečių paslaugų teikimo sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir PPTFPĮ reikalavimais (PPTFPĮ 9 straipsnio 16, 17, 18 dalys, 29 straipsnis). PPTFPĮ 18 straipsnis įtvirtina finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, vadovaujantis jų vidaus politika ir kontrolės procedūromis, teisę ne tik atsisakyti įvykdyti pinigines operacijas ar sandorį, bet ir nutraukti tokį sandorį ir (arba) dalykinius santykius su klientu.

36.14. Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios sąlygos (4.3.1, 4.1.4, 4.1.5 punktai) suteikia teisę atsakovei pagal individualias aplinkybes reaguoti ir vienašališkai nuspręsti dėl santykių su klientu pasibaigimo, kai kliento keliama rizika atsakovei vertinama kaip per didelė ir todėl jai nepriimtina. Būtent tai ginčo situacijoje atsakovė ir atliko – nustačiusi, kad pirkėjo rizika jai yra nepriimtina, nusprendė atsisakyti teikti paslaugas, susijusias su akredityvu.

36.15. „Swedbank“ grupės įmonės, taip pat ir atsakovė, netoleruoja jokios su tarptautinėmis sankcijomis, taip pat su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimu susijusios rizikos. Kiekviena finansų įstaiga ir kitos organizacijos pasirenka savo požiūrį į galimas rizikas ir jų lygio toleranciją. „Swedbank“ grupės požiūris yra griežtas ir atsargus, tačiau tai yra atsakovės strateginės veiklos krypties pasirinkimas ir teisė pasirinkti tokį verslo modelį. Atsakovė yra pasirinkusi minimalią su tarptautinėmis sankcijomis, taip pat su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimu susijusių rizikos toleranciją, vadovaujasi tiek ES, tiek JAV, JT taikomomis sankcijomis ir vengia su šiomis sankcijomis susijusių rizikų.

36.16. Pirkėjo sąsajos su Iranu, kuriam taikomos JAV sankcijos, atsakovės nebuvo nustatytos ankstesniame etape (iki originalių akredityvo dokumentų gavimo), nes jos buvo slepiamos. Pirkėjo nuosavybės struktūra buvo sudėtinga, o Irano vyriausybės nuosavybė buvo netiesioginė. Kai akredityvas buvo gautas (2018 m. rugpjūčio 20 d.), automatinės patikros metu (lyginant akredityve nurodytus duomenis su sankcionuotų asmenų sąrašais) rizikos veiksniai nebuvo nustatyti, nes formaliai pirkėjas nebuvo įtrauktas į OFAC SDN sąrašą, tik jo akcininkas ir akcininko akcininkas. Ir tik kai buvo atlikta visapusiška bei nuodugni (paremta ne tik automatizuotomis patikromis, bet ir tiesioginiu darbuotojo dalyvavimu) akredityvo dokumentų, sandorio ir jo šalių patikra, buvo nustatytos visos aplinkybės bei rizikos.

36.17. Atitinkamų sandorių, šalių ir dokumentų patikra atliekama tik tada, kai atsakovė gauna originalius dokumentus pagal akredityvą, nes tai yra brangus procesas, reikalaujantis tiesioginio banko darbuotojų įsitraukimo. Atsakovė neatliko šios patikros prieš pranešdama apie akredityvą atsakovei, kadangi:

(i) kol originalūs akredityvo dokumentai nėra pateikti atsakovei, gali būti, kad sandoris taip ir neįvyks (pvz., akredityvas yra atidarytas, bet prekės nėra išsiunčiamos, todėl akredityvo dokumentai nebus pateikiami ir atitinkamai akredityvas nebus apmokamas ir kt.);

(ii) akredityvo pranešimas ieškovei reiškia tik faktą, kad atsakovė gavo akredityvą, patikrino jo autentiškumą, tačiau atsakovė, būdama tik pranešantysis bankas, neprisiima jokių įsipareigojimų ar atsakomybės ieškovei (tai buvo aiškiai nurodyta atsakovės 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešime), ir toks atsakovės atliktas akredityvo pranešimas neužkerta kelio toliau ieškovei naudotis kito banko paslaugomis, siekiant pateikti akredityvo dokumentus apmokėti. Paprastai tokiais atvejais klientai derasi su keliais bankais ir naudojasi to banko paslaugomis, kuriame susitaria dėl palankesnio mokesčio už paslaugas;

(iii) net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų persiuntusi akredityvo dokumentus Kuveito bankui emitentui, akredityvo apmokėjimo metu atsakovė, vadovaudamasi PPTFPĮ nuostatomis, būtų blokavusi arba atsisakiusi įskaityti į ieškovės banko sąskaitą lėšas, skirtas akredityvui apmokėti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl akredityvo sampratos

37. Bendrąja prasme dokumentinis akredityvas (angl. letter of credit) – tai tarptautinėje prekyboje tarp importuotojų ir eksportuotojų naudojamas atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdas, kai pareiškėjo (pirkėjo) bankas įsipareigoja atlikti mokėjimą lėšų gavėjui (pardavėjui) akredityve nurodytu būdu, šiam pateikus akredityvo sąlygas ir reikalavimus atitinkančius dokumentus. Šia prasme akredityvas – tai banko sąlyginis įsipareigojimas atlikti mokėjimą lėšų gavėjui, kurio atsiradimo pagrindinė sąlyga – akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų pateikimas. Akredityvo, kaip atsiskaitymo būdo, naudojimas tarptautinėje prekyboje mažina prekybos riziką, užtikrina atsiskaitymų saugumą ir sudaro galimybę įmonėms finansuoti savo veiklą.

38. Lietuvoje atsiskaitymą akredityvais reglamentuoja CK XLVII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. CK 6.935 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaręs akredityvą ir veikiantis mokėtojo prašymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), įsipareigoja sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir apmokėti įsakomąjį vekselį, išrašytą lėšų gavėjo, arba įgalioja kitą banką (vykdantįjį banką) sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir suėjus mokėjimo terminui apmokėti įsakomąjį vekselį, arba įgalioja kitą banką pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymus akredityvais reglamentuoja įstatymai ir banko veiklos taisyklės.

39. Pagrindinis tarptautinių atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais reguliavimo šaltinis – Tarptautinės prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce) parengtos taisyklės – Bendrieji dokumentinių akredityvų papročiai ir praktika (angl. Uniform Customs and Practice for Documentary Credits). Vėliausia šių taisyklių versija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 1 d., – UCP 600 taisyklės. Nors UCP 600 taisyklės nėra tarptautinė sutartis, tačiau jose įtvirtinta susisteminta tarptautinėje prekyboje ir bankų veikloje susiklosčiusi įprastinė tarptautinio dokumentinio akredityvo praktika ir tarptautiniai papročiai. Remiantis UCP 600 taisyklių 1 straipsniu, šios taisyklės taikomos, kai akredityvo tekste aiškiai nurodytas jų taikymas. Jos yra privalomos visoms šalims, nebent pačiame akredityve būtų aiškiai nustatyti pakeitimai ar išimtys.

40. UCP 600 taisyklių 2 straipsnyje įtvirtintas dokumentinio akredityvo sąvokos apibrėžimas, kuriuo remiantis dokumentinis akredityvas – tai bet koks susitarimas, nepriklausomai nuo jo pavadinimo ar apibūdinimo, kuris yra neatšaukiamas ir tokiu būdu sudarantis apibrėžtą banko emitento įsipareigojimą įvykdyti apmokėjimą, kai įvykdomos akredityvo sąlygos (UCP 600 taisyklių 2 straipsnis). Kaip matyti, šios taisyklės taikomos tik neatšaukiamiems akredityvams. Remiantis UCP 600 taisyklių 10 a straipsniu, tai reiškia, kad akredityvas negali būti pakeistas ar panaikintas be banko emitento, tvirtinančiojo banko ir lėšų gavėjo susitarimo, išskyrus 38 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tų pačių taisyklių 7 b straipsnyje nustatyta, kad bankas emitentas yra neatšaukiamai įsipareigojęs sumokėti lėšas nuo to laiko, kai jis atidaro akredityvą. Taigi neatšaukiamu akredityvu pardavėjui, kuris yra lėšų gavėjas, garantuojama, jog už jo prekes bus sumokėta bet kuriuo atveju, jei jis tinkamai įvykdys akredityvo sąlygą dėl dokumentų pateikimo.

41. Šalys pagrindinėje, t. y. paprastai pirkimo–pardavimo, sutartyje gali susitarti dėl apmokėjimo akredityvu. Atsiskaitymų akredityvais procedūra, visų pirma, prasideda akredityvo išleidimu. Dokumentinis akredityvas yra atskira sutartis tarp pareiškėjo (pirkėjo) ir banko emitento (pirkėjo banko), kurios pagrindu pirkėjo bankas įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą, jeigu pardavėjas pristatys reikalingus dokumentus, įrodančius prekių išsiuntimą, bei kitus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Akredityvui būdingas autonomijos principas, kuriuo remiantis akredityvas savo prigimtimi yra atskiras sandoris, nepriklausantis nuo pagrindinės pirkimo–pardavimo ar kitokios sutarties, kurios pagrindu jis buvo išleistas (UCP 600 taisyklių 4 a straipsnis). Šis principas reiškia, kad akredityvo pagrindu atsiradusi banko prievolė egzistuoja savarankiškai (autonomiškai) nuo pagrindinės prievolės. Banko prievolė mokėti lėšų gavėjui priklauso tik nuo to, ar lėšų gavėjas, nepažeisdamas akredityve nustatytų terminų, pateiks akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus.

42. Atsiskaitymų dokumentiniais akredityvais dalyviai, taip pat akredityvo administravimo procese dalyvaujančių bankų grandinė gali skirtis, priklausomai nuo akredityvo rūšies ir teisinių santykių ypatybių. Atsiskaitant akredityvu visada dalyvauja: pareiškėjas (šalis, kurios prašymu išleidžiamas akredityvas; dažniausiai tai būna pirkėjas pagal pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį); lėšų gavėjas (šalis, kurios naudai išleidžiamas akredityvas; dažniausiai tai būna pardavėjas pagal pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį); bankas emitentas (bankas, kuris pareiškėjo prašymu ar savo paties vardu išleidžia akredityvą ir įsipareigoja sumokėti lėšų gavėjui, pateikus akredityvo sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus); pranešantysis bankas (bankas, kuris banko emitento prašymu praneša lėšų gavėjui apie jo naudai išleistą ar pakeistą akredityvą). Be to, į atsiskaitymo akredityvu teisinius santykius gali būti įtraukti ir kiti bankai, taip pat ir vykdantysis bankas. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas pagal lėšų gavėjo bankui pareikštą ieškinį dėl jo, kaip vykdančiojo banko, pareigų pažeidimo, lėmusio nuostolių lėšų gavėjui atsiradimą. Sprendžiant dėl vykdančiojo banko civilinės atsakomybės, tikslinga įvertinti vykdančiojo banko pareigas atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose, kai taikomos UCP 600 taisyklės, ir jų atsiradimo teisinį pagrindą, nes nuo to priklauso civilinės atsakomybės rūšis ir veiksmų teisėtumo įvertinimas.

Dėl vykdančiojo banko pareigų ir jų atsiradimo teisinio pagrindo

43. Vykdantysis bankas – tai bankas, turintis banko emitento jam suteiktą įgaliojimą, priklausomai nuo apmokėjimo rūšies, sumokėti pinigus lėšų gavėjui iš karto ar suėjus atidėjimo terminui; akceptuoti ir suėjus mokėjimo terminui apmokėti įsakomąjį vekselį; pirkti dokumentus (negocijuoti) (CK 6.935 straipsnio 1 dalis). UCP 600 taisyklėse vykdančiojo banko statusą atitinka vartojama paskirtojo banko (angl. nominated bank) sąvoka, kuria remiantis tai yra bankas, kuriame apmokamas akredityvas, arba bet koks bankas, jei akredityvas gali būti apmokėtas bet kokiame banke (UCP 600 taisyklių 2 straipsnis). UCP 600 taisyklės, įtraukdamos vykdantįjį banką į atsiskaitymo akredityvais teisinius santykius, suteikia papildomą būdą lėšų gavėjui, pateikus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus, gauti mokėjimą iš savo buvimo vietos banko, kuris paskirtas nuspręsti dėl akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų priėmimo ir atlikti mokėjimą banko emitento vardu (UCP 600 taisyklių 2 straipsnis, 12 b straipsnis, 7 c straipsnis). Akredityvas, kurį pavesta įvykdyti vykdančiajam bankui, gali būti įvykdytas ir banko emitento (UCP 600 taisyklių 6 a straipsnis).

44. Iš UCP 600 taisyklėse pateikto vykdančiojo banko sąvokos apibrėžimo ir šių taisyklių 6 straipsnyje įtvirtintų akredityvo turiniui keliamų reikalavimų matyti, kad akredityve privaloma aiškiai nurodyti banką, kuriam suteikiami vykdančiojo banko įgaliojimai. Juo gali būti tiek konkretus bankas, kuriam bankas emitentas suteikia įgaliojimus įvykdyti akredityvą, tiek gali būti nurodyta, jog tai padaryti įgaliojimai suteikiami bet kuriam bankui. Remiantis SWIFT standartu, skirtu 7 kategorijos žinutėms dėl akredityvų siųsti (https://www.swift.com/swift-resource/235131/download?language=en), kuriame pateikiamos skaičių pagal SWIFT pranešimo laukelių numeraciją reikšmės, matyti, kad akredityvo 41A laukelyje, kurį užpildyti yra privaloma, turi būti nurodytas bankas, įgaliotas įvykdyti akredityvą (dokumentų pateikimo vieta), taip pat mokėjimo būdas. Taigi šiame akredityvo laukelyje, remiantis minėtu SWIFT standartu, turi būti nurodytas vykdantysis bankas. Remiantis UCP 600 taisyklių 6 d (ii) straipsniu, banko, kuriam suteikti įgaliojimai įvykdyti akredityvą, buvimo vieta yra ir dokumentų pateikimo vieta. Jei įgaliojimai įvykdyti akredityvą suteikti bet kuriam bankui, dokumentų pateikimo vieta yra to banko buvimo vieta.

45. Kai atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose dalyvauja vykdantysis bankas, dalyvių tarpusavio santykiai gali būti suskirstyti į penkias pakopas. Pirma, bankas emitentas pareiškėjo prašymu išleidžia akredityvą. Antra, vykdančiajam bankui perduodami banko emitento įgaliojimai sumokėti lėšas lėšų gavėjui. Trečia, lėšų gavėjas pateikia akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus vykdančiajam bankui. Ketvirta, jei pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas, vykdantysis bankas atlieka mokėjimą arba įvykdo kitą operaciją pagal akredityvo sąlygas (įvykdo akredityvą) ir persiunčia dokumentus bankui emitentui. Penkta, bankas emitentas arba tvirtinantysis bankas (jei toks yra) atlygina vykdančiajam bankui jo turėtas išlaidas.

46. Vykdančiojo banko pareigos reglamentuojamos UCP 600 taisyklių 12 straipsnyje. Vykdančiojo banko paskirtis – patikrinti, ar lėšų gavėjui pateikiant dokumentus vykdančiajam bankui buvo laikytasi akredityve nustatytų terminų ir sąlygų, ir, esant pateiktų dokumentų atitikčiai akredityvo sąlygoms, sumokėti lėšų gavėjui akredityve nustatytą sumą arba atlikti kitas operacijas, kurias jis buvo įgaliotas atlikti. Taigi vykdančiojo banko pareigos, kai susitariama dėl UCP 600 taisyklių taikymo, gali būti suskirstytos į dvi grupes – į pareigas, susijusias su akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų priėmimu ir persiuntimu bankui emitentui, ir pareigas, susijusias su akredityvo įvykdymu (mokėjimo lėšų gavėjui atlikimu arba kitos akredityve nurodytos operacijos įvykdymu).

47. Bankas emitentas, paskirdamas vykdantįjį banką, visų pirma, įgalioja jį, esant pateiktiems akredityvo sąlygas atitinkantiems dokumentams, įvykdyti akredityvą jame nurodytu būdu, t. y. sumokėti pinigus lėšų gavėjui, akceptuoti ir apmokėti įsakomąjį vekselį, išrašytą lėšų gavėjo, arba pirkti dokumentus (negocijuoti). Laikantis UCP 600 taisyklių 12 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, vykdančiojo banko pareiga dėl akredityvo įvykdymo atsiranda tik tada, kai dėl to yra aiškiai išreikštas vykdančiojo banko sutikimas, apie tai pranešant lėšų gavėjui. Remiantis UCP 600 taisyklių 12 a straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdantysis bankas kartu yra ir tvirtinantysis bankas, įgaliojimas įvykdyti akredityvą jame nurodytu būdu negali lemti vykdančiojo banko pareigos dėl jo įvykdymo atsiradimo, nebent vykdantysis bankas aiškiai su tuo sutinka ir apie tai praneša lėšų gavėjui. UCP 600 taisyklių 12 c straipsnyje nustatyta, jog vykdančiojo banko, kuris nėra tvirtinantysis bankas, atliekami veiksmai – dokumentų gavimas, patikrinimas ir persiuntimas – nedaro vykdančiojo banko atsakingo už akredityvo įvykdymą. UCP 600 taisyklių 12 straipsnyje įtvirtintos taisyklės lemia, jog tuo atveju, kai bankas emitentas paskiria vykdantįjį banką, suteikdamas jam įgaliojimus sumokėti pinigus lėšų gavėjui, akceptuoti ir apmokėti įsakomąjį vekselį arba pirkti dokumentus (negocijuoti), vien tokių įgaliojimų suteikimas nelemia vykdančiojo banko pareigos įvykdyti akredityvą nurodytu būdu atsiradimo, jei dėl tokių veiksmų atlikimo nėra aiškiai išreikšto paties vykdančiojo banko sutikimo. Tokiu atveju galioja taisyklė, jog vykdančiajam bankui neturi būti užkraunama įsipareigojimų, kurių jis neprisiėmė, įvykdymo našta. Tačiau UCP 600 taisyklių 12 a straipsnyje įtvirtinta taisyklė dėl aiškiai išreikšto vykdančiojo banko sutikimo ir pranešimo apie jį lėšų gavėjui netaikoma banko emitento vykdančiajam bankui suteiktiems įgaliojimams dėl akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų priėmimo.

48. Minėta, kad, be akredityvo įvykdymo, vykdančiuoju paskirtam bankui atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose, kuriuos reglamentuoja standartinės UCP 600 įtvirtintos taisyklės, suteikiami įgaliojimai, veikiant jį paskyrusio banko emitento vardu, nuspręsti, ar pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas. Laikantis UCP 600 taisyklių, vykdantysis bankas, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, turi daugiausiai per 5 banko darbo dienas nuo dokumentų pateikimo dienos nustatyti, ar pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas (UCP 600 taisyklių 14 b straipsnis). Dokumentai privalo būti pateikti ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo išsiuntimo dienos, bet ne vėliau kaip iki akredityvo galiojimo termino pabaigos (UCP 600 taisyklių 14 c straipsnis). Nustatęs, kad pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas, ir įvykdęs akredityvą, vykdantysis bankas privalo persiųsti dokumentus bankui emitentui arba tvirtinančiajam bankui (UCP 600 taisyklių 15 c straipsnis).

49. UCP 600 taisyklių 7 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia teisę lėšų gavėjui pateikti dokumentus bankui emitentui arba vykdančiajam bankui. UCP 600 taisyklių 7 a straipsnyje nustatyta, kad bankas emitentas privalo įvykdyti akredityvą, nepriklausomai nuo to, ar dokumentai yra pateikti vykdančiajam bankui ar bankui emitentui, jei jie atitinka akredityvo sąlygas. Terminas „pateikimas“ UCP 600 taisyklių 2 straipsnyje yra apibrėžiamas kaip dokumentų pateikimas bankui emitentui arba vykdančiajam bankui. Iš to išplaukia, kad akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų pateikimas vykdančiajam bankui sukelia tokias pačias teisines pasekmes bankui emitentui, kokios atsirastų, jei dokumentai būtų pateikti jam tiesiogiai. Kitaip tariant, akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų pateikimas vykdančiajam bankui ir jų priėmimas lemia pareigos bankui emitentui apmokėti akredityvą lėšų gavėjui atsiradimą, nepriklausomai nuo to, ar vykdantysis bankas, veikdamas pagal jam suteiktų įgaliojimų ribas, sutinka sumokėti lėšas gavėjui ar atlikti kitas su akredityvo įvykdymu susijusias operacijas, kurias jam buvo pavesta atlikti.

50. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl vykdančiajam bankui suteiktų įgaliojimų priimti lėšų gavėjo pateiktus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus atsiradimo teisinio pagrindo UCP 600 taisyklių taikymo kontekste, padaro išvadą, kad tarp banko emitento ir vykdančiojo banko tokiu atveju atsirandantys teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu vykdančiojo banko, kaip banko emitento atstovo, veiksmai, priimant akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus, sukelia teisines pasekmes bankui emitentui, kaip atstovaujamajam, dėl akredityvo įvykdymo, t. y. lėšų gavėjo vykdančiajam bankui pateiktų akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų priėmimas lemia banko emitento pareigos įvykdyti akredityvą, sumokant pinigus lėšų gavėjui arba akceptuojant ir apmokant lėšų gavėjo išrašytą įsakomąjį vekselį, atsiradimą. Vykdantysis bankas yra banko emitento atstovas jam suteiktų įgaliojimų apimtimi, kadangi taip veikdamas vykdantysis bankas gali pakeisti banko emitento, kaip atstovaujamojo, teisinę padėtį (darytį įtaką jo teisėms ir pareigoms) lėšų gavėjo atžvilgiu, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats. Įgaliojimų suteikimas atstovui atlikti teisinius veiksmus, kurių padariniai paveikia atstovaujamojo teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, sudaro atstovavimo teisinių santykių esmę.

51. Vykdančiojo banko įgaliojimų apimtis ir turinys gali būti nustatyti iš akredityvo sąlygų, taip pat iš bet kokių banko emitento instrukcijų, kurios atskirai įteikiamos vykdančiajam bankui. Atsižvelgiant į standartines UCP 600 taisyklėse esančias sąlygas, bankas emitentas, įgaliodamas vykdantįjį banką atlikti lėšų gavėjo jam pateiktų akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų patikrą ir nuspręsti dėl jų priėmimo, suteikia įgaliojimus vykdančiajam bankui atlikti šiuos veiksmus: 1) per UCP 600 taisyklių 14 b straipsnyje nustatytą penkių banko darbo dienų terminą patikrinti jam pateiktus dokumentus, nustatant, ar jie atitinka akredityvo sąlygas (UCP 600 taisyklių 14 a, b ir 15 c straipsniai); 2) priimti dokumentus, jei jie buvo pateikti akredityvo galiojimo laikotarpiu ir atitiko akredityvo sąlygas, bei atlikti mokėjimą (UCP 600 taisyklių 7 a (iv) ir 12 b straipsniai); 3) atsisakyti priimti dokumentus, jei pateikti dokumentai neatitinka akredityvo sąlygų ar terminų, su sąlyga, kad juos pateikusiam asmeniui yra išsiunčiamas pranešimas per penkias banko darbo dienas, skaičiuojant nuo jų pateikimo dienos (UCP 600 taisyklių 16 a, c ir d straipsniai).

52. Pagal bendrąją taisyklę atstovavimo teisiniai santykiai atsiranda vykdančiajam bankui akceptavus jam banko emitento suteiktus įgaliojimus, kuriais jam pavedama banko emitento vardu atlikti teisinius veiksmus, susijusius su lėšų gavėju, kaip trečiuoju asmeniu. Kadangi UCP 600 taisyklės neįtvirtina specialių vykdančiuoju paskirto banko valios išreiškimo reikalavimų dėl jam suteiktų įgaliojimų priimti akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus akceptavimo, toks sutikimas preziumuojamas, jei bankas aiškiai neišreiškia jam suteikto vykdančiojo banko mandato atsisakymo. Vadovaujantis CK 2.147 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įgaliojimas pasibaigia įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo. Todėl, galiojant banko emitento vykdančiajam bankui suteiktiems įgaliojimams dėl akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų priėmimo, vykdančiojo banko atsisakymas atlikti jam pavestą pareigą priimti lėšų gavėjo jam pateiktus dokumentus galimas tik esant aiškiai išreikštam vykdančiojo banko jam suteikto mandato atsisakymui. Neatsisakęs mandato, vykdantysis bankas turi pareigą priimti ir patikrinti lėšų gavėjo pateiktus dokumentus dėl jų atitikties akredityvo sąlygoms, taip pat pranešti lėšų gavėjui, laikydamasis UCP 600 taisyklių 16 straipsnyje įtvirtintos dokumentų grąžinimo procedūros, jei pateikti dokumentai neatitinka akredityvo sąlygų. Todėl vykdančiojo banko dalyvavimas atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose nepasibaigia jam nesutikus įvykdyti akredityvo – tuo atveju, kai jis veikia pagal banko emitento paskyrimą, jis turi pareigą priimti lėšų gavėjo pateiktus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus ir juos persiųsti bankui emitentui.

Dėl vykdančiojo banko neteisėtų veiksmų kaip jo civilinės atsakomybės sąlygos

53. Pažymėtina, kad kiekvienas subjektas civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis yra saistomas bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos pažeidimas, esant kitoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, gali būti savarankiškas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai (tarp atstovo ir atstovaujamojo) ir išoriniai atstovavimo santykiai (tarp atstovo ir trečiųjų asmenų), su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Todėl, lėšų gavėjui (pardavėjui) atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose patyrus nuostolių dėl vykdančiojo banko kaltų veiksmų (veikimo, neveikimo), šiam netinkamai įgyvendinus savo mandato atsisakymą, būtent vykdantysis bankas yra asmeniškai atsakingas lėšų gavėjui dėl žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vykdantįjį banką su ieškove sieja banko sąskaitos sutarties pagrindu atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės rūšies, kadangi ginčo atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas atsakovės, kaip vykdančiojo banko, pareigų, atsisakius priimti lėšų gavėjo pateiktus dokumentus ir juos persiųsti bankui emitentui, neatlikimu atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose, o ne atsakovės neteisėtais veiksmais, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius jos sutartinę prievolę, atsiradusią banko sąskaitos sutarties pagrindu dėl pinigų į kliento sąskaitą įskaitymo.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

56. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTktNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-99-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-99-701/2017">e3K-3-99-701/2017</a>, 29 punktas).

57. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarusios dėl atsiskaitymo dokumentiniu akredityvu. Tuo tikslu 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkėjos prašymu bankas GULF BANK K. S. C., KUWAIT išleido neatšaukiamą 14 307 000 (+10/-10 PROC.) JAV dolerių sumos eksporto akredityvą, jam taikomos UCP 600 taisyklės. Nagrinėjamu atveju atsakovė AB „Swedbank“ atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose banko emitento buvo įgaliota veikti tiek kaip pranešantysis, tiek kaip vykdantysis bankas. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė, veikdama kaip pranešantysis bankas, tinkamai atliko savo pareigas – pranešė ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą ir patvirtino jo autentiškumą.

58. Ginčo atveju buvo sprendžiama dėl vykdančiuoju paskirto banko atsakomybės, ieškovei įrodinėjant, kad atsakovė, atsisakydama priimti akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus ir juos perduoti bankui emitentui, pažeidė vykdančiojo banko pareigas. Tarp šalių nėra ginčo, kad vykdantysis bankas nebuvo išreiškęs aiškaus sutikimo pirkti dokumentus (negocijuoti), dėl to jam, vadovaujantis UCP 600 taisyklių 12 a straipsniu, nekilo pareiga atlikti akredityve nurodytus veiksmus dėl negocijavimo. Tačiau tai savaime nepanaikino vykdančiojo banko pareigos, laikantis jam, kaip vykdančiajam bankui, banko emitento suteiktų įgaliojimų, spręsti dėl lėšų gavėjo jam pateiktų akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus priėmimo ir perdavimo bankui emitentui, nebent jis būtų aiškiai atsisakęs jam suteikto vykdančiojo banko mandato.

59. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad bankas, kaip finansų įstaiga, vadovaudamasis PPTFPĮ įtvirtintais reikalavimais ir savo vidaus politika, turėdamas pareigą vykdyti reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos įvertinimu, gali, o tam tikrais atvejais ir privalo atsisakyti jam, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato. Kai dėl vykdančiojo banko mandato atsisakymo lėšų gavėjas patiria nuostolių, dėl jo civilinės atsakomybės išoriniuose santykiuose su lėšų gavėju, kaip trečiuoju asmeniu, spręstina vykdančiajam bankui taikant atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, kurio pažeidimas gali nulemti vykdančiojo banko deliktinės atsakomybės atsiradimą. Tai reiškia, kad vykdantysis bankas, imdamasis veiksmų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai įvertinti, turi užtikrinti tokį savo, kaip profesionalios finansų paslaugas teikiančios įstaigos, elgesio standartą dėl atsiskaitymo akredityvais teisinių santykių dalyvių patikros atlikimo laiku, kad tuo atveju, jei patikros rezultatai lemtų jo pareigos atsisakyti vykdančiojo banko mandato atsiradimą, jis savo veiksmai nesukeltų nuostolių lėšų gavėjui atsiradimo. Esant aplinkybėms, lemiančioms vykdančiajam bankui suteikto mandato atsisakymą, vykdantysis bankas turėtų iš anksto apie tai informuoti banką emitentą ir lėšų gavėją, nurodydamas pastarajam, kad jis akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus gali siųsti tiesiogiai bankui emitentui arba inicijuoti akredityvo sąlygų pakeitimo procedūrą. Toks aiškinimas, be kita ko, grindžiamas ir rinkos dalyvių teisėtu lūkesčiu, kurį jiems suteikia akredityvas, kaip atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdas, kadangi pranešimas lėšų gavėjui apie jo naudai išleistą akredityvą sudaro pagrindą lėšų gavėjui, kaip pardavėjui, išsiųsti prekes pirkėjui, užsitikrinant, kad mokėjimas jam už prekes bus atliktas įvykdžius vienintelę sąlygą – pateikus bankui akredityvo sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus. Todėl vykdančiojo banko mandato atsisakymas ne laiku gali lemti ne tik papildomų išlaidų lėšų gavėjui atsiradimą, bet tam tikrais atvejais gali sukelti grėsmę lėšų gavėjo galimybei gauti akredityvo įvykdymą, jei būtų pažeistas akredityve nustatytas jo galiojimo termino ar UCP 600 taisyklių 14 c straipsnyje nustatytas dokumentų pateikimo terminas.

60. Byloje nustatyta, kad atsakovė išsamią sandorio ir jo šalių patikrą dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos įvertinimo atliko tik po to, kai ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. išsiuntė krovinį ir pateikė atsakovei originalius akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Atlikusi minėtą patikrą, atsakovė AB „Swedbank“ nustatė, kad vienas iš ieškovės prekių pirkėjos akcininkų, kuriam priklausė 49 proc. pirkėjos akcijų, yra „Ascotec Holding Gmbh“, kurio akcijos priklauso bendrovei „Iranian Mines and Mining Industries Development and Renovation Organization“, o šios bendrovės vienintelis savininkas yra Irano vyriausybė (tuo metu buvusi JAV sankcionuotų valstybių sąraše). Be to, bendrovės „Ascotec Holding Gmbh“ ir „Iranian Mines and Mining Industries Development and Renovation Organization“ anksčiau buvo įtrauktos į JAV iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) sudaromą Ypatingų kategorijų piliečių ir uždraustų asmenų (toliau – ir SDN) sąrašą, o 2016 m. perkeltos į sudaromą Uždraustų asmenų sąrašą pagal vykdomąjį potvarkį 13599. Atsižvelgdama į tai, atsakovė, vadovaudamasi „Swedbank“ Grupės finansinių sankcijų politika ir ją lydinčiais (aiškinančiais) dokumentais nevykdyti jokių mokėjimų ir neteikti kitų produktų ar paslaugų įmonėms ar fiziniams asmenims, įtrauktiems į JAV sankcijų sąrašus, įskaitant OFAC SDN sąrašą, 2018 m. rugpjūčio 31 d. telefonu ir 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu dėl akredityvo dokumentų grąžinimo informavo ieškovę apie akredityvo dokumentų grąžinimą dėl galimos atitikties rizikos. Šie atsakovės veiksmai, grąžinant akredityvo dokumentus, vertintini kaip banko emitento jai suteikto vykdančiojo banko mandato atsisakymas.

61. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovė užtikrino aiškų ir laiku atliktą savo, kaip vykdančiojo banko, mandato atsisakymą. Kaip nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuo pat dalykinių santykių su ieškove pradžios 2018 m. rugpjūčio 7 d., turėdama duomenis, kad akredityvas buvo išleistas Kuveite registruotos įmonės „United Steel Insudtrial Co“ prašymu, neužtikrino išsamios šio subjekto patikros atlikimo dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikų įvertinimo, nors, turint informaciją apie sandoryje dalyvaujančius asmenis, tai padaryti nebuvo jokių kliūčių. Be to, kadangi atsakovė pagal akredityvą buvo paskirta tiek pranešančiuoju, tiek vykdančiuoju banku, ji, pranešdama ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, vėliausiai nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. turėjo žinoti apie savo paskyrimą vykdančiuoju banku, todėl galėjo, atlikdama išsamią pirkimo–pardavimo sandorio ir jo šalių patikrą, įsitikinti, ar neegzistuoja objektyvios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikomis susijusios priežastys, dėl kurių ji būtų turėjusi atsisakyti jai suteikto vykdančiojo banko mandato. Byloje nėra duomenų, kad sandorio subjektų patikros atlikimas dėl objektyviai egzistuojančių rizikos veiksnių įvertinimo nagrinėjamu atveju būtų susijęs su neprotingų sąnaudų atsakovei atsiradimu, kurios nepateisintų šių subjektų patikros atlikimo dar prieš akredityvo sąlygas atitinkančių dokumentų pateikimą vykdančiajam bankui. Pažymėtina ir tai, kad jau pačiame „Citibank N.A.“ kartu su akredityvu atsakovei 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsiųstame pranešime buvo nurodyta, kad visoms akredityvo šalims yra pranešta apie JAV Vyriausybės taikytas sankcijas tam tikroms valstybėms, asmenims, juridiniams asmenims, laivams, o tai turėjo sukelti pagrįstų abejonių ir paskatinti atsakovę imtis veiksmų, siekiant pašalinti abejones dėl galimos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos egzistavimo prieš atliekant bet kokius kitus veiksmus, susijusius su banko emitento jai, kaip vykdančiajam bankui, suteiktų įgaliojimų vykdymu.

62. Vertinant atsakovės, kaip vykdančiojo banko, veiksmus UCP 600 taisyklių kontekste, darytina išvada, kad ieškovė, dar prieš išsiųsdama prekes pirkėjai, turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo paskyrimo vykdančiuoju banku akceptavimą. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu, veikdama kaip bankas pranešėjas, informavo ieškovę apie jos naudai išleistą neatšaukiamą akredityvą ir patvirtino jo autentiškumą. Kartu šiame ieškovei adresuotame pranešime atsakovė save nurodė kaip banką, kuriam ieškovė turėtų pateikti akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Šiuo pranešimu ieškovė taip pat buvo informuota apie tai, kad, gavus apmokėjimą pagal akredityvą, iš jos sąskaitos bus nurašyti banko mokesčiai, pateikta nuoroda į banko taikomus įkainius (įskaitant ir įkainius už dokumentų priėmimą ir tikrinimą). Pranešime nurodoma, jog dokumentus pagal akredityvą kartu su užpildytu lydraščiu prašoma pateikti AB „Swedbank“ Prekybos finansavimo paslaugų skyriui nurodytu adresu. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei akredityvo sąlygose nurodytus dokumentus 2018 m. rugpjūčio 29 d., prieš tai konsultavusis su banko darbuotoju, kokie dokumentai turi būti pateikti, kad jie atitiktų akredityve įtvirtintas sąlygas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė viso akredityvo administravimo proceso metu, veikdama pagal jai suteikti įgaliojimus, nė karto neatskleidė ieškovei aplinkybės, kad ji tik svarsto galimybę tapti vykdančiuoju banku, kad tik gavus originalius dokumentus bus atliekamas nuodugnus sandorio šalių patikrinimas, po kurio atsakovė gali atsisakyti jai, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato.

63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad atsakovė, įgyvendindama įstatyme ir savo vidaus taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos įvertinimu atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose, bei atsisakydama jai, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato, neužtikrino savo, kaip profesionalias finansų paslaugas teikiančios įstaigos, veiksmų atitikties atidaus ir rūpestingo elgesio standartui. Todėl tuo atveju, jei tokie atsakovės veiksmai būtų lėmę nuostolių ieškovei, kaip lėšų gavėjai, atsiradimą, deliktinės atsakomybės taikymo prasme tai sudarytų pagrindą juos pripažinti neteisėtais veiksmais ir, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, spręsti dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidė materialiosios teisės normas, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese teismas visiškai nepasisakė dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų CK 6.247–6249 straipsniuose, jų nevertino, perduoti civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

64. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į kasacinio teismo šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir civilinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas