Baudžiamoji byla Nr. 1-528-445/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10016-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8;1.1.8.12;
1.2.14.9.1.; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2;
2.1.16.1.14;
ALYTAUS APYLINKĖS T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 11 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei (prisijungus per ZOOM programėlę),
nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. B. (prisijungus per ZOOM programėlę),
kaltinamajam V. Š. (prisijungus per ZOOM programėlę),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. Š. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent : 2025 m. kovo 14 d., laikotarpiu tarp 11.41 val. - 13.32 val., tęstiniais veiksmais, per keletą kartų, eidamas pro automobilį “Nissan Qashqai“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam R. B., stovėjusį gatvėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia braukdamas rankoje laikomu tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu per automobilio “Nissan Qashqai“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo dešinės ir kairės pusės išorines detales, tokiu būdu sugadino - subraižė svetimą turtą – nukentėjusiajam R. B. priklausančio automobilio “Nissan Qashqai“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) dešinės (keleivio) pusės priekinį sparną, priekines ir galines dešinės pusės duris, dešinės pusės galinį sparną, dešinės pusės galinį žibintą, kairės (vairuotojo) pusės priekinį sparną, priekines ir galines kairės pusės duris, kairės pusės galinį sparną, galinį kairės pusės buferį, padarant įbėžimus, tokiais veiksmais sugadino nukentėjusiojo R. B. turtą 1500 eurų sumai ir šiais veiksmais nukentėjusiajam R. B. padarė 1500 Eur turtinę žalą
Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, sutinka tuoj pat duoti parodymus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisiamojo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei, ir nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis V. Š. parodė, kad dešimt metų jam neleido įstatymai dirbti savo darbo. 2025-03-14 buvo sunki diena, slaugo artimą žmogų - (duomenys neskelbtini), buvo labai įtampa. Viskas susidėjo, emocijos išėjo. Stovėjo automobilis, pasipainiojo striukės užtrauktukai su segėmis, kuriais braukė per kaimyno automobilį. Padarė tai - subraižė abu automobilio šonus, tą dieną ėjo pro automobilį 5-6 kartus. Šiuo metu sveikatos problemų neturi, nėra įrašytas į psichiatro įskaitą. Gydėsi tris kartus VRM ligoninėje - dėl širdies veikos nepakankamumo. 2025-03-14 plaukų spalva buvo šviesi - pražilę plaukai, dėvėjo raudoną striukę, džinsines mėlynos spalvos kelnes. Pro automobilį praėjo prieš pietus, kaip nurodyta kaltinime - tarp 11.41-13.32 val. Braukė per abu automobilio šonus. Ėjo ir braukė, automobilio šonų neapžiūrėjo ar prieš tai jie nebuvo sugadinti. Jo ūgis - 184 cm. Braukė per mašinos šonus aštriu daiktu nelygiai, 4-6 kartus braukė abu šonus. Nukentėjusįjį R. B. pažįsta - kaimynas, iki įvykio sveikindavosi, pabendraudavo, su kaimynais nekonfliktuoja, nesibara. Civilinio ieškinio suma 2383,36 EUR neatitinka padarytos žalos dydžio, gal kaimynas susitvarkęs mašiną turi čekį. Pripažįsta 1500 EUR sumą, tačiau tegul būna, kaip yra nurodęs nukentėjusysis. Pirmą dieną kaimynui pasiūlė savo sumą, kaimynas pasakė 2300 EUR sumą, tegul būna nukentėjusiojo nurodyta suma. Iškart sumokėti tokią sumą neturi galimybės, gauna tik pensiją, tegul antstoliai atskaičiuos iš pensijos. Yra susipažinęs su ieškinio detalizacija, mano, kad kai kurių detalių naujomis nereikia keisti, tačiau tegul būna taip, kaip yra pateikta nukentėjusiojo. Po įvykio buvo išsigandęs, vieną kartą kalbėjosi su kaimynu, neatsiprašė. Savo veiksmus apsvarstė, praėjus kuriam tai laikui. Blogai vertina savo veiksmus, prisidarė sau bėdos. Reikia suktis, norint atlyginti žalą, tegul antstoliai išieškos. Rankose neturėjo jokio daikto. Tą dieną pirko vandentiekio šlangeles, galėjo būti rankose telefonas arba piniginė. Gaunama pensija - 430 EUR, kitų pajamų neturiu, turi 500 EUR santaupų, turi su antrąja puse gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, žemės sklypą. Automobilį 2023 metais atidavė žmonai, nes jam neišdavė naujų teisių, todėl negali vairuoti. Savo vardu turi automobilinę priekabą. Sutinka mokėti žalos atlyginimą dalimis - kiekvieną mėnesį gali mokėti po 200 EUR. Į sąskaitą nukentėjusiajam gali pervesti po 200 EUR kiekvieną mėnesį.
Kaltinamojo kaltė pagrįsta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus tyrėjos D. S. 2025-03-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-03-14 Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK buvo gautas Alytaus apskrities VPK budėtojo pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur 30 min. laikotarpiu iš gatvės pusės kažkas aštriu daiktu apgadino pranešėjo automobilį „NISSAN Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laukia vietoje, kasko nėra. Į įvykį reagavo vyr. patruliai R. T. ir L. G.. Įvykio vietoje buvo pranešėjas R. B., kuris nurodė, kad jam priklausantį automobilį „Nissan“ pasistatė šalia savo namų, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, o atėjęs maždaug apie 14 val. rado automobilį jau subraižytą, galimai raktu. Nubrėžta nuo priekinio sparno iki pat galo abiejose automobilio pusėse. Įtaria savo kaimyną V. Š., kuris gyvena gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini), nes su juo jau yra kilę keletas konfliktų praeityje. Ant greta esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato yra vaizdo stebėjimo kamera, kurios stebėjimo lauke galėjo būti užfiksuotas įvykis. R. B. kol kas negali nurodyti tikslios jam padarytos žalos, bet mano, kad tai galėtų būti apie 1000 eurų. Žalą patikslins, kai kreipsis į autoservisą ir įvertins kiek kainuos automobilio perdažymo darbai. (1 t., b. l. 8-10)
2025-03-14 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia pastato gatvėje prie šaligatvio bortelio priparkuotas stovi automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Ant automobilio kėbulo matosi apgadinimai, t. y. linijos nubrėžtos smailiu daiktu galimai vinimi ar raktu. Apgadinimai eina per visas automobilio dureles, abu priekinius ir galinius sparnus abejose pusėse. Kitoje gatvės pusėje yra (duomenys neskelbtini) priklausantis pastatas, ant kurio kampo į gatvės pusę yra vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vieta nufotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta. (1 t., b.l. 11-22)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), filmuojamos vaizdo kameromis 2025-03-14 vaizdo įrašus, kurie pateikti elektroniniu būdu. Kai kurių kamerų laikas skiriasi 1 val. dėl nepakoreguoto žiemos - vasaros laiko keitimo. Vaizdo įrašų falai, kurie prasideda Camera_01_Paviljonas... tikras laikas minus 1 valanda. (1 t., b. l. 29-32)
2025-03-25 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta 2025-03-18 UAB "(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti 2025-03-14 vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo stebėjimo kameros „(duomenys neskelbtini) konteineriai" užfiksuotas 01:15 min. trukmės vaizdo įrašas. Vaizdo įraše 13:30:46 yra užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, šalia (duomenys neskelbtini) teritorijos. Įraše matoma (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje ir dešinėje pusėje, prie šaligatvių stovintys įvairių markių automobiliai. 13:30:49 vaizdo stebėjimo kameros yra užfiksuota link (duomenys neskelbtini), šalia buitinių šiukšlių konteinerių, šaligatviu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ateinantį vyrą, kuris yra apsirengęs raudonos spalvos striuke, šis vyras šaligatviu lėtai eina į Senukų prekybos centro pusę. 13:31:37 vaizdo įraše užfiksuotas tas pats vyriškis, apsirengęs raudonos spalvos striuke, kuris nuo (duomenys neskelbtini) pusės pereina į kitą gatvės pusę netoli (duomenys neskelbtini) gatvės susikirtimo su Dzūkų gatve ir šaligatviu eina į parduotuvėlės "(duomenys neskelbtini)" pusę. 13:31:44 minėtas vyriškis lėtai eina šaligatviu į (duomenys neskelbtini) gatvės ir parduotuvės "(duomenys neskelbtini)“ pusę ir vaizdo įrašas baigiasi. Toliau apžiūrimas antras vaizdo kameros "Camera 01" 01:59 trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa prie Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritorijos ir gatvės atkarpa šalia parduotuvėlės "(duomenys neskelbtini)“. 13:32:00 vaizdo įraše yra užfiksuota, kai šaligatviu šalia parduotuvėlės "(duomenys neskelbtini)“, į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, eina vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke, kuris eina link toje pačioje gatvės pusėje, prie šaligatvio, stovinčio tamsios spalvos automobilio „Nissan Qashqai“ ir priėjęs prie jo iš priekio dešinės (keleivio) pusės, 13:32:15 ištiesta ranka palietęs automobilio kėbulo išorines detales, eidamas šalia jo, galimai rankoje turėtu daiktu braukia jų paviršių. Tada paėjęs 2-3 metrus nuo stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sustoja ir žiūri į rankose turimą kažkokį daiktą. 13:32:50 vyras apsisuka ir pradeda lėtai eiti atgal link stovinčio „Nissan Qashqai“ automobilio ir įraše yra užfiksuota, kad eidamas šalia automobilio, ištiesia į šoną kairę ranką ir kažkokiu rankoje laikomu daiktu braukia per automobilio dešinės pusės išorines kėbulo detales ir paėjęs 2-3 metrus į priekį nuo stovinčio automobilio sustoja ir žiūri į rankoje laikomą daiktą, kurio vaizdo įraše nėra galimybės identifikuoti. 13:33:28 minėtas vyras lėtai apsisuka į minėto automobilio pusę ir vėl prieina prie automobilio dešinės (keleivio) priekinės pusės, ištiesia į šoną dešinę ranką ir rankoje laikomu daiktu, galimai braukdamas per automobilio išorines kėbulo detales, lėtai eina į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir vaizdo įrašas baigėsi. Toliau apžiūrimas trečias vaizdo kameros "Camera-01Pavilijonas“ 01:35 trukmės užfiksuotas vaizdo įrašas. 14:15:24 užfiksuotas vaizdo įrašas kuriame matosi dalis (duomenys neskelbtini) gatvės ties parduotuvėle "(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalis šalia Druskininkų miesto (duomenys neskelbtini) teritorijos. 14:15:26 įraše matomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės šaligatviu, į parduotuvėlės,,(duomenys neskelbtini)“ pusę einantis anksčiau vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke. 14:15:48 minėtas vyriškis prieina prie automobilio Nissan Qashqai galo, nuo šaligatvio nulipa į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir 14:15:50 eidamas šalia minėto automobilio kairės pusės (vairuotojo), dešine ranka paliečia automobilio kairės (vairuotojo) pusės išorines kėbulo detales ir toliau eidamas rankoje turėtu daiktu per jas braukia ir jas perbraukęs, važiuojamąja gatvės dalimi nueina į Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritorijos pusę link Senukų prekybos centro pastato pusės ir toliau vyro vaizdo stebėjimo kamera nefiksuoja. (Tikras laikas minus 1valanda) Toliau apžiūrimas ketvirtas vaizdo kameros "Camera-01Pavilijonas-aplinka“ 02:39 trukmės užfiksuotas vaizdo įrašas. Įraše yra užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa ties Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritorijos. 12:39:33 yra matomas šaligatviu, šalia Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritorijos, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini)gatvės kryptimi einantis vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke, kurio dešinė ranka yra striukės kišenėje, kairėje rankoje vyras kažką laiko. 12:39:47 vyras priėjęs prie įėjimo į Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritoriją, pereina į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir lėtai šaligatviu eina į parduotuvėlės "(duomenys neskelbtini)“ pusę. 12:40:36 tas pats vyras, apsirengęs raudonos spalvos striuke, eina šalia stovinčio priekiu į jį automobilio „Nissan Qashqai“. 12:40:56 vyriškis, praėjęs stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, sustoja ir stovi. 12:41:20 vyras pajuda šaligatviu atgal į stovinčio automobilio "Nissan Qashqai" pusę ir praeidamas šalia automobilio dešinės (keleivio) pusės, ištiesta į šoną ranka liečia ir braukia išorines automobilio kėbulo detales ir paėjęs 2-3 metrus į priekį nuo automobilio, parduotuvėlės "(duomenys neskelbtini)“ kryptimi, sustoja ir dairosi. 12:41:50 vyras pajuda šaligatviu į stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ pusę ir eidamas šalia jo, ištiesta į šoną dešine ranka, galimai liečia ir braukia išorines automobilio kėbulo detales ir nueina į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir tuo vaizdo įrašas baigiasi. (Tikslus laikas -1 valanda) Toliau apžiūrimas penktas vaizdo kameros "L. G. palapinė“ 01:04 trukmės užfiksuotas vaizdo įrašas. Įraše yra užfiksuota (duomenys neskelbtini) - Dzūkų gatvių sankryža ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa ties Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritorijos. 13:23:59 užfiksuotas vaizdas, kai vyras, apsirengęs raudona striuke, eina šaligatviu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, į automobilio Nissan Qachqai“ pusę. 13:24:09 vyras, priėjęs prie automobilio galo, nulipa nuo šaligatvio ir eina važiuojamąja kelio dalimi šalia stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ iš kairės (vairuotojo) pusės ir ištiesęs į šoną dešine ranka toliau eidamas, liečia ir braukia per automobilio kairės (vairuotojo) pusės išorines kėbulo detales nuo automobilio galo iki jo priekio ir perėjęs į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, šaligatviu nueina šalia Druskininkų (duomenys neskelbtini) teritorijos (duomenys neskelbtini)kryptimi kairėje rankoje laikydamas pailgą, apvalų baltos spalvos daiktą, ir apžiūrimas įrašas baigiasi. Vyras ir rankoje turėtas daiktas nufotografuotas. (1 t., b. l. 33-39)
2025-03-31 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera (Body) darytas 2025-03-14 vaizdo įrašas "PSS-20250314-141908UTC+0200", iš kurio matyti, kaip policijos tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie kartu su R. B. apžiūri įvykio vietoje stovintį apgadintą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13). (1 t., b. l. 40-47)
2025-03-31 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centre gautas garso įrašas "BPC skambu io ra as (ID 92373479806, skambu io prad ia_ 2025-03-14 14_04_16), iš kurio matyti, kad vyksta telefoninis pokalbis, pranešėjas, prisistatęs R. B., praneša, kad Druskininkuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės perbraukė jo mašiną „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vinimi, subraižė šonus. (1 t., b.l. 49-51)
Apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis “Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis nukentėjusiajam R. B., ant automobilio kėbulo išorės matosi, t.y. automobilio dešinės (keleivio) pusės priekinio sparno (nuotrauka Nr. 1), automobilio priekinių ir galinių dešinės pusės durų (nuotrauka Nr. 2, 6, 9), automobilio dešinės pusės galinio sparno ir dešinės pusės galinio žibinto (nuotrauka Nr. 3), automobilio kairės (vairuotojo) pusės priekinio sparno (nuotrauka Nr. 7), automobilio priekinių ir galinių kairės pusės durų (nuotrauka Nr. 4, 5), automobilio kairės pusės galinio sparno ir galinio kairės pusės buferio (nuotrauka Nr. 8) padaryti įbrėžimai(sugadinimai). (1 t., b. l. 57-65)
Protokole – pareiškime nukentėjusysis R. B. nurodė, kad 2025-03-14 nuo 10.00 val. iki 14.00 val., Druskininkų mieste, prie jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas jam priklausantis automobilis "NISSAN Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 metų gamybos, mėlynos spalvos, kuris buvo paliktas stovėti prie minėto namo, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t. y., aštriu daiktu iki metalo buvo suraižyti automobilio šonai, o būtent, aštriu daiktu giliai galimai per 3 kartus horizontaliai buvo perrėžta automobilio dešinės (keleivio) pusės priekinis sparnas, priekinės ir galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės galinis žibintas, o automobilio kairėje (vairuotojo) pusėje aštriu daiktu perrėžta horizontaliai nuo priekinio kairės pusės automobilio sparno per priekines ir galines kairės pusės duris, kairės pusės galinį sparną ir galinį kairės pusės buferį. Dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo yra padaryta pagal pridedamus dokumentus 2383,36 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prie pareiškimo pateikė 2025-03-19 UAB "Transjeka" išduotą "Remonto sąmatą", kurioje nurodyta automobilio remonto kaina su darbų ir medžiagų kaina yra 2383,36 eurai. (1 t., b. l. 68-72, 73-78)
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis “NISSAN Qashqai”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2008 metais. 2025-03-14 apie 10 val., jis šiuo automobiliu atvyko į namus, automobilį užrakintą paliko stovėti (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į namų valdos teritoriją. Automobilį paliko stovėti tvarkingą. Netoli tos vietos kur stovėjo jo paliktas automobilis yra parduotuvė "(duomenys neskelbtini)". 13.41 val., jam būnant namuose, paskambino minėtos parduotuvės savininkas M., kuris pasakė nueiti iki automobilio NISSAN Qashqai, kurį buvo palikęs stovėti (duomenys neskelbtini) g., nes M. matė kaip V. Š., dėvėdamas tą dieną raudonos spalvos striukę, vaikščiojo šalia automobilio ir liesdamas jį kažką darė. M. jam sakė, kad V. Š. vienas ėjo važiuojamąja kelio dalimi (duomenys neskelbtini) g. ir praėjo visai šalia automobilio bei kažką darė prie automobilio, ar V. Š. kažką turėjo savo rankose M. nematė, tačiau teigė, kad praėjęs pro stovintį automobilį V. Š. kažką įsidėjo į savo striukės kišenę. Po šio telefoninio pokalbio jis iš karto nuėjo pasižiūrėti prie savo automobilio. Atėjęs prie automobilio, pastebėjo, kad didelė automobilio kėbulo detalių dalis yra apgadintos, t.y., subraižytos kažkokiu galimai aštriu daiktu. Kadangi automobilis nenaujas, ant automobilio buvo ir anksčiau pabraižymų kėbule dažų paviršiuje, tačiau jie buvo minimalūs ir nežymūs, o dabar atėjęs prie automobilio pamatė tokius įbrėžimus, kurių anksčiau tikrai nebuvo. Subraižytos šios automobilio dešinės ir kairės pusės detalės. Jis kreipėsi į keletą automobilių servisų Druskininkų mieste, jų atstovai paaiškino, kad šio automobilio apgadintų-subraižytų detalių naujomis keisti neprivalo, nes jas galima suremontuoti ir perdažyti. Jis bandė sužinoti naudotų automobilių kėbulo detalių kainas, tačiau jam buvo nurodyta pardavėjų, kad automobilio "NISSAN Qashqai" galiniai sparnai yra neardomi, o tiesiog juos reikia demontuoti nuo automobilio kėbulo, išpjauti iš kito naudoto automobilio ir tik tada įstatyti į jo automobilio galinę dalį ir juos suvirinti su automobilio kėbulu taip juos pritvirtinant. Toks darbas būtų finansiškai labai brangus, įskaitant ir kitas kėbulo detales, kurias galbūt reikėtų keisti naudotomis. Dėl automobilio apgadinimo jis įtaria tą patį savo kaimyną V. Š., su kuriuo yra turėjęs keletą konfliktinių situacijų dėl jo laikomo šuns, kuris neva naktimis loja ir trukdo ilsėtis V. Š. šeimai. Kiek žino ant miesto (duomenys neskelbtini), vieno iš pastatų, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri galėjo užfiksuoti vaizdą kaip tą dieną apie 14 val. buvo apgadintas jo automobilis. Jis matė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip V. Š. keletą kartų, priėjęs prie automobilio "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kažkokiu tai daiktu braižo, todėl dėl tyčinio automobilio sugadinimo V. Š. reiškia 2383,36 eurų civilinį ieškinį. Sugadintos šios automobilio "Nissan Qashqai" kėbulo dalys: priekinės kairės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, abu - kairės ir dešinės pusės galiniai sparnai, galinis dešinės pusės žibintas. Jis pateikė UAB "Transjeka" aktą, kuriame nurodyta, kad minėtų kėbulo dalių remontui skirtų medžiagų kaina (vertė) yra 606,30 eurų, minėtoms kėbulo dalims atstatyti (sugadinto galinės dešinės pusės žibinto atstatymas) skirtų smulkių dalių kaina (vertė) yra 127,42 eurų, darbų arba darbo minėtoms dalims suremontuoti su dažymo ir remonto darbais bendra kaina (vertė) yra 1236 eur be PVM ir 1649,64 eurų su PVM, todėl pilnas minėto automobilio remontas ir atstatymas į pradinę iki jo apgadinimo buvusią būseną, yra suma, kurią turės išleisti, t.y. sumokėti, 2383,36 eurų, todėl šiai sumai reiškia civilinį ieškinį, jam tokia padaryta turtinė žala. (1 t., b.l. 81-84, 95-98, 99-102)
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės direktorius. Parduotuvė yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), veikla yra mėsos gaminių pardavimas. Darbą jis pradeda nuo 09 val. ir dirba iki 18 val. Jis kaimyną R. B. pažįsta, nes pastarasis gyvena visai šalia parduotuvės, kurioje jis dirba, t.y. (duomenys neskelbtini). Su kaimynu tarpusavio santykiai geri, draugiški. 2025-03-14 jis darbą parduotuvėje pradėjo apie 09 val. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 13.15 val., jam būnant darbo vietoje, jis pro parduotuvės vieną iš langų, kurie yra į (duomenys neskelbtini) g. pusę, pastebėjo iš matymo pažįstamą vyriškį V. Š., kuris taip pat gyvena šalia, kažkur (duomenys neskelbtini) g. Druskininkai. Jam asmeniškai yra keletą kartų bendrauti su V. Š., tarpusavyje nesutarimų nėra buvę. Pamena tiek, kad tą dieną ir tuo metu, kai jis pamatė (duomenys neskelbtini) g. einantį vieną V. Š., kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke, iš pat pradžių nekreipė dėmesio į V. Š., nes galvojo, kad žmogus eina į miesto (duomenys neskelbtini), tačiau keletą kartų V. Š. praėjus šalia jam pasirodė įtartina, kai vienas V. Š., eidamas šaligatviu šalia (duomenys neskelbtini) g., o vėliau ir važiuojamąja (duomenys neskelbtini) g., kažką daro, lyg liečia kaimyno R. B. automobilį „Nissan Qashqai“, mėlynos spalvos, valstybinių numerių nepamena, tačiau žino, kad šiuo automobiliu naudojasi R. B.. Tuo metu, kai aplink kaimyno R. B. automobilio kėbulą vaikščiojo ir kažką su ranka darė V. Š., automobilis buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) g. prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), t.y., R. B. namų valdos teritorijos vidų. Tai pamatęs, jis paskambino kaimynui R. B., kuriam pasakė ką pastebėjo bei nurodė, kad prie automobilio jis pamatė V. Š. kažką darantį. Pats tuo metu iš parduotuvės, kai V. Š. vaikščiojo aplink R. B. automobilį ir galimai kažką ranka darė, jis išėjęs pažiūrėti nebuvo, nes nenorėjo parduotuvės palikti neužrakintos, o be to turi judėjimo negalią ir juda tik su invalido vežimėlio pagalba. Vėliau jam R. B. pasakė, kad atėjęs prie automobilio, prie kurio jis matė aplink vaikščiojantį V. Š., rado apgadintą/subraižytą automobilio kėbulą, atskiras kėbulo dalis. Jis mano, kad R. B. automobilį galėjo apgadinti/subraižyti V. Š., kurį apie 14 val. matė vaikščiojantį aplink šio automobilio kėbulą. (1 t., b. l. 112-115)
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. R. 2025-03-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10016-25 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., dėl to, kad 2025-03-14, laike nuo 10.00 val. iki 14.00 val., Druskininkų mieste, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apgadintas R. B., priklausantis automobilis "NISSAN Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti prie minėto namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t. y., aštriu daiktu giliai iki metalo buvo subraižyti automobilio šonai, o būtent, aštriu daiktu giliai galimai per 3 kartus horizontaliai buvo perrėžta automobilio dešinės (keleivio) pusės priekinis sparnas, priekinės ir galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės galinis žibintas, bei automobilio kairės (vairuotojo) pusės priekinis sparnas, priekinės ir galinės kairės pusės durys, kairės pusės galinis sparnas ir galinis kairės pusės buferis, tokiu būdu nukentėjusiajam R. B. padaryta pagal pridedamus dokumentus 2383,36 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu iš gautų vaizdo įrašų nustatyta, kad R. B. priklausantį automobilį "NISSAN Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino ir šią nusikalstamą veiką padarė V. Š.. (1 t., b. l. 116-117)
II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur) dydis, bet neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio.
Teismų praktika dėl turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir formuojama kategoriškai. Antai vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167/2009">2K-167/2009</a>, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-697/2016">2K-298-697/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtMzg3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-387/2022">2K-14-387/2022</a>, 2K-268-628/2023).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtMzg3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-387/2022">2K-14-387/2022</a> atkreiptas dėmesys į tai, kad toks poveikis turtui, kai pakeičiama turto estetinė išvaizda, o jai atkurti reikalinga atlikti remonto darbus, BK 187 straipsnio prasme laikytinas turto sugadinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtMzg3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-387/2022">2K-14-387/2022</a> ir 2K-268-628/2023 dėl žalos dydžio spręsta būtent pagal turto atkūrimo kaštus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamajam V. Š. tyčia siekiant turtą sugadinti rėžiant aštriu daiktu per automobilio kėbulo detales, akivaizdu, kad buvo pažeistas šio automobilio detalių grunto, lako ir dažų sluoksnis, kuris užtikrina ne tik estetinę automobilio išvaizdą, bet ir saugo šią automobilio detalę nuo korozijos, atitinkamai sudaro prielaidas automobiliui atitikti būtent viso tokio paties automobilio rinkos vertę. Taigi šiuo atveju dėl kaltinamojo veiksmų iš esmės automobilio vertė sumažėjo (nepaisant to, kad toks apgadinimas šio turto naudoti iš esmės netrukdo), tačiau ši vertė iš esmės gali būti atkurta atlikus pažeidimų šalinimo darbus.
Nukentėjusysis pateikė remonto sąmatą, pagal kurią turėtų atsiskaityti su paslaugas teikiančia įmonė PVM mokėtoja, tačiau nepateikė sutarties, kad su PVM mokėtoja įmone yra sudaręs paslaugų teikimo (remonto atlikimo) sutartį.
Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 tūkst. eurų.
Nagrinėjamu atveju remonto sąmatoje nurodyta remonto kaina – 1969.72 (suapvalinus 1970 Eur) be PVM.
Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-693/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-693/2007">2K-693/2007</a>).
Pagal viešai skelbiamas automobilio rinkos kainas, automobilio “Nissan Qashqai“, pirma registracija 2008 m., bazinio modelio kaina nuo 2650 Eur iki 4900 Eur (šaltinis: www.autoplius. lt).
Nagrinėjamu atveju pagal pareikštą kaltinimą sugadinto turto vertė nustatyta remiantis remonto sąmata, o ne pagal kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, ne specialisto pagalba ar skiriant prekinę ekspertizę, t y. nesiremiant daikto rinkos verte (o tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais), kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis veikos padarymo metu. Tokiu atveju sugadinto daikto vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, kai kaltinamasis V. Š. pripažino, kad sugadinto daikto vertė yra 1500 Eur, nors ir neprieštaravo, kad vertė būtų nurodyta pagal remonto sąmatos kainą.
Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė tokiu atveju turi būti nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-699/2015">2K-84-699/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-511/2016">2K-147-511/2016</a>). Nagrinėjamu atveju remonto vertė, įvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą, keistinų detalių kiekį (galinio dešinės pusės žibinto kaina), reali ir artima kaltinamojo nurodytai turto vertei.
Nurodoma nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais - mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (subraižymas, sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Tuo tarpu nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartys baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtMzg3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-387/2022">2K-14-387/2022</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDk1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-495/2023">2K-60-495/2023</a>).
Teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. fizinio poveikio, buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Aptariama nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininamasis suvokia, kad braukdamas aštriu daiktu sugadins (subraižys) automobilio kėbulo detales ir taip padarys turtinę žalą nukentėjusiojo turtui, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
V. Š., veikdamas tiesiogine tyčia (siekė sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą), tyčia braukdamas rankoje laikomu tyrimo aštriu daiktu (kaip nurodė kaltinamasis striukės rankovės užtrauktuku) per automobilio “Nissan Qashqai“ kėbulo dešinės ir kairės pusės išorines detales, tokiu būdu sugadino - subraižė svetimą turtą – nukentėjusiajam R. B. priklausančio automobilio dešinės (keleivio) pusės priekinį sparną, priekines ir galines dešinės pusės duris, dešinės pusės galinį sparną, dešinės pusės galinį žibintą, kairės (vairuotojo) pusės priekinį sparną, priekines ir galines kairės pusės duris, kairės pusės galinį sparną, galinį kairės pusės buferį, padarant įbėžimus, tokiais veiksmais sugadino nukentėjusiojo R. B. turtą 1500 eurų sumai.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajma V. Š. mažintina kaltinimo apimtis dėl padarytos turtinės žalos dydžio.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jo veika kvalifikuota tinkamai.
BK 187 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nagrinėjamu atveju yra nukentėjusiojo skundas – R. B. protokolas-pareiškimas (t.1, b.l. 68-72)
III. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš dalies pripažino kaltę.
Nors pagal teismų praktiką kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>).
Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad kaltinamasis savanoriškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo išaiškinti veiką, duodamas išsamius prodymus, nuoširdžiai prisipažindamas padaręs turtinę žalą ir nurodydamas jos dydį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.
Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Tokios aplinkybės nustatytos ir kaltinamojo V. Š. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo duodami parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, tinkamo padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. Š. nurodė, kad gauna pareigūno pensiją, šiuo metu dėl blogo sveikatos stovio dirbti negali, yra nedarbingas asmuo. Pagal SODROS duomenis dirbo iki 2019-09-07. Administraine tvarka baustas už nusižengimus transporto ir kelių ūkio srityje, nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 165-169)
Psichiatrinis gydymas, įskaita - Druskininkų PSPC psichikos sveikatos skyriuje neįrašytas (1 t., b. l. 155-156).
Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Druskininkų PSPC psichikos sveikatos skyriuje neįrašytas (1 t., b. l. 155-156).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).
Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikalstamą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Kaip jau nurodyta, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis V. Š. praeityje yra neteistas. Tokios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį, kaip asmenį, nelinkusį nusikalsti ir daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.
Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
Teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės įvertina ir tai, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Teismas negali skirti viešųjų darbų asmeniui, kuris dėl sveikatos stovio tokios bausmės negalėtų atlikti. Būtent kaltinamasis nurodė, kad nutraukė darbo santykius dėl savo sveikatos stovio, todėl nurodyta bausmė neskirtina.
Bauda, kaip bausmė kaltinamajam V. Š. neparinktina ir neskirtina, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Kaltinamasis gauna tik minimalias periodines išmokas, santaupų turi nedidelę sumą. Kai tuo tarpu jam galėtų būti skiriama bauda nuo už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000) dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Teismas įvertindamas visas prieš tai jau minėtas aplinkybes, kaltinamajam V. Š. parenka ir skiria laisvės apribojimo bausmę. Teismo nuomone, bausmės paskirtį už BK 187 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymą užtikrintų sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais apribojimais.
Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 461 straipsnyje, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Iš aptarto seka, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, nėra imperatyviai įpareigotas kartu skirti ir intensyvią priežiūrą.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti ir kaltinamajam netaikant intensyvios priežiūros sąlygų.
BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.
BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. Š. parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams. Tokio dydžio skirtina bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kaltės formą – tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nesant jokių motyvų ir pagrindų; nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika užbaigta, kaltininko asmenybę – praeityje baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe už nusižengimus valdymo tvarkai (ANK 506 str. 4 d., 508 str.).
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes V. Š. prisipažino dėl padarytų veikų ir teismas išnagrinėjo bylą atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą.
IV. Civilinis ieškinys
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Protokole-pareiškime nukentėjusysis R. B. nurodė, kad civilinį ieškinį pateiks vėliau (t.1, b.l. 68-72). Papildomos apklausos protokole R. B. nurodė, kad reiškia 2383.36 Eur civilinį ieškinį ir prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu, nurodydamas, kad dokumentus tai pagrindžiant ieškinį yra pateikęs anksčiau (UAB TRANSJEKA remonto sąmatą) (t. 1, b.l. 95-98). Papildomai apklausiamas R. B. 2025-04-07 detalizavo civilinį ieškinį, nurodydamas kas sudaro automobilio remonto sąskaitą (t.1, b.l. 99-102). Civilinio ieškinio, kaip procesinio dokumento, byloje nėra pateikta. 2025-03-28 R. B. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t.1, b.l. 103-105).
Kaltinamasis iš dalies pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį – 1500 Eur dydžio, nors ir nurodo, kad pilnai pripažįsta civilinio ieškovo nurodyto dydžio ieškinį.
Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTItNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152-686/2015">3K-3-152-686/2015</a>). Taigi, asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).
Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112/2008">3K-3-112/2008</a>, 3K-3-219/2009 ir kt.; CPK 178 straipsnis). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-564/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-564/2014">3K-3-564/2014</a>).
Pagal civilinio ieškovo pateiktą remonto sąmatą numatyta, jog reikalinga perdažyti sąmatoje nurodytas kėbulo detales. Remonto sąmata neabejotinai buvo sudaryta tikslu atnaujinti automobilį, o ne jį suremontuoti dėl konkrečių sugadinimų, kadangi nėra duomenų apie sugadinto turto nusidėvėjimą (vertės praradimą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog automobilis nėra naujas, jo detalės, tame tarpe ir kėbulo, yra natūraliai nusidėvėjusios pagal automobilio gamybos ir eksploatavimo metus. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas pateikė remonto sąmatą, pagal kurią turėtų atsiskaityti su paslaugas teikiančia įmonė PVM mokėtoja (kaina nurodyta PVM mokėtojai), tačiau nepateikė sutarties, kad su PVM mokėtoja įmone yra sudaręs paslaugų teikimo (remonto atlikimo) sutartį, kai tokios paslaugos gali būti teikiamos ir ne PVM mokėtojo, t. y. ir išlaidos remonto darbams yra mažesnės.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo - civilinio ieškovo R. B. civilinis ieškinys pagrįstas iš dalies – 1500 Eur sumai. Tokią išvadą daro teismas, atsižvelgdamas į byloje civilinio ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – remonto sąmatą, remiantis nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymais, įvertinus tikėtiną automobilio vidutinę kainą, jo nusidėvėjimą ir taikant teisminę praktiką. Byloje nėra specialisto išvados dėl sugadinto turto vertės, kaip ir nebuvo paskirta ir atlikta prekinė ekspertizė.
BPK 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK).
CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-61/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-61/2011">3K-7-61/2011</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, kaltinamojo turtinė padėtis. Kaltinamasis nurodo, jog šiuo metu jo gaunamos periodinės išmokos sudaro 430 Eur, kitų pajamų neturi, o santaupų turi 500 Eur. Turi nekilnojamojo turto. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio išdėstymo būtinumą.
Nagrinėjamu atveju priteistos turtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytinas, nustatant, kad pirmą mėnesį po nuosprendžio įsisteisėjimo kaltinamasis sumokės 500 Eur civiliniam ieškovui, o likusią sumą sumokės – kas mėnesį mokėdamas po 200 Eur iki pilno turtinės žalos atlgynimo.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.
V. Kiti proceso klausimai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka V. Š. laikinai sulaikytas nebuvo.
V. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnis).
Laikinai nuosavybės teisės V. Š. nebuvo apribotos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstmai veikai tirti ir nagrinėti - vokas, kuriame yra DVD diskas su jame įrašytais policijos pareigūno kūno (“Body”) kameros 2024-03-14 vaizdo įrašu, Bendrajame pagalbos centre gauto telefoninio pranešimo garso įrašu ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais 2025-03-14 vaizdo įrašais, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros bei paskirti įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje ir šį įpareigojimą įvykdyti per paskirtos bausmės atlikimo laiką.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant, kad V. Š. paskirtas laisvės apribojimas šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir šį įpareigojimą įvykdyti per paskirtos bausmės atlikimo laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti - panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (1500 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Priteistos turtinės žalos atlyginimo – 1500 Eur - mokėjimą išdėstyti tokia tvarka:
per mėnesį laiko po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. turi sumokėti 500 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui R. B.;
po to, sekančius kalendorinius mėnesius (kas mėnesį) V. Š. turi sumokėti civiliniam ieškovui R. B. po 200 Eur (kas mėnesį) iki pilno turtinės žalos atlyginimo.
Praleidus (nesumokėjus) nors vienos išdėstytos ir nustatytos įmokos, civilinis ieškovas įgyja teisę reikalauti iš V. Š. visos likusios sumos sumokėjimo priverstine tvarka (teismui išduodant vykdomąjį dokumentą).
Priteista turtinės žalos atlyginimo suma mokama į R. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra DVD diskas su jame įrašytais policijos pareigūno kūno (“Body”) kameros 2024-03-14 vaizdo įrašu, Bendrajame pagalbos centre gauto telefoninio pranešimo garso įrašu ir UAB "(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais 2025-03-14 vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėjas Dalis Žilionis
