Nr. DOK-2124
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00337-2022-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 24 d. paduotu ieškovo A. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys pripažinti akcijų pasirašymo sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2124
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00337-2022-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 24 d. paduotu ieškovo A. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys pripažinti akcijų pasirašymo sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad:
1) teismai netinkamai aiškino Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnį. Ieškovo nuomone, turimų akcijų įnešimas į naujai įsteigtą, jokios veiklos nevykdantį juridinį asmenį, mainais už jo didesnį akcijų kiekį, parduodant tokios motininės bendrovės, valdančios dukterinės bendrovės akcijas, yra akcijų pirkimas–pardavimas, todėl jam turėtų būti taikomos Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis;
2) teismai netinkamai interpretavo bylos faktines aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016), laikydami, kad dviejų mėnesių ar kiek ilgesnis laikotarpis, per kurį buvo sudarytas ginčijamas sandoris, leidžia spręsti, jog ginčijamas sandoris nėra apsimestinis;
3) teismai, pasisakydami dėl siekio parduoti savo akcijas tretiesiems asmenims ir padarydami išvadą, kad ieškovas neturi teisės remtis Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, savo sprendimus grindė ne rašytiniais įrodymais, o atsakovų paaiškinimais, be to, vertino duomenis, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais, dėl ko pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176-185 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis ir 320 straipsnis);
4) teismai iš esmės neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, jas vertino formaliai, todėl priimti sprendimai prieštarauja CPK 263 straipsniui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nenagrinėtinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
