Dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-56-403/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00079-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.1; 3.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovams E. V. (E. V.) ir A. V. (A. V.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir atsakovas E. V. 2008 m. sausio 12 d. sudarė autorinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti kūrinį (turtinių Lietuvos draudimo kompanijų analizė, pagrindinių, vežėjams aktualių turto draudimo produktų analizė, rekomendacijos vežėjams dėl turto draudimo apsaugos variantų) ir perduoti šio darbo rezultatus ieškovei naudotis, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai sukurtą kūrinį ir už jį sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio autorinį atlyginimą.

3. Ieškovė ir atsakovas E. V. 2009 m. rugsėjo 30 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovė patvirtino, kad atsakovas parengė 2008 m. sausio 12 d. sutarties sąlygas atitinkantį, kokybišką ir kompaktišką kūrinį ir perduoda jį ieškovei naudotis.

4. Ieškovė ir atsakovai E. V. ir A. V. 2010 m. sausio 10 d. sudarė autorinę sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parengti kūrinį (Lietuvos gyvybės draudimo kompanijų analizė, pagrindinių, vežėjams aktualių, gyvybės draudimo produktų analizė, gyvybės draudimo įmonių investicinio portfelio analizė, gyvybės draudimo įmonių investicinio portfelio analizė, rekomendacijos vežėjams dėl gyvybės draudimo variantų) ir perduoti šio darbo rezultatus ieškovei naudotis, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai sukurtą kūrinį ir už jį sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio autorinį atlyginimą. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui E. V. 50 000 Lt, atsakovui A. V.– 100 000 Lt.

5. Ieškovė ir atsakovai A. V. ir E. V. 2010 m. lapkričio 18 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovė patvirtino, kad atsakovai parengė 2010 m. sausio 10 d. sutarties sąlygas atitinkantį, kokybišką ir kompaktišką kūrinį ir perduoda jį ieškovei naudotis.

6. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. sausio 12 d. ir 2010 m. sausio 10 d. autorines sutartis (toliau kartu – ir Sutartys), sudarytas ieškovės ir atsakovų E. V. ir A. V., neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovo E. V. 68 938,93 Eur, o iš atsakovo A. V. – 22 300,74 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Ieškovė nepateikė byloje pakankamų įrodymų, kad Sutarčių kainos jose nustatytiems darbams atlikti buvo akivaizdžiai per didelės. Vertinant, ar kaina yra didelė, atsižvelgtina į subjektą, įsipareigojantį mokėti, jo turtinę padėtį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad užsakant darbus ieškovės turtinė padėtis buvo sunki ir tai neleido sudaryti tokios apimties sandorių, kurie ginčijami byloje. Atsakovų byloje pateikti duomenys įrodo, kad tam tikras darbas buvo atliktas, tačiau išvadai, ar Sutartyse nustatytiems darbams atlikti įsipareigotas mokėti atlyginimas nėra akivaizdžiai per didelė kaina, byloje reikėjo specialių žinių.

8.2. Ieškovė aplinkybes dėl akivaizdžiai per didelės kainos įrodinėjo 2018 m. kovo 7 d. draudimo bendrovių ir brokerių atsakymais (komerciniais pasiūlymais), t. y. draudimo brokerių įmonės „Colemont“23 pateikta išvada, kad tokių darbų, dėl kurių buvo susitarta sutartyse, kaina daugiausia galėtų siekti 10 000 Eur, draudimo brokerių įmonės „Tavo draudimas“ pateikta išvada, kad tokių darbų, dėl kurių buvo susitarta Sutartyse, kaina daugiausiai galėtų siekti 4000 Eur, konsultacijų įmonės „Civitta“ pateikta išvada, kad tokių darbų, dėl kurių buvo susitarta Sutartyse, kaina daugiausiai galėtų siekti 7200 Eur.

8.3. Atsakovai minėtas aplinkybes įrodinėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorės daktarės A. M. išvada, kurioje teigiama, kad 2009 m. sausio 12 d. sutartyje nurodytų darbų galima vertė yra 182 454 Eur, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento dr. A. V. išvada, kad sutartyse nurodytų darbų vertė yra 357 438 Eur, ir Mykolo Romerio universiteto profesorės dr. Ž. S. išvada, kad 2010 m. sausio 10 d. sutartyje nurodytų darbų vertė yra 47 786,06 Eur. Tačiau teismas nusprendė, kad nė vienu iš šių įrodymų negalima remtis kaip pagrįstu įrodymu, nes išvados, labiau tikėtina, padarytos priklausomai nuo to, kuri bylos šalis pateikė klausimą.

9. Vertinti, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl kainos yra labiau pagrįsti nei atsakovo teikti įrodymai, nėra pagrindo. Teismas nusprendė, kad pareigą įrodyti, jog Sutartyse nurodytiems darbams atlikti autorinis atlyginimas buvo akivaizdžiai per didelis, turėjo ieškovė, nes ji teigė, jog buvo sutarta nupirkti paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Tai, kad byloje nebuvo pateikti duomenys, kokios užsakomų ar analogiškų darbų kainos egzistuoja rinkoje, leidžia daryti išvadą, jog darbų kaina nebuvo žinoma ir aiški rinkoje, todėl nustatytą apmokėjimą vertinti kaip akivaizdžiai per didelę kainą nėra pagrindo. Taip pat teismas atmetė argumentus, kad ginčo sandoriai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Be to, tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnams nebuvo pateiktas ieškovei perduotas darbas, nereiškia, kad atsakovai šio darbo nebuvo perdavę atliktų darbų aktų surašymo metu.

10. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis grindžiama tokiais motyvais:

10.1. Apeliacinės instancijos teismas nepritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vertinant, ar kaina yra didelė, turi būti atsižvelgiama į subjekto, įsipareigojančio mokėti, turtinę padėtį. Vertinimo, ar kaina nėra akivaizdžiai per didelė, kriterijus turėtų būti analogiškų ar panašių prekių ar paslaugų rinkos kaina sutarčių sudarymo metu.

10.2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius motyvus, kodėl atsisakė remtis šalių pateiktais įrodymais: išvados, labiau tikėtina, padarytos priklausomai nuo to, kuri bylos šalis pateikė klausimą; kiekvienoje iš išvadų nėra pakankamos ir išsamios analizės, kuo remiantis padaryta išvada; atsakymai pateikti neatlikus rinkoje buvusių analogiškų darbų kainų analizės. UAB „Civitta“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, UADBB „Tavo draudimas“ raštai (nė vienas iš jų nėra pavadintas išvada) pateikti komercinių pasiūlymų forma, juose iš tiesų nėra išsamios ir pagrįstos rinkos analizės, todėl jie neparodo aktualiu metu rinkoje vyravusių kainų.

10.3. Aplinkybė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neatlieka tokio pobūdžio ekspertizių, nėra pagrindas spręsti, kad tokios ekspertizės apskritai negali būti atliekamos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nepagrįstai didelę atsakovės vykdytų pervežimų kainą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl byloje reikalingų specialių žinių nėra neatitinkanti teismų praktikos.

10.4. Sutartys byloje nebuvo ginčijamos kaip tariamieji ar apsimestiniai sandoriai. Todėl ieškovės argumentai, jog pagal Sutartis parengtini darbai nustatytais terminais ieškovei nebuvo perduoti, knygos buvo parengtos tik pradėjus nagrinėti bylą, darbų perdavimo nepatvirtina ir atsakovų į bylą pateikti dokumentai, nes darbų perdavimo–priėmimo aktus pasirašė V. G., kuris, valdydamas ieškovę, buvo nesąžiningas, o atsakovų į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis yra suklastoti, nėra tiesiogiai susiję su byla.

10.5. Pagal ginčijamas sutartis atsakovai buvo įsipareigoję ieškovei parengti Lietuvos turto ir gyvybės draudimo kompanijų analizę; pagrindinių vežėjams aktualių turto ir gyvybės draudimo produktų analizę; gyvybės draudimo įmonių investicinio portfelio analizę ir rekomendacijas vežėjams dėl turto bei gyvybės draudimo apsaugos variantų. Pagal ieškovės įstatus, ieškovė jungia Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas (įstatų 1.1 punktas), jos tikslas yra sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti visų rūšių pervežimus (įstatų 2.1 punktas). Pagrindiniai ieškovės uždaviniai yra siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, kelių eismo saugos didinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti (įstatų 2.2 punktas). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad Sutartys prieštaravo ieškovės veiklos tikslams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Ieškovė pateikė išsamius įrodymus, pagrindžiančius, kad Sutarčių kaina buvo akivaizdžiai per didelė: draudimo industrijos eksperto S. P. paaiškinimus, patvirtinančius, kad į bylą pateiktos knygos gali būti vertos 5000 Eur; draudimo rinkos dalyvių komercinius pasiūlymus („Komerciniai pasiūlymai“), patvirtinančius, kad knygos gali būti vertos 4000–10 000 Eur; byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, pagrindžiančius, kad, nustatant Sutarčių kainą, rinkos vertė netgi nebuvo nustatoma; netiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad į bylą pateiktos knygos negalėjo būti vertos 115 848 Eur (400 000 Lt). Pateikti įrodymai (jų visuma) buvo pakankami, kad suformuotų teismo vidinį įsitikinimą, jog Sutartimis buvo susitarta dėl akivaizdžiai per didelės kainos.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė neva nepagrindė akivaizdžiai per didelės Sutarčių kainos, ir ieškovės įrodymus (motyvus) visiškai nepagrįstai atmetė, o dalies jų nevertino apskritai. Taip apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų pakankamumo taisyklės, tikimybių pusiausvyros principo ir pažeidė CPK 176 ir 185 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nėra išsamios ir pagrįstos rinkos analizės, todėl jie tinkamai neatspindi aktualiu metu rinkoje vyravusių kainų. Tačiau sutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nėra jokio pagrindo, nes draudimo brokerių įmonės „Colemont“ pateiktame komerciniame pasiūlyme yra siūloma atlikti būtent tokius darbus, dėl kokių buvo susitarta Sutartyse. Šiame komerciniame pasiūlyme taip pat pateikta siūloma darbų kaina. Draudimo brokerių įmonės „Tavo draudimas“ pateiktame komerciniame pasiūlyme yra siūloma atlikti būtent tokius darbus, dėl kokių buvo susitarta Sutartyse, jame pateikta siūloma darbų kaina. Konsultacijų įmonės „Civitta“ pateiktame komerciniame pasiūlyme yra siūloma atlikti tokius pat darbus, dėl kokių buvo susitarta Sutartyse, jame pateikta siūloma darbų kaina.

11.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius akivaizdžiai per didelę Sutarčių kainą. Teismas nevertino byloje apklausto liudytojo S. P. paaiškinimų, kad neva Sutarčių pagrindu parengtos knygos yra beprasmės, jos gali būti vertos vos 5000 Eur. Be to, knygos tėra viešai prieinamos informacijos rinkinys, jose nurodoma informacija nėra ir negalėjo būti panaudota, steigiant draudimo bendrovę, ji taip pat nėra naudinga transporto įmonėms, siekiančioms gauti geriausią draudimo pasiūlymą, nes transporto įmonėms, norinčioms gauti tokį pasiūlymą, pakanka kreiptis į draudimo brokerį.

11.4. Apeliacinės instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ir taip pažeidė CPK 12 bei 178 straipsnius. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad Sutartyse buvo susitarta dėl akivaizdžiai per didelės kainos. Tačiau teismai konstatavo, kad ieškovė šiuo atveju nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių akivaizdžiai per didelę Sutarčių kainą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju buvo būtina gauti specialisto išvadą, ir tokiu būdu pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalį, 185 straipsnio 2 dalį, nes teisės aktuose nėra nurodoma, jog ginčijant sandorį Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu yra būtina pasitelkti ekspertą ar kitą specialių žinių turintį asmenį, kad jis nustatytų atitinkamų paslaugų ar prekių kainą. Todėl ieškovė šiuo atveju savo pažeistas teises galėjo ginti (įrodinėti per didelę Sutarčių kainą) bet kokiais motyvais bei įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 1 dalį.

11.5. Ieškovė byloje Sutartis ginčija ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančias ieškovės tikslams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutartys ieškovės veiklos tikslams esą neprieštarauja, nes pagal ieškovės įstatus ieškovė atstovauja vežėjų interesams, rūpinasi jų verslo sąlygų gerinimu. Tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes Sutartys (jų rezultatas) vežėjams nesukūrė jokios naudos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutartys (jų rezultatas) buvo skirtos ieškovės tikslams pasiekti. Sutartys (jų rezultatas) ieškovei nebuvo reikalingos, siekiant įsteigti draudimo bendrovę, todėl jos nebuvo skirtos ir šiam ieškovės tikslui, iškeltam tik 2017 m.

11.6. Be to, patys atsakovai ir trečiasis asmuo V. G. patvirtino, kad Sutarčių pagrindu neva parengti darbai jokia forma nebuvo pristatyti ieškovės nariams, o tai tik patvirtina, kad knygose nurodyta informacija vežėjams nebuvo reikalinga. Jeigu ieškovės nariams tokia brangi analizė iš tiesų būtų buvusi reikalinga, knygos būtų buvusios pristatytos vežėjams, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jai nebuvo jokio poreikio sudaryti ginčo Sutartis. Siekdama pagrįsti šią poziciją, ieškovė įrodinėjo, kad Sutarčių sudarymas neatitiko Asociacijos įstatuose nurodytų jos veiklos tikslų, ir kritikavo atsakovų poziciją, kad Sutartys (jų rezultatas) neva buvo reikalingos vežėjams ar vėliau kuriant draudimo bendrovę.

11.7. Kasacinis teismas nėra nagrinėjęs nė vienos analogiškos ar net panašios į šią bylą bylos, nes praktikoje Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punktas niekada nebuvo vertintas, dėl šios normos kasacinio teismo praktika nėra suformuota. Nesant aiškios kasacinio teismo praktikos, nėra aišku, kaip turėtų būti aiškinama sąvoka „akivaizdžiai per didelė kaina“ – ar tai yra kaina, kuri neatitinka rinkos kainos, ar kaip turėtų būti skaičiuojamas kainos racionalumas.

12. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Ieškovė nurodo, kad teismas nevertino liudytojų parodymų, tačiau ieškovės pakviestas liudytojas S. P. buvo asociacijos „Linava“ patronuojamosios įmonės atstovas, todėl paaiškinimų pagrindu vertinti Sutarčių atitiktį ieškovės veiklos tikslams nėra pagrindo. Draudimo rinkos, veikiančių draudimo kompanijų veiklos pagrindų ir veiklos apžvalga, draudimo taisyklių analizė, rekomendacijos vežėjams, problemų sprendimų būdų paieška negali prieštarauti ieškovės interesams.

12.2. Ieškovė, teigdama, kad Sutartys ir pateikti darbai yra akivaizdžiai per didelės kainos, privalo įrodyti, kad nurodyta kaina, atsižvelgiant į darbo rezultato ekonominį neefektyvumą, yra per didelė ir 2009–2010 m. buvo nepriimtina. Ieškovė, pasisakydama dėl autorinio atlyginimo, tik deklaravo, kad kaina per didelė, bet įrodymų, kad kaina viršija rinkos kainą, nepateikė. Draudimo brokerių komerciniai pasiūlymai, pateikti po dešimtmečio, dėl jau atliktų darbų nėra tinkami įrodinėjant per didelę rinkos kainą. Ieškovė, teigdama, kad autorinių darbų kaina yra aiškiai per didelė, nepateikė 2009–2010 m. analogiškos paslaugos rinkos kainų ir jų apibendrinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Byloje ginčas kilo dėl Sutarčių teisėtumo ir ieškovės teisių gynybos. Ieškovė ginčijo Sutartis, argumentuodama, kad šios pažeidė Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą, prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 1.82 straipsnio 2 dalimi ir, panaikinus šiuos sandorius, turi būti taikoma restitucija.

Dėl Sutarčių neprieštaravimo ieškovės veiklos tikslams

14. Asociacija yra specifinės teisinės formos juridinis asmuo. Asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatai (statutas) yra viešojo juridinio asmens veiklos norminis pagrindas ir vientisas aktas, todėl jo nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio sisteminį ryšį, taip pat į jų santykį su įstatymais bei kitais galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131/2012">3K-3-131/2012</a>).

15. Remiantis Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose. CK 1.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Sprendžiant dėl viešojo juridinio asmens (asociacijos) sudarytų sandorių atitikties jos veikslo tikslams, visų pirma, turi būti vertinamas tokių sandorių suderinamumas su jos įstatais (statutu).

16. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant minėtą sandorio negaliojimo pagrindą nurodoma, kad, skirtingai nei privačių juridinių asmenų, kurių teisnumas yra bendrasis, viešųjų juridinių asmenų teisnumas yra specialusis, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Šių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Viešojo juridinio asmens sudarytų sandorių, prieštaraujančių to viešojo juridinio asmens teisnumui, pripažinimas negaliojančiais nesiejamas su kitos sandorio šalies sąžiningumu – prioritetas suteikiamas viešojo intereso gynimui, todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu net tuo atveju, kai kita sandorio šalis yra sąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131/2012">3K-3-131/2012</a>).

17. Ieškovė teigia, kad teismai netinkamai taikė CK 1.82 straipsnio 2 dalį. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutartys ieškovės veiklos tikslams neprieštarauja, nes ieškovė pagal savo įstatus atstovauja vežėjų interesams, rūpinasi jų verslo sąlygų gerinimu. Ieškovės teigimu, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes Sutartys (jų rezultatas) vežėjams nesukūrė jokios naudos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutartys (jų rezultatas) buvo skirtos ieškovės veiklos tikslams pasiekti. Sutartys (jų rezultatas) ieškovei nebuvo reikalingos, siekiant įsteigti draudimo bendrovę, todėl jos nebuvo skirtos ir šiam ieškovės tikslui, iškeltam tik 2017 m.

18. Teisėjų kolegija ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl Sutarčių prieštaravimo jos veiklos tikslams atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl Sutarčių neatitikties jos veiklos tikslams, išsamiai išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes (aktualias ieškovės įstatų nuostatas) ir tinkamai įvertino, kad ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad Sutartys prieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl CK 1.82 straipsnio 2 dalyje nustatyto sandorio negaliojimo pagrindo nagrinėjamoje byloje neleidžia daryti kitokių išvadų.

Dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo ir ieškovės teisių gynybos priemonių tinkamumo

19. Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą). Šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad net ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas.

20. Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos teisės normos tikslas yra asociacijos interesų apsauga. Šioje teisės normoje nustatytas draudimas laikytinas imperatyviu, t. y. draudžiantis sudaryti prekių ir paslaugų pirkimo sandorius, kurių kaina yra akivaizdžiai per didelė. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra tuo atveju, kai tokiu būdu (sudarant tokį sandorį) yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas.

21. Asociacijų įstatyme nėra apibrėžta akivaizdžiai per didelės prekės ar paslaugos kainos sąvoka, ar nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatoma, ar kaina nėra akivaizdžiai per didelė.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įvertinti, ar kaina nėra akivaizdžiai per didelė, visų pirma, turėtų būti vertinama, kokia galėtų būti įprasta, protinga perkamų prekių ar paslaugų kaina rinkoje. Vertinant sandorio dėl prekių ar paslaugų pirkimo kainą, turėtų būti taikomas ir bendrasis atidaus, apdairaus bei rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartas. Toks elgesio standartas reiškia, kad asociacija kaip viešasis juridinis asmuo neturi teisės sudaryti sandorių, kurie yra aiškiai neprotingi, neatitinka įprastos prekių ir paslaugų sandorio kainos rinkoje ir tokio sandorio apdairus ir protingas asmuo įprastai nebūtų sudaręs.

23. Sprendžiant dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo ignoravimu pažeistos asociacijos teisės gynybos būdo, reikšminga, kad šioje normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra siejamas tik su vienintele pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga – per didele kaina, tai reiškia, kad sandoris yra neteisėtas tik tiek, kiek jo kaina yra akivaizdžiai per didelė. Todėl sandoris, kurį asociacija galimai sudarė už akivaizdžiai per didelę kainą, savaime nėra niekinis. Vadinasi, Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo pažeidimas sudarant sandorį nėra pagrindas vertinti tokį sandorį kaip niekinį ir taikyti CK 1.80 straipsnyje nustatytas teisines pasekmes.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, nusprendžia, kad dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo tinkamas teisių gynimo būdas gali būti reikalavimas priteisti iš neteisėtus veiksmus atlikusių (pažeidusių Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvų reikalavimą) asmenų kainos dalį, dėl kurios sumokėjimo sandorio kaina vertintina kaip akivaizdžiai per didelė. Toks reikalavimas yra tinkama ir proporcinga pažeistų teisių gynybos priemonė.

25. Ieškovė teigia, kad Sutarčių sudarymas pažeidė Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą, todėl jos turi būti pripažintos negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį ir turi būti taikoma restitucija. Ieškovės vertinimu, Sutarčių kaina yra akivaizdžiai per didelė, vertinant neaiškiai, abstrakčiai apibrėžtą sutarčių objektą, kuris net ir nebuvo perduotas ieškovei, dėl to yra pažeista imperatyvi Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata, draudžianti asociacijoms pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą. Todėl yra pagrindas ieškovės ir atsakovų sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus ieškovės argumentus, nurodė, kad tuo atveju, kai nėra įstatyme imperatyvo, taikomo abiem sandorio šalims, sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Esant nustatytam imperatyvui vienai sandorio šaliai – paslaugos pirkėjui, šio imperatyvo privalomai neturi laikytis ir kita sandorio šalis – paslaugos teikėjas, nes įstatyme konkrečiai nurodyta, kam yra draudžiama pirkti paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą – tam tikriems subjektams, t. y. asociacijai. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo nepaisymas sukelia CK 1.80 straipsnyje nustatytas pasekmes – sandorio negaliojimą ab initio (nuo sudarymo momento) ir restitucijos taikymą, nesiejant šių pasekmių išimtinai su vienašaliais sandoriais.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė sandorio, pažeidžiančio Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pasekmes. Minėta, kad šios normos pažeidimas nereiškia, kad sandoris savaime yra neteisėtas, kad tai yra pagrindas spręsti tik dėl sumokėtos sandorio kainos sumažinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl sandorio negaliojimo laikytina nepagrįsta.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teises gynė reikšdama reikalavimą tik pripažinti Sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją. Toks ieškovės pasirinktas gynybos būdas neatitinka Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto tikslų.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODItNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282-686/2015">3K-3-282-686/2015</a>).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta šios nutarties 23, 24 punktuose, dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo tinkamas teisių gynimo būdas gali būti reikalavimas priteisti iš neteisėtus veiksmus atlikusių (pažeidusių Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvų reikalavimą) asmenų kainos dalį, dėl kurios sumokėjimo sandorio kaina vertintina kaip akivaizdžiai per didelė, bet ne vertinti tokį sandorį kaip niekinį ir taikyti CK 1.80 straipsnyje nustatytas teisines pasekmes, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti Sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, todėl ieškovės kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių taikymo

31. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Jos teigimu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindė akivaizdžiai per didelės Sutarčių kainos, bei ieškovės įrodymus (motyvus) visiškai nepagrįstai atmetė, o dalies jų nevertino apskritai ir pažeidė CPK 176 bei 185 straipsnius.

32. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, atmeta.

33. Remiantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

34. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

35. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>).

36. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 48 punktas).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tinkamai ir išsamiai įvertino byloje šalių pateiktus duomenis, objektyviai išnagrinėjo ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ar nebuvo pažeistas Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, pagal kurį draudžiama pirkti paslaugas ar prekes už akivaizdžiai per didelę kainą, nėra privaloma skirti ekspertizę, kadangi, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, siekiant įvertinti, ar kaina nėra akivaizdžiai per didelė, visų pirma, turėtų būti vertinama, kokia galėtų būti įprasta, protinga perkamų prekių ar paslaugų kaina rinkoje, taip pat taikomas bendrasis atidaus, apdairaus bei rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartas. Vadinasi, nustatytinos aplinkybės gali būti įrodinėjamos kitomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis civiliniame procese.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 38 punkte pateiktas vertinimas negali būti aiškinamas kaip paneigiantis galimybę skirti ekspertizę bylose dėl žalos, patirtos dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo pažeidimo, atlyginimo. Tokiose bylose ekspertizė gali, o kai kuriais atvejais net ir turi būti skiriama, siekiant nustatyti tiek neteisėtus veiksmus, tiek ir kainos dalį, dėl kurios sumokėjimo sandorio kaina vertintina kaip akivaizdžiai per didelė, t. y. žalos dydį, pavyzdžiui, tais atvejais, kai dėl sandorio objekto specifiškumo sandorio kainos negalima palyginti su rinkos kainomis.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai iš esmės teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Todėl ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai priėmė teisėtus sprendimus, kuriuos naikinti nėra pagrindo. Todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi ieškovės kasacinis skundas atmestinas, atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

43. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 2662 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į kasacinį skundą rengimą. Atsakovai pateikė šių išlaidų pagrįstumą, realumą pagrindžiančius duomenis. Iš pateiktų teisinių paslaugų apmokėjimo duomenų matyti, kad už teisines paslaugas sumokėjo atsakovas E. V. Prašomas priteisti advokato išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio – 1,7 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje už atsiliepimą į kasacinį skundą (Rekomendacijų 8.14 punktas). Todėl atsakovui E. V. priteisiama iš ieškovės 2662 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (j. a. k. 121053434) atsakovui E. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 2662 (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du) Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė