V. J. pagal BK 281 str. 4 d., 144 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-109-511/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30857-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam V. J., jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

nukentėjusiajam M. A., jo įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalies, susijusios su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį ir 144 straipsnį ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžiu V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už nusikaltimus, nustatytus BK 144 straipsnyje ir 281 straipsnio 4 dalyje, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

V. J. laiduotoja paskirta J. J. ir nustatytas vienerių metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš V. J. konfiskuotas automobilis „BMW 318i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš V. J. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam M. A. solidariai priteista 575,90 Eur turtinei žalai ir 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam M. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos – turėtų išlaidų degalams bei negautų pajamų – atlyginimo priteisimo patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš V. J. nukentėjusiajam M. A. priteista 4000 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiojo M. A. apeliacinį skundą, Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalis pakeista:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas pagal laidavimą ir perduotas J. J. atsakomybėn nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis ‒ V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 144 straipsnį šešiems mėnesiams, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – dvejiems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, V. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pašalinta pripažinta V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

pripažinta, kad V. J. atsakomybę dėl BK 144 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant V. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas padidintas iki dvejų metų šešių mėnesių;

pakeista nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam M. A. priteista 575,90 Eur turtinei žalai ir 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš V. J. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusiajam M. A. priteista 730,9 Eur turtinei žalai ir 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“;

kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam M. A. priteistas 1000 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, taip pat nukentėjusiojo ir jo įgaliotojo atstovo, prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 5.45 val. Skuodo rajone, Ylakių miestelyje, Sodų gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį,,BMW 318i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to prarado galimybę kilus būtinybei sustabdyti vairuojamą automobilį ir automobiliu partrenkė ta pačia kryptimi einantį nukentėjusįjį M. A.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam M. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127, 128, 129 punktų reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Be to, V. J. pagal BK 144 straipsnį nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 5.45 val. Skuodo rajone, Ylakių miestelyje, Sodų gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 318i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sužalojo nukentėjusįjį M. A., taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, turėdamas pareigas, nustatytas KET 219.4, 219.5 punktuose, jų nevykdė, t. y. nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajam M. A., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, grėsė pavojus gyvybei, jam nesuteikė pagalbos, nors turėjo galimybę ją suteikti, ir iš įvykio vietos pasišalino.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. padarytoje veikoje nustatė nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, taip pat byloje nenustatyta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl to neteisingai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas.

4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. J. nusikalstamos veikos padarytos esant ne idealiajai, o realiajai sutapčiai. Nors V. J. nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, tačiau jos skirtingos (neatsargus ir nesunkus nusikaltimai), padarytos skirtingais veiksmais. Taigi V. J. negali BK 40 straipsnio prasme būti laikomas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo paaiškinimus savo motinai, jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jų kaitą bei nenuoseklumą, liudytojų J. J. ir J. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, konstatavo, kad V. J. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas laikytinas nenuoširdžiu. Be to, nuteistasis delsė atsiprašyti nukentėjusiojo, turėdamas tam visas galimybes, nesutiko su draudimo įmonės apskaičiuotų sumų nukentėjusiajam mokėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertino ir tai, kad nuteistasis padarė šiurkščius KET pažeidimus, sukėlusius sunkius padarinius.

6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. J. atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 144 straipsnyje, sunkina tai, jog jis šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad V. J. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, mokosi, nedirba, kitus byloje esančius V. J. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į V. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, V. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidėjo.

8. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai bei baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo paskirtis bus įgyvendinti nuteistajam uždraudus vairuoti transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies dėl 155 Eur išlaidų, patirtų elektrostimuliacijos aparatui įsigyti, atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo V. J. sukelto eismo įvykio buvo sužalotas, yra netekęs dalies darbingumo, jam reikalinga reabilitacija, priteisė nukentėjusiajam 155 Eur sumą už elektrostimuliacijos aparato įsigijimą kaip turtinės žalos atlyginimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį, nusprendė, kad 730,9 Eur dydžio turtinė ir 14 000 Eur dydžio neturtinė žala nukentėjusiajam turi būti priteista tik iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“.

III. Kasacinio skundo argumentai

11. Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. ir jo gynėjas advokatas V. Ančiukaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kasatoriai skunde nurodo:

11.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą panaikinimo ir nuteistojo lengvinančios atsakomybę aplinkybės nepripažinimo yra naikintina.

11.2. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K- 144-489/2015), idealioji sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant dėl nusikalstamų veikų idealiosios sutapties, taikoma nedidelio laiko tarpo taisyklė. Taigi suformuota kasacinės instancijos teismo praktika leidžia laikyti nusikalstamas veikas padarytomis esant idealiajai sutapčiai, jeigu jos ir padarytos esant skirtingai kaltės formai, tačiau padaromos tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu laiku.

11.3. Visa įvykio situacija, o būtent tai, kad netrukus po nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 144 straipsnyje, rodo, kad V. J. susiformuoti nauja tyčia po pirmos veikos padarymo laiko prasme net negalėjo dėl to, jog tarp abiejų nusikalstamų veikų nebuvo jokio laiko tarpo. Tai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nuteistajam V. J. būtina taikyti kasacinės instancijos teismo praktikoje įvestą nedidelio laiko tarpo taisyklę. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. J. abi jam inkriminuojamas veikas padarė esant idealiajai sutapčiai. Vadinasi, BK 40 straipsnio prasme nuteistasis gali būti laikomas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

11.4. Nuteistojo V. J. pokalbio su motina metu pateikta informacija negali būti laikoma nei prisipažinimu, nei neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Tai nėra parodymų davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pažymėtina, kad vėliau nuteistasis policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį ir pakliuvęs į eismo įvykį. Taigi šie nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams leidžia pagrįstai manyti, kad V. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

11.5. V. J. įtarimas dėl nusikalstamų veikų padarymo buvo pareikštas kitą dieną po eismo įvykio. Tuo metu nuteistasis nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes neprisimena įvykio aplinkybių dėl didelio apsvaigimo nuo alkoholio. Tokia nuteistojo pozicija negali būti traktuojama kaip neprisipažinimas padarius nusikalstamas veikas.

11.6. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių, kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę dėl viso kaltinimo.

11.7. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nuteistasis nepadėjo teisėsaugos pareigūnams atskleisti nusikaltimų, netgi galėjo juos klaidinti, nukreipdamas į kito asmens, neva vairavusio nuteistojo V. J. automobilį, paieškas, yra visiškai nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistasis V. J. pirmosios apklausos metu nurodė, kad automobilį buvo palikęs Ylakių miestelyje, prie kavinės. Tiek nuteistajam, tiek tyrėjai buvo žinoma, kad teritorija prie kavinės yra stebima vaizdo kamera, kurios vaizdo įrašas ir atskleis, koks asmuo nuo kavinės nuvažiavo nuteistajam priklausančiu automobiliu.

11.8. V. J. kaltės pripažinimo, kai jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis 2023 m. vasario 22 d., negalima laikyti prisipažinimu tik tada, kai buvo surinkti jo kaltę pagrindžiantys neginčijami įrodymai. Nuteistajam V. J. nebuvo jokios prasmės neigti, kad jis vairavo automobilį. Vėliau, kai buvo nustatyta, kad nuteistasis V. J. vairavo automobilį, jis savo kaltę pripažino, nors ir tuo metu jis tos aplinkybės neprisiminė, ir neprisimena dabar. Taigi manytina, kad V. J. savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

11.9. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka, patvirtina V. J. prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bylą išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Vadinasi, teismas pritarė tam, kad V. J. prisipažino esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų.

11.10. Be to, nuteistasis V. J. iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat įsipareigojo vėliau atlyginti likusią žalą. Tai, kad V. J. nesutiko su draudimo bendrovės apskaičiuotos žalos išmoka nukentėjusiajam, nereiškia, kad jis vengia žalą nukentėjusiajam atlyginti. Nuteistasis V. J. nesutiko su draudimo bendrovės siūlomų išmokų dydžiais, paaiškindamas, kad jis negali sutikti mokėti draudimo siūlomos sumos, kai nukentėjusysis iš jo reikalauja 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis V. J. per programėlę „Messenger“ nukentėjusiojo apie žalos dydį nesiteiravo ir jam žinučių nerašė. Nuteistasis V. J. iki pirmosios instancijos teismo posėdžio atsiprašyti nukentėjusiojo dėl jam padarytų nusikalstamų veikų neturėjo galimybės, nes nukentėjusysis vengė susitikimo su juo.

11.11. Laidavimą nuteistajam V. J. leidžia taikyti ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

11.12. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įstatymą ir nepripažindamas V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, neteisingai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

11.13. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra per didelis, jis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į nuteistojo V. J. jauną amžių, turtinę padėtį – neturi nuolatinių pajamų, jo ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusiojo netinkamą elgesį įvykio metu, nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, AB „Lietuvos draudimas“ skaičiavimus, kokia neturtinė žala turi būti atlyginta nukentėjusiajam, kasacinės instancijos teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo eismo įvykio bylose, kai nukentėjusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata, priteistas neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato V. Ančiukaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

13. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. J., padarė esminių BPK pažeidimų. Tačiau kasatoriai nepateikė jokių argumentų, kokie ir kodėl, jų manymu, BPK pažeidimai, priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti. Taigi, atsižvelgiant į tai, šie kasatorių teiginiai laikytini nepagrįstais ir paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto ir 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

14. Kasatoriai skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. taikytą BK 40 straipsnyje nustatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir taikytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie kasatorių teiginiai yra nepagrįsti.

15. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K- 164- 895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

16. Pasisakydami dėl BK 40 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje, žemesnės instancijos teismai priėmė priešingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja visos būtinos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos tam, kad V. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja atitinka laiduotojui keliamus BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir atleido V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikino V. J. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, taip pat nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K- 164- 895/2018, 2K-224-1073/2023). Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K- 385/2014, 2A-7-4-699/2015). Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Išskiriamos realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

18. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Taip pat nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 78/2012, 2K-207/2013). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Taigi realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes.

19. Iš žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, partrenkė ta pačia kryptimi einantį nukentėjusįjį M. A., šiam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po to nuteistasis, apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams ir nesuteikęs pagalbos nukentėjusiajam, kurio gyvybei grėsė pavojus, iš įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie V. J. nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 281 straipsnio 4 dalies ir 144 straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo apeliacinį skundą, padarė išvadą, jog V. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuteistojo V. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors V. J. nusikalstamos veikos ir buvo padarytos per trumpą laiko tarpą, tačiau jos padarytos skirtingais veiksmais, kurių nesieja bendras sumanymas ir tyčia. V. J. skirtingais veiksmais realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėtis, nurodytas skirtinguose BK straipsniuose. Pirmu veiksmu buvo sukeltas eismo įvykis, kurio pasekmė – nukentėjusiojo M. A. sunkus sveikatos sutrikdymas. Tik po šio eismo įvykio nuteistasis, supratęs savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, pasišalino iš įvykio vietos ir paliko be pagalbos nukentėjusįjį, kai grėsė pavojus jo gyvybei, t. y. atskiru veiksmu įgyvendino nusikalstamos veikos sudėtį, nurodytą BK 144 straipsnyje.

21. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad V. J. nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, pagrįstai nusprendė, kad V. J. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. negali būti laikomas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

22. Byloje žemesnės instancijos teismai taip pat priėmė skirtingus sprendimus dėl V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skirtingai vertino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą būtiną sąlygą taikyti V. J. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – visišką savo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir gailėjosi. Tokius pat teiginius pirmosios instancijos teismas nurodė ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo. Taip pat teismas, nusprendęs, kad V. J. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, papildomai nurodė, kad nuteistasis atlygino dalį žalos (2000 Eur) nukentėjusiajam.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat laidavimo sąlygos, nurodytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustatymo, konstatavo, jog V. J. prisipažinimas, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnyje, nėra nuoširdus. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, rėmėsi nuteistojo pokalbio su motina metu, iš karto po sulaikymo policijos pareigūnams pateikta informacija, nuteistojo rašytiniais paaiškinimais, taip pat jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos vertino kaip nenuoseklius, nepadėjusius teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikaltimo aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltę pripažino, apeliacinės instancijos teismas šį prisipažinimą, atsižvelgdamas į V. J. parodymų seką, vertino kaip formalų, dėl byloje surinktų įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, motyvavo ir tuo, jog nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiojo, nesutiko nukentėjusiajam atlyginti draudimo bendrovės apskaičiuotos žalos.

25. Sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

26. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K- 176-303/2018).

27. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių teiginiais, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. J. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų, netinkamai rėmėsi nuteistojo pateikta informacija motinai dėl jo automobiliu padarytos avarijos, kadangi tai buvo pateikta neformalaus pokalbio tarp dviejų asmenų metu, tai nelaikytina nuteistojo parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Vis dėlto teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos (visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi) nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje nustatytų aplinkybių visapusišku ir objektyviu įvertinimu, atitinka pirmiau išdėstytą teismų praktiką.

28. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismo išvada dėl V. J. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi iš esmės yra nemotyvuota, tik formaliai nurodyta, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, visiškai nevertinant ir neanalizuojant nuteistojo pozicijos nuoseklumo viso proceso metu, aplinkybių, dėl kurių kito nuteistojo V. J. pozicija. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į V. J. parodymų davimo aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.

29. V. J. iš karto po įvykio (2022 m. rugpjūčio 15 d.) savo rašytiniame pranešime nurodė, jog galimai jo automobilį vairavo kiti asmenys. Per 2022 m. rugpjūčio 16 d. apklausą ikiteisminio tyrimo metu V. J. savo kaltės nepripažino, teigė, kad nieko neprisimena, išskyrus smūgį, automobilį vairavo gal jis, o gal kiti asmenys. Nors nuteistasis, apklausiamas 2023 m. vasario 22 d., ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau teigė, kad įvykio nepamena, laikosi parodymų, duotų 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pirmosios instancijos teisme V. J. laikėsi tokios pat pozicijos kaip ir 2023 m. vasario 22 d. apklausos metu – kaltę pripažino, apie įvykio aplinkybes nieko detaliai negalėjo papasakoti, kadangi įvykio neprisimena. Taigi, atsižvelgiant į nuteistojo parodymų kaitą ir neišsamumą, apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, jog toks V. J. nusikalstamų veikų aplinkybių pripažinimas, kai nuteistasis nenurodo ir nepaaiškina esminių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, laikytinas deklaratyviu ir nenuoširdžiu.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad po 2023 m. vasario 22 d. apklausos, kurioje nuteistasis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, prokurorui buvo pateiktas prašymas V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks pat prašymas, nuteistajam pripažinus savo kaltę, buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme. Taigi toks nuteistojo kaltės prisipažinimas, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, laikytinas formaliu, akivaizdžiai turint išskaičiavimų būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

31. Kasatoriai teigia, kad nuteistojo gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas patvirtina tai, jog nuteistasis nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur neturtinės žalos. Vis dėlto šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo deklaratyvaus prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo nusikalstamų veiksmų, teisingai įvertino tai, kad nors nuteistasis nukentėjusiajam ir atlygino dalį žalos, nuteistasis vengė atsiprašyti nukentėjusiojo, turėdamas tokią galimybę. Kita vertus, tai, kad nuteistasis nukentėjusiajam atlygino dalį neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas pripažino V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

32. Kasatoriai teigia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė BPK 273 straipsnį ir dėl to apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų, tik patvirtina nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad BPK 273 straipsnyje įtvirtintos sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygos – jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. BPK 273 straipsnyje ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos nėra tapataus turinio. BPK 273 straipsnis nustato prisipažinimą kaltu, o BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas – prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Todėl prisipažinimo kaltu aplinkybės nustatymas, pakankamas procesiniams bylos nagrinėjimo sprendimams daryti, nebūtinai reiškia, jog tokia situacija visiškai atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui keliamą sąlygą – visišką prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Todėl BPK 273 straipsnio taikymas atitikus visas sąlygas nesuponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos atitikimo. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad nuteistojo kaltės pripažinimas bei gailėjimasis yra deklaratyvūs ir nenuoširdūs, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

33. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo nustatyti V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

34. Nenustatęs visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti BK 40 straipsnio taikymą V. J. ir jį nuteisti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir 144 straipsnį.

35. Kasaciniame skunde nurodoma, jog laidavimą nuteistajam V. J. leidžia taikyti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Be to, bylai pateikti duomenys apie V. J. pinigų perlaidas nukentėjusiajam, kad būtų apmokėtos šio išlaidos advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei draudimo įstaigai, atlyginusiai nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau, sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam BK 40 straipsnį, šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes, nesant bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (1–4 punktai), šio straipsnio taikymas negalimas.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

36. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl specialiosios teisės ir šio baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo padidintas iki dvejų metų šešių mėnesių.

37. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje ‏Nr. 2K-143-696/2017).

38. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą dvejiems metams, apsiribojo formaliu kaltinamojo asmenybės (neteistas), padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, rūšies, stadijos, pobūdžio, sukeltų padarinių, nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neįvertino visų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių.

39. Apeliacinės instancijos teismas, padidindamas specialiosios teisės atėmimo terminą nuteistajam iki dvejų metų šešių mėnesių, pagrįstai vertino ne tik nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 144 straipsnyje, V. J. padarė irgi naudodamasis transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per mažą specialiosios teisės atėmimo terminą nuteistajam, tinkamai įvertino ir tai, kad V. J. elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai ir abejingai: transporto priemonę valdė būdamas neblaivus, padarė šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus, partrenkęs nukentėjusįjį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesiėmęs jokių priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajam, kurio gyvybei grėsė pavojus.

40. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-262-303/2018), teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, padidindamas pirmosios instancijos teismo nuteistajam nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą iki dvejų metų šešių mėnesių, tinkamai taikė BK 68 straipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

41. Kasatoriai teigia, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl jis turi būti mažinamas. Su šiais kasatorių teiginiais nesutiktina.

42. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

43. Dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad tai yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021, 2K- 255-697/2022 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-41-1073/2024).

44. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

45. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

46. Šioje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis prašė priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas atlygintiną neturtinę žalą, nukentėjusiajam priteisė 14 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu neturtinės žalos dydžio individualizavimu.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, psichologinį stresą, fizinį skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, prarado 55 proc. bendrojo darbingumo, po įvykio jaučia liekamuosius reiškinius), žalą padariusio V. J. neatsargią kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

48. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad, nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, buvo netinkamai atsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja ir teismo praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 284/2009, 2K-418-222/2016). Taigi nustatytas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo

49. Atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjo V. Ančiukaičio kasacinį skundą nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas M. Kepenis pateikė prašymą priteisti 1000 Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam atlyginimą. Kartu su atsiliepimu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaita faktūra, pavedimas).

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K- 162-648/2021 ir kt.).

51. Nagrinėjamos bylos procesas kasacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta kasacinį skundą atmesti.

52. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos pobūdį ir nuteistojo bei jo gynėjo kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir proporcinga, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotina iš nuteistojo V. J..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) nukentėjusiojo M. A. naudai jo kasacinio proceso metu patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis