A. M. pagal BK 20 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-258-628/2023 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10011-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteisto juridinio asmens UAB „Mano numeris“ atstovo advokato Lino Belevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo UAB „Mano numeris“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 1500 MGL dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1000 MGL dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 1500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1500 MGL (56 490 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „Mano numeris“ išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. ir nuteistos UAB „Mano numeris“ atstovės advokatės Dainos Senapėdienės apeliaciniai skundai atmesti.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. UAB „Mano numeris“, į. k. 300030053, registruota Vilniuje, Panerių g. 11, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus A. M., kuris, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „Mano numeris“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, 2006–2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendra tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, todėl buvo padaryta didelė žala Lietuvos valstybės biudžetui, būtent:

1.1. A. M., laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. būdamas įmonės UAB „Mano numeris“ direktorius, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kurio veikla yra informacinių technologijų paslaugų teikimas, turėdamas įsipareigojimus įmonės turtą naudoti pagal paskirtį vykdant paslaugų teikimą, 2006–2014 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, kaip UAB „Mano numeris“ atstovas pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis priemonėmis pagamintus tikrus dokumentus: 2006 m. rugsėjo 1 d. paslaugų sutartį Nr. 6MAN02-OSO bei jos pakeitimus Nr. 1-10 ir Nr. 12, kuriuose buvo nurodyti melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad Naujojoje Zelandijoje registruota įmonė „Starlink Systems Limited“, registruota adresu: Level 5, 369 Queen Street, New Zealand, atstovaujama N. M. (N. M.), įsipareigoja pateikti UAB „Mano numeris“, įmonės kodas 300030053, registruotai Lietuvoje, Vilniuje, Žirmūnų g. 139, atstovaujamai A. M., numerių perkeliamumo valdymo platformos licenciją ir atlikti jos administravimą, priežiūros servisą pagal papildomas šios sutarties aptartas sąlygas, taip pat kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. Naujosios Zelandijos įmonės „Starlink Systems Limited“ teises ir įsipareigojimus pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. paslaugų sutartį Nr. 6MAN02-OSO perima Jungtinės Karalystės įmonė „Starlink Systems LLP“, registruota adresu: 84 Park road, Rosyth, KY11 2JL, United Kingdom, o nuo 2013 m. gegužės 15 d. Jungtinės Karalystės įmonės „Starlink Systems LLP“ teises ir įsipareigojimus pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. paslaugų sutartį Nr. 6MAN02-OSO perima Kanados įmonė „Starlink Systems LP“, registruota adresu: 45B West Wilmot St., Suite 202 Richmond Hill, Ontario L4B 2P3, Canada, nors nei Naujosios Zelandijos įmonė „Starlink Systems Limited“, nei Jungtinės Karalystės įmonė „Starlink Systems LLP“, nei Kanados įmonė „Starlink Systems LP“ pirmiau nurodytoje sutartyje nustatytos bendros numeracijos valdymo platformos licencijos bei sutartyje nurodytų paslaugų UAB „Mano numeris“ nesuteikė.

1.2. Po to A. M. pagal pirmiau nurodytos 2006 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. 6MAN02-OSO ir jos pakeitimų Nr. 1-10 ir Nr. 12 pagrindu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis priemonėmis pagamintus dokumentus: Naujosios Zelandijos įmonės „Starlink Systems Limited“, Jungtinės Karalystės įmonės „Starlink Systems LLP“, Kanados įmonės „Starlink Systems LP“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras – laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. įtraukė į UAB „Mano numeris“ buhalterinę apskaitą ir taip jų pagrindu buvo sumažinti UAB „Mano numeris“ mokėtini mokesčiai: 2006–2014 metų pelno mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 3 785 482 Lt (1 096 351 Eur) pelno mokesčio bei 2006–2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 436 951 Lt (126 550 Eur) socialinio mokesčio, todėl buvo padaryta didelė – 4 222 433 Lt (1 222 901 Eur) dydžio – žala Lietuvos valstybės biudžetui.

2. Be to, UAB „Mano numeris“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama direktoriaus A. M., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „Mano numeris“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, 2010–2015 metais, siekdamas išvengti 2006–2014 metų mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Mano numeris“ pelną ir jo naudojimą į UAB „Mano numeris“ 2006–2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir 2006–2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas bei jas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip UAB „Mano numeris“ naudai išvengdamas mokėtino į valstybės biudžetą 3 785 482 Lt (1 096 351 Eur) pelno mokesčio ir 436 951 Lt (126 550 Eur) socialinio mokesčio, t. y. iš viso 4 222 433 Lt (1 222 901 Eur) mokesčių, todėl buvo padaryta didelė – 1 222 901 Eur – žala Lietuvos valstybės biudžetui.

3. UAB „Mano numeris“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus A. M., kuris, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „Mano numeris“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, 2006–2014 metų laikotarpiu, veikdamas bendra tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „Mano numeris“ buhalterinę apskaitą, būtent: A. M., nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. būdamas įmonės UAB „Mano numeris“ direktorius, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kurio veikla yra informacinių technologijų paslaugų teikimas, turėdamas įsipareigojimus įmonės turtą naudoti pagal paskirtį vykdant paslaugų teikimą, pagal užsienio įmonių „Starlink Systems Limited“, „Starlink Systems LP“ bei „Starlink Systems LLP“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos tarp UAB „Mano numeris“ ir užsienio įmonių „Starlink Systems LTD“, „Starlink Systems LP“ bei „Starlink Systems LLP“ už 51 667 009 Lt sumą, t. y. dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, per UAB „Mano numeris“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamos veikos ir vykdžiusius jo nurodymus, padarė įrašus 2006–2014 metų pelno mokesčių deklaracijose 2010–2015 metais ir 2006–2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose 2010 metais, pateiktose Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, bei UAB „Mano numeris“ buhalterinės apskaitos registruose ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 13 straipsnio 3 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) reikalavimą: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“ Taip pat A. M. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), kadangi ūkinės operacijos realiai tarp UAB „Mano numeris“ ir įmonių „Starlink Systems Limited“, „Starlink Systems LLP“ ir „Starlink Systems LP“ neįvyko ir pagal įmonių „Starlink Systems Limited“, „Starlink Systems LLP“ ir „Starlink Systems LP“ vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras UAB „Mano numeris“ lėšos (51 667 009 Lt, arba 14 963 800,10 Eur) buvo nepagrįstai pervestos iš UAB „Mano numeris“ banko sąskaitos Nr. LT117300010084378315, esančios AB „Swedbank“ banke Lietuvoje, į Naujosios Zelandijos įmonės „Starlink Systems Limited“ banko sąskaitą Nr. 543100-5681210000036380, esančią užsienio banke „Balkan Investment Bank AD“, Jungtinės Karalystės įmonės „Starlink Systems LLP“ banko sąskaitą Nr. LV58AIZK0000010337577, esančią užsienio banke „ABLV bank“, ir Kanados įmonės „Starlink Systems LP“ banko sąskaitą Nr. 104012093403978, esančią užsienio banke „Loyal bank Limited“, o tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į pateiktas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2006–2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir į UAB „Mano numeris“ buhalterinės apskaitos registrus, taip pat tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į pateiktas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2006–2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas, taip iškreipiant duomenis apie UAB „Mano numeris“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Mano numeris“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2006–2014 metais.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistosios UAB „Mano numeris“ atstovas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „Mano numeris“ buvo nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria UAB „Mano numeris“ įgaliotosios atstovės apeliacinis skundas atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas neatliko konstitucinėje jurisprudencijoje ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje įtvirtintos apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei ištaisyti žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-942/2019, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020, 2K-48-511/2020 ir kt.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes davė nuteistasis A. M., buvo pateikta specialisto M. Pareščiaus konsultacinė išvada, išklausyti ją pateikusio specialisto paaiškinimai, apklausti specialistai A. Chaževskas, P. Krasovskis, apklaustas liudytojas D. M., buvo tirti byloje gynybos pateikti nauji rašytiniai įrodymai. Visi šie duomenys yra itin reikšmingi siekiant tinkamai nustatyti bylos aplinkybes bei įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, tačiau priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje šie duomenys nebuvo įvertinti arba teismas juos analizavo tik fragmentiškai, pateikdamas išimtinai formalius bendro pobūdžio motyvus, darydamas savo išvadas rėmėsi vien tik pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios ir buvo skundžiamos apeliacine tvarka ir kurias paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai. Pagal teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-511/2020, 2K-277-788/2020), priimtoje nutartyje teismas privalo atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba juos pripažinti pagrįstais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-511/2020, 2K-248-648/2020 ir kt.), tik dalies byloje surinktų įrodymų išdėstymas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nepateikiant dėl jų jokio teisinio vertinimo, negali būti vertinamas kaip tinkamas nuosprendžio, manytina, ir nutarties, motyvavimas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2020). Šioje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nurodyti papildomo įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu surinkti duomenys, nepateiktas jų vertinimas, nors jie paneigė pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą. Dėl to toks apeliacinės instancijos teismo baigiamasis aktas, iš kurio turinio pašalinta viena iš esminių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalis – papildomas įrodymų tyrimas, negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo vykdymo aktams keliamus esminius reikalavimus. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta.

4.2. Darydamas išvadą, kad UAB „Mano numeris“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis, kad įmonės „Starlink Systems Limited“, „Starlink Systems LLP“, „Starlink Systems LP“ buvo fiktyvios, kad „Starlink Systems Limited“ neturėjo 2006 m. rugsėjo 1 d. paslaugų sutartyje Nr. 6MAN02-OSO nurodytos programinės įrangos ir neperdavė jos UAB „Mano numeris“ ir t. t.

4.2.1. Iš teismų praktikos išplaukia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016). Šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė, nes nutartyje neaprašė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautų įrodymų, kurie paneigia teismo padarytas prielaidas dėl užsienio įmonių fiktyvumo, neegzistavusios programinės įrangos ir kitų aplinkybių.

4.2.2. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad programinė įranga neegzistavo, nes 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-336 (18) nurodyta, kad specialistai negalėjo nustatyti, ar atspausdinti programinio kodo fragmentai veikia kaip vientisa programa ir kokią funkciją (funkcijas) tokia programa atlieka. Pagal teismų praktiką, vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, jų duomenys turi būti vertinami kartu su specialisto ar eksperto paaiškinimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-689/2018, 2K-373-976/2018, 2K-355-648/2018 ir kt.), taip pat turi būti įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas, kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, turi būti įsitikinta, ar taikyti metodai buvo moksliškai pagrįsti ir tinkami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017). Priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nutylėjo, kad specialisto išvada dėl programinės įrangos kodo buvo surašyta specialistams neturint reikalingų specialių žinių, išsamiai nepatikrinus programinės įrangos kodo, remiantis tik bendra apžiūra, be jokios metodikos, specialistai apžiūrėjo tik spausdintą tekstą (tiksliau, tik programinės įrangos kodo dalį, nes dalį programinės įrangos kodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai prarado), o ne skaitmeninę formą (jau vien dėl to jie objektyviai neturėjo galimybių nustatyti, ar programinės įrangos kodas veikė). Dėl to, remdamiesi tokia specialisto išvada, bylą nagrinėję teismai negalėjo daryti vienareikšmių išvadų dėl to, kad programinės įrangos kodas neegzistavo. Kasatoriaus nuomone, teismai, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, galėjo remtis tikėtina specialisto išvada tik tada, jei ją patvirtintų kiti įrodymai, tačiau tokių įrodymų byloje nesurinkta. Priešingai, byloje surinkta įrodymų, paneigiančių 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvadą Nr. 11-336 (18). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pateikta specialisto M. Pareščiaus konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad pateiktuose dokumentuose esanti tekstinė informacija yra programinio produkto kodas, kurio funkcionalumas yra panašus į telekomunikacinės sistemos posistemę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje konsultacinę išvadą pateikęs specialistas M. Pareščius patvirtino savo išvadą ir detaliau apibūdino programinį kodą. Dėl to šiuo įrodymu buvo nustatytos esminės aplinkybės, paneigiančios svarbiausius kaltinimo teiginius, kad programinė įranga apskritai nebuvo sukurta, nebuvo perduota UAB „Mano numeris“ ir nebuvo naudota numerio perkėlimo paslaugai Lietuvoje teikti. Paneigus šiuos kaltinimo teiginius, nebelieka ir nusikaltimo įvykio. Kasatoriaus nuomone, konsultacinės specialisto M. Pareščiaus išvados duomenys ir jo paaiškinimai yra patikimesni nei 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-336 (18) ir ją pateikusių specialistų A. Chaževsko, P. Krasovskio paaiškinimai, nes pastarieji duoti neturinčių reikiamų specialių žinių asmenų, nesilaikant tyrimo metodikos ir kt. arba specialisto M. Pareščiaus konsultacinė išvada ir jo paaiškinimai bent jau suteikia pagrindą skirti ekspertizę tam, kad būtų pašalintos abejonės dėl 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvados Nr. 11-336 (18) teisingumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl programinės įrangos kodo neegzistavimo padarė neįvertinęs įrodymų visumos, kurią sudaro ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gauti įrodymai. Be to, teismas išvadą pagrindė atvirkštine įrodinėjimo logika, kuri draudžiama kasacinio teismo praktikoje, ir abejones dėl programinės įrangos egzistavimo aiškino ne kaltinamojo naudai, taip nukrypdamas nuo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo ir perkeldamas kaltinamajam įrodinėjimo pareigą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmiau nurodytą specialisto išvadą, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

4.2.3. Darydamas išvadą, kad programinė įranga neegzistavo, apeliacinės instancijos teismas ją motyvavo ir tuo, kad UAB „Mano numeris“ direktorius A. M., žinodamas, kad pirmiau nurodyta programinė įranga yra reikalinga ikiteisminiam tyrimui, ją sunaikino. Ši išvada yra padaryta pažeidžiant esminius BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutylėjo tai, kad A. M. net kelis kartus apklaustas apeliacinės instancijos teisme, šių apklausų metu išsamiai ir logiškai paaiškino „Starlink“ įmonių programinės įrangos kodo sukūrimo, tobulinimo, naudojimo ir sunaikinimo aplinkybes, tarp kurių yra ta, kad programinė įranga buvo sunaikinta, nes to reikalavo pasibaigusi programinės įrangos licencinė sutartis. Svarbu, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą 2014 metais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai turėjo galimybę dar dvejus metus iki 2015 metų pabaigos apžiūrėti programinę įrangą, padaryti jos kopijas, pateikti ją specialistams ir atlikti kitus reikalingus veiksmus, bet to nepadarė. Tokį prašymą pareigūnai pateikė UAB „Mano numeris“ tik 2016 m. vasario 5 d., kai programinė įranga buvo sunaikinta. Pažymėtina, kad A. M. ir UAB „Mano numeris“ neprivalėjo teikti ikiteisminio tyrimo subjektams jokios informacijos, kurios iš jų nebuvo prašoma, juolab kad jiems nebuvo žinoma, kodėl atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismo išvados dėl UAB „Mano numeris“ kaltės grindžiamos nepašalintomis abejonėmis, perkėlus įrodinėjimo pareigą kaltinamajam.

4.2.4. Darydamas išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 6MAN02-OSO buvo fiktyvi ir programinė įranga neegzistavo, apeliacinės instancijos teismas tai motyvavo tuo, kad A. M. nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų programinės įrangos perdavimą „Starlink Systems Limited“ įmonei, be to, negalėjo pasakyti, kur šie dokumentai yra. Kasatorius pažymi, kad dėl A. M. pirmieji ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti 2015 metais, t. y. praėjus beveik devyneriems metams po to, kai jis perdavė savo programinę įrangą „Starlink Systems Limited“, o ši įmonė suteikė teisę jį naudoti UAB „Mano numeris“. Joks teisės aktas neįpareigoja fizinio asmens saugoti viso jo gyvenimo metu sudarytų sandorių dokumentų ir nenustato už tai atsakomybės. Dėl to ta aplinkybė, kad A. M. neišsaugojo dokumento, kuriuo jis perdavė programinės įrangos kodą įmonei „Starlink Systems Limited“, nereiškia, kad jis neperdavė programinės įrangos kodo. Juolab kad „Starlink Systems Limited“ buvo A. M. visiškai kontroliuojama įmonė, jis buvo vienintelis naudos gavėjas, todėl jam, kaip fiziniam asmeniui, sukūrusiam programinį kodą, nebuvo būtinybės papildomai saugoti intelektinės nuosavybės perdavimo dokumentą, nes nekilo jokių pavojų, kad naujasis programinio kodo įgijėjas, kontroliuojamas paties A. M., gali pažeisti jo, kaip kodo autoriaus ir naudos gavėjo, teises.

4.2.5. Išvadą, kad programinė įranga neegzistavo, o A. M. jos nesukūrė ir neperdavė „Starlink Systems Limited“, apeliacinės instancijos teismas grindė ir tuo, kad kaip liudytojas apklaustas teisininkas I. V., teikęs UAB „Mano numeris“ teisines paslaugas, nerengė 2006 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. 6MAN02-OSO tarp bendrovių UAB „Mano numeris“ ir „Starlink Systems Limited“, kad įmonių „Starlink Systems Limited“ atstovė Lietuvoje liudytoja I. K. nieko nežinojo apie šių įmonių nuosavybę ir veiklą, nors įmonių paskirtį galėjo ir turėjo žinoti. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie liudytojos I. K. žinių apimtį yra tik prielaida. Darydamas šią prielaidą, teismas neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad I. K. buvo paprašyta tapti „Starlink“ įmonių atstove tik tam tikriems techninio pobūdžio formalumams tvarkyti ir tai įvyko vėliau nei 2006 m. rugsėjo 1 d., kai buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink Systems Limited“, kuria perduota programinė įranga. I. K. nedalyvavo perduodant programinį kodą, nes tuo metu net nebuvo pažįstama su A. M., be to, ji nėra informacinių technologijų specialistė, taigi, tai nebuvo jos funkcijų dalis. Dėl to logiška, kad liudytoja I. K., kuri tiesiogiai nedalyvavo sukuriant programinę įrangą, ją parduodant ir naudojant, galėjo nežinoti tam tikrų licencinių sutarčių sąlygų, jų įgyvendinimo aplinkybių. Anot kasatoriaus, liudytojų I. V. ir I. K. parodymai nepatvirtina kaltinimo išvadų, kad programinė įranga neegzistavo, kad ji nebuvo perduota „Starlink Systems Limited“.

4.2.6. Darydamas išvadą, kad programinis kodas, dėl kurio sudaryta 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 6MAN02-OSO, neegzistavo, nebuvo realiai perleistas „Starlink Systems Limited“ ir už jį nebuvo mokamas licencinis mokestis, apeliacinės instancijos teismas tai grindė ir aplinkybe, kad didžioji dalis iš UAB „Mano numeris“ į „Starlink“ įmonių sąskaitas pervestų lėšų vėliau buvo suteiktos kaip paskolos juridiniams ir fiziniams asmenims, tačiau byloje nėra pateikta jokių paskolų sutarčių, sudarytų su šiais asmenimis, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paskolos buvo grąžintos ir pan. Kasatorius nurodo, kad šis argumentas peržengia bylos nagrinėjimo teisme ribas, nes tai, kaip „Starlink Systems“ įmonės naudojo teisėtai gautas lėšas, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, neturi jokios reikšmės licencinės sutarties sudarymui ir jos galiojimui.

4.2.7. Pagrįsdamas išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 6MAN02-OSO yra fiktyvi, apeliacinės instancijos teismas tai motyvavo ir aplinkybe, kad numerio perkėlimo paslaugos kaina rinkos kainų požiūriu buvo nepagrįstai aukšta. Kasatorius nurodo, kad ši išvada yra teismo prielaida, neturinti objektyvaus pagrindo, nes bandoma lyginti 2005 m. inovatyvią paslaugą – numerio perkėlimą, kai analogiškų produktų dar nebuvo, ir 2014 metų rinkos situaciją, kai buvo sukurta daugybė analogiškų tarpusavyje konkuruojančių produktų. Informacinių technologijų sektoriuje produktų kainos kinta žymiai. Nauji ir inovatyvūs produktai yra brangūs, o vėliau sukurti konkuruojantys (originalius kopijuojantys) produktai būna vis pigesni. Kita vertus, UAB „Mano numeris“ laimėjo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos skelbtą viešą konkursą išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių, kurio sudėtine dalimi buvo ir kaina už telefono numerio perkėlimo paslaugą. Šiame konkurse dalyvavo daug dalyvių, tarp jų ir tarptautinės įmonės. Jokių šio viešojo konkurso pažeidimų nenustatyta, todėl UAB „Mano numeris“ pasiūlymas pripažintas geriausiu, tarp kitų kriterijų ir dėl pasiūlytos kainos, nes ji buvo mažiausia. Pažymėtina, kad paslaugos rinkos kainos nustatymas reikalauja specialių žinių, kurių neturi bylą nagrinėjantis teismas. Byloje yra pateikta įmonės „Quantera Global London Ltd.“ konsultacinė išvada, kuria nustatyta, kad „Starlink Systems“ įmonių taikytas licencinio mokesčio dydis buvo pagrįstas ir atitiko rinkoje taikytus dydžius. Šią specialisto konsultacinę išvadą patvirtino ir UAB „Taxlink Baltic“ analizės duomenys.

4.2.8. Darydamas išvadą, kad UAB „Mano numeris“ paslaugai suteikti naudojo „Telcordia Technologies Inc.“ programinę įrangą, o A. M. įsteigtos „Starlink“ įmonės jokių paslaugų pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartį Nr. 6MAN02-OSO nesuteikė, apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos. Iš Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojo liudytojo D. M. parodymų išplaukia, kad, padidėjus migruojančių abonentų skaičiui, reikėjo automatizuotos sistemos telefono numerio abonentui perkelti, o „Telcordia Technologies Inc.“ programinė įranga tokio funkcionalumo neturėjo. Liudytojo parodymus atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos bei UAB „Mano numeris“ sutartis dėl Centrinės duomenų bazės administravimo, 2009 m. rugpjūčio 17 d. papildomas susitarimas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymai.

4.2.9. Priešingą išvadą, kad programinės įrangos kodas egzistavo ir buvo perduotas „Starlink Systems Limited“, patvirtina šios aplinkybės: Kanados įmonė „Starlink Systems LP“ yra suteikusi licenciją programinei įrangai ne tik UAB „Mano numeris“, bet ir Bangladešo įmonei „Infozillion Teletech BD Ltd.“. Iš Ryšių reguliavimo tarnybos 2020 m. vasario 20 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad UAB „Mano numeris“ teikė numerio perkėlimo administravimo paslaugą, 2009 m. rugpjūčio 17 d. Ryšių reguliavimo tarnyba su UAB „Mano numeris“ sudarė papildomą susitarimą dėl Nacionalinio numeracijos plano administravimo sistemos ir toks funkcionalumas negalėjo būti įgytas iš „Telcordia Technologies Inc.“, nes pagal 2005 m. sutartį su „Telcordia Technologies Inc.“ naudota programinė įranga tokio funkcionalumo neturėjo ir negalėjo turėti. Pažymėtina, kad 2005 m. nebuvo galima numatyti, kokius papildomus reikalavimus iškels užsakovė Ryšių reguliavimo tarnyba. UAB „Mano numeris“ laimėjo Ryšių reguliavimo tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. paskelbtą viešąjį konkursą išrinkti Nacionalinio numeracijos plano administravimo sistemos administratorių. Paslaugai teikti UAB „Mano numeris“ naudojo modifikuotą „Starlink Systems“ įmonėms priklausantį programinį kodą. Programinio kodo darbui su Lietuvos tiekėjais sukūrimo faktą ir faktinį jo naudojimą šiuo tikslu patvirtina ir specialisto M. Pareščiaus konsultacinė išvada bei jo paaiškinimai teisme, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno liudytojo D. M. parodymai. Ryšių reguliavimo tarnybos rašte pateiktos informacijos, liudytojo D. M. parodymų apeliacinės instancijos teismas nutartyje tiesiogiai nepaminėjo, o konsultacinės specialisto išvados teiginius ir specialisto M. Pareščiaus paaiškinimus priimtoje nutartyje paminėjo tik fragmentiškai, likusią dalį nutylėdamas. Toks įrodymų vertinimo būdas ir nutarties turinys turi būti vertinamas kaip esminiai BPK pažeidimai.

4.2.10. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas imtis procesinių veiksmų tam, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl programinio kodo sukūrimo, nesivadovavo ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, savo iškeltas abejones aiškino ne kaltinamųjų naudai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Padaryti pažeidimai suvaržė kaltinamųjų teisę į teisingą teismo procesą ir sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. BPK kasacinės instancijos teismui nesuteikia įgaliojimų ištaisyti padarytus BPK pažeidimus, todėl jie gali būti ištaisyti tik iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

4.3. Darydamas išvadą, kad UAB „Mano numeris“ padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaida, kad UAB „Mano numeris“ ir „Starlink Systems Limited“ 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 6MAN02-OSO yra melaginga, todėl jos pagrindu į buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos yra nepagrįstos ir atsižvelgus į jas buvo nurodyti neteisingi duomenys mokesčių deklaracijose. Išvada apie nepagrįstas ūkines operacijas ir neteisingus duomenis mokesčių deklaracijose grindžiama 2016 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-1/99 dėl UAB „Mano numeris“ ūkinės finansinės veiklos. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme išvadą pateikusi specialistė A. Mikulėnienė nurodė, kad jos pateikta išvada yra sąlyginė ir grindžiama tuo, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjo užduotyje nurodyta, jog jokios tikros ūkinės operacijos tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink“ įmonių nevyko. Pagal teismų praktiką, vertinant sąlygines specialisto išvadas, turi būti patikimai nustatomos aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-511/2017, 2K-97-976/2020, 2K-155-976/2021). Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „Mano numeris“ ir „Starlink Systems Limited“ 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 6MAN02-OSO buvo reali, jos pagrindu vykusios ūkinės operacijos buvo realios, todėl specialisto išvada, paneigus jos sąlygą, netenka jokios įrodomosios reikšmės. Dėl to byloje nenustatyta, kad UAB „Mano numeris“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, kad mokesčių deklaracijose buvo nurodomi neteisingi duomenys. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad jei pateikta specialisto išvada būtų sąlyginė, tai išvados turėjo būti suformuluotos pavartojant žodį „jeigu“. Kasatoriaus manymu, vien tai, kad specialisto išvados surašymo metu galiojantys metodiniai reikalavimai nenustatė, kad išvada turi būti formuluojama su žodžiu „jeigu“, nekeičia išvados sąlyginio pobūdžio.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Songaila atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistos UAB „Mano numeris“ atstovo advokato L. Belevičiaus kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Paduotame kasaciniame skunde UAB „Mano numeris“ atstovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl atskirų įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad tai negali būti pripažįstama netinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, tarp jų ir gautus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinio skundo motyvus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, priimtoje nutartyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė teisinančius įrodymus. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „Mano numeris“ bei A. M. teisėtai pripažinti kaltais, kaip padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktiką, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą – šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-226-1073/2019 ir kitos). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ji atitinka visus formalius BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes joje pasisakyta dėl visų esminių klausimų, reikalingų tam, kad byloje būtų priimtas teisingas teismo baigiamasis aktas. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą teisme yra nepagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.

5.2. Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo vertinami nuteistojo A. M. parodymai apie bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog numerių perkėlimo programinę įrangą sukūrė pats, tačiau negalėjo nurodyti nei programos pavadinimo, nei techninių parametrų, nei programos dydžio, nei aplinkybių, kaip ši programa buvo sukurta. Svarbu ir tai, kad nuteistojo A. M. pozicija dėl programinės įrangos perleidimo UAB „Mano numeris“ nebuvo nuosekli viso proceso metu. Antai iš 2015 m. gruodžio 4 d. nuteistojo prašymo pridėti prie bylos papildomus dokumentus su atspausdintu programiniu kodu matyti, kad nuteistasis A. M. nenurodė, jog šį kodą sukūrė pats, bet teigė, jog UAB „Mano numeris“ dirba tik penki darbuotojai, kurie patys šio programinio kodo nesukūrė ir negalėjo sukurti. Pažymėtina ir tai, kad specialistas M. Pareščius, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad programa nebuvo vieno žmogaus darbas. Šią programą galėjo sukurti vienas programuotojas per ilgą laiką arba kelių programuotojų komanda. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas abejoti nuteistojo A. M. teiginiais, jog programinį kodą jis sukūrė vienas per gana trumpą laiką – pusantrų metų. Svarbu ir tai, kad nuteistasis A. M. 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė tik dalį programinės įrangos kodo, nurodydamas, kad visas kodas yra itin didelės apimties. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad teismas padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistojo A. M. 2015 m. gruodžio 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikta programinio kodo dalis (4130 lapų) nepatvirtina ir neįrodo, jog tokia programinė įranga iš tiesų buvo sukurta ir funkcionavo. Pagrįstų abejonių nuteistojo A. M. parodymų teisingumu teismui sukėlė ir aplinkybė, kad byloje nėra pateikta jokių paskolų sutarčių, jokių duomenų, kad paskolos buvo grąžintos, o pats nuteistasis negalėjo nurodyti paskolų suteikimo aplinkybių, nors didžioji dalis UAB „Mano numeris“ į „Starlink Systems“ įmonių sąskaitas pervestų lėšų vėliau buvo suteiktos kaip paskolos juridiniams ir fiziniams asmenims. Nors nuteistasis A. M. nurodė, kad sutartį tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink Systems“ parengė teisininkai, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų programinės įrangos perdavimą „Starlink Systems Limited“, negalėjo pasakyti, kur šie dokumentai yra. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymų apie sudarytą autorių teisių perdavimo sutartį nepatvirtino nė vienas teisme apklaustas teisininkas, susijęs su „Starlink“ įmonių steigimu, perkėlimu ir likvidavimu. Dėl to motyvuota apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutartis tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink Systems Limited“ buvo fiktyvi, kad programinė įranga neegzistavo, nuteistasis A. M. jos nesukūrė ir neperdavė „Starlink Systems Limited“ ir t. t. Svarbu ir tai, kad apklausiamas konsultacinę specialisto išvadą pateikęs specialistas M. Pareščius nurodė, jog tirtas programinis kodas nėra visos apimties, todėl jo normaliai patikrinti negalima. Jis bandė paleisti atskirus fragmentus, pakoregavęs klaidas, o ne visą kodą. Dėl testavimo posistemės paaiškino, kad nebuvo duomenų apie tai, jog testavimo posistemė buvo bandyta, nes nebuvo LOG failų, kuriuose liktų informacija. Specialistas taip pat nurodė, kad jis nerado visų failų duomenų apsikeitimo lentelės, nerado telefono numerių ir nerado perkėlimo tarp dviejų paslaugų teikėjų duomenų bazės lentelės. Ji arba dingusi, arba nebuvo pateikta teismui. Nors specialistas M. Pareščius teigė, kad jis paleido atskirus programinio kodo fragmentus, tačiau pateiktoje išvadoje nėra jokių duomenų, pavyzdžiui, ekrano nuotraukų, patvirtinančių, jog pirmiau nurodyti programos fragmentai veikė. Dėl to darytina išvada, kad konsultacinę specialisto išvadą pateikęs specialistas M. Pareščius vienareikšmiškai nenustatė, jog programinė įranga tinkamai funkcionavo. Įvertinus tai ir 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvadą Nr. 11-336 (18) bei ją pateikusių specialistų paaiškinimus, laikytina motyvuota apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog specialistams pateikta programinio kodo dalis realiai galėjo veikti kaip vientisa ir tinkamai funkcionuojanti numerių perkėlimo programa ir nepatvirtina, kad tokia programa buvo. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pateiktu kritišku „Quantera Global London Ltd.“ pateiktos konsultacinės išvados dėl licencinės sutarties sąlygų atitikties rinkos kainoms vertinimu, nes, kaip matyti iš pačios konsultacinės išvados, nebuvo galimybės surinkti pakankamai palyginimui tinkamų duomenų apie licencinių sutarčių sąlygas telekomunikacijų ar informacinių technologijų srityje 2005–2014 metų laikotarpiu, taip pat atsižvelgus į tai, kad specialisto išvadoje nurodytos UAB „Mano numeris“ pajamos 2005–2014 metais yra žymiai mažesnės, nei nustatytos 2016 m. balandžio 21 d. specialisto išvada dėl UAB „Mano numeris“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/99.

5.3. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta atsiliepime, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistos UAB „Mano numeris“ atstovo advokato L. Belevičiaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-88/2014, 2K-7-196-303/2022 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8. Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad nors jame nurodomi bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau kartu ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl bylos surinktų įrodymų vertinimo bei faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Antai kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo pateiktu liudytojų I. V., I. K. parodymų, specialistų išvados Nr. 11-336 (18) ir ją pateikusių specialistų A. Chaževsko ir P. Krasovskio paaiškinimų teisme, konsultacinės specialisto M. Pareščiaus išvados ir jo paaiškinimų teisme vertinimu, ginčijama bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad UAB „Mano numeris“ teikta mobiliojo ryšio telefono numerio perkėlimo paslaugos kaina buvo pernelyg didelė, taip pat nesutinkama su išvada, kad programinė įranga buvo sunaikinta. Šie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl teisėjų kolegija nutartyje toliau pasisako tik dėl tų argumentų, kurie laikytini teisės klausimais.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320, 332 straipsnių pažeidimų

9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, darydami išvadas apie bylos aplinkybes dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, teismai byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino abejonių, kurios perkeliant įrodinėjimo pareigą buvo aiškintos ne kaltinamojo naudai, nuosprendį ir nutartį pagrindė prielaidomis, taip suvaržydami kaltinamojo teisę į gynybą, todėl buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies normos. Pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles surašyti skundžiami nuosprendis ir nutartis negali atitikti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl buvo iš esmės pažeista BPK 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų įtvirtinta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-1073/2020, 2K-78-1073/2023).

11. Priimdamas sprendimą dėl bylos esmės, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178-387/2022, 2K-61-648/2022, 2K-7-38-1073/2023, 2K-167-719/2023).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

13. Patikrinusi skundžiamus abiejų instancijų teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų nenustatė. Kasacinio skundo teiginiai dėl šių pažeidimų prieštarauja skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turiniui.

14. Kasatoriaus argumentai dėl esminių BPK pažeidimų siejami su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis (kurias kasatorius vertina kaip prielaidas), kad programinė įranga, už kurios naudojimą ir susijusias paslaugas UAB „Mano numeris“ mokėjo įmonėms „Starlink Systems Limited“, „Starlink Systems LLP“, „Starlink Systems LP“ (toliau – „Starlink“ įmonės), neegzistavo, sutartys, sudarytos tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink“ įmonių, buvo suklastotos, buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko ir dėl to buvo neteisingai sumokėti mokesčiai.

15. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios teismų išvados pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai analizavo byloje surinktus įrodymus, tikrino kaltinimo teiginių pagrįstumą ir, įvertinę byloje surinktus įrodymus kaip visumą, motyvuotai atmetė gynybos versiją, pagal kurią nuteistasis A. M. realiai sukūrė programinę įrangą ir ją perleido „Starlink“ įmonėms, todėl UAB „Mano numeris“ pagrįstai mokėjo už programinę įrangą licencinį mokestį, atspindėjo tai bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir teisingai apskaičiavo bei sumokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti šias bylos aplinkybes, atliko papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu pagal gynybos prašymą tyrė pateiktus įrodymus, t. y. konsultacinę specialisto M. Pareščiaus išvadą, jo paaiškinimus, papildomai apklausė specialistus A. Chaževską, P. Krasovskį, liudytoją D. M., ištyrė įmonės „Quantera Global London Ltd.“ atliktą licencinių mokesčių dydžių tyrimą.

16. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad gynybos versija buvo atmesta atsižvelgus į tai, kad ji prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, kurį sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai: dalis nuteistojo A. M. parodymų, liudytojų I. K., I. V. parodymai, specialisto išvada Nr. 11-336 (18), specialistų A. Chaževsko, P. Krasovskio paaiškinimai, specialisto išvada dėl UAB „Mano numeris“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/99, A. Mikulėnienės, I. Podolskienės paaiškinimai, Ryšių reguliavimo tarnybos 2020 m. vasario 20 d. raštas Nr. (63.8)1b-533, Ryšių reguliavimo tarnybos viešam konkursui išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių UAB „Mano numeris“ pateikti dokumentai, 2005 m. sausio 31 d. UAB „Mano numeris“ ir „Telcordia Technologies Inc.“ susitarimas dėl programinės įrangos sutarties Nr. 5MAN01, pagal teisinės pagalbos prašymus iš Kanados, Naujosios Zelandijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos gauti dokumentai ir kiti nuosprendyje ir nutartyje nurodyti įrodymai.

17. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi viešo konkurso centrinei duomenų bazei administruoti dokumentais, UAB „Mano numeris“ susitarimu su „Telcordia Technologies Inc.“, nustatė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtame viešame konkurse centrinei duomenų bazei administruoti nugalėjusi UAB „Mano numeris“ dalyvavo jame kartu su „Telcordia Technologies Inc.“, kuri pagal įmonių tarpusavio sutartį buvo vienintelė UAB „Mano numeris“ technologinė partnerė ir turėjo programinę įrangą, reikalingą numerio perkėlimo paslaugoms teikti, bei nuo 2006 m. sausio 1 d. UAB „Mano numeris“, naudodama šią programinę įrangą, realiai šią paslaugą teikė. Byloje nenustatyta, kad UAB „Mano numeris“, administruodama centrinę duomenų bazę, naudojo „Starlink“ įmonėms priklausančią programinę įrangą.

18. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, remiantis specialisto išvada Nr. 11-336 (18), specialistų A. Chaževsko, P. Krasovskio paaiškinimais, byloje esantis popieriuje atspausdintas programinis kodas ar jo fragmentai negali būti laikomi vientisa programa. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konsultacinę specialisto išvadą ir ją pateikusio specialisto M. Pareščiaus paaiškinimus, jog programinis kodas nėra visos apimties ir normalaus testavimo tokiam kodui atlikti negalima; kad jis paleido tik dalį kodo; kad nerasta duomenų apie tai, jog programinis kodas buvo realiai bandytas; kad trūksta kai kurių duomenų; be to, specialisto išvadoje nepateikta jokių duomenų (pvz., ekrano nuotraukų), kurie rodytų, kad paleisti programinio kodo fragmentai realiai veikė, darė pagrįstą išvadą, kad „Starlink“ įmonėms tariamai priklausantis programinis kodas neegzistavo bei realiai nebuvo naudojamas.

19. Svarbu pažymėti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas specialistų tyrimų išvadas vertino atsižvelgdamas į kitus bylos įrodymus. Įvertinta tai, kad nuteistojo A. M. parodymai apie bylos aplinkybes nebuvo nuoseklūs ir prieštarauja konsultacinę specialisto išvadą pateikusio M. Pareščiaus paaiškinimams. Be to, teismai pažymėjo, kad nuteistasis A. M. negalėjo nurodyti programinės įrangos techninių parametrų, jos dydžio, pavadinimo, jis neturėjo dokumentų, nežinojo jų buvimo vietos, kurių pagrindu „Starlink“ įmonėms buvo perleistos programinės įrangos intelektinės nuosavybės teisės, nors šios, nuteistojo A. M. teigimu, buvo perleistos pagal teisininkų paruoštą sutartį. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi liudytojo I. V. ir kitų teisininkų, padėjusių spręsti „Starlink“ įmonių steigimo, valdymo ir likvidavimo klausimus, parodymais, kad jie nerengė sutarties dėl nuteistojo A. M. sukurtos programinės įrangos autorių teisių perleidimo „Starlink“ įmonėms. Be to, teismai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. M. buvo vienintelis „Starlink“ įmonių naudos gavėjas, tačiau jis negalėjo detaliai paaiškinti, kaip buvo panaudotos „Starlink“ įmonėms UAB „Mano numeris“ pervestos pinigų sumos, neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad „Starlink“ įmonės suteikė paskolas fiziniams ir juridiniams asmenimis, negalėjo konkrečiau paaiškinti, ar tos paskolos buvo grąžintos ir pan. Bylą nagrinėję teismai taip pat atsižvelgė į tai, kad vienintelė „Starlink“ įmonių atstovė Lietuvoje – liudytoja I. K. negalėjo paaiškinti įmonių paskirties, nors, būdama vienintelė įmonių atstovė Lietuvoje, turėjo ir galėjo įmonių paskirtį žinoti. Be to, įvertinta tai, kad UAB „Mano numeris“ mokėtas licencinis mokestis „Starlink“ įmonėms buvo nepagrįstai didelis, palyginti su bendrovės mokamais licenciniais mokesčiais už „Telcordia Technologies Inc.“ ar „Oracle“ programinę įrangą, kuri taip pat buvo naudojama UAB „Mano numeris“ veikloje.

20. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino duomenų visumos, jog UAB „Mano numeris“ teiktos paslaugos nebuvo nepagrįstai brangios, o UAB „Mano numeris“ savo veikloje naudotos programinės įrangos licencijas įsigijo rinkos situaciją atitinkančiomis kainomis, nepagrįsti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išdėstė įmonės „Quantera Global London Ltd“ tyrimo duomenis ir jų atmetimo motyvus nurodydamas, kad lyginamajai analizei buvo pasitelkti pavyzdžiai, kurie neturi nieko bendra su numerio perkėlimo paslaugomis, taip pat nurodė, kad tyrimo išvados grindžiamos klaidingais duomenimis apie UAB „Mano numeris“ pajamas.

21. Įvertinę pirmiau nurodytą byloje surinktų įrodymų visetą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas apie bylos aplinkybes. Vien tai, kad išvados apie bylos aplinkybes darytos remiantis ir netiesioginiais įrodymais, nereiškia, kad teismai abejones aiškino ne kaltininko naudai, perkėlė įrodinėjimo pareigą nuteistajam A. M. ir UAB „Mano numeris“.

22. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje neatskleidė liudytojo D. M. parodymų turinio ir nepateikė jų vertinimo, tačiau tai nelaikytina esminiu įrodymų vertinimo taisyklių ir nutarties surašymo taisyklių pažeidimu, nes liudytojo D. M. parodymai atitiko jo rengto Ryšių reguliavimo tarnybos 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. (63.8)1b-533 turinį, o šis raštas buvo tirtas pirmosios instancijos teisme ir jo turinys buvo žinomas apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad, kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, iš liudytojo D. M. parodymų, Ryšių reguliavimo tarnybos 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. (63.8)1b-533, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų darytina išvada, jog UAB „Mano numeris“ suteikė Ryšių reguliavimo tarnybai programinę įrangą Nacionalinio numeracijos plano administravimo sistemai, tačiau šiuose šaltiniuose nėra nurodyta, kad ši programinė įranga buvo sukurta ir priklausė „Starlink“ įmonėms.

23. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog paprastai vien tik remiantis konsultacine išvada negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gauto ekspertizės akto (specialisto išvados) įrodomoji reikšmė. Be to, ekspertizių patikimumą lemia ne išvadų įvardijimas kaip kategoriškų ar tikėtinų, o taikytų tyrimo metodų patikimumas, išvadų aiškumas, išsamumas ir argumentavimas, ekspertiniame tyrime naudotų pradinių duomenų tikslumas ir išsamumas, ekspertų paaiškinimai dėl teismui kilusių abejonių. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-273-654/2022).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias specialistų išvadas ir išklausęs jas atlikusių specialistų paaiškinimus, darė išvadą, jog visos šioje byloje esančios išvados yra tikėtinos, privataus specialisto padarytos išvados nėra kategoriškesnės ar patikimesnės nei Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų padarytos išvados. Visi specialistai patvirtino, jog jie nematė vientisos programos veikimo, jie neturėjo galimybės patys jos tiesiogiai atkurti, paleisti ar visiškai išbandyti bei tokiu būdu tinkamai įvertinti jos funkcionalumą, todėl kasatoriaus argumentai, kad konsultacinės specialisto M. Pareščiaus išvados duomenys ir jo paaiškinimai yra patikimesni nei 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-336 (18) ir ją pateikusių specialistų A. Chaževsko, P. Krasovskio paaiškinimai, nepagrįsti.

25. Dėl kasacinio skundo argumento, kad teismas išvadą pagrindė atvirkštine įrodinėjimo logika, kuri draudžiama kasacinio teismo praktikoje ir abejones dėl programinės įrangos egzistavimo aiškino ne kaltinamojo naudai, taip nukrypdamas nuo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo ir perkeldamas kaltinamajam įrodinėjimo pareigą, pažymėtina, kad šioje byloje pateiktiems UAB „Mano numeris“ kaltinimams patvirtinti arba paneigti buvo svarbu nustatyti, ar „Starlink“ įmonės suteikė UAB „Mano numeris“ kaltinime nurodytoje sutartyje nustatytą bendros numeracijos valdymo platformos licenciją bei sutartyje nurodytas paslaugas. Abiejų instancijų teismai, tinkamai įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad, atvirkščiai nei teigiama kasaciniame skunde, „Starlink“ įmonės pirmiau nurodytoje sutartyje nustatytos bendros numeracijos valdymo platformos licencijos bei sutartyje nurodytų paslaugų UAB „Mano numeris“ nesuteikė. Šios išvados pagrįstos ne atvirkštine įrodinėjimo logika, kaip nurodo kasatorius, o aplinkybių, kurios patvirtina arba paneigia kaltinimą, nustatinėjimu.

26. Esminis kasacinio skundo argumentas nesutinkant su UAB „Mano numeris“ nuteisimu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį taip pat yra tas, jog 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartis tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink“ įmonių buvo reali, jos pagrindu vykusios ūkinės operacijos buvo realios, todėl, anot kasatoriaus, specialisto išvada dėl UAB „Mano numeris“ ūkinės finansinės veiklos netenka jokios įrodomosios reikšmės. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

27. Abiejų instancijų teismams konstatavus priešingai, t. y. kad sutartis tarp UAB „Mano numeris“ ir „Starlink“ įmonių buvo fiktyvi, kad programinė įranga neegzistavo, nuteistasis A. M. jos nesukūrė ir neperdavė, o kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius bylą nagrinėjusių teismų klaidų dėl įrodymų, patvirtinančių šias išvadas, vertinimo, specialisto išvada dėl UAB „Mano numeris“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/99, taip pat ją surašiusios specialistės A. Mikulėnienės paaiškinimai laikytini įrodymų viseto dalimi, kurių pagrindu teismai rėmėsi konstatuodami kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį UAB „Mano numeris“ pagrįstumą.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo laikytasi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio (kasaciniame skunde nurodoma – BPK 331 straipsnio) reikalavimų.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant kasacinio skundo ribų, skundžiami nuosprendis ir nutartis pripažįstami teisėtais, o kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistos UAB „Mano numeris“ atstovo advokato Lino Belevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė