Pareiškimo Nr. DOK-3983/2023
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01571-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju nurodyta į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. birželio 20 d. (vieną parą).
1.1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 178 straipsnio 2 dalį (V. S. turto vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 254 straipsnio 1 dalį (V. S. šaunamųjų ginklų vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį (V. S. šaunamojo ginklo laikymas) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 180 straipsnio 3 dalį (S. K. (S. K.) plėšimas) – laisvės atėmimu ketveriems metams, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti S. K.) – laisvės atėmimu trejiems metams, 180 straipsnio 3 dalį (G. ir V. M. plėšimas) – laisvės atėmimu trejiems metams, 180 straipsnio 3 dalį (A. J. plėšimas) – laisvės atėmimu ketveriems metams, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas pavogti V. L. turtą) – laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 181 straipsnio 2 dalį (M. Š. turto prievartavimas) – laisvės atėmimu ketveriems metams su baudžiamojo poveikio priemone – 351,17 Eur vertės turto konfiskavimu, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas užvaldyti A. M. turtą) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 289 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį (šaudmenų įgijimas ir laikymas) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams su 351,17 Eur vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams su 351,17 Eur vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas A. K. kardomojo kalinimo nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. laikas.
2.1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis – sumažintos A. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – iki ketverių metų, 178 straipsnio 2 dalį (V. S. turto vagystė) – iki šešių mėnesių, 254 straipsnio 1 dalį (V. S. šaunamųjų ginklų vagystė) – iki vienerių metų, 253 straipsnio 1 dalį (V. S. šaunamojo ginklo laikymas) – iki šešių mėnesių, 180 straipsnio 3 dalį (S. K. plėšimas) – iki trejų metų trijų mėnesių, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti S. K.) – iki vienerių metų trijų mėnesių, 180 straipsnio 3 dalį (G. ir V. M. plėšimas) – iki dvejų metų trijų mėnesių, 180 straipsnio 3 dalį (A. J. plėšimas) – iki trejų metų trijų mėnesių, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas pavogti V. L. turtą) – iki dvejų metų trijų mėnesių, 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) – iki trijų mėnesių, 181 straipsnio 2 dalį (M. Š. turto prievartavimas) – iki trejų metų trijų mėnesių su 351,17 Eur vertės turto konfiskavimu, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas užvaldyti A. M. turtą) – iki ketverių metų trijų mėnesių, 289 straipsnio 1 dalį – iki trijų mėnesių, 253 straipsnio 1 dalį (šaudmenų įgijimas ir laikymas) – iki šešių mėnesių. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. K. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), 5 dalies 1 ir 2 punktais, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams su 351,17 Eur vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams su 351,17 Eur vertės turto konfiskavimu.
2.2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, išnagrinėjus nuteistojo A. K. prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių pašalinimo – atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką, nuteistojo A. K. prašymas atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. K. skundas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis.
2.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies, pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu): pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus perkvalifikuotos nusikalstamos veikos, nurodytos: BK 253 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) į BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), nustatant bausmes – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; BK 180 straipsnio 3 dalyje (S. K. plėšimas) į BK 180 straipsnio 2 dalį, nustatant dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 180 straipsnio 3 dalyje (G. ir V. M. plėšimas) į BK 180 straipsnio 2 dalį, nustatant vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 180 straipsnio 3 dalyje (A. J. plėšimas) į BK 180 straipsnio 2 dalį, nustatant dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, nustatant dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę; BK 22 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje į BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, nustatant trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atmestas nuteistojo A. K. prašymas sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu) paskirtą galutinę bausmę ir galutinę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu subendrintą bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. K. skundas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
3. Pareiškimu nuteistasis A. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punktu, prašo atnaujinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1A-2-487/2022, pakeisti šį nuosprendį ir, subendrinus juo paskirtą bausmę (penkerius metus laisvės atėmimo) su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į subendrintą bausmę įskaityti 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei atitinkamai sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Pareiškėjas nurodo:
3.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, remdamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, bendrindamas bausmes, paskirtas dviem nuosprendžiais (2022 m. kovo 1 d. ir 2017 m. kovo 30 d.), netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, tai lėmė neteisingos (per griežtos) bausmės paskyrimą.
3.2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas keliais nuosprendžiais, privalo užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013).
3.3. BK nuostatos, kuriomis rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir teismų praktika nenumato galimybės, kad bendrinant bausmes asmeniui gali būti pridėta visiškai atliktos bausmės dalis. Baudžiamasis įstatymas nenustato galimybės, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai atlikta bausmė būtų ne įskaityta, atitinkamai sumažinant galutinės subendrintos bausmės dydį, bet pridėta, taip padidinant galutinę bausmę, nes pridedama gali būti tik likusi neatlikta bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis.
3.4. Nepaisant tokio teisinio reglamentavimo, Lietuvos apeliacinis teismas, paskirdamas pareiškėjui galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, prie jos pridėjo dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią, pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui, 2021 m. kovo 9 d. jis buvo pripažintas visiškai atlikusiu. Susiklostė teisiškai netoleruotina situacija, kai valstybė, paskyrusi lygtinį paleidimą, kaip bausmės realizavimo formą, ir nuteistajam įvykdžius visus nustatytus įpareigojimus, pripažino, kad jis visiškai atliko bausmę, priimdama vėlesnį nuosprendį dėl veikų, kurios padarytos iki pirmojo (2017 m. kovo 30 d.) nuosprendžio priėmimo, už tą patį nusikaltimą dar kartą nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę (jos dalį). Toks bausmių bendrinimo būdas, kai visiškai atlikta bausmė ne įskaitoma, bet iš dalies pridedama prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip nuteistąjį įpareigojant ją atlikti iš naujo ir, be kita ko, nustatant griežtesnę jos realizacijos formą (vietoj probacijos – atlikimą pataisos namuose), neatitinka BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatų turinio ir iš esmės pažeidžia teisingumo bei teisėtų lūkesčių principus.
3.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 2 d. nutartyje atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-139/2016 nustatyta, kad teismas, nusprendęs pridėti dalį neatliktos bausmės, tačiau faktiškai pridėjęs daug didesnę bausmę, negu buvo neatlikęs nuteistasis, aiškiai netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio 3 dalį. Šis aiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju. Lietuvos apeliacinis teismas, bendrindamas 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, privalėjo nustatyti, ar ši bausmė atlikta, ir tik nustatęs tokią teisiškai reikšmingą aplinkybę spręsti dėl bausmės pridėjimo (jo apimties). To nepadarius, nebuvo nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. A. K. buvo pripažintas atlikusiu bausmę, todėl jos dalis negalėjo būti pridėta prie 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, o pasielgus priešingai buvo netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida lėmė neteisingą galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį.
3.6. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos ne tik neleidžia pridėti jau atliktos bausmės dalies prie nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės, bet ir tiesiogiai nustato, kad atlikta bausmė yra įskaitoma į galutinės subendrintos bausmės laiką.
3.7. Bausmės vykdymo atidėjimas laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdoma tokio asmens priežiūra pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą; jam taikomi įvairūs jo teisių ir laisvių suvaržymai bei elgesio kontrolė. Remiantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, atlikusiu bausmę laikomas probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, laikėsi intensyvios priežiūros sąlygų, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas. Įstatymas neišskiria teisinių kategorijų, tokių kaip asmuo, „atlikęs bausmę“, ir „asmuo, prilyginamas (laikomas) bausmę atlikusiam“, ir nenustato skirtingo teisinio režimo asmenims, kurie realiai atliko jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir asmenims, kurie, atidėjus bausmės vykdymą ir esant Probacijos įstatyme nustatytoms sąlygoms, „laikomi atlikusiais bausmę“. Taigi abiem atvejais teisinės pasekmės yra vienodos – nuteistasis yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, turi būti įskaityta į nauju nuosprendžiu paskirtą galutinės subendrintos bausmės laiką.
3.8. Būtinybę įskaityti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bei visiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir tuo atveju, kai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, suponuoja ne tik lingvistinė BK 63 straipsnio 9 dalies prasmė, bet ir teisinė logika. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų ir vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje. Prabuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe, jei šių suvaržymų nėra laikomasi ar tai daroma netinkamai. Tai reiškia, kad asmuo, kuriam taikoma probacija, yra visiškai kontroliuojamas valstybės institucijų visą nustatytą laikotarpį, ir tik dėl to, kad asmuo vykdo jam paskirtus įpareigojimus ir (ar) draudimus, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, jis laikomas atlikusiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Asmeniui, kuris laikomas atlikusiu bausmę, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nėra suteikiamas koks nors specialus teisinis statusas. Iš to išplaukia, kad ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. K. pagal 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį atlikta bausmė turėjo būti įskaityta.
3.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
3.10. Nagrinėjamu atveju valstybė, pripažinusi, kad nuteistasis A. K. 2021 m. kovo 9 d. visiškai atliko 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirdama jam bausmę, kuri taikant dalinį sudėjimą (pridedant vienerius metus laisvės atėmimo) buvo subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, neteisėtai nustatė prievolę dar kartą atlikti bausmę, kurią pati valstybė pripažino atlikta.
3.11. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu iš naujo skiriant pareiškėjui bausmes ir paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pažeidžiant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, buvo iš dalies pridėta 2017 m. kovo 30 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir 2021 m. kovo 9 d. atlikta laisvės atėmimo bausmė bei nepagrįstai neįskaitytas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir visiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
5. Baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta. Pagal BPK 451 straipsnio 3 punktą, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.
6. Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu), padarytos iki priimant 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, subendrino iš dalies sudėdamas su tuo metu jau įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
7. Lietuvos apeliacinis teismas, pakeisdamas 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, analogiškai, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Šiuo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo sumažintos ir iš naujo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi redakcija), 5 dalies 1 ir 2 punktais, ir paskirta švelnesnė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams (t. y. vieneriais metais mažesnė bausmė, nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas).
8. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
9. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014).
10. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu matydamas, kad iki nuosprendžio pirmojoje byloje A. K. yra asmuo, dar padaręs kitą apysunkį nusikaltimą (nuo 2010 m. kovo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2012 m. vasaros, tiksliau nenustatytos datos, organizavo prostituciją ir jai vadovavo bei pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos), teisingai taikė pirmiau minėtas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Priešingai nei argumentuojama nuteistojo pareiškime, pagrindo įskaityti į bausmės laiką dar ir laikotarpį, kai už apysunkį nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam A. K. buvo atidėtas (t. y. probacijos laikotarpį, kurio metu buvo vykdomi įpareigojimai), baudžiamasis įstatymas nenustato. Tokia pati teismų praktika nustatyta ir kitais atvejais, kai nustatoma kita sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, t. y. tais atvejais, kai asmuo buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-151-489/2019). Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023).
11. Dėl analogiško A. K. prašyme kelto klausimo (dėl atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką) jau neprieštaraujant baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartyje, kuri apeliacinės instancijos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta nepakeista.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo A. K. pareiškimo argumentus atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra teisinio pagrindo, nurodyto BPK 451 straipsnio 3 punkte.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
