Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų (globėjų) atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-60-943/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06113-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.11; 3.2.4.11; 3.3.3.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir M. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir M. G. ieškinį atsakovams U. Š. ir R. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų (globėjų) atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai G. G. ir M. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų U. Š. ir R. Š. (nepilnamečio V. Š. atstovų pagal įstatymą (tėvų)) solidariai mažametei P. G. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti kiekvienam ieškovui po 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. vakare su atsakove sutarė, kad ieškovų duktė P. G. eis į atsakovų namus apie pusei valandos pažaisti su jų vaikais. Apie 20.30 val., išėjusi pasiimti dukters, ieškovė išgirdo dukters verksmą. Į lauką išėjusi atsakovė su P. G. ant rankų pasakė, kad jos sūnus V. Š. užgavo P. G. akį. Apie 22 val. duktė buvo paguldyta į ligoninės vaikų akių ligų skyrių, jai buvo atlikta akies operacija. Po operacijos ieškovai sužinojo, kad iš dukters akies reikėjo pašalinti pieštuko liekanas, susiūti rageną. Dėl patirtos traumos ieškovų duktė visą vasarą nelankė darželio. Liepos mėnesį dukteriai buvo atlikta pakartotinė operacija, o rugsėjo mėnesį – pašalinti siūlai. Ieškovų dukteriai papildomai dar reikės atlikti lęšiuko operaciją. Po šio įvykio ieškovų duktė buvo labai išsigandusi, jai nesisekė nusiraminti, nepadėjo net raminamieji vaistai, buvo miego sutrikimų. Laikas po operacijos taip pat buvo labai sudėtingas, reikėjo lašinti vaistus į akį, o tai P. buvo labai baisu. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji pati kreipėsi į medikus psichologinės pagalbos, vartojo paskirtus raminamuosius medikamentus, nes jautė didelį nerimą, išgąstį. Prasidėjus teisminiam procesui ieškovės būklė dar labiau pablogėjo, teko padidinti vaistų dozes. Ieškovams nėra ramybės dėl dukters ateities, kiekviena diena jiems – nežinomybė, ar gali atsirasti akies uždegimas ar iš šalies koks veiksnys. Dėl nurodytų aplinkybių tiek ieškovų duktė, tiek patys ieškovai patyrė neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų, nežinomybę, baimę dėl ateities, kad dukteriai regėjimas gali niekada negrįžti į iki traumos buvusį lygį), tačiau šią žalą atsakovai atsisako atlyginti gera valia. Iš atsakovų draudimo bendrovių ieškovams buvo išmokėta apie 1800 Eur draudimo išmokų, o iš savo kaupiamojo draudimo bendrovėje „Aviva Lietuva“ jiems buvo išmokėta apie 2500 Eur dydžio draudimo išmoka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų (nepilnamečio V. Š. atstovų pagal įstatymą (tėvų)): P. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, uzufrukto teise lėšas pavesdami tvarkyti P. G. atstovams pagal įstatymą (tėvams) – ieškovams; kiekvienam ieškovui po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat priteisė ieškovams iš kiekvieno atsakovo po 2663 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. vakare ieškovų duktė buvo atsakovų namuose ir atsakovės priežiūroje, kai atsakovų sūnus pieštuku sužalojo jai kairę akį. Po traumos P. G. buvo nugabenta į ligoninę. Iš viso P. G. buvo atliktos trys kairės akies operacijos: 1) 2019 m. gegužės 28 d. – kiaurinės akies obuolio žaizdos gydymas susiuvant odenos žaizdą, lęšiuko ekstrakcija, atliekant užpakalinės kameros sklerotomiją su stiklakūnio pašalinimu; operacijos metu iš akies buvo pašalintos pieštuko šerdies liekanos, reponuota rainelė, revizuota ir susiūta kiaurinė ragenos žaizda, panaudota daug medikamentų ir atlikti kiti veiksmai; 2) 2019 m. liepos 9 d. – stiklakūnio pašalinimas su stiklakūnio sijų atskyrimu; 3) 2019 m. rugsėjo 26 d. – iš kairės akies pašalinti siūlai. Po operacijų buvo skirtas medikamentinis gydymas. Ieškovų duktė nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. liepos 31 d. negalėjo lankyti darželio. 2019 m. spalio 29 d. P. G. buvo atlikta kontrolinė patikra, jos metu įvertinta sužeistos akies būklė ir nurodyta, kad randas gražėja, nuspręsta nuo tolimesnės operacijos susilaikyti. Šios apžiūros metu buvo pateikti nurodymai dėl akinių, tarp jų ir apsauginių akinių nuo saulės, arba kontaktinių lęšių nuolatinio dėvėjimo, vaistų lašinimo ir dešinės akies (sveikosios akies) aklino uždengimo kiekvieną dieną. Ateityje P. G. turės būti implantuojamas dirbtinis lęšiukas, t. y. atlikta ketvirtoji akies operacija.

6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir „Gjensidige“ bendrai išmokėjo ieškovei 1710 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už V. Š. sukeltą žalą P. G. sveikatai. Taip pat ieškovai iš savo draudikės UAGDPB „AVIVA Lietuva“ gavo 2546,72 Eur dydžio draudimo išmoką.

7. Spęsdamas dėl P. G. sužalojimo aplinkybių, teismas nurodė, kad šalys pripažįsta faktą, jog 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val. atsakovų namuose ieškovų dukteriai buvo sužalota kairė akis. Tačiau šalys skirtingai vertina įvykio aplinkybes. Ieškovai mano, kad jų dukters akis buvo sužalota dėl tyčinių V. Š. veiksmų (jam pieštuku dūrus P. G. į kairę akį), tokiu būdu dėl netinkamo jo elgesio kalti jo tėvai atsakovai. Tačiau atsakovai mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kai, V. Š. rankose trinant du pieštukus, vienas jų išsprūdo ir pataikė staiga atsisukusiai P. G. į akį.

8. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas, nors ir nesant galimybės visiškai tiksliai nustatyti įvykio mechanizmo, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog, esant atsakovės nudrožtiems pieštukams, atsakovų sūnus V. Š. savo ranka atliko veiksmą, nukreiptą į P. G., ir kai ji atsisuko, sužalojo jai kairę akį. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino šią aplinkybę nustatyta.

9. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.

10. Spręsdamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas vertino, jog būtent tuo laiku, kai atsakovų sūnus lankė Kauno lopšelį-darželį „Vyturėlis“, buvo pastebėti tam tikri vaiko elgesio ženklai, kurie galėjo turėti įtakos kilti ginčo įvykiui. Darželio aprašytos V. Š. nuotaikų kaitos tuo metu, sunkumai valdant emocijas, atsakovės teigimu, ir pedagogų dėmesio stoka vis dėlto galėjo nulemti ir aktyvesnius veiksmus P. G. atžvilgiu. Be to, pats atsakovas save įvardijo „savaitgaliniu“ tėčiu, nurodė mažai būnantis namuose ir visa tiek namų ūkio, tiek vaikų auklėjimo bei ugdymo našta teko vienai atsakovei. Todėl nėra pagrindo padaryti išvadą apie pakankamą atsakovų, kaip tėvų, dėmesį ugdant sūnų ir valdžios panaudojimą savo sūnaus atžvilgiu būtent tuo laikotarpiu, kai jis lankė minėtą lopšelį-darželį, ir ginčo įvykio metu. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu bei netinkama vaiko priežiūra įvykio metu, o atsakovo – nepakankamu jo vaidmeniu sūnaus ugdymo procese. Už šiuos veiksmus taikant netiesioginės civilinės atsakomybės institutą atsakingi abu atsakovai.

11. Spręsdamas dėl atsakovų kaltės, teismas nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų kaltės prezumpciją, nenustatė. Remdamasis tuo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.159 straipsnio 2, 4 dalimis, teismas padarė išvadą, kad dėl įvykio, kurio metu sužalota mažametė P. G., yra mažamečio V. Š. tėvų – atsakovų – kaltė.

12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėtas veikimas, nepakankamas motinos valdžios panaudojimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rūpestingumas, taip pat nepakankamas atsakovo vaidmuo sūnaus ugdymo procese sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp minėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos mažametės P. G. sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Toks nepakankamas tėvų valdžios panaudojimo atvejis padėjo žalai atsirasti ir jai padidėti, dėl to yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neveikimo ir atsiradusių pasekmių – P. G. patirtų sužalojimų.

13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo P. G. dydžio, teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad dėl sužalojimų P. G. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, dėl kairės akies sužalojimo ji jautė skausmą, verkė, gydymo metu skirta daugybė medikamentų, tarp jų ir nuo skausmo, atliktos operacijos, jų metu taikyta narkozė, be to, P. G. dėl sveikatos sužalojimo iki šiol patiria dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir nuolatinių nepatogumų. Žalos mastą – sunkų sveikatos sutrikdymą, teismo vertinimu, patvirtina teismo eksperto dr. Pauliaus Petreikio 2020 m. spalio 2 d. teismo medicinos specialisto išvada. Atsižvelgdamas į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, kuriam žala (sunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta dėl atsakovų nepakankamo atidumo, o jų sūnaus elgesys buvo pavojingas kito asmens sveikatai, kad sprendimo priėmimo metu ieškovų duktė nėra laikoma išgijusia, jos laukia ketvirtoji operacija, taip pat į pažeistos vertybės pobūdį, kaltę, pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastą, neturtinės žalos padarinius, ateityje galinčius atsirasti įvairius P. G. asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), teismas padarė išvadą, kad P. G. patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią atsakovai privalo atlyginti solidariai. Teismas nenustatė objektyvių blogos atsakovų turtinės padėties aplinkybių, kad jie negalėtų atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos, priešingai, bylos duomenys rodo, kad jų turtinė padėtis yra gera.

14. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, padarytos ieškovams, ir jos dydžio, teismas padarė išvadą, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog dėl įvykio mažamečio vaiko tėvai taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę dėl vaiko psichinės ir fizinės būsenos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisingumo bei protingumo principus, padarė išvadą, kad dėl patirto streso ir išgyvenimų 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti kiekvienam iš ieškovų yra pakankama suma jų patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams atlyginti.

15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovų ieškinį; priteisė atsakovams iš kiekvieno ieškovo po 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir po 885 bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

16. Kolegija nurodė, kad tėvai gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, įrodę, jog jų kaltės už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą nėra. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija nusprendė, kad atsakovai įrodė, jog dėl įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė duktė, jų kaltės nėra. Kolegija konstatavo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, o atsakovai paneigė kaltės prezumpciją, todėl jie turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo.

17. Kolegija nustatė, kad visi vaikai buvo saugioje aplinkoje, tiesioginėje atsakovės priežiūroje, atsakovė buvo šalia savo mažamečio sūnaus ir, jį prižiūrėdama, buvo atidi, rūpestinga bei dėmesinga, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Todėl negalima pripažinti, kad įvykio metu atsakovės nepilnamečio sūnaus priežiūra buvo nepakankama. Vaikai užsiėmė veikla (piešimu, spalvinimu), kuri būdinga tokio amžiaus vaikams. Vaikai piešė ir spalvino pieštukais, ir tai darė ne pirmą kartą. Pagal gamintojo instrukcijas pieštukais galima naudotis vaikams nuo trejų metų amžiaus. Ieškovų ir atsakovų dukterys sėdėjo prie vaikiškų staliukų, atsisukusios nugara į atsakovę ir jos sūnų. Staiga iš sūnaus rankų išsprūdo pieštukas ir smailiuoju galu pataikė besisukančiai P. G. į akį ir ją sužalojo.

18. Kolegija pažymėjo, kad maži vaikai neturi nei fizinių, nei protinių gebėjimų, kad galėtų atlikti daugelį sudėtingų, saugios aplinkos palaikymo, gyvybinei veiklai reikalingų dalykų. Jie dar nesuvokia aplinkoje slypinčių pavojų ir nesupranta nei pačios saugumo sąvokos, nei asmeninės atsakomybės už saugią aplinką. Tėvams sunku numatyti, kaip pasielgs vaikas bet kuriuo momentu, todėl atsakovei numatyti tokios situacijos, kad jos sūnui iš rankų išsprūdęs pieštukas smailiuoju galu pataikys į tuo pačiu metu per petį besisukančios P. G. akį ir ją sužalos, buvo objektyviai neįmanoma. Kolegija neturėjo teisinio pagrindo netikėti atsakovės duotais paaiškinimais, kaip tiesiogiai mačiusio įvykio aplinkybes asmens parodymais, nes atsakovės paaiškinimai, duoti abiejų instancijų teismuose, yra nuoseklūs ir neprieštarauja faktinei situacijai. Ieškovų ieškinyje nurodomos aplinkybės ir duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kolegijos nuomone, negali būti pripažinti tiesioginiais įrodymais byloje, nes šie asmenys įvykio aplinkybių nematė, jų paaiškinimai yra išvestiniai iš kitų įrodymų. Kiti byloje esantys įrodymai, kuriais ieškovai įrodinėjo atsakovų kaltę, nei patvirtina, nei paneigia, kad įvykio metu atsakovės nepilnamečio vaiko priežiūra buvo nepakankama ar nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, todėl jais remtis pirmosios instancijos teismui nustatant atsakovų kaltę nebuvo teisinio pagrindo. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir neanalizavo atsakovų visų atsikirtimų argumentų dėl jų kaltės nebuvimo, nenustatė visų aplinkybių tuo klausimu, o tik sprendime apsiribojo formalia fraze nurodydamas, kad dėl įvykio yra atsakovų kaltė, taip pažeisdamas teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tai ypač svarbu buvo atlikti, nes ieškovų įrodymai, kuriais jie grindė ieškinį, buvo tik netiesioginiai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė kolegija.

19. Kolegijos vertinimu, atsakovų savanoriškas prisidėjimas prie medicininių išlaidų atlyginimo ieškovams už ieškovų dukters gydymą nereiškia kaltės pripažinimo fakto. Priešingus ieškovų argumentus dėl atsakovų kaltės pripažinimo konkliudentiniais veiksmais kolegija atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.

20. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltės, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams. Todėl kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys) analizė tampa nereikalinga.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialiosios teisės normą, reglamentuojančią tėvų ar globėjų atsakomybę už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą, nepagrįstai nutarė, kad nagrinėtoje civilinėje byloje nėra nustatyta atsakovų kaltė, kaip viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai įrodė, jog dėl įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovų mažametė duktė, jų kaltės nėra, o įvyko nelaimingas atsitikimas; kad negalima pripažinti, jog įvykio metu buvo atsakovų nepilnamečio sūnaus nepakankama priežiūra.

21.2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo išplėtotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai įrodė, jog dėl ginčo įvykio jų kaltės nėra. Tokios teismo išvados nėra logiškai pagrįstos bylos duomenimis, iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gauta prieštaringa informacija teismo nebuvo išspręsta. Teismas, vertindamas faktinius duomenis, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, nepagrįstai prioritetą teikė atsakovės liudijimams, o teismo išvados padarytos neatsižvelgiant į įrodymų visumą. Siekdami paneigti kaltę, atsakovai privalėjo įrodyti, kad žala atsirado dėl aplinkybių, kurioms jie negalėjo daryti įtakos, pavyzdžiui, nukentėjusio asmens veiksmų, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų jų civilinės atsakomybės prezumpciją, atsakovai nenurodė. Jeigu atsakovai būtų užtikrinę, kad jų mažametis sūnus įvykio metu pieštukus būtų naudojęs pagal jų paskirtį, t. y. būtų buvę tiek pakankami ir atidūs, kiek buvo būtina tuometinėje situacijoje, atsiradusios žalos būtų buvę galima išvengti.

22. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Nagrinėjamu atveju teismai tinkamai taikė materialiąją teisės normą, reglamentuojančią tėvų ar globėjų atsakomybę už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą, ir joje įtvirtintą nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvų kaltės prezumpciją. Tačiau teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar atsakovai ją paneigė, t. y. ar jie įrodė, kad dėl ieškovų dukters patirto sužalojimo nėra jų kaltės. Taigi ieškovai kasaciniu skundu iš esmės kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, susijusį su faktinio pobūdžio klausimu, t. y. atsakovų kaltės (ne)buvimu dėl nelaimingo atsitikimo metu ieškovų dukters patirtos akies traumos.

22.2. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai konstatavo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, o atsakovai paneigė kaltės prezumpciją, todėl turi būti atleisti nuo jiems prašomos taikyti civilinės atsakomybės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir būtent šie pažeidimai lėmė netinkamą materialiosios teisės normų taikymą tėvams už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą.

22.3. Teismas pagrįstai vertino atsakovės, vienintelės faktiškai buvusios įvykio vietoje, paaiškinimus ir jais tinkamai vadovavosi. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Taigi atsakovės paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus būtų buvę galima tik nustačius, kad jie yra nenuoseklūs ir (ar) prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tuo tarpu byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

22.4. Byloje nebuvo ginčo, kad 2019 m. gegužės 27 d. nelaimingo atsitikimo metu iš atsakovų sūnaus rankų išsprūdęs pieštukas smailiuoju galu pataikė į tuo pačiu metu besisukančios ieškovų dukters akį ir ją kliudė, todėl medicininiai duomenys, patvirtinantys, kad operacijos metu iš kairės P. G. akies buvo pašalintos pieštuko šerdies liekanos, niekaip nepaneigia nei atsakovės paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, nei teismo išvadų, jog atsakovė įvykio metu buvo tiek atidi, rūpestinga ir dėmesinga, kiek tai objektyviai buvo įmanoma.

22.5. Teismo medicinos specialisto P. Petreikio 2020 m. spalio 2 d. išvada, turinti didesnę įrodomąją reikšmę, patvirtina, kad P. G. kairė akis galėjo būti sužalota tokiu būdu, kaip nurodė atsakovai. Nors išvadoje nurodyta, kad konkretaus sužalojimo mechanizmo nustatyti nėra galimybės, tačiau konstatuota, kad kuo žalojantis įrankis, daiktas smailesnis, tuo lengviau pažeidžiama ragena ir trauminio poveikio jėga gali būti mažesnė.

22.6. Ieškovų kasaciniame skunde cituojami procesiniai sprendimai, priimti kitų apygardos teismų išnagrinėtose bylose, negali būti taikomi, nes šios bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos ir tapačios minėtų bylų faktinėms aplinkybėms (skiriasi sužalojimų padarymo vieta, vaikų amžius ir veiklos pobūdis bei vaikų elgesio kontrolė), todėl šia teismų praktika remtis nėra teisinio pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, nustatančių atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo

23. Pareiga atlyginti žalą įtvirtinta įstatyme? CK 6.263 straipsnyje. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis). Atsakyti pagal deliktinės atsakomybės taisykles gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir tinkamai įvertinti tokiais veiksmais sukeliamas teisines pasekmes. Asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).

24. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų. Tokia atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai žalą padaro nepilnamečiai iki keturiolikos metų. Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės subjektai yra nepilnamečio iki keturiolikos metų tėvai atsakovai, atsakantys už savo sūnaus ieškovų dukteriai padarytą žalą. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, nenustatė minimalios žalą padariusio nepilnamečio amžiaus ribos, tačiau, kasacinio teismo vertinimu, vaiko amžius yra reikšmingas vertinant, ar jo tėvai tinkamai vykdė savo pareigas vaikui.

25. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Tėvų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti atsakovai (nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų tėvai). Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos, inter alia (be kita ko), kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK.

27. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į nustatytą tėvų valdžios turinį, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose (CK 3.159 straipsnio 4 dalis).

28. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovai įrodė, jog dėl įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovų duktė, jų kaltės nėra. Ieškovai, nesutikdami su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kasaciniame skunde teigia, kad byloje nebuvo aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų civilinės atsakomybės prezumpciją, ieškovų nuomone, atsakovai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neužtikrindami, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas tokius kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai suabsoliutina patį žalos padarymo faktą, ignoruodami įstatymo nuostatą, kad tėvai, atsakantys už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą, gali įrodyti, kad jų kaltės nėra. Kaip minėta, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas). Kaltė šio delikto prasme yra vaiko nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Todėl tokiose situacijose turėtų būti nustatyta, ar tėvai, kurių nepilnametis vaikas iki keturiolikos metų padarė žalą, netinkamai įgyvendino jiems tenkančias tėvų teises ir pareigas.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino atsakovų (tėvų) pareigų įgyvendinimą jų sūnaus, sukėlusio žalą, atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino tėvų valdžios turinį, nustatydamas itin aukštą tėvų pareigų atlikimo standartą. Sprendžiant dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo turėtų būti vertinama, kokia vaiko priežiūra yra būtina ir kokios priežiūros buvo galima tikėtis individualioje faktinėje situacijoje. Pripažinimas, kad vaiko priežiūra buvo įgyvendinta tinkamai, yra pakankamas tėvų kaltės prezumpcijai pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį paneigti.

31. Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas faktinėje situacijoje, turėtų būti nustatytas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas, vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti tretieji asmenys. Nuo to gali priklausyti ir vaiko tėvų atsakomybės laipsnis. Skirtingai vertintinos situacijos, kai vaikams yra sudarytos galimybės žaisti pavojingais daiktais (virvėmis, strėlėmis, aštriais, pjaunančiais daiktais ir pan.), ir tais atvejais, kai vaikai žaidžia jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiais žaislais ar naudojasi kitomis priemonėmis. Taip pat svarbu įvertinti vaiko amžių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožus (paklusnumas ir pan.). Iš esmės tokį vertinimo metodą pritaikė apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kokiomis priemonėmis (piešti skirtais pieštukais) vaikams buvo leista naudotis, vertindamas šių priemonių panaudojimo galimybes pagal vaikų amžių. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad visi vaikai buvo saugioje aplinkoje, tiesioginėje atsakovės U. Š. priežiūroje, atsakovė buvo šalia savo mažamečio sūnaus ir, jį prižiūrėdama, buvo atidi, rūpestinga ir dėmesinga, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Taigi buvo pripažinta, kad atsakovė nepažeidė tinkamos vaikų priežiūros pareigų. Priešingai nei teigia ieškovai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių agresyvų ir smurtinį atsakovų sūnaus elgesį su kitais vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendino tinkamai. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas tėvų valdžios įgyvendinimo turinį vaikų atžvilgiu taikyti kaip pernelyg aukštą, kurio normaliomis sąlygomis tėvai neturėtų galimybės pasiekti.

32. Tokio pobūdžio ginčuose kaip nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su nepilnamečio iki keturiolikos metų netinkamais veiksmais, bet ir tokio nepilnamečio tėvų netinkamos priežiūros ryšys su padaryta žala. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

33. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.247 straipsnį, yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-53/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-53/2010">3K-3-53/2010</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-469/2019">e3K-3-193-469/2019</a> 35 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzkzLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-393-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-393-916/2019">e3K-3-393-916/2019</a> 36 punktą).

34. Sprendžiant dėl tėvų pareigos atlyginti nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą turėtų būti nustatytas ne tik priežastinis ryšys tarp nepilnamečio veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos, bet ir priežastinis ryšys tarp tėvų valdžios netinkamo įgyvendinimo (netinkamo auklėjimo ar nepakankamos priežiūros) ir žalos. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos nėra tiesioginis, nes į jį įsiterpia ir nepilnamečio netinkami veiksmai, kurie traktuotini kaip priežastinio ryšio dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp atsakovų tėvų pareigų netinkamo įgyvendinimo ir jų vaiko padarytos žalos ieškovų dukteriai nenustatytas. Tai, kad ieškovų dukteriai atsakovų sūnus nelaimingo atsitikimo, kurio faktines aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas, metu sužalojo akį, nesudaro galimybės vertinti, kad kitas protingas ir apdairus nepilnamečius prižiūrintis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų galėjęs numatyti žalos atsiradimą, o vaiko nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros faktas, kaip minėta, byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo priežastinis ryšys ir tarp tėvų pareigų nevykdymo bei kilusios žalos. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.275 straipsnio nuostatas, o tokio teisėjų kolegijos vertinimo ieškovų kasacinio skundo argumentai nepaneigia.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių taikymo

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas dėl kasacinio proceso specifikos neturi galimybės analizuoti ieškovų kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių, ieškovų nuomone, patvirtinančių atsakovų kaltę, vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jas paneigti. Todėl apsiriboja vertinimu, ar apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryta kasaciniame skunde nurodyti įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

36. Teisėjų kolegija ieškovų kasacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, atmeta.

37. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalimi, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>).

38. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 48 punktas).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

40. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2007">3K-3-150/2007</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a>).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, objektyviai išnagrinėjo ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovų kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo ar prioriteto suteikimo atsakovės liudijimams. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jais iš esmės siekiama, kad būtų iš naujo vertinamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir konstatuota atsakovų kaltė dėl jų sūnaus padarytos žalos, kuri, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, byloje nebuvo įrodyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovų kasacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlygintinos.

43. Atsakovai pateikė duomenis dėl kasaciniame teisme savo patirtų 1700 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškovų kasacinį skundą, atsakovams, remiantis bendrąja taisykle „pralaimėjęs moka“, turėtų būti priteistas šių išlaidų atlyginimas. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg2LTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-286-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-286-943/2021">e3K-3-286-943/2021</a> 55?60 punktus). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, kad didelės bylinėjimosi išlaidos išimtiniais atvejais taip pat gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją tais atvejais, kai šaliai visiškai nepavyko pagrįsti ieškinio, tais atvejais, kai ta šalis dėl kokių nors priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, proceso baigtis byloje priklausė nuo naujos teisinės problemos aiškinimo (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Cindrić ir Bešlić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuris liko nepakeistas išnagrinėjus kasacinę bylą, atmesti ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos, padarytos jų dukteriai kito nepilnamečio vaiko, atlyginimo. Tėvų deliktinės civilinės atsakomybės už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą kitam nepilnamečiam vaikui klausimas iš esmės yra naujas, tokiais aspektais, kurie buvo nagrinėti byloje iki šiol kasacinio teismo praktikoje nebuvo analizuotas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>). Todėl, kasacinio teismo vertinimu, tiek ieškovams, siekusiems neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai dukrai ir sau, tiek jų atstovams buvo sunku įvertinti galimas bylinėjimosi perspektyvas. Tokioje išimtinėje teisinėje situacijoje, kuri yra susiklosčiusi byloje, kai pats žalos vaikui faktas neginčytinas, visos bylinėjimosi naštos perkėlimas pilna apimtimi jo tėvams, siekusiems tokios žalos atlyginimo, nors teismai ir nepatvirtino atsakovų pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl šios priežasties kasacinis teismas nusprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, tarp šalių nepaskirstyti.

44. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. vasario 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš šalių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė