Civilinė byla Nr. e3K-3-6-916/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03086-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.10.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Ž., akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Minareta“, R. Š. M., M. S., K. B., N. P., V. P., T. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir teisę priimti papildomą sprendimą pagal pareiškimą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „BM Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė kelio servitutą atsakovei priklausančiam žemės sklypui (tarnaujančiajam), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą servitutą S1 ieškovei priklausančiam žemės sklypui (viešpataujančiajam), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei iš ieškovės 2410 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą; priteisė iš atsakovės ieškovei 2062,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės valstybei – 129,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
4. Trečiasis asmuo R. Š. M. 2024 m. vasario 9 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu nebuvo išspręstas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nurodė, kad patyrė 1942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas turi būti priteistas iš ieškovės, nes ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo pagal kitus, ne detaliajame plane nurodytus, būdus buvo atmesti, o trečiasis asmuo prieštaravo būtent ieškinio reikalavimui, kuriuo ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą ne pagal detalųjį planą, o vadovaujantis alternatyviais būdais.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė R. Š. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
6. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo patyrė 1942,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų, jas pagrindžia byloje esančios sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog ieškinys nepagrįstas ir nelogiškas, todėl turi būti atmestas. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, todėl nebuvo pagrindo iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes bet kuriuo atveju turėjo priimti papildomą sprendimą ir tuomet spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (jų (ne)priteisimo).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui R. Š. M. iš ieškovės 1942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, padarė išvadą, jog trečiojo asmens prašymas tenkintinas.
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo.
12. Teismas, įvertinęs, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovės prašymas tenkintinas – atsakovei iš ieškovės priteistina 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties apmokėti, atlyginimo.
13. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo tenkino iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeitė: trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir iš trečiojo asmens ieškovei priteisė 274,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi griežtos ir tvirtos pozicijos bei ieškinyje nurodytų reikalavimų, nesistengdama ieškoti alternatyvių būdų įgyvendinti savo teisę naudoti turimą žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, rasti kitų būdų nustatyti servitutą, tik 2023 m. spalio 17 d. patikslino ieškinio reikalavimus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės priteisė pagrįstai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo, nurodė, kad terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti suėjo 2024 m. balandžio 30 d., atsakovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2024 m. gegužės 2 d., praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad terminas prašymui pateikti praleistas nežymiai, tik 2 dienas, iš kurių viena buvo ne darbo diena, todėl konstatavo, jog, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, buvo pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Iš skundžiamo papildomo sprendimo matyti, kad teismas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjo, vadinasi, praleistą terminą prašymui pateikti atsakovei atnaujino savo iniciatyva.
16. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens atskirąjį skundą, todėl teismas 2024 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovės prašymą atmesti, 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą pakeisti ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Nėra ginčo, kad ieškovė civilinę bylą, kurioje susidarė bylinėjimosi išlaidos, laimėjo. Tačiau, priešingai šiam rezultatui, 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. buvo priimti du papildomi sprendimai, kuriais bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo priteistas ne iš bylą pralaimėjusios atsakovės, o iš bylą laimėjusios ieškovės. Papildomi pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo priteistas iš bylą laimėjusios šalies, bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria šie sprendimai iš esmės buvo palikti nepakeisti, laikytini neteisėtais ir nepagrįstais. Šiais procesiniais sprendimais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje bei 98 straipsnyje įtvirtintų teisės normų ir taisyklės „pralaimėjęs moka“.
17.2. Bylinėjimosi išlaidų atitinkamam paskirstymui negalėjo turėti įtakos faktas, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė apeliacinės instancijos teisme, nes šių išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas ne apeliacinės instancijos teisme, kai klausimas yra išsprendžiamas iš esmės, o pirmosios instancijos teisme, kai klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti išspręstas pagal pagrindinių sprendimu patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį. Be to, net jeigu priimtas sprendimas ir atitiko trečiojo asmens poziciją byloje, tai nesukūrė pagrindo iš bylą laimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių įstatyme bei teismų praktikoje nėra.
17.3. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo praleidusi įstatymo nustatytą terminą (ši aplinkybė neginčytinai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartyje). Atsakovė pateiktame prašyme nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir neprašė atnaujinti praleisto termino. Negana to, priimant papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, taip pat nebuvo spręsta ir pasisakyta dėl termino atnaujinimo. Prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimas praleidus įstatyme nustatytą terminą bei prašymo atnaujinti praleistą terminą nesuformulavimas turėjo sukelti CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pasekmes, taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo CPK 75 straipsnio 1 dalyje, 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-403/2023">e3K-3-47-403/2023</a> suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo R. Š. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovės cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomų aplinkybių. Ieškovės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nepagrindžia fakto, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos analogiško pobūdžio bylose.
18.2. Priešingai ieškovės ir atsakovės procesinei padėčiai, jų pozicijoms ir galutiniam rezultatui byloje, trečiojo asmens atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina ne bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, o CPK 93 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis, priešingai – ieškovės netinkamą procesinį elgesį konstatavo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas.
18.3. Atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai pareikšti ieškinio reikalavimus dar 2020 m. spalio 27 d. Tačiau ieškovė tik 2023 m. spalio 17 d. patikslino ieškinio reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytų dviejų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą taikyti ne ieškovės nurodomą bendrąją CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bet CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismo teisę nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, priteisiant iš ieškovės trečiojo asmens naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18.4. Nesant trečiojo asmens materialinio teisinio santykio nė su viena proceso šalimi ir nereiškiant atsikirtimų ir (ar) palaikymo vienos iš proceso šalies atžvilgiu, toks trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali būti laikomas dalyvaujančiu vienos iš proceso šalių pusėje ir tokia jo pozicija byloje negali bloginti jo procesinės padėties, taip pat iš esmės panaikinti jo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vien tai, kad trečiojo asmens pateikti duomenys ir (ar) faktinės bylos aplinkybės galimai buvo (yra) labiau naudingi ir (ar) patvirtinantys vienos iš bylos šalių poziciją ir (ar) jų nurodytas aplinkybes, nesuteikia jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo byloje dalyvavo tos šalies pusėje.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
20. Kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas buvo pakeistas iš dalies, trečiajam asmeniui iš ieškovės (ginčą laimėjusios šalies) priteisiant 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteistas 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, paliktas nepakeistas. Nesutikdama su šiais teismų procesiniais sprendimais, ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai: 1) pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui ir atsakovei priteisė iš ieškovės – ginčą laimėjusios šalies, taigi, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėję moka“; 2) pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, nes nors atsakovė praleido terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir šio termino atnaujinti neprašė, tačiau bylą nagrinėję teismai savo iniciatyva faktiškai šį terminą atnaujino, priėmė papildomą sprendimą ir atsakovės prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino.
21. Pažymėtina, kad kasacine tvarka nėra skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria dalis trečiojo asmens R. Š. M. prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pripažintos nepagrįstomis, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl toliau pasisakys tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti bylą tik pagal įstatymo nustatyta tvarka pareikštą suinteresuoto asmens pareiškimą, o teismo teisė veikti ex officio (pagal pareigas) yra ribojama įstatymu.
23. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE1LTk0My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-115-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-115-943/2024">e3K-3-115-943/2024</a>, 29 punktas).
24. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ4LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-248-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-248-403/2018">e3K-3-248-403/2018</a>, 17 punktas).
25. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114-378/2015">3K-3-114-378/2015</a>).
26. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA5LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-309-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-309-378/2021">e3K-3-309-378/2021</a>, 22, 23 punktai).
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg3LTEwNzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-187-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-187-1075/2023">e3K-3-187-1075/2023</a>, 43 punktas).
29. Taigi, kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>, 15 punktas).
30. Vis dėlto CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-1075/2020">e3K-3-83-1075/2020</a>, 18 punktas).
32. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>, 16 punktas).
33. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas ir atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodė, kad atsakovė byloje priešieškinio nereiškė, tarp šalių buvo kilęs ginčas, šalys tarpusavyje nesutarė dėl servituto nustatymo, tai lėmė, jog ieškovė turėjo kreiptis į teismą; konstatavo, kad, pirmosios instancijos teismui tenkinus vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų, laikytina, jog ieškinys yra tenkintas, teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, o tai sudaro pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės ieškovės naudai. Tačiau, nepaisydamas šių procesinių sprendimų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. papildomais sprendimais bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui ir atsakovei priteisė iš ieškovės (ginčą laimėjusios šalies), taip nukrypdamas nuo principo „pralaimėjęs moka“. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.
34. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, taip pat iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 27 d. ieškiniu ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal architekto J. V. parengtą brėžinį. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą, kuriame nurodyta, kad, pagal patvirtintus ir viešai skelbiamus portale www.tpdr.lt detaliųjų planų – Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – sprendinius, ties šių žemės sklypų riba yra nustatytas servitutas privažiuoti prie detaliaisiais planais planuojamos teritorijos, bei minimą atsakovės žemės sklypo (kad. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
35. 2021 m. spalio 14 d. teisme gautas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, be kita ko, juo buvo prašoma nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP arba pagal to paties architekto parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovė turi visas galimybes patekti į savo žemės sklypą per naujai suprojektuotą nuovažą, pasinaudodama jau nustatytu ir patvirtintu gretimų žemės sklypų servitutu, kuris tęsiasi iki pat ieškovės žemės sklypo, Detaliajame plane kelio servitutas nėra nustatytas, be to, servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų jos veiklą.
36. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendime nustatė, kad: 1) servitutas, kuriuo būtų galima patekti į ieškovės žemės sklypą, nustatytas Detaliajame plane, žymimas žyma S1, yra atsakovei priklausančiame žemės sklype, nėra įregistruotas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė faktiškai negali pasinaudoti galimybe per jį patekti į savo žemės sklypą; 2) yra ir kita (alternatyvi) galimybė ieškovei patekti į savo žemės sklypą per nuovažą nuo žiedo. Minėtu sprendimu ieškinys atmestas.
37. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir nevertino, ar prašomas nustatyti servitutas smarkiai apsunkintų atsakovės nuosavybės teisę, sukeltų grėsmę ar realių kliūčių atsakovės vykdomai veiklai, taip pat nurodė, kad, sprendžiant dėl alternatyvių būdų ieškovei patekti į savo žemės sklypą per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, yra pagrindas į bylos nagrinėjimą įtraukti konkrečių žemės sklypų savininkus.
38. 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu nuspręsta į bylą įtraukti, be kitų, trečiąjį asmenį R. Š. M.; šis 2022 m. spalio 18 d. padavė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes servitutas turėtų būti nustatomas pagal Detalųjį planą, prašė ieškinį atmesti.
39. 2023 m. spalio 17 d. ieškovė patikslino ieškinį, prašė: nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP arba pagal to paties architekto parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3, arba pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1.
40. Byloje kaip liudytojas apklaustas specialių žinių turintis architektas J. V. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Detaliuoju planu kelio servitutas buvo nustatytas netinkamai – jis yra gerokai per mažas, kad juo galėtų naudotis sunkiasvorės transporto priemonės, kad būtų užtikrintas tinkamas jų apsisukimo spindulys ir pan. Todėl Detaliojo plano sprendiniai turėtų būti ištaisyti, servitutą nustatant teismo sprendimu ir prioritetą teikiant vienam iš architekto parengtų servituto nustatymo brėžinių.
41. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, nurodė nesutinkantys, kad servitutas būtų nustatytas pagal architekto J. V. brėžinius, tačiau sutinkantys, kad teismas nustatytų atlygintinį kelio servitutą pagal Detaliajame pažymėtą servitutą S1.
42. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. sausio 31 d. nutartyje pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovės ir atsakovės paskirstymo, atsižvelgdamas į tai, jog byla dėl servituto nustatymo nagrinėjama teisme nuo 2020 m. spalio mėn., ieškovė visuomet laikėsi griežtos ir tvirtos pozicijos bei ieškinyje nurodytų reikalavimų, nesistengdama ieškoti alternatyvių būdų įgyvendinti savo teisę naudoti turimą žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, rasti kitų būdų nustatyti servitutą, taip pat į tai, jog trečią alternatyvų reikalavimą nustatyti servitutą pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1 pateikė tik 2023 m. spalio mėn., dėl to buvo užkirstas kelias bylą išnagrinėti operatyviai, padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei iš atsakovės priteisti pusę jos prašomo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos.
43. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui R. Š. M. iš ieškovės 1942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomo sprendimo tenkino iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeitė: trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir iš trečiojo asmens ieškovei priteisė 274,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu siekė nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, ieškinio dalyką ir pagrindą nuo 2020 m. spalio mėn. ji suformulavo pagal architekto J. V. parengtus brėžinius, teismui pateikė Detalųjį planą. Iš byloje esančių duomenų matyti (šios nutarties 34–41 punktai), kad ieškovė didžiąją bylos nagrinėjimo dalį – trejus metus, nors ir jau pradiniame ieškinyje nurodydama, kad Detaliajame plane yra pažymėtas servitutas privažiuoti prie detaliaisiais planais planuojamos teritorijos, laikėsi griežtos ir nuoseklios pozicijos, jog servitutas turėtų būti nustatytas pagal architekto J. V. brėžiniuose siūlomą servitutą, atitinkamai ir sutikdama su architekto argumentais dėl Detaliajame plane pažymėto servituto netinkamumo. Atsakovė savo ruožtu visą šį laiką nuosekliai teigė nesutinkanti, kad jos nuosavybės teisė būtų varžoma, laikėsi pozicijos, jog Detaliajame plane nėra nustatytas kelio servitutas, leidžiantis ieškovei patekti į savo žemės sklypą, jame pažymėti kelio ir inžinerinių tinklų servitutai yra susiję tik su eksploatuojamais elektros inžineriniais įrenginiais, kad ieškovė gali patekti į savo žemės sklypą per J. Ž. priklausančius žemės sklypus, o nustatant servitutą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui būtų neproporcingai apsunkinta atsakovės vykdoma veikla. Kadangi ieškovė visą šį laiką nesiėmė veiksmų kitiems servituto nustatymo būdams rasti, o atsakovė nesutiko su ieškovės siūlomais servituto nustatymo jos žemėje būdais, teismui svarstant dėl alternatyvių servituto nustatymo būdų, į bylą kaip trečiasis asmuo buvo įtrauktas R. Š. M., jis bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog, remiantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, servitutas turėtų būti nustatytas pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1. Ieškovė 2023 m. spalio mėn. patikslino ieškinio dalyką ir pagrindą, kaip alternatyvų reikalavimą nurodydama servituto nustatymą pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1, to priežastimi nurodydama 2022 m. liepos 12 d. parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir 2023 m. rugsėjo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu viešame registre 2023 m. rugsėjo 20 d. įregistruotą automobilių stovėjimo aikštelę; atsakovė atsiliepime į šį patikslintą ieškovės ieškinį pripažino sutinkanti su atlygintinio servituto nustatymu pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1.
45. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir, remdamasi šios nutarties 22–32 punktuose aptartu teisiniu reguliavimu ir plėtojama kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog teismai tai padarė nepagrįstai, nes, priteisdami trečiojo asmens R. Š. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik iš ieškovės, turėjo pareigą argumentuoti, kodėl nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, taip pat pareigą konstatuoti ieškovės netinkamą – nekeliantį abejonių dėl jos nesąžiningumo – procesinį elgesį, dėl kurio atsirado būtent trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, taip pat, atsižvelgdami į nagrinėjamos bylos ypatumus, jos nagrinėjimo trukmę ir baigtį (ieškovės ieškinys patenkintas), siekdami tokio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, kuris atitiktų minėtus bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėjo įvertinti ir kitų proceso dalyvių procesinį elgesį, galėjusį lemti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymą bylos nagrinėjimo metu.
46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės ir (ar) atsakovės, nevertino, kodėl ieškovė dar ginčo pradžioje nereikalavo nustatyti servituto pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1, ar ji apie jį žinojo (galėjo žinoti), taip pat nevertino atsakovės procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, galėjusio lemti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingą priteisimą iš ieškovės ir atsakovės. Bylą nagrinėję teismai visapusiškai neištyrė ir neįvertino, kokiais argumentais remdamasi atsakovė nesutiko su ieškovės pirminiais ieškinio reikalavimais, taip pat atsakovės argumentų dėl servituto nustatymo pagal Detaliajame plane pažymėtus servitutus S1 ir S2 negalimumo, Detaliajame plane pažymėtų servitutų S1 ir S2 turinio, kokios aplinkybės lėmė atsakovės sutikimą nustatyti servitutą pagal Detaliajame plane pažymėtą servitutą S1 praėjus tam tikram laiko tarpui nuo ieškinio pareiškimo, taigi, neištyrė, ar tik ieškovės netinkamas procesinis elgesys lėmė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą, ar tam galėjo turėti įtakos ir kitų proceso dalyvių veiksmai bei elgesys bylos nagrinėjimo metu.
47. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad visų šių aplinkybių tinkamas nustatymas ir įvertinimas sudarytų pagrindą išvadai sprendžiant dėl ginčo šalių – ieškovės ir atsakovės (ne)tinkamo procesinio elgesio, kuris leistų konstatuoti esant (arba nesant) pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir argumentuotai nuspręsti, dėl kurios iš ginčo šalių procesinio elgesio susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors ir teisingai aiškino CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintas teisės normas, suformuotą kasacinio teismo praktiką, tačiau jas taikė nevisapusiškai ištyrę ir įvertinę nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kadangi kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija padaro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam priteistas iš ieškovės, yra nepagrįsta ir dėl to galimai neteisėta, todėl naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl teismo teisės priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą
49. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nurodyto straipsnio 2 dalis).
50. CPK 75 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
51. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
52. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272-701/2017">3K-3-272-701/2017</a>, 33 punktas).
53. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2008">3K-3-253/2008</a>). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023, 62 punktas). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2007">3K-3-399/2007</a>).
54. Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties, atlyginimą. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas buvo priimtas, nes Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kuris 2024 m. balandžio 10 d. papildomu sprendimu minėtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo taip pat neišsprendė.
55. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, taip pat iš duomenų, esančių LITEKO, matyti, kad atsakovė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo padavė 2024 m. gegužės 2 d., praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris suėjo 2024 m. balandžio 30 d. Pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir neprašė atnaujinti praleisto termino.
56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, atsakovės prašymą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, padarė išvadą, kad iš skundžiamo papildomo sprendimo matyti, jog teismas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjo, vadinasi, praleistą terminą prašymui pateikti atnaujino savo iniciatyva.
57. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-143/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-143/2008">3K-3-143/2008</a>).
58. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti praleidimas nesant prašymą padavusio asmens nurodytų ir (ar) teismo nustatytų svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistąjį terminą, negali būti vertinamas kaip formalus pagrindas CPK 328 straipsnio prasme. Aiškinant priešingai, būtų paneigtas CPK 277 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas nėra įtvirtintas be tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-403/2023">e3K-3-47-403/2023</a>, 47 punktas).
59. Įvertinusi visa tai, kas nurodyta šios nutarties 49–58 punktuose, taip pat tai, kad ieškovė apeliaciniame ir kasaciniame skunduose laikėsi nuoseklios pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo neteisėtumo aptartu praleisto pareiškimo dėl papildomo sprendimo padavimo termino aspektu, atsakovė atsiliepimo nei į ieškovės apeliacinį skundą, nei į kasacinį skundą nepadavė, jokių priežasčių dėl praleisto termino pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodė, jo atnaujinti neprašė, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl nagrinėjamoje byloje priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalies, kuria šis pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, neteisėtumo yra pagrįsti.
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 277 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, t. y. nevertino, kad atsakovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nesant motyvuoto prašymo šį terminą atnaujinti, vadinasi, nesant jokių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą apie egzistuojančias svarbias termino praleidimo priežastis ir atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria šis papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, yra neteisėti ir naikintini priimant naują sprendimą – atmesti atsakovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai iš ieškovės priteisimo.
61. Pripažinusi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria šis papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, neteisėtais, teisėjų kolegija toliau nepasisakys dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimu iš ieškovės, pagrįstumo kaip neturinčių reikšmės bylos kasaciniame teisme baigčiai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
62. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai: (a) nors ir teisingai aiškino proceso teisės normas, įtvirtinančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau jas taikė nevisapusiškai ištyrę ir įvertinę visus byloje esančius duomenis, procesinius sprendimus priėmė neįvertinę kitų bylos dalyvių procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, taigi, bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam priteistas iš ieškovės, naikintina ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl 1179,75 Eur priteisimo iš ieškovės perduotinas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas); (b) neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą, procesinių terminų praleidimo pasekmes ir procesinių terminų atnaujinimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 16 d. nutarties dalis, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomu sprendimu priteisimo iš ieškovės atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
63. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi bylai kasaciniame teisme teisingai išnagrinėti, teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti.
64. Kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 24 d. pažyma apie 41,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
65. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. papildomas sprendimas paliktas nepakeistas, ir priimti naują sprendimą – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter-Servisas“ (j. a. k. 301405570) prašymą papildomu sprendimu priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ (j. a. k. 302594597) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. papildomas sprendimas iš dalies pakeistas ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ (j. a. k. 302594597) trečiojo asmens R. Š. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 1942,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintas iki 1179,75 Eur, ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Agnė Tikniūtė
Dalia Vasarienė
