Baudžiamoji byla Nr. 2K-190-648/2018
Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00928-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.20.5.1.; 2.4.2.1.; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, paskiriant vykdyti teismo įpareigojimus ir laikytis teismo draudimų: a) įpareigoti studijų metu nuo 22.00 iki 7.00 val. imtinai būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su mokslu, užklasine veikla ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) universitete, be pateisinamų priežasčių nepraleidinėjant paskaitų ir praktinių užsiėmimų, o baigus mokslus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas ir A. K., tačiau dėl jo nuosprendis nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka ir kasacinių skundų negauta.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
E. K. nuteistas už tai, kad, ikiteisminio tyrimo metu būdamas apklaustas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, būtent: atliekant ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK) iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. X dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo fakto pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK, (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose 2014 m. birželio 6 d., būdamas apklausiamas kaip liudytojas, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai E. B. melagingai nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn., dienos jis neprisimenantis, nakties metu, būdamas prie UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) padaliniui priklausančio prekybos centro esančioje automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), matė, kaip D. K. (nukentėjusysis) pradėjo konfliktą ir dešine ranka sudavė S. K. į veidą, po to D. K. sudavė S. K., nors pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad taip nebuvo, ir jis (E. K.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. atliktos liudytojo papildomos apklausos metu vėl davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams 2014 m. birželio 6 d. atliktos apklausos metu; po to jis (E. K.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. atlikto liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, vėl davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams 2014 m. birželio 6 d. atliktos apklausos metu; po to jis (E. K.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. rugpjūčio 6 d. atliktos akistatos su liudytoja D. A. metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, vėl davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams 2014 m. birželio 6 d. atliktos apklausos metu; po to jis (E. K.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 15 d. atliktos akistatos su liudytoja R. V. metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, vėl davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams 2014 m. birželio 6 d. atliktos apklausos metu; po to jis (E. K.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 15 d. atliktos akistatos su nukentėjusiuoju D. K. metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, vėl davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams 2014 m. birželio 6 d. atliktos apklausos metu, kad konfliktą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. X, sukėlė D. K., suduodamas smūgį S. K., nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo priešingai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą E. K. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies normų pažeidimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo E. K. gynėjo apeliaciniame skunde, ir skundžiamoje nutartyje padarė tinkamai nemotyvuotas, tik formalias ir deklaratyvias išvadas. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos E. K. teisės ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Taip pat abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas ne iki galo išnagrinėjo nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl faktinio pobūdžio argumentų ir byloje nenustatytos E. K. tiesioginės tyčios padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes jis (E. K.), duodamas parodymus baudžiamojoje byloje Nr. X, galėjo sąžiningai klysti. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-505/2013">2K-505/2013</a>.
Plačiai aptardamas nuteistojo E. K. parodymus, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad sąžiningai klydęs duodamas parodymus liudytojas neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiojo D. K. sveikatos sutrikdymo, galėjo sąžiningai klysti. Juolab kad ir kitų liudytojų – D. A. ir R. V. – parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ir nevisiškai atitiko esmines nagrinėjamoje byloje tirto įvykio aplinkybes. Tačiau minėtai liudytojai D. A. prokuroras nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal BK 235 straipsnį, nors jos parodymai, duoti apklausos ir akistatos metu, dėl esminių byloje tirtų aplinkybių (dėl smūgių skaičiaus, eiliškumo ir pan.) neatitiko nukentėjusiojo parodymų. Anot kasatoriaus, tai, kad minėtos akistatos protokole tyrėjos ranka buvo daryti parodymų pataisymai ir jais buvo pakeistas iš esmės atskirų parodymų turinys, taip pat patvirtina, kad ši liudytoja nebuvo nuosekli arba ji neaiškiai, nekategoriškai davė parodymus, dėl to, kad ir su jos žinia, tyrėjai teko taisyti protokolą. Kartu tokie liudytojos parodymuose esantys neatitikimai parodo, kad ne tik E. K., bet ir kiti liudytojai galėjo sąžiningai klysti ir klydo dėl byloje nustatytų objektyvių aplinkybių. Dėl to kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta E. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, subjektyvioji pusė, nes jo parodymų neatitiktis oficialiajai įtarimo ir vėlesnio kaltinimo versijai natūraliai paaiškinama galimu sąžiningu liudytojo klydimu, kurį atskirose dalyse patvirtinama ir kitų, net ir kaltinimo liudytojų, parodymai.
Šių visų svarbių nagrinėjamos bylos aplinkybių prokuroras laiku pakankamai neįvertino ir nepagrįstai perdavė teismui nagrinėti bylą, kurioje išskirti E. K. bei kito nuteistojo (ikiteisminio tyrimo metu – liudytojo) A. K. parodymai, įvardyti kaip žinomai melagingi, ir nesurinkti įrodymai dėl E. K. tyčios duoti melagingus parodymus. Teismas taip pat neįvertino šių visų objektyvaus pobūdžio aplinkybių ir nepagrįstai nuteisė E. K.. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo S. K. baudžiamojoje byloje priimtus galutinius procesinius sprendimus bei juose konstatuotas aplinkybes ir neatsižvelgė į minėtą teismų praktiką, suformuotą kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-505/2013">2K-505/2013</a>.
Kartu kasatorius teigia, kad prokuroras pasielgė neteisingai, pradėjęs E. K. ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnį, dėl tariamai melagingų parodymų davimo E. K. liudijus nukentėjusiojo D. K. baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas yra S. K., t. y. ikiteisminį tyrimą pradėjo 2014 m. gruodžio 12 d., E. K. 2015 m. sausio 9 d. įteiktas pradinis pranešimas apie įtarimą, nors S. K. baudžiamoji byla dar buvo neišnagrinėta teisme – tik 2015 m. vasario 3 d. vyko teismo posėdis. Kasatorius aptaria Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas ir teigia, kad galutiniai procesiniai sprendimai S. K. baudžiamojoje byloje niekaip negali paneigti prokuroro netinkamo procesinio elgesio liudytojo E. K. atžvilgiu, šiam liudytojui pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, kai dar nebuvo baigta teismuose nagrinėti S. K. baudžiamoji byla, kurioje buvo duoti liudytojo E. K. parodymai, t. y. negali paneigti prokuroro tokio procesinio elgesio neteisėtumo. Kasatoriaus nuomone, nors šiuo atveju prokuroro minėtas procesinis elgesys (nebaigus pagrindinės bylos nagrinėti teisme pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl esą melagingų parodymų prieš liudytoją, kurį dar teks apklausti teisme ir kurio parodymus dar teks vertinti teismui) formaliai ir gali atitikti atskiras baudžiamojo proceso normas (prokuroras turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir pan.), tačiau toks prokuroro procesinis elgesys akivaizdžiai neatitinka kitų normų, tarp jų ir minėtų Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatų.
Kasaciniame skunde sutinkama, kad apeliacinės instancijos teismas pagal baudžiamojo proceso normų nuostatas ir teisingos teisminės praktikos reikalavimus neprivalo pažodžiui atsakinėti į atskirus apeliantų argumentus, tačiau, kasatoriaus nuomone, negalima tokia situacija, kai į konkrečius, faktinio pobūdžio ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus argumentus iš viso neatsakoma arba kai tokie argumentai visiškai nutylimi („apeinami“), kaip kad yra nagrinėjamoje byloje, tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismuose. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad šiuo atveju byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėti konkretūs duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad E. K. asmens baudžiamasis persekiojimas neatitiko ir neatitinka esminių BK nuostatų, ir nenustatyta viena iš pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties dalių, t. y. tyčia padaryti šią nusikalstamą veiką.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į nuteistojo E. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, todėl kasatorius nepagrįstai teigia apie BPK 320 straipsnio 3 dalies ar 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir aptarė visus apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą ir motyvuotai paaiškino, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu.
Atsiliepime aptariamos BK 235 straipsnio 1 dalies nuostatos, šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335-895/2015">2K-335-895/2015</a>, ir teigiama, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes E. K. veika objektyviai pasireiškė melagingų parodymų davimu baudžiamojoje byloje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl S. K. nusikalstamos veikos, apie svarbias bylos aplinkybes – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį D. K. panaudojimą. Būtent E. K., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savo parašu patvirtinęs tai ir žinodamas savo procesinės padėties ypatumus, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad konfliktą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. X, suduodamas smūgį S. K., sukėlė D. K.. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai argumentuotai paneigė sąžiningos klaidos galimybę, o nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota baudžiamojoje byloje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis patvirtino savo parašais liudytojo apklausos protokoluose, jog jam yra žinoma apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. E. K. parodymai, kad konfliktą pradėjo ir pirmasis smūgį sudavė būtent D. K., paneigti byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiojo D. K. ir liudytojų D. A., R. V., A. R. parodymais. Abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad E. K. buvo kategoriškas, nuosekliai tvirtino matęs D. K. smūgį S. K., savo parodymais neabejojo ir palaikė S. K. gynybinę poziciją, kurią teismai pagrįstai atmetė. Todėl prokurorė teigia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, jog E. K. sąžiningai klydo, ir patvirtina, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu duodamas tikrovę neatitinkančius parodymus, veikė tiesiogine tyčia. Apibendrindama prokurorė teigia, kad teismai, pripažindami E. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas E. K. buvo pradėtas anksčiau, nei priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje jis davė parodymus, pripažintus melagingais, atmestinas, nes BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Be to, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atitikties įstatymo reikalavimams
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>).
Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Iš šių nuostatų išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas privalo apeliacinius skundus išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015).
BPK 332 straipsnio, kuriame reglamentuojamas apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, 3 dalyje nurodyta, kad nutarties aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Tokių išvadų išdėstymas nėra reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismų praktikoje tai pripažįstama esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą negalima laikyti teisėtu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, nuteistasis E. K. pareiškimu pavedė savo gynėjui advokatui paruošti ir paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Nuteistojo gynėjas advokatas D. Svirinavičius, vadovaudamasis minėtu pareiškimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti minėtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Jei skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apelianto prašymą ir apeliacinio skundo esmę, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigojo apeliacinės instancijos teismą patikrinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą, tiriant ir vertinant įrodymus.
Kaip matyti iš nuteistojo E. K. gynėjo advokato apeliacinio skundo, jame buvo keliami klausimai tiek dėl baudžiamojo įstatymo (BK 235 straipsnio 1 dalies) netinkamo taikymo ir liudytojų parodymų prieštaringumo, šių parodymų ir kitoje baudžiamojoje byloje priimtų teismų sprendimų netinkamo vertinimo (t. y. dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo), tiek dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, neatsižvelgiant į precedentą (teismų praktiką), suformuotą kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-505/2013">2K-505/2013</a>, ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatų reikalavimus.
Tačiau skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje apelianto ginčijamos esminės bylos aplinkybės net nėra išdėstytos, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, priimtoje nutartyje nenurodė jokių argumentų ir / ar motyvuotų išvadų, t. y. nepateikė jokio atsakymo į dalį konkrečių ir esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimais bei pareiga vadovautis aukštesnės instancijos teismų suformuotais precedentais, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant ir į Konvencijos reikalavimus. Be to, kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje yra tik abstrakčiai (cituojant baudžiamojo įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, bet iš esmės nenagrinėjant konkrečių ginčijamų bylos aplinkybių) pasisakyta dėl baudžiamojo įstatymo (BK 235 straipsnio 1 dalies) tinkamo taikymo, pritariant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms ir formaliai konstatuojant, kad apeliacine tvarka skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio reikalavimai nepažeisti.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, įvertinusi šios nutarties turinio ir joje padarytų teismo išvadų atitiktį BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimams, sprendžia, kad toks apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas iš esmės pažeidžia.
Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo ginčijamų bylos aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, nepateikė išsamių motyvų, paneigiančių apeliacinio skundo teiginius, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, dėl kurių buvo pažeistos įstatymu garantuotos proceso šalių teisės ir kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl jų sukelti teisiniai padariniai taisytini iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinai patikrinant nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
BPK 386 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, turi, laikydamasis BPK nustatytos tvarkos, patikrinti apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
Artūras Pažarskis
