G. V. pagal BK 22 str., 25 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-253-648/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06940-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.4.5.2; 1.1.2.2; 1.1.9.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžių dalies bei nuteistojo G. S. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalies.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu:

G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų trims mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. S. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų trims mėnesiams bausmė;

G. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir G. V. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmė;

L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu už veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamoji byla dėl visų veikų nutraukta;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais, L. K. priklausantis automobilis „Mercedes Benz 350 GLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas šiai transporto priemonei, paliktas, iki bus pradėta vykdyti turto konfiskavimo procedūra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis pakeistas – G. V., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams; pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. V. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo aštuoneriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistojo G. S., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteistas V. L., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o G. V. ir G. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad L. K. su asmenimis, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai išskirti, padarė didelės vertės turto – didesnės nei 250 MGL pinigų sumos – kontrabandą ir organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai išskirti, taip pat su V. L. ir G. V. vykdė narkotinių medžiagų kontrabandą bei disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Taip pat L. K., G. S. ir V. L. organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai išskirti, rengėsi daryti narkotinių medžiagų kontrabandą ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu šiomis aplinkybėmis:

1.1. L. K. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 metų vasarą, organizuota grupe kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta jo paieška, taip pat su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Aivaras“, Vilniaus mieste susitikęs su Aivaru, kuris atstovavo ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, interesams, veikdamas iš savanaudiškų paskatų ir siekdamas gauti pajamų, susitarė dėl narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo labai dideliais kiekiais ir jos gabenimo bei kontrabandos iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorijas. Po to, ne vėliau kaip 2016 metų vasarą, į šią nusikalstamą veiklą L. K. įtraukė V. L., o tyrimo metu nenustatytas asmuo, įvardijamas kaip „Aivaras“, įtraukė Ispanijos Karalystėje buvusį asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta jo paieška, veikiantį kartu su G. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „Karolis“.

1.2. Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą gabenti narkotines medžiagas, L. K. ne vėliau kaip 2017 metų vasario mėnesį įsigijo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo kėbule ir salone specialiai įrengtomis slėptuvėmis narkotinėms medžiagoms gabenti, kurio valdytoju 2017 m. liepos 26 d. VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas V. L..

1.3. Po to L. K. 2017 m. spalio 7 d. iš Vilniaus miesto viešuoju transportu – autobusu „Lions Coath L R08“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į Baltarusijos Respubliką, o iš ten jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą, kur, susitikęs su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „Aivaras“, iš jų gavo ne mažiau kaip 85 500 Eur grynųjų pinigų, skirtų narkotinėms medžiagoms įgyti, kuriuos tuo pačiu automobiliu atgabeno į Baltarusijos Respubliką, o po to 2017 m. spalio 10 d. apie 19.18 val. viešuoju transportu – autobusu „251050“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Šalčininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – ne mažiau kaip 85 500 Eur grynųjų pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, taip pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių 2 punkto reikalavimus.

1.4. 2017 m. spalio 20 d. L. K. nurodymu V. L. automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos išvyko į Ispanijos Karalystę pas užsienyje veikiantį organizuotos grupės narį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, o jam iš paskos išnuomotu automobiliu „Toyota“ išvyko L. K., kuris gabeno pinigus – ne mažiau kaip 85 500 Eur, skirtus atsiskaityti už narkotines medžiagas. Atvykus į Valensijos priemiestį Ispanijos Karalystėje, L. K. ir V. L. susitiko su kartu veikiančiu organizuotos grupės nariu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir perdavė jam atgabentus pinigus – ne mažiau kaip 85 500 Eur kanapių dervai įsigyti.

1.5. Po to L. K. ir V. L. išvyko į El Pinar kaimą, Picasento mieste, pas G. V. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu „Karolis“, kur po kelių dienų atvykęs asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė nenustatytam asmeniui, įvardijamam kaip „Karolis“, pinigus, nurodydamas jam vykti į Malagos miestą, Ispanijos Karalystėje, ir iš tyrimo nenustatyto asmens (nenustatytų asmenų) už juos įgyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią atgabenus į namą, esantį El Pinaro kaime, Picasento mieste, L. K., V. L., G. V., taip pat asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir nenustatytas asmuo, įvardijamas „Karoliu“, minėtą narkotinę medžiagą, panaudojant vakuumavimo aparatą, supakavo į paketus, paruošdami transportuoti automobiliu jame įrengtose slėptuvėse, ir taip ją neteisėtai laikė iki 2017 m. spalio 28 d., kai L. K. minėtą paruoštą transportuoti narkotinę medžiagą – kanapių dervą sudėjo į automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone ir kėbule esančias slėptuves, kurias vėliau uždarė V. L..

1.6. Tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant pagal aptartą nusikaltimo planą, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 28 d., siekdami užtikrinti saugų narkotinių medžiagų gabenimą, L. K. išnuomotu automobiliu „Toyota“ iš Ispanijos Karalystės, Picasento mieste esančio El Pinaro kaimo, išvyko pirmas. Po to automobiliu „Seat Toledo“ antras išvažiavo G. V., kurie mobiliojo ryšio priemonėmis su Ispanijos ir Vokietijos SIM kortelėmis turėjo V. L. perduoti visą informaciją, kad šis spėtų išvengti patikrinimo ir pasišalinti, jei narkotinių medžiagų gabenimo kelyje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai. Jiems iš paskos automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone ir kėbule įrengtose slėptuvėse buvo paslėptas, laikomas ir gabenamas labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, išvyko V. L.. G. V. palydėjo L. K. ir V. L. nuo Ispanijos Karalystės Picasento mieste esančio El Pinaro kaimo iki Prancūzijos Respublikos.

1.7. Toliau L. K. ir V. L., laikydamiesi maždaug 20 km atstumu vienas nuo kito, gabendami V. L. vairuojamame automobilyje ne mažiau kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tęsė kelionę tranzitu per Vokietijos Federacinės ir Lenkijos Respublikų teritorijas, o ne vėliau kaip 2017 m. spalio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku – per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo teritorijoje.

1.8. Tokiu būdu jie neteisėtai, nepateikdami muitinės kontrolei, atgabeno į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią tą pačią dieną V. L. nugabeno į Vilniaus miestą, automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Žirmūnų g. 111A, Vilniuje, kur narkotines medžiagas laikė iki 2017 m. lapkričio 1 d., kol tą dieną apie 19 val. L. K. nurodymu V. L. minėtą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis pasiėmė iš saugomos aikštelės ir, toliau vykdant nusikalstamos veikos planą, neteisėtai gabeno į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą, kur kitą dieną – 2017 m. lapkričio 2 d. – turėjo susitikti su L. K. ir minėtas narkotines medžiagas perduoti asmeniui vardu „Aivaras“, tačiau šio nusikalstamo sumanymo nebaigė, nes 2017 m. lapkričio 1 d. apie 20.45 val. Joneliškės k., Utenos sen., Utenos r. sav., automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. L., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną apie 22.53 val. Vytenio g. 43, Vilniuje, atlikę minėto automobilio kratą, jo kėbule ir salone įrengtose slėptuvėse rado ir paėmė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

2. Be to, L. K., veikdamas organizuota grupe su G. S. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d. susitikęs su G. S. Sugiharos gatvėje, Vilniaus mieste, susitarė dėl narkotinių medžiagų – kanapių dervos neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais ir jų kontrabandos iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, pagal G. S. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, parengtą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį į labai sunkaus nusikaltimo vykdymą L. K. 2017 m. spalio 13 d. įtraukė V. L., po ko G. S. nurodymu ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d. Žirmūnų g. 111A, Vilniuje, tyrimo nenustatytas asmuo automobiliu „Audi A3“ atgabeno ir perdavė V. L. G. S. priklausančią narkotinę medžiagą – 7143,78 g kanapių dervos su įspaudu „€“, kurią L. K. nurodymu V. L. įgijo ir laikė savo automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje toje pačioje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje iki ne vėliau kaip 2017 m. spalio 20 d., kai vėliau atgabenęs ją į Liepkalnio g. 112, Vilniuje, minėtą narkotinę medžiagą perdavė L. K., kuris ją laikė Nemėžio miestelyje, Vilniaus r.

2.1. Tęsiant nusikalstamos veikos sumanymą, 2017 m. spalio 30 d. V. L. automobiliu „Volvo S80“, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį autoservisą, kur šio serviso patalpose L. K. labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekį supakavo vakuuminiu aparatu ir įdėjo į šio automobilio kėbule ir salone įrengtas slėptuves, po ko perdavė šį automobilį su paslėptomis kėbule ir salone narkotinėmis medžiagomis V. L., kuris 2017 m. lapkričio 1 d. iš Vilniaus miesto minėtu automobiliu narkotines medžiagas neteisėtai gabeno į Rusijos Federaciją, kur, susitikęs su L. K., G. S. priklausančias narkotines medžiagas turėjo perduoti užsienyje veikiančiam asmeniui, dėl kurio

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, papildomai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad, skirdamas bausmę G. V., pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas ir netinkamai individualizavęs paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų.

4. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, jog G. V. vaidmuo organizuotos grupės veikloje, kaip vykdytojo, buvo mažesnės apimties ir intensyvumo, palyginti su kitų organizuotos grupės narių aktyviais veiksmais. Savarankiškai narkotinėmis medžiagomis G. V. nedisponavo, atliko tik pakrovimo ir lydėjimo gabenant narkotines medžiagas veiksmus. Jo veiksmai organizuotos grupės veikloje pasižymėjo techniniu pobūdžiu, o dalyvavimo reikšmė nebuvo esminė. L. K. ir V. L. parodymais nustatyta, kad užsiimdami narkotinių medžiagų kontrabanda jie ne kartą važiavo į Ispaniją ir sėkmingai įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandos veiksmus iš Ispanijos į Rusiją, kuriuose tuo metu G. V. nedalyvavo. Byloje nustatyta, kad į organizuotos grupės veiklą G. V. įsitraukė veiklos pabaigoje ir reikšmingo atlygio už savo atliktus veiksmus negavo (jam buvo mokama 100 Eur, o po to 300 Eur). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. paskirta net ir sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, todėl nuosprendžio dalis dėl G. V. paskirtų bausmių pakeista.

5. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta techninė klaida ir L. K., G. S. bei V. L. veiksmai kvalifikuoti su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką). Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apie pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką nėra užsimenama ir argumentuojama, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasibaigė rengimosi stadijoje. Taigi nuosprendžio rezoliucinė dalis pataisyta nurodant, kad G. S. ir V. L. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, nurodytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (BK, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., redakcija) (rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą), padarė veikas, o L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu už veiką, nurodytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (BK, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., redakcija) (rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo G. S. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Esminė teisės taikymo klaida yra ta, kad abiejų instancijų teismai, motyvuodami savo išvadas apie rengimosi narkotikų kontrabandai kaltinimo pagrįstumą G. S., naudojo argumentus ir juos pagrindžiančius bylos duomenis, kuriais per se (savaime) nebuvo grindžiamas kaltinimas G. S.. Teismas, aprašydamas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, jas susiejo į vieną visumą, nors kaltinimo dalyje, inkriminuotoje būtent G. S., nėra aprašomos faktinės aplinkybės, kurios yra inkriminuojamos L. K., V. L. ir G. V., o pastariesiems formuluojamas kaltinimas nėra grindžiamas duomenimis, kuriais kaltinimas grindžiamas tik G. S.. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas G. S. rengimosi padaryti nusikaltimą požymius, mini bylos duomenis, kuriais kaltinimas išimtinai buvo grindžiamas tik L. K., V. L. ir G. V.. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad L. K., V. L., G. V. ir G. S. inkriminuojamos veikos yra tęstinio pobūdžio, tačiau kaltinimo epizodas tik G. S., L. K. ir V. L. yra organiškai nesiejamas su kitu kaltinimo epizodu, susijusiu su L. K., G. V. ir V. L. veiksmais. Teismai konkrečiai nediferencijavo, neindividualizavo konkretaus nuteistojo, taip pat ir kasatoriaus G. S. veiksmų siekiant atskleisti rengimosi padaryti nusikaltimą (narkotinių medžiagų kontrabandą).

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rengimosi stadijos esmę. Šioje byloje, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimus, nebuvo aiškiai nustatyti ir tiksliai atskleisti G. S. veiksmai, kuriais buvo rengiamasi realizuoti atitinkamą nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra nustatyti BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Pirmosios instancijos teismas, aprašomojoje dalyje nurodydamas G. S. veiksmus, neatribojo disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu veiksmų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nuo rengimosi daryti šių narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 3 dalis), kadangi nuosprendyje aprašydamas disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiksmus juos sutapatino su rengimosi daryti kontrabandą veiksmais. Teismas nuosprendyje neįvardijo ir neatskleidė G. S. veikimo plano sudarymo, neaprašė kitokio tyčinio nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymo, neaptarė tokių veiksmų turinio – neaprašė G. S. rengimosi kontrabandai objektyviosios pusės požymių, iš kurių būtų galima ne spėlioti, o aiškiai suprasti, kokiais veiksmais G. S. rengėsi daryti kontrabandą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius duomenis, neanalizavo rengimosi stadijai reikšmingų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šių klaidų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas G. S. rengimosi daryti narkotinių medžiagų kontrabandą požymius, faktiškai pagrindė tik tai, kad G. S. disponavo dideliu kiekiu šių narkotinių medžiagų, nepaaiškindamas, kaip pasireiškė rengimosi kontrabandai požymiai, kokie kasatoriaus veiksmai rodo tyčinio nusikaltimo darymą lengvinančių sąlygų sudarymą. Šių veiksmų neaprašė ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, be kita ko, nuosprendžio 54 punkte tarsi nurodydamas rengimosi kontrabandai vieną iš požymių – suradimą automobilio su slėptuvėmis kontrabandai gabenti, pats konstatavo, kad tai kasatoriui G. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neinkriminuojama. Netinkamai aiškinta BK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rengimosi stadijos esmė. Vien nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, kad nuteistasis G. S. perdavė turimas jam priklausančias narkotines medžiagas L. K., prašė šias medžiagas parduoti, savaime nereiškia rengimosi kontrabandai, nes nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių aprašomosiose dalyse kaip įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis nenurodyti nusikaltimo padarymą palengvinantys veiksmai.

6.3. Teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje organizuotos grupės darant nusikalstamas veikas požymis aiškinamas aptakiai, neindividualizuotai, t. y. vadovaujantis objektyvaus pakaltinamumo, kuris draudžiamas pagal BK 2 straipsnio 3 dalį, kriterijumi. Teismas klaidingai pateikia organizuotos grupės požymio aiškinimą, kai šis požymis inkriminuojamas nuteistajam G. S., neatskleidžiant šio požymio subjektyviojo elemento. Priešingai, G. S. veiksmai susiejami į visumą su kaltinimo pirmuoju epizodu, kuriame veikos inkriminuotos kaltinamiesiems L. K., V. L. ir G. V., kurių padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kaip tai nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra savarankiškos ir nesiejamos su G. S. veiksmais. Abiejų instancijų teismai, motyvuodami G. S. veikimo organizuota grupe požymį, faktiškai išplečia G. S. inkriminuotos veikos ribas, t. y., motyvuojant organizuotos grupės požymio buvimą, nuteistojo G. S. veiksmų vertinimas išplečiamas iki tiek, kad G. S. vaidmuo susiejamas su L. K., V. L. ir G. V. inkriminuotomis veikomis, nors padarant šias veikas G. S. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neminimas.

6.4. G. S. inkriminuota veika, t. y. rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą, neatitinka kasacinėje praktikoje nurodomų šių būtinų požymių – nevienalaikiškumo, nelaikinumo, santykių pastovumo, organizuotumo, suvokimo priklausant organizuotai grupei. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepaaiškinama, kokiais duomenimis vadovautasi darant išvadą, kad G. S. su L. K., o galiausiai ir su nepažįstamu V. L. siejo nevienalaikiai, nelaikini, pastovūs santykiai, kad tokie santykiai buvo itin gerai suorganizuoti, o ne spontaniški, kad visi šie asmenys save priskyrė organizuotai grupei, kad tarp jų visų buvo suderinta tyčia ir bendrumas, jeigu pats pavienės veikos aprašymas neliudija apie šių kaltininkų santykių pastovumą, nevienalaikiškumą.

6.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. S. pozicija yra paneigta byloje surinktais įrodymais, motyvuojama nuosprendžio 49.1–49.5 punktuose, kuriuose atskleidžiami veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad paminėti duomenys buvo gauti laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo inkriminuotų veikų padarymo. Kaip pažymėjo teismas, šie duomenys apibūdina santykius tarp L. K. ir G. S. kaip organizuotos grupės narių, tačiau šie duomenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neaprašomi kaip apibūdinantys G. S. inkriminuotų veikų pobūdį – šiais duomenimis atskleidžiami L. K. ir G. S. santykiai jau po užfiksuotų veikų padarymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 43 punkte cituojami L. K. parodymai, tokiu būdu siekiant atremti G. S. skundo teiginius apie tai, kad jis nedalyvavo organizuotoje grupėje. Tokia nuosprendžio motyvacija yra prieštaringa. Būtent – G. S. inkriminuotų veikų aprašyme nėra nurodomos L. K. nurodytos aplinkybės (t. y. nebuvo inkriminuojama tai, kad G. S. veikė su S. B., kad G. S. duodavo pinigų L. K., kad šis įsigytų narkotines medžiagas Ispanijoje ir kt.), tačiau, G. S. prieštaraujant dėl dalyvavimo organizuotos grupės veikloje, apeliacinės instancijos teismas remiasi L. K. nurodytomis aplinkybėmis, kurios de facto (faktiškai) išplečia kaltinimo ribas G. S.. Be to, apeliacinio teismo argumentai atskleidžia, kad nors G. S. padaryto nusikaltimo aprašyme nurodoma, jog jis tik vieną kartą paprašė L. K. nuvežti narkotines medžiagas į Sankt Peterburgą ir jokie kiti panašūs atvejai G. S. nebuvo inkriminuoti, vis dėlto teismas, argumentuodamas organizuotos grupės požymius, nuosprendyje cituoja nuo atsakomybės atleisto L. K. teiginius apie nevienkartinius G. S. prašymus gabenti narkotines medžiagas, kitokį nusikalstamų santykių pastovumą. Teismas, formuluodamas nuosprendžio motyvus, faktiškai praplečia G. S. inkriminuotos veikos požymius ir taip nukrypsta nuo vieno iš apeliacijos principų, įtvirtintų BPK 320 straipsnio 3 dalyje.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis G. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba ištaisyti baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas ir iš naujo paskirti bausmę, neviršijančią šešerių metų laisvės atėmimo. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas vienintelius kasatoriaus kaltės įrodymų šaltinius, t. y. tariamų bendrininkų parodymus, tinkamai nesivadovavo nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nustatytais kriterijais, nei BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Vien tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniai, kurie nebuvo nei visiškai nuoseklūs, nei visiškai tarpusavyje sutampantys ir kurių nepatvirtina kiti, savarankiški įrodymų šaltiniai, negalėjo būti besąlyginis pagrindas kasatoriaus G. V. kaltei konstatuoti. L. K. ir V. L. parodymai patikimu, t. y. BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkančiu, įrodymų šaltiniu galėjo būti pripažinti tik tiek, kiek šių asmenų parodymus patvirtino kiti, savarankiški ir patikimi įrodymų šaltiniai. Teismai, grįsdami kasatoriaus kaltę vien tik bendrininkų, kurie parodymus davė neprisiekę, kurie mainais už savo parodymus gavo reikšmingų procesinių nuolaidų, parodymais, padarė esminius BPK pažeidimus. Iš įrodymų grandinės pašalinus tas V. L. ir L. K. parodymų dalis, kurių nepatvirtina kiti savarankiški ir patikimi įrodymų šaltiniai, matyti, kad byloje patikimai ir buvo nustatytos tik aplinkybės, jog L. K. ir V. L. iš tiesų lankėsi Ispanijoje, kur buvo apsistoję kasatoriaus name, už tai šiam sumokėjo nuomą. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad kasatoriui buvo žinoma apie pastarųjų vykdomą neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, prie neteisėtų veiksmų prisidėjo. Be to, kasatoriaus dalyvavimo nusikalstamoje veikos faktas yra grindžiamas vien tik policijos bendradarbių parodymais, kurie nėra nuoseklūs, patikimi, taip padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

7.2. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų laikyti kasatorių veikus organizuota grupe. Byloje nustatytas vienkartinis kasatoriaus veikimas, suteikiant galimybę L. K. ir V. L. apsistoti kasatoriaus namuose. Net jei būtų laikoma, kad kasatoriui buvo žinoma, jog L. K. ir V. L. šio name laikys narkotines medžiagas ar kasatorius padėjo jas pakuoti, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad kasatoriaus įsitraukimas buvo atliktas suvokiant kitus nuteistuosius veikus organizuota grupe, kad turėjo konkretų nevienalaikį vaidmenį, kuris būtų būtinas organizuotos grupės veiksmingam veikimui. Byloje nustatyta, kad už menkavertį atlygį kasatorius atliko pavienius, pagalbinius veiksmus, tai aiškiai rodo, kad, kitaip nei L. K. bei V. L., kasatorius nesuvokė bendrininkų veikimo masto, organizuotai grupei būdingo jų bendrų veiksmų pavojingumo laipsnio, neturėjo nuolatinio vaidmens. Veikimas organizuota grupe G. V. inkriminuotas nepagrįstai.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 8 straipsnio nuostatas. Teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad kasatorius nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, nurodė, kad kasatoriaus veiką reglamentuoja Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – Ispanijos Karalystės BK) 369 straipsnis, kuriame yra išskirta atsakomybė už Ispanijos Karalystės BK 368 straipsnyje padarytas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikiant organizuota grupe, ir už tokius veiksmus šio įstatymo 369 straipsnis nustato laisvės atėmimo nuo devynerių iki dvylikos metų bausmę. Kasatoriaus veiksmai atitinka ne Ispanijos Karalystės BK 369 straipsnio, bet 368 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta sankcija įtvirtina laisvės atėmimo nuo trejų iki šešerių metų bausmę. Net ir laikant, kad kasatorius inkriminuotas veikas įvykdė veikdamas organizuota grupe, tai nesudaro pagrindo nusikalstamą veiką vertinti pagal Ispanijos Karalystės BK 369 straipsnį. Šioje baudžiamojoje byloje gynyba pateikė oficialius bylai aktualių Ispanijos Karalystės BK straipsnių (Ispanijos Karalystės BK 368–369 straipsniai) vertimus į lietuvių kalbą, kuriais apeliacinės instancijos teismas nesirėmė. Vietoje to nuosprendyje daroma nuoroda į neveikiantį interneto puslapį, kuriame pateikiama informacija užsienio (anglų) kalba, t. y. ne proceso kalba (BPK 8 straipsnis). Iš į lietuvių kalbą išverstų bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad asmenų veiksmai, atlikti bendrininkaujant (inter alia (be kita ko), veikiant organizuota grupe), nėra viena iš būtinųjų sąlygų taikyti Ispanijos Karalystės BK 369 straipsnio nuostatas. Be kitų specialiųjų sąlygų, kurios neturi jokio aktualumo nagrinėjamoje byloje, Ispanijos Karalystės BK 369 straipsnis taikomas, kai kaltininkas dalyvavo vykdant kitus, organizuotus nusikalstamus veiksmus arba veikoje, kurios įvykdymas lėmė nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į draudimą baudžiamąjį įstatymą aiškinti plečiamai, toks reguliavimas negali būti aiškinamas kaip disponavimas narkotinėmis medžiagomis veikiant organizuota grupe. Akcentuotina, kad teismas ne tik nesirėmė byloje pateiktais Ispanijos karalystės BK vertimais, bet ir ignoravo kitus duomenis, aktualius bausmės dydžio suderinimo su Ispanijos Karalystės BK klausimui išspręsti, t. y. Europos arešto orderio (toliau – EAO), išduoto kitoje baudžiamojoje byloje, ir su jo vykdymu susijusių dokumentų, iš kurių matyti, kad Ispanijos Karalystės kompetentinga institucija expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodė, kad už analogišką nusikalstamą veiką didžiausia bausmė, nustatyta Ispanijos Karalystės BK, yra šešeri metai laisvės atėmimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad kasatoriui paskirta laisvės atėmimo bausmė (aštuoneri metai šeši mėnesiai) neviršija Ispanijos Karalystės baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės, yra neteisingi.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino veikos aplinkybes, apibūdinančias veikos pavojingumą. Teismas nepagrįstai laikė nesvarbiomis ir veikos pavojingumo vertinimui įtakos neturinčias aplinkybes, kad disponuota narkotinė medžiaga yra augalinės kilmės, ir tai, kad ši medžiaga nebuvo išplatinta ir nepateko į rinką. Taip netinkamai taikyta BK 54 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, tinkamai nebuvo įvertintos ir aplinkybės, rodančios socialinius ryšius, gyvenimiškas aplinkybes, nepagrįstai nurodant, kad šios nėra išskirtinės. Taip pat netinkamai įvertinta proceso trukmė – procesas G. V. vyko ketverius metus iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio. Visą šį laiką taikytos griežčiausios kardomosios priemonės, t. y. suėmimas, intensyvi priežiūra. Nei bylos apimtis, nei kaltinamųjų skaičius neleidžia šios baudžiamosios bylos vertinti kaip sudėtingos ar didelės apimties, viso proceso metu kasatorius neatliko neteisėtų veiksmų, trukdančių baudžiamąjį procesą, vykdė visas kaltinamojo pareigas, todėl bylos trukmė laikytina nepagrįstai ilga ir pažeidžiančia teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

7.5. Be to, skiriant G. V. bausmę, nebuvo įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d. Taip pat į bausmės laiką nebuvo įskaitytas ir taikytos kardomosios priemonės intensyvios priežiūros laikas, kuris sudaro beveik trejus metus.

7.6. Skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvai ir paskirtosios bausmės dydis šioje byloje rodo, kad skiriant bausmę buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. V. vaidmuo buvo antraeilis, šis prisidėjo prie bendrininkų baigiamojoje veikos stadijoje, jo veiksmai apsiribojo tik vienu nusikalstamos veikos epizodu, kasatoriui, net ir pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas, buvo paskirta itin griežta – aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. O kitas nuteistasis, V. L., kuris praeityje yra daug kartų teistas, buvo aktyvus nusikalstamų veikų dalyvis, taip pat buvo pripažintas kaltu dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų, vieno sunkaus nusikaltimo įvykdymo bei rengimosi įvykdyti sunkų nusikaltimą ir tokiu būdu neteisėtai kontrabandos būdu gabeno beveik 90 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, neteisėtai disponavo 93 232 32 g kanapių dervos ir rengėsi įvykdyti jos kontrabandą, buvo nubaustas galutine subendrinta šešerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skundžiamame nuosprendyje nepateikti motyvai, kurie leistų objektyviai pateisinti tokį skirtingą kasatoriaus ir kito nuteistojo V. L. veiksmų teisinį vertinimą, išreikštą sankcijos dydžiu.

8. Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz 350 GLS“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Šioje baudžiamojoje byloje turtas, t. y. automobilis „Mercedes Benz 350 GLS“, iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, konfiskuotas neteisėtai, neturint būtino turto konfiskavimo pagrindo, pažeidžiant baudžiamosios atsakomybės principus ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo taisykles bei sąlygas. Konfiskuotas automobilis nebuvo nei nusikalstamos veikos įrankis, nei priemonė, nei rezultatas, o jo konfiskavimas aiškiai neatitiko baudžiamosios atsakomybės sąlygų, todėl teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67 straipsnis ir 72 straipsnis).

8.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu automobilis „Mercedes Benz 350 GLS“ konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje L. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė, kiek lėšų gavo iš nusikalstamos veikos ir kaip tas lėšas panaudojo. Kartu L. K. nurodė, kada automobilis įgytas už teisėtai ir legaliai gautas lėšas. Prokuratūros pavedimu Mokesčių inspekcija atliko L. K. mokestinį tyrimą, šis tyrimas patvirtino, kad L. K. automobilį įgijo iš legaliai gautų lėšų. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtą automobilį L. K. įgijo 2017 m. rugsėjo 15 d. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiksmus, padarytus nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., tai suponuoja išvadą, kad konfiskuotas automobilis negalėjo būti šios L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatu.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko, kad konfiskuojamas automobilis nėra L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, tačiau savo sprendimą palikti turto konfiskavimą grindžia BK nuostatomis, reglamentuojančiomis išplėstinį turto konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas, tiesiogiai nenurodydamas BK 723 straipsnio ir vengdamas sąvokos „išplėstinis turto konfiskavimas“, faktiškai pasirėmė išplėstinio turto konfiskavimo taikymo normomis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nepagrįstai išplėtė L. K. baudžiamosios atsakomybės ribas, nepagrįstai pasunkindamas jo teisinę padėtį. Išplėstinis turto konfiskavimas, kaip griežtesnė ir sunkesnė baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti taikomas apeliacinės instancijos teisme grindžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti turtą kaip konkrečios nusikalstamos veikos rezultatą.

8.4. Be to, L. K. už legalias lėšas įgytas automobilis negali būti pripažintas išplėstinio turto konfiskavimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismui L. K. gynėjas pateikė duomenis apie Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamą mokestinį patikrinimą ir duomenis apie tai, kad L. K. nėra Lietuvos Respublikos mokestinis rezidentas. Šio patikrinimo metu L. K. paaiškino, iš kokių lėšų jis įsigijo automobilį „Mercedes“, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Patikrinimo metu Mokesčių inspekcija paklausimu kreipėsi į Rusijos Federacijos institucijas, prašydama apklausti Z. G., šis buvo apklaustas. Apeliacinės instancijos teismui L. K. gynėjas taip pat pateikė Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto pažymėjimą apie L. K. motinos G. K. įvežtus 10 000 USD (kuriuos L. K. panaudojo automobiliui „Mercedes“ pirkti), pareiškimą dėl automobilio įsigijimo aplinkybių. L. K. gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Z. G. pareiškimą, patvirtintą notaro ir išverstą į lietuvių kalbą apie tai, kad automobilį „Mercedes“ Z. G. įsigijo kartu su L. K. už 53 000 Eur, iš kurių Z. G. sumokėjo 28 000 Eur, o L. K. 25 000 Eur. Teismui taip pat buvo paaiškinta apie tai, kad L. K. pinigus, gautus iš ankstesnių narkotinių medžiagų gabenimo, naudojo finansuodamas dukters E. K. sportinę dailiojo čiuožimo veiklą, ir duomenys apie tai buvo patekti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri gavo Lietuvos čiuožimo federacijos patvirtinimą. Apeliacinės instancijos teismas šių dokumentų neištyrė, dėl jų reikšmės nuosprendyje nepasisakė, taip iš esmės pažeidė įrodymų ir duomenų vertinimo taisykles.

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

9.1. Dėl nuteistojo G. S. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinio skundo pažymėta, kad teismų nuosprendžiai kasatoriaus nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl neišsamaus įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

9.1.1. Atsižvelgiant į bendrą įvykių seką ir įrodymų visumą, byloje nustatyta, kad G. S., žinodamas, kad L. K. narkotines medžiagas gabena į Rusijos Federaciją, pagal jo ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, parengtą narkotikų gabenimo į Sankt Peterburgą planą susitarė su L. K. dėl narkotikų gabenimo bei pastarajam parūpino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias realizavus Rusijos Federacijoje norėjo atgauti pinigus. Šią išvadą pagrindžia L. K. bei V. L. parodymai, pas G. S. rasto kaupiklio „Toshiba“ 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokolas, teisiamojo posėdžio metu prie baudžiamosios bylos pridėtas 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis, L. K. naudoto telefono 2018 m. sausio 19 d. apžiūros protokolas, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. G. S. atlikti veiksmai (plano parengimas, bendrininkų telkimas, narkotinių medžiagų parūpinimas, jų perdavimo organizavimas) sudarė dalį bendro nuteistojo sumanymo, kuriuo siekta narkotines medžiagas gabenti į Rusijos Federaciją. Konstatuoti konkretūs išoriškai pasireiškę į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą nukreipti G. S. aktyvūs veiksmai, šių veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia jų laikyti tik tyčios iškėlimu aikštėn.

9.1.2. G. S. pareikštą kaltinimą dėl veikimo organizuota grupe kartu su L. K., V. L. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, pagrindžia BPK 158 straipsnio tvarka gauti duomenys ir L. K. ir V. L. parodymai apie G. S. vaidmenį bendrai daromose nusikalstamose veikose. Ginčydamas veikos kvalifikaciją, advokatas R. Jurka kasaciniame skunde akcentuoja vienkartinį G. S. ir L. K. santykių pobūdį. Tačiau L. K. parodymai (paaiškino, kad G. S. prašymu S. B. narkotikus vežė 2-3 kartus), minėti BPK 158 straipsnio tvarka gauti duomenys, pagrindžia buvus nuolatinius, ilgalaikius santykius tarp L. K., G. S. bei asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kurie buvo grįsti tikslu bendrai daryti nusikalstamas veikas. Šie duomenys paneigia prielaidas apie L. K. veiksmų savarankiškumą ir organizacinį vaidmenį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurio teisingumą patvirtino apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai įvertinta ir tai, kad automobilis „Volvo S80“, kuriuo buvo daromos nusikalstamos veikos, faktiškai priklausė G. S., ir tais atvejais, kai reisas buvo vykdomas G. S. nurodytam asmeniui, nuomos mokestis už naudojimąsi minėtu automobiliu buvo neimamas. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, G. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

9.1.3. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus. O tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamus įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, nei to pageidavo nuteistojo G. S. gynėjas, negali būti laikoma BPK pažeidimu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad į visus esminius nuteistojo G. S. keliamus klausimus (organizuotos grupės nustatymo, veikos kvalifikavimo ir kt.) apeliacinės instancijos teismas atsakė.

9.2. Nuteistojo G. V. kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizuodami kiekvieną jų atskirai, juos gretindami ir jungdami į vientisą loginę grandinę, teismų išvados dėl nustatytų G. V. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei kaltės pagrįstos.

9.2.1. Teismų išvados yra pagrįstos teisiamajame posėdyje apklaustų nuteistojo V. L., liudytojo M. K., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleisto L. K. parodymais, apžiūros protokolais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nuosprendžiuose, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis G. V. organizuota grupe vykdė narkotinių medžiagų kontrabandą bei disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

9.2.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, išsamiai išanalizavo L. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, atsižvelgė į minėto asmens procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų ir liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais), atsižvelgė į realiai vykusių įvykių chronologiją ir pastarojo veikimo motyvus ir padarė išvadą, kad tokio asmens parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

9.2.3. Kasatoriaus G. V. argumentai, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą padarydami išvadą, jog jis veikė kaip organizuotos grupės narys, nėra pagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių, kurių teisingumą patvirtino apeliacinės instancijos teismas, matyti, kad nuteistieji neneigia pažinoję vieni kitus, nuolat susisiekdavo telefonu, tarp jų buvo susiformavę bendri, tvirti, besitęsiantys, nuolatiniai ryšiai, nusistovėjusi tam tikra tvarka šioje veikloje. Atsakomybėn patraukti asmenys buvo susitarę atlikti veiką, kuri priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, tai yra kas ką konkrečiai darys, veikė ilgą laiką pagal nusistovėjusią narkotinių medžiagų gabenimo schemą. Nuolat bendravo tiesiogiai arba telekomunikacijų priemonėmis maskuodami pokalbių esmę, kiekvienas grupės narys atliko skirtingą vaidmenį – G. V. už atlygį teikė pagalbą paruošiant gabenti narkotines medžiagas ir užtikrinant saugumą jas gabenant. Atliktų įvairių bendrininkų veiksmų gausa, jų veikimas skirtingose valstybėse (tarptautinis pobūdis), konspiracija rodo tai, kad bendrininkų veiksmai buvo itin suderinti ir būdingi organizuotai grupei. Be to, atliktų veiksmų gausa ir jų suderinimas teismams leido daryti pagrįstą išvadą apie bendrininkų tyčinį veikimą pagal jų susitarimą bendrai veikti, padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuteistojo G. V. argumentai, kad nėra dalyvavęs organizuotos grupės narių susitarimuose dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jų gabenimo kontrabandos būdu, kad būtų palaikęs kokius nors ilgalaikius kriminalinius ryšius su L. K., V. L., šiuo požiūriu nėra reikšmingi, nes pagal teismų praktiką nėra būtina, kad visi bendrininkai tarpusavyje vieni kitus pažinotų ir palaikytų glaudžius ryšius.

9.2.4. Nepagrįstai teigiama, kad kasatoriui teismai netinkamai taikė BK 8 straipsnio nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis, G. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Iš minėto nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad apeliacinis teismas tik pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 8 straipsnio 1 dalies taikymu. Taikyti šio straipsnio nuostatas nėra pagrindo, kadangi G. V., vadovaujantis BK 7 straipsnio 12 punkto nuostatomis, atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, nes jis padarė nusikaltimą, už kurį atsakomybė nustatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytinos tik tuo atveju, jei nusikaltimas, kurį padarė asmuo, nėra nurodytas BK 7 straipsnio 1–12 punktuose, todėl kasacinio skundo teiginiai, jog bausmė jam turėjo būti skiriama pagal BK 8 straipsnio 1 dalį, yra laikytini teisiškai ydingais ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

9.2.5. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl G. V. skundo argumentų, susijusių su jam paskirta bausme, tinkamai ją individualizavo ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį buvo paskirtos mažesnės, nei BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytos minimalios, bausmės. Visos šeiminio pobūdžio aplinkybės ir socialiniai ryšiai, kuriems kasatorius suteikia tokią didelę reikšmę, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikomi įprastomis gyvenimiškomis aplinkybėmis, kurios, be abejo, pripažintinos turinčiomis reikšmės individualizuojant bausmę, tačiau nėra tiek išimtinės, kad G. V. būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kasatorius nepagrįstai neigia padarytų nusikaltimų pavojingumą bei daromą žalą visuomenei ir žmonių sveikatai, juolab kad G. V. disponavo itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pažymėtina, kad nuteistojo disponuojamas narkotinių medžiagų – kanapių dervos – kiekis net 684 kartus viršijo labai didelį tokios narkotinės medžiagos kiekį (125 g). Labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, yra reikšmingas požymis ir teismai į tai pagrįstai atsižvelgė. Pats labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas kelia pavojų, kad bent dalis jų bus išplatinta, nes paprastai asmenys tokio didelio kiekio savo reikmėms nelaiko.

9.2.6. Nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to švelninti nuteistajam G. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami itin intensyviai, priešingai nei nurodo nuteistasis, ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, itin didelės apimties, tarptautinio pobūdžio, narkotinės medžiagos buvo gabenamos tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek trečiosiose valstybėse. Organizuotos grupės dalyviai ir jų bendrininkai, siekdami kiek įmanoma geriau užmaskuoti savo nusikalstamus veiksmus ir išvengti teisėsaugos institucijų kontrolės, naudojosi įvairiomis konspiracinėmis priemonėmis. Nors nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad viso proceso metu jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, trukdančių baudžiamąjį procesą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 24 d. prokuroro nutarimu G. V. buvo paskelbta paieška. Jis vykdant paiešką tik 2019 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 8 d. išduotą EAO buvo perduotas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Byla perduota nagrinėti teisme dėl 4 asmenų, tiriamos buvo 13 nusikalstamų veikų, bylą sudarė 13 tomų (šiuo metu yra jau 20 tomų), todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad byla nėra sudėtinga.

9.2.7. Prokuroras pažymi, kad klausimas dėl nuteistojo suėmimo laiko pagal EAO įskaitymo į jam paskirtos bausmės laiką spręstinas Panevėžio apygardos teisme. Taip pat BK ir BPK nėra nustatyta galimybė į asmeniui paskirtos bausmės laiką įskaityti kitų procesinių prievartos priemonių taikymo, tarp jų ir kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – laiko.

9.3. Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. ir jo gynėjo advokato O. Šibkovo kasaciniame skunde nurodomų argumentų pažymėta, kad teismai teisės taikymo klaidos nepadarė, kadangi baudžiamojoje byloje nustatė ir įrodymais pripažino duomenis, kurie pagrindžia tiek turto konfiskavimą BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, tiek sąlygas, kuriomis taikytinas L. K. turtui išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojoje byloje yra tiek pagrindas L. K. turtui taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, tiek pagrindas šiam turtui taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas, kadangi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu.

9.3.1. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus. Įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, yra teismo prerogatyva. L. K. pripažintas padariusiu ir nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, t. y. 85 500 Eur, gautų iš G. L. ir asmens, vardu „Aivaras“, kontrabandą. Kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Taigi, pagrindas taikyti ne mažesnio nei 85 500 Eur vertės turto konfiskavimą, nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje, yra nustatytas ir patvirtintas baudžiamosios bylos duomenimis, įskaitant paties L. K. parodymus. Kasacinio skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti L. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz 350GLS“ konfiskavimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo G. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo bei nuteistojo G. S. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK reikalavimų pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)

11. Nuteistojo G. V. bei nuteistojo G. S. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniuose skunduose akcentuojami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai. Kasatoriai teigia, kad G. V. kaltė grįsta tik L. K. bei V. L. parodymais, kurie yra nepatikimi, savo sprendimuose teismai netinkamai išdėstė įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos, kadangi kaltinimas G. S. paremtas aplinkybėmis, kurios šiam nebuvo inkriminuotos, G. S. vaidmuo susiejamas su L. K., V. L. ir G. V. inkriminuotomis veikomis.

12. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020).

13. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis), pažeidimų nenustatė. Taip pat nenustatė, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

14. Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas savo išvadas dėl kasatorių kaltės grindė teisiamojo posėdžio metu išsamiai ištirtais ir kruopščiai įvertintais ne tik pagal BK 391 straipsnio pagrindu atleisto L. K. bei nuteistojo V. L. parodymais, tačiau ir parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymų atpažinti, akistatos, kratos, asmens kratos, apžiūrų, slapto sekimo bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, liudytojo M. K. parodymais, specialistės I. Žvironaitės paaiškinimais, pačių nuteistųjų G. V. ir G. S. parodymais, specialisto išvadomis bei kituose rašytiniuose bylos įrodymuose užfiksuotais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas tiek atskirai, tiek byloje esančių įrodymų visumos kontekste pateikė motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aiškios ir motyvuotos išvados dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio, vertinimo tiek atskirai, tiek kaip visumos, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas dar kartą išsamiai išanalizavo minėtus byloje ištirtus įrodymus, tenkino gynybos prašymus, atliko byloje papildomą įrodymų tyrimą. Pažymėtina, kad teismai atsižvelgė į L. K., kaip asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymų specifiką bei atitinkamai juos įvertino turinio nuoseklumo aspektu, gretino su V. L. parodymų turiniu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

15. Atitinkamai teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo deklaratyvūs, kadangi G. S. kaltė įrodyta savarankišku įrodymų visetu, nekildinant šiam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių iš kitiems asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymai, kuriais remtasi, atitinka sąsajumo kriterijų, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde dėl veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų.

16. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

17. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog byloje teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nuosprendžiai (jų turinys) neatitinka BPK nustatytų reikalavimų.

Dėl organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis)

18. Nuteistojo G. V. bei nuteistojo G. S. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniuose skunduose ginčijamas organizuotos grupės požymio inkriminavimas, nurodoma, kad G. V. bei G. S. veiksmuose nebuvo šios bendrininkavimo formos būdingų požymių, t. y. susitarimo, glaudžių tarpusavio ryšių, grupės pastovumo, aukšto organizuotumo lygio, skundžiamuose sprendimuose neatskleistas tyčios bendrininkauti turinys.

19. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-70/2014, 2K-140/2014, 2K-525/2014, 2K-297-942/2017).

20. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

21. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad šioje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą ir konkretų indėlį į bendrai daromas sunkias nusikalstamas veikas, bendro tikslo siekimą ir kiekvieno iš nuteistojo suvokimą, kad veikia bendrai organizuota grupe.

22. G. V. nusikalstamos veikos atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kai L. K. ir V. L. atvyko į Ispaniją įsigyti narkotinių medžiagų, jie apsigyveno G. V. namuose. Būtent G. V. gyvenamojoje vietoje vėliau atvežtos narkotinės medžiagos buvo perpakuojamos į vakuumines pakuotes, narkotinių medžiagų paketai buvo plaunami bei kraunami į specialiai tam paruošto automobilio slėptuves. Teismų nustatyta, kad G. V. naudojosi jo name buvusiu vakuuminiu aparatu. Be to, G. V. prisidėjo prie narkotinės medžiagos gabenimo, t. y. G. V. automobiliu lydėjo L. K. ir V. L. iki Prancūzijos Respublikos.

23. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios funkcijų bei pareigų pasiskirstymą, neabejotinai rodo esant išankstinį susitarimą, kadangi nuteistųjų veiksmai buvo koordinuoti, vienas kitą papildantys, siekiant bendro nusikalstamo rezultato. Organizuotos grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, pasiskirstymu konkrečiomis užduotimis – kiekvienas organizuotos grupės narys turėjo šiam priskirtas užduotis, derinant tarpusavio veiksmus greitam rezultatui perpakuojant narkotines medžiagas, užtikrinant jų saugumą bei suderinant palydą kroviniui gabenti.

24. Byloje nustatyti G. V. veiksmai taip pat atspindi ir jo bendrininkavimo tyčios turinį. Bendras darbas, kartu su kitais bendrininkais narkotines medžiagas perpakuojant, vakuumuojant, apdorojant siekiant nuslėpti jų kvapą, taip pat kraunant į specialiai tam skirtas transporto priemonėje esančias slėptuves, rodo G. V. supratimą, kad bendrai dalyvauja daromoje nusikalstamoje veikoje, kad bendrininkai veikia kartu ir kiekvienas savo veiksmais sudaro būtinas sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. G. V., lydėdamas L. K. bei V. L. iki Prancūzijos Respublikos, iš esmės vykdė kontržvalgybos priemones, t. y. saugojo krovinį nuo teisėsaugos institucijų patikros, tai patvirtina jo suvokimą apie bendrininkų ketinimus bei norą veikti siekiant bendro nusikalstamo rezultato (gabenti narkotines medžiagas kontrabanda). Taigi G. V. aktyvūs veiksmai rodo jo norą veikti kartu su kitais bendrininkais ir sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų asmenų, dalyvaujančių tame pačiame nusikaltime, veika.

25. Šių teismų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste G. V. kasacinio skundo teiginiai, jog jis nesuvokė bendrininkų veikimo masto, pavojingumo, laikytini deklaratyviais. G. V., kaip minėta, tiesiogiai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėjo realią galimybę suvokti apie disponuojamos draudžiamos medžiagos kiekį, taigi ir suprasti daromos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. V. vaidmuo organizuotos grupės veikloje, kaip vykdytojo, buvo mažesnės apimties ir intensyvumo, palyginti su kitų organizuotos grupės narių aktyviais veiksmais, nėra prieštaringa. Šia išvada teismas argumentavo švelnesnės bausmės G. V. skyrimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

26. Pagrįstai organizuotos grupės požymis nustatytas ir G. S. atveju. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, G. S. inkriminuotas veikimas organizuota grupe nekyla iš L. K., V. L. bei G. V. suformuluoto kaltinimo epizodo. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad išvados dėl šios dalies paremtos atskirais įrodymais arba šių dalimis, kurios apibūdina išskirtinai nusikalstamą veiką, susijusią su G. S.. Nuosprendžiuose remtasi L. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotais parodymais, paties nuteistojo G. S. paaiškinimais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, laikmenos „Toshiba“ turinyje rasta informacija.

27. Minėtais byloje surinktais įrodymais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad L. K. kas antrą narkotinių medžiagų reisą vežė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, su kuriuo G. S. buvo pažįstamas ir palaikė glaudų ryšį. Būtent G. S. parūpino L. K. automobilį „Volvo“ su įrengtomis slėptuvėmis, perdavė narkotines medžiagas, vakuumavimo aparatą ir plėvelę, kad būtų galima supakuoti hašišą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą bei sulaikius V. L., užfiksuoti L. K. bei G. S. pokalbiai apie ryšio priemonių saugumą laikantis konspiracijos, parodymų derinimą dėl narkotinių medžiagų kiekio, priimančio narkotines medžiagas asmens savijautą, netgi tolesnį tarpininkavimą tęsiant narkotinių medžiagų pardavimą dar kitam asmeniui. Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuoti jau po nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio duomenys siejasi su įrodinėtinomis byloje nusikalstamos veikos aplinkybėmis (asmenų tarpusavio ryšiai, savo veiksmų derinimas ir pan.).

28. Taigi teismų sprendimuose aiškiai atskleistas nuteistojo G. S. vaidmuo, nurodytas ir pačios organizuotos grupės veikimo mechanizmas, nustatyta, kad kiekvienas organizuotos grupės narys turėjo priskirtas užduotis, derino tarpusavio veiksmus, šie buvo gerai suplanuoti. Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad G. S., pateikdamas L. K. bei V. L. priemones (automobilį, pakavimo priemones), patį nusikalstamų veikų dalyką (narkotines medžiagas), susitardamas su L. K. dėl narkotinių medžiagų pristatymo asmeniui, su kuriuo palaiko glaudžius ryšius, suvokė veiksmų, kuriais sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams bei siekti nusikalstamos veikos rezultato, prasmę bei šių valingai ir kryptingai siekė.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abiejuose kasaciniuose skunduose nepagrįstai yra sureikšminamas asmens veikos pastovumo veikiant organizuota grupe požymis, kartu nurodant, jog tiek G. V., tiek G. S. veikimas grupe buvo laikinas. Pažymėtina, kad šis požymis yra vienas iš kriterijų atskiriant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, tačiau neesminis. Kertinis atskirties požymis – organizuota grupė, apibūdinta BK 25 straipsnio 3 dalyje, nuo paprastos bendrininkavimo grupės skiriasi savo organizuotumo laipsniu, nesvarbu – suburta vienam (apysunkiam, sunkiam ar labai sunkiam) nusikaltimui daryti ar pastovesnė keliems nusikaltimams daryti.

30. Taigi, teismai pagrįstai konstatavo, kad G. V. ir G. S. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, taikydami BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl BK 21 straipsnio ir 199 straipsnio 3 dalies taikymo

31. Nuteistojo G. S. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde akcentuojama, kad teismai neindividualizavo G. S. konkrečių veiksmų, kuriais būtų atskleistas rengimasis padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą, taip pat neatribojo jų nuo disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis), todėl nebuvo neatskleista BK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rengimosi stadijos esmė. Su šiais kasatoriaus argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

32. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas savo veiksmais palengvina sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo įgyvendinimą, tačiau jo veiksmuose dar nėra ketinamo įvykdyti nusikaltimo objektyviųjų požymių, nustatytų konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo, kai bus sudarytos sąlygos, pradės daryti sumanytą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130-693/2017, 2K-345-511/2018). Tokie veiksmai, nors jais ir nepradedamas faktinis konkretaus nusikaltimo darymas, laikytini pavojingais, nes būtent jie sudaro lengvinančias sąlygas realizuoti susiformavusį nusikalstamą sumanymą. Rengimasis padaryti nusikaltimą turi būti konkretus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-648/2021).

33. Nagrinėjamoje byloje G. S. surašytame kaltinime dėl rengimosi kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų inkriminuotas: nusikalstamos veikos plano parengimas (sutarta su L. K. dėl narkotinių medžiagų gabenimo į užsienį detalių – kada, kaip, kas, kam draudžiamas medžiagas nugabens); bendrininkų telkimas (L. K. pagal planą į nusikalstamą veiką įtraukė V. L., G. S. nurodymu nenustatytas asmuo atgabeno ir perdavė narkotines medžiagas V. L.). Byloje nustatyta, kad G. S. L. K. buvo perdavęs automobilį „Volvo“ su įrengtomis slėptuvėmis, o L. K. už šio automobilio naudojimą G. S. atsilygindavo. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybė rodo, kad G. S. aktyviai veikė rengdamasis narkotinių medžiagų kontrabandai ir suvokė, jog jam priklausančios narkotinės medžiagos bendrininkų bus gabenamos per valstybės sieną G. S..

34. Šios aplinkybės įrodytos L. K. parodymais bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotais L. K. bei G. S. pokalbiais. Šių įrodymų pagrindu nustatyti glaudūs G. S. ryšiai su Rusijos Federacijoje esančiais asmenimis, siūlomos naudoti ryšių priemonės susižinojimo slaptumui užtikrinti, žinojimas apie V. L. atliekamus veiksmus, nustatyta automobilio „Volvo“ paskirtis, aptariamos narkotinių medžiagų kainos Maskvoje, atvirai įvardijama, kad po L. K. sulaikymo visiems sustojo narkotinių medžiagų kontrabandos verslas (5 t., b. l. 99–124).

35. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis pradedama realizuoti, kai asmuo, gabendamas kontrabandos dalyką per valstybės sieną, įvažiuoja į muitinės teritoriją. Kontrabanda yra baigta nuo vežamų daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Nagrinėjamu atveju V. L. buvo sulaikytas, kai dar nebuvo privažiavęs Lietuvos valstybės sienos, todėl veika pagrįstai kvalifikuota kaip nutrūkusi rengimosi (BK 21 straipsnio 1 dalis), bet ne pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis).

36. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tyčios iškėlimo aikštėn problema. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik kaltininko žodžiu išreikštas ketinimas padaryti nusikaltimą (tyčios iškėlimas aikštėn) baudžiamosios teisės požiūriu nėra laikomas nusikalstamu, tačiau veiksmai, kurių imamasi sudarant lengvinančias sąlygas padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, jau laikytini rengimusi padaryti tokį nusikaltimą (BK 21 straipsnis). Baudžiamojoje byloje konstatuoti G. S. konkretūs į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą nukreipti aktyvūs veiksmai, jų pobūdis ir intensyvumas neleidžia šių veiksmų laikyti tik tyčios iškėlimu aikštėn. Šiais veiksmais buvo realiai sudarytos sąlygos pervežti narkotines medžiagas per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei.

37. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teismai pagrįstai pripažino G. S. atlikus veiksmus, kuriais realiai buvo pradėta rengtis įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, tai atitinka rengimąsi padaryti nusikaltimą (BK 21 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas G. S. veiksmus pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo nuostatų taikymo

38. Nuteistojo G. V. kasaciniame skunde ginčijamas BK VII ir VIII skyriuose įtvirtintų nuostatų taikymas, nurodoma, kad bausmė turėtų būti mažinama dėl per ilgos proceso trukmės, teismai neįskaitė į bausmės laiką nuteistajam taikyto laikinojo sulaikymo (suėmimo) laikotarpio, taip pat neįskaitytas intensyvios priežiūros laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi paminėti kasatoriaus argumentai nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacine tvarka, jie nėra ir kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliekami nenagrinėti. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, teisėjų kolegija šioje nutarties dalyje pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

39. Nuteistojo G. V. kasaciniame skunde akcentuojama, kad skiriant jam bausmę nebuvo atsižvelgta į esmines aplinkybes, pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas.

40. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, taip pat nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę G. V., laikėsi BK 54 straipsnio reikalavimų: įvertino už kiekvieną padarytą nusikaltimą skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant asmenį charakterizuojančius duomenis, jo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas ir savo sprendimą dėl nuteistajam skirtinų bausmių tinkamai motyvavo ir individualizavo, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje nustatyta minimali bausmės riba (BK 54 straipsnio 3 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl augalinės medžiagos kilmės reikšmės bausmei skirti tinkami ir pagrįsti. Pažymėtina, kad kontrabandos būdu gabentas narkotinės medžiagos kiekis 684 kartus viršijo rekomendacijose nustatyto labai didelio kiekio dydį. Šiuo atveju kasatoriaus akcentuojama narkotinės medžiagos augalinė kilmė nepagrįstai prioritetizuojama prieš jos kiekį. Be kita ko, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas atsižvelgė į faktą, jog narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ir nepateko į rinką. Ši aplinkybė pagrįstai buvo įvertinta kaip neturinti reikšmingos įtakos, kadangi teismas nustatė, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ne dėl savanoriško nuteistųjų atsisakymo įvykdyti nusikalstamą veiką, o dėl to, kad policijos pareigūnai sulaikė narkotines medžiagas gabenusį V. L. ir sutrukdė kaltininkams sėkmingai užbaigti nusikalstamą veiką. Taigi ir į šias aplinkybes teismas atsižvelgė bei jas įvertino.

43. Kasacinio skundo argumentai, jog teismas neįvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, socialinės aplinkos, yra deklaratyvūs, kadangi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, pažymėjo, jog šios aplinkybės buvo įvertintos, o bausmės neteisingas skyrimas pasireiškė tik tuo, kad nepakankamai buvo įvertintas nuteistojo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 34 punktas).

44. Nėra pagrindo daryti išvadą ir dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Teismo motyvai skirti mažesnę bausmę V. L. nei kitiems bendrininkams yra logiški, aiškūs bei teisingi. Byloje nustatyta, kad V. L. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti nuoseklūs parodymai apie savo ir jam žinomas kitų padarant nusikalstamas veikas dalyvavusių asmenų veiksmus, šių asmenų atpažinimai ir paaiškintos aplinkybės suteikė reikšmingą pagalbą ikiteisminio tyrimo institucijoms bei esmingai prisidėjo prie išsamaus bylos ištyrimo, o vėliau ir sklandaus baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl jam paskirtos tokio paties dydžio bausmės, kaip ir kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams, kurie neigė dalyvavę padarant nusikalstamas veikas, pagrįstai laikytos neatitinkančiomis teisingumo principo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 61–65 punktai).

45. Taigi, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl bausmių nuteistajam G. V. paskyrimo, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 8 straipsnio 1 dalies taikymo

46. BK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, nustatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą nurodytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

47. Nuteistojo G. V. kasaciniame skunde netinkamas nurodyto baudžiamojo įstatymo nuostatos taikymas grindžiamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino Ispanijos Karalystės baudžiamojo įstatymo normas, nustatančias baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, t. y. atsižvelgė į Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – Ispanijos BK) 369 straipsnį, bet ne į 368 straipsnį, todėl nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, viršijančią maksimalią bausmės ribą.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino ne Ispanijos BK 369 straipsnio, bet 369 bis straipsnio nuostatas.

49. Pažymėtina, kad Ispanijos BK 368 straipsnyje nustatyta, jog tas, kas augino, gamino ar platino arba kitokiu būdu skatino, prisidėjo ar palengvino neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, arba tas, kas disponavo nurodytomis medžiagomis nurodytais tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki šešerių metų. Ši norma negali būti taikoma esant aplinkybėms, nurodytoms 369 bis ir 370 straipsniuose. Taigi iš minėtos normos dispozicijos matyti, kad Ispanijos BK 368 straipsnis yra bendroji norma, kuri taikytina tik tada, kai nėra Ispanijos BK 369 bis ir 370 straipsniuose nustatytų nusikaltimų požymių.

50. Nagrinėjamoje byloje teismų yra nustatyta, kad G. V. nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, Ispanijos Karalystėje padarė veikdamas organizuota grupe, taip pat nustatyta, kad jis su bendrininkais disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Ispanijos nacionalinio toksikologijos instituto narkotinių ir psichotropinių medžiagų lentelėje kaip narkotinės medžiagos, t. y. hašišo, reikšmingas (svarbus) kiekis (lentelėje nurodomi penkis šimtus dozių atitinkantys kiekiai, atsižvelgiant į apskaičiuotą kiekvienos medžiagos suvartojimo kiekį per dieną) laikomas 2,5 kilogramo (18 t., b. l. 46). Nagrinėjamoje byloje G. V. inkriminuotas disponavimas ne mažesniu kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekiu, taigi šis viršija daugiau nei 34 kartus Ispanijos nacionalinio toksikologijos instituto narkotinių ir psichotropinių medžiagų lentelėje pateiktą reikšmingą kiekį. Taigi, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, Ispanijos Karalystėje baudžiamoji atsakomybė už tokios veikos padarymą yra nustatyta Ispanijos BK 369 bis ir (ar) 370 straipsniuose. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į BK 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, G. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti būtent nurodytuose Ispanijos BK straipsniuose nustatyto maksimalaus dydžio.

51. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia kasatorius G. V., nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą paskirdamas laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, viršijo Ispanijos BK normų, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Ispanijos BK 369 bis straipsnio (kuriame nustatyta atsakomybė už narkotinių medžiagų disponavimą dalyvaujant nusikalstamos organizacijos veikloje), tiek Ispanijos BK 370 straipsnio (kuriame nustatyta atsakomybė už disponavimą itin reikšmingu kiekiu narkotinių medžiagų) sankcijose įtvirtinti laisvės atėmimo bausmės maksimalūs dydžiai yra didesni, nei G. V. pagal Lietuvos Respublikos BK paskirta laisvės atėmimo bausmė.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų G. V. paskirdamas aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo (BK 8 straipsnio 1 dalis) taikymo klaidos nepadarė.

Dėl turto konfiskavimo

53. L. K. gynėjo advokato O. Šibkovo kasaciniame skunde nurodoma, kad, konfiskavus L. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz 350GLS“, netinkamai buvo taikomos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, bei nepagrįstai pasunkinta asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinė padėtis. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

54. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtą transporto priemonę konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis), nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonę skiria vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu (turto konfiskavimas) ir 10 punktu (išplėstinis turto konfiskavimas). Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. K. automobilį „Mercedes Benz 350GLS“ įsigijo kaip tik tuo metu, kai aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje, o iš L. K. pajamų, turto, išlaidų duomenų analizės nustatė, kad jis iš teisėtų šaltinių negalėjo sukaupti lėšų automobiliui įsigyti. Teismas padarė išvadą, kad automobilis „Mercedes Benz 350GLS“ buvo įsigytas už pinigus, kurie gauti dalyvavus organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje (sistemingai gabenant narkotinių medžiagų kontrabandą).

55. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. K. turto konfiskavimo skundžiama dviem aspektais, t. y.: pirma, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas skirtingus turto konfiskavimo pagrindus, pablogino L. K. teisinę padėtį; antra, nenustatytos visos būtinos sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

56. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. apeliacinį skundą, pasunkino jo teisinę padėtį. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas turto konfiskavimą, nurodė, jog vadovaujasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. K. ginčijo baudžiamojo poveikio priemonių – tiek turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis), tiek išplėstinio turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 723 straipsnis) – taikymą, išdėstė teisinius argumentus dėl turto konfiskavimo negalimumo, teikė įrodymus, pagrindžiančius savo skundo argumentus. Taigi, L. K. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti jam priklausančio automobilio konfiskavimą ginčijo visa apimtimi. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacines instancijos teismas, nagrinėdamas L. K. skundą, savo iniciatyva tyrė ir vertino įrodymus dėl konfiskuoto turto įgijimo aplinkybių bei nustatė išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas, tai yra priėmė L. K. siurprizinį sprendimą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas viršijo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Be to, kasatorius nepateikia argumentų, kad jo gynyba dėl teismo nuosprendyje nurodytų motyvų dėl BPK 723 straipsnio taikymo būtų buvusi kitokia.

57. Pažymėtina, kad BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog, teismui priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytą turtą konfiskuojant, o pagal BPK 305 straipsnio 4 dalį, jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas šių BPK nuostatų laikėsi, nustatęs, kad yra visos sąlygos taikyti L. K. turto konfiskavimą BK 723 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, pagrįstai nuosprendyje išdėstė motyvus šiuo klausimu (BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalys).

58. Atsakant į L. K. gynėjo kasacinio skundo argumentą dėl išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų, pažymėtina, kad BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

59. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal BK 723 straipsnio (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) 1 dalies nuostatą „yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu“, siekiant taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, asmuo neturi būti pripažintas kaltu padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms. Tačiau pagal BK 723 straipsnio 1 dalį pagrindu manyti, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, galima remtis tik tada, kai teismas yra įsitikinęs, jog surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), rodančių nusikalstamą turto kilmę. Taigi iš BK 723 straipsnio 1 dalies matyti, kad taikant išplėstinį turto konfiskavimą paimamas iš asmens valstybės nuosavybėn nusikalstamu būdu įgytas ir nurodyto dydžio asmens teisėtų pajamų neatitinkantis turtas tam, kad būtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, asmuo būtų atgrasytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribota galimybė nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, neleidžiant turėti naudos iš nusikalstamos veikos, bet nesiekiama tokio asmens pripažinti kaltu ir nubausti jo už konkrečias nusikalstamas veikas (Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimas).

60. Kasacinės instancijos teismo praktikoje irgi nurodoma, kad taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme būdu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-628/2021). Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-295-222/2019).

61. Šio pobūdžio bylose akcentuotina ir tai, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

62. Aplinkybė, kad L. K. yra padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, nėra ginčijama. Taip pat byloje yra nustatyta aplinkybė, kad L. K. tokio pobūdžio nusikalstama veikla, iš kuriuos turėjo turtinės naudos, užsiėmė sistemingai tam tikrą laiką. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad konfiskuotas automobilis buvo įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

63. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2017 m. lapkričio 15–17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos atliktos L. K. pajamų, turto, išlaidų analize, kurios pagrindu nustatyta, jog L. K. išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos ne mažiau kaip 73 276 Eur viršija deklaruotas (teisėtas) pajamas. Įvertinti ir L. K. parodymai dėl gauto atlygio bei nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, trukmės – gaudavo 15 procentų atlyginimą nuo narkotinių medžiagų krovinio svorio (150 Eur už kilogramą); reisų, kurių metu buvo pervežama narkotinių medžiagų kontrabanda, buvo apie dvylika ir tokia veikla jie užsiėmė apie pusantrų metų. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad automobilis „Mercedes Benz 350GLS“ buvo įsigytas už pinigus, kurie gauti dalyvavus nusikalstamoje veikloje (sistemingai gabenant narkotinių medžiagų kontrabandą). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad, įvertinus bylos įrodymus, nėra nustatyta, jog lėšas automobiliui įgyti L. K. galėjo sukaupti iš teisėtų šaltinių.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino BK 723 straipsnio nuostatas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo ir nuteistojo G. S. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis