Baudžiamoji byla Nr. 2K-377/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.10.1.; 2.1.15.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3. (S)
2009 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. B., A. B.,
gynėjams advokatams Giršai Leichteriui, Janui Kučinskiui, Valdemarui Koltušui,
nuteistajam A. U.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. bei nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. kasacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 68 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, uždraudžiant dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių motorines transporto priemones ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš nuteistojo A. U. priteista: J. B. – 18 273,60 Lt, A. ir A. B. po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš A. U. priteista: J. B. 2 500 Lt, valstybei 258,14 Lt advokatų, kurie dalyvavo kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. B., A. ir A. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nutartis, kuria atmesti nukentėjusiųjų J. B., R. B. ir A. B. bei nuteistojo A. U. apeliaciniai skundai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų gynėjų prašiusių kasacinius skundus patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, tačiau nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. kasacinį skundą dėl išlaidų advokatui apmokėjimo patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. U. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, t. y. jis, 2006 m. gruodžio 11 d., apie 7.10 val., Šalčininkų rajone, kelio Pirčiupiai-Eišiškės 9,690 kilometre, vairuodamas automobilį „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį jo tėvui R. U., pažeidė KET 68 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. vairavo automobilį pavargęs, dėl to užmigo ir nustojo vairuoti automobilį, kuris praradęs judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, skersuodamas nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje buvusią visuomeninio keleivinio transporto sustojimo aikštelę ir partrenkė į autobusą lipusius asmenis: N. B., padarydamas jai kūno sumušimą, nuo to pasėkoje ji mirė ligoninėje; A. B., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą; T. B., J. S., N. G. ir V. Ž., kuriems dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Teismui nustačius, kad iš nukentėjusiosios J. B. civilinio ieškinio neaišku, kokio dydžio turtinę žalą ji patyrė dėl eismo įvykio, trūksta papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti neatlygintos turtinės žalos dydžio, taip pat nepateikta duomenų dėl N. B. pajamų per paskutinius metus iki įvykio, reikalingų apskaičiuoti žalą netekus maitintojo, pripažinta J. B., A. ir A. B. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusieji A. ir R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus, iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio pašalinti BK 75 straipsnio taikymą bei paskirti nuteistajam realią bausmę, priteisti A. B. 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir kas mėnesį mokamą 400 Lt periodinę išmoką nuo 2007 m. birželio 8 d. (globos nutraukimo laikas).
Kasatoriai nesutinka su teismo išvada, kad greičio viršijimas šiame eismo įvykyje neturėjo reikšmės. Nukentėjusiųjų manymu, būtent tyčinis KET pažeidimas – greičio viršijimas tapo pagrindine žmogaus žūties priežastimi, o ikiteisminio tyrimo institucija ir teismas neatliko procesinių veiksmų, būtinų žmogaus žūties aplinkybėms nustatyti, taip siekdami sušvelninti bausmę vairuotojui. Kaltinamajame akte A. U. neinkriminuota dalis padarytos veikos – greičio viršijimas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo paskirta autotechninė ekspertizė automobilio važiavimo greičiui bei techninei galimybei sustabdyti automobilį manevruojant nustatyti, nebuvo išsiaiškinta, ar vairuotojas A. U. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su nukentėjusiaisiais, jei jo vairuojamas automobilis judėtų toje vietovėje leistinu greičiu, neviršijančiu 50 km/h. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas neatkreipė dėmesio, kad nuteistajam neinkriminuotas greičio viršijimas, neatsižvelgė į eksperto išvadą apie greitį, tinkamai neįvertino proceso dalyvių pasisakymo šiuo klausimu. Teismai neištyrė svarbių įvykio aplinkybių, o nuosprendyje ir nutartyje išdėstė teoriją, nesusijusią su konkrečiu įvykiu byloje.
Skunde nurodoma, kad teismai faktiškai nenagrinėjo A. B. patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimo, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą ir iš kaltininko priteisė neadekvačiai mažą kompensaciją už padarytą nusikalstamą veiką, taip netinkamai pritaikydami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, detalizuojantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį bei pažeisdami BPK 44 straipsnio 10 dalį, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos žalos atlyginimo bylose. Teismai buvo šališki, nepaisė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, neatsižvelgė į tai, kad dėl motinos žūties sūnaus akyse jam padaryta negrįžtama žala, priimdami sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nesivadovavo pateiktais dokumentais apie žuvusiosios pajamas, nepasisakė dėl išlaikymo priteisimo A. B. pagal CK 6.461 straipsnį ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nevisapusiškai išnagrinėjo pateiktą civilinį ieškinį bei nepasisakė apie išlaikymo ir padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą iš draudimo bendrovės. Nagrinėdamas civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas nepaisė CK 6.254 ir 6.270 straipsnių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nepagrįstai atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją B. V., pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, nukentėjusiesiems nebuvo išaiškintos BPK 45 straipsnyje numatytos teisės, nepranešta, kad žalą turi atlyginti ir automobilio savininkas, taip apribojant nukentėjusiųjų galimybę prašyti pripažinti civiliniu atsakovu R. U.
Kasatoriai taip pat teigia, kad teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnį ir nepagrįstai pripažino A. U. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tyčia padarytas KET pažeidimas sukėlė žmogaus mirtį, be to jis neatlygino A. B. padarytos žalos, melavo teismui apie greitį ir apie išvažiavimo iš Eišiškių laiką. Teismas taip pat neįvertino visų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir dėl to, nepagrįstai pritaikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Nuosprendyje nurodyti argumentai nėra pagrindas teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nukentėjusiųjų nuomone, A. U. KET pažeidė tyčia, jo veika sukėlė sunkias pasekmes, tačiau jis už padarytą veiką faktiškai liko nenubaustas.
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo A. B. atstovė pagal įstatymą J. B. ir nukentėjusysis A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka išsprendžiant kaltinimo bei civilinio ieškinio klausimus dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat dėl išlaikymo A. B. iki pilnametystės ir turėtų advokato išlaidų priteisimo arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį: pripažinti, kad A. U. pažeidė KET 144, 164, 172, 174 punktų reikalavimus; priteisti J. B. iš A. U. 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei turėtų advokato išlaidų: 2 500 Lt – ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 1 200 Lt – nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, 600 Lt – rengiant kasacinį skundą; taip pat priteisti iš nuteistojo ir AB „Lietuvos draudimas“ – 2 013,68 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti A. B. iš A. U. ir AB „Lietuvos draudimas“ 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei išlaikymą jam iki pilnametystės po 400 Lt per mėnesį.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą išnagrinėjo pagal netinkamai suformuluotą kaltinimą, pažeidė BPK 305 straipsnyje numatytas nuosprendžio surašymo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neišsamiai išnagrinėjo civilinį ieškinį (BPK 113, 115 straipsniai), netinkamai įvertino įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei netinkamai priteisė turėtas išlaidas advokatui (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiosios prašymo inkriminuoti A. U. KET 144, 164, 172, 174 punktų reikalavimų pažeidimus. Nukentėjusiosios manymu, nuteistasis viršijo leistiną greitį ne mažiau, nei 21 km/h ir tai buvo tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio padariniais, o apie tai, kad vairuotojas užmigo prie automobilio vairo, byloje nėra objektyvių įrodymų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta specialisto išvada dėl eismo įvykio mechanizmo, automobilio važiavimo trajektorijos ir greičio bei konstatavęs, kad byloje nepakanka duomenų apie greičio viršijimą, turėjo spręsti klausimą dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo būtinybės, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino eismo įvykių tyrimo eksperto paskaičiavimų dėl galimo automobilio greičio, į teismo posėdį eksperto neiškvietė ir jo neapklausė. Teismas ydingai išsprendė A. U. kaltės klausimą ir netiksliai suformulavo kaltinimą, apsunkindamas galimybę pagrįsti civilinį ieškinį, bei surašė nuosprendį, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1, 5 dalių taisykles. Teismui buvo pateikta pažyma iš VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės apie N. B. mirtį, tačiau nuosprendyje to nebuvo pažymėta. Be to, teismas netinkamai, nevisapusiškai išnagrinėjo J. B. civilinį ieškinį, neišsiaiškino visų aplinkybių, neišreikalavo papildomų dokumentų, nenustatė nukentėjusiosios patirtų nuostolių, turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai nepripažino faktiškai turėtų išlaidų ir nepareikalavo patikslinti ieškinio, priteisė pagal faktines aplinkybes nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą bei nepagrįstai nepriteisė išlaikymo A. B. Kasatorė tvirtina tiksliai nurodžiusi turtinės žalos dydį – jos nurodytas išlaidas patvirtina teismui pateikti kasos kvitai, išrašai iš medicininių dokumentų, jos ir liudytojos G. B. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo ir atsisakė apklausti liudytoją B. V. apie žuvusiosios pajamas. Teismai, spręsdami žalos atlyginimo klausimus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei netinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų žuvus artimam žmogui ir dėl to atsiradusių sveikatos sutrikimų bei nuosprendyje nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nukentėjusiųjų prašoma priteisti žala sužlugdytų nuteistąjį. Kasatorės manymu, atsižvelgiant į tai, kad A. U. kaltės laipsnis yra itin didelis, o žuvusioji N. B. nebuvo eismo įvykio dalyvė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino A. U. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Taip teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 113 straipsnį ir netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.282 straipsnį bei CPK 179 straipsnį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiųjų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 59 ir 75 straipsnių taikymo
Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų skiriant A. U. bausmę ir taikant jos vykdymo atidėjimą kolegija nenustatė. Viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų yra bausmės vykdymo atidėjimas, kai pilnamečiui nuteistajam, kuris yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidedamas, o tokio atidėjimo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai. Atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, kurią jis realizuoja, kai nustato: 1) kad yra bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos (atitinkama nusikaltimo kategorija, paskirtas laisvės atėmimas, kuris neviršija trejų metų už tyčinę veiką ir šešerių metų už dėl neatsargumo padarytą veiką); 2) kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltininkui realiai bausmės neatliekant.
Kolegija sprendžia, kad, priešingai negu yra nurodoma nukentėjusiųjų B. kasaciniame skunde, A. U. padaryta veika atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nes jis nuteistas ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą. Teismai taip pat teisingai nustatė, kad A. U. asmenybė, veikos padarymo aplinkybės, lengvinančių atsakomybę aplinkybės leidžia pasiekti bausmės tikslus atidedant bausmės vykdymą.
Nukentėjusieji kasaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnį ir nepagrįstai pripažino A. U. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau bylos medžiaga rodo, jog A. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino dalį žuvusios N. B. laidojimo išlaidų. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. U. nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 59 straipsnio 2 dalyje numatytas lengvinančias aplinkybes. Dalinis žalos atlyginimas teismų praktikoje pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 2 dalyje ir kituose BK straipsniuose esančios normos nenumato privalomo reikalavimo, kad žala iš dalies turi būti atlyginama visiems asmenims, kurie byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais ir yra pareiškę civilinį ieškinį.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir skundų argumentų apie BPK pažeidimus
BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal šį BK straipsnį baudžiamos, jei padaromos neatsargiai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Šis nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad eismo įvykis, dėl kurio N. B. žuvo, įvyko dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo. R. U. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau turėdamas pareigą būti atsargus ir nepavargęs vairuoti transporto priemonę, taip pat galimybę nevairuoti automobilio, jei jaučiasi pavargęs ir ima miegas, be to turėdamas realią galimybę suprasti daromos veikos rizikingumą, keliamą pavojų eismo saugumui, eismo įvykio kilimo galimybę ir galimus padarinius, nuteistasis KET numatytos pareigos nepaisė, prie vairo užmigo, nustojo vairuoti automobilį, kuris tapo nevaldomas ir sukėlė byloje nustatytus padarinius. Kasacinio skundo teiginiai, kad A. U. pažeidė KET reikalavimus tyčia, jog jo kaltės klausimas yra ydingai išspręstas yra nepagrįsti, nes tyčinė nuteistojo kaltė veikos ir padarinių atžvilgiu byloje nenustatyta. Kolegija pastebi, kad teismai, įvertinę reikšmingus bylos duomenis, atsižvelgę į byloje nustatytą eismo įvykio eigą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamo eismo įvykio pagrindinė priežastis buvo KET 68 punkte numatytas pažeidimas, kuris buvo prielaida atsirasti automobilio tiesiaeigiškumo, stabilumo praradimui ir nuvažiavimui nuo kelio bei įvažiavimui į autobusą lipančių žmonių būrį. Kiti prašomi inkriminuoti pažeidimai yra pertekliniai, iš užmigusio ir nevaldančio automobilio vairuotojo negalima reikalauti visas KET taisykles atitinkančio elgesio: laikytis leistino greičio važiuoti dešine kelio puse ir kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Į kasatorių argumentus dėl BPK pažeidimų atsakytina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsvarstė nukentėjusiosios J. B. prašymą pakeisti kaltinime esančias faktines aplinkybes skirtingomis ir išdėstė motyvus, kodėl nustatė papildomų KET reikalavimų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinių skundų argumentus dėl teismo išvadų, liečiančių nustatytas bylos aplinkybes. Pastebėtina, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai BPK numatyta tvarka neprašė keisti kaltinime nurodytas veikos aplinkybes, nepageidavo atlikti įrodymų tyrimo ir papildomai tirti eismo įvykio aplinkybių, skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę, kviesti eismo įvykių tyrimo ekspertą, nukentėjusiųjų gynėjo prašymu atlikusį skaičiavimus apie automobilio „Honda Civic“ greitį prieš stabdymą. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeisti BPK 219 ir 305 straipsnyje nurodyti reikalavimai, byloje nenustatytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės, neišdėstyti įrodymai, teismo išvados ir motyvai dėl įrodymų, taip pat teigti, kad įrodymai teismų buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytos nukentėjusiųjų teisės ir dėl to grąžinti bylą pakartotiniam apeliacinių skundų nagrinėjimui. Kolegija pažymi, kad kasaciniuose skunduose iš esmės skundžiamas bylos aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų vertinimas ir teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms. Tačiau tokių skundo argumentų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.
Dėl kasacinių skundų argumentų, priimant sprendimą turtinės žalos dydį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka
Šioje byloje kasatoriams J. B., A. ir A. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunduose kasacinio teismo prašoma priteisti iš nuteistojo ir AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalą, nustatyti A. ir A. B. atitinkamas išlaikymo sumas. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad pagal formuojamą praktiką kasacinės instancijos teismas pagal gautus skundus gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai priėmė teisėtus sprendimus dėl civilinių ieškinių tenkinimo ar netenkinimo, taip pat spręsti, ar tinkamai buvo taikyti įstatymai nustatant nusikalstama veika padarytos žalos dydį. Tačiau nagrinėjant bylą kasacine tvarka negali būti priimtas sprendimas visiškai ar iš dalies tenkinti civilinį ieškinį, jei žemesnės instancijos teismai, vadovaudamiesi BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra nusprendę civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-312/2009).
Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis, kurį sudaro ir konkrečios nepilnamečių vaikų išlaikymo išmokos, gali būti nustatomas tik ištyrus šio klausimo išsprendimui reikšmingus įrodymus apie nukentėjusiųjų turėtas turtines išlaidas, apie žuvusiosios N. B. teikto vaikams išlaikymo aplinkybes, realiai turėtas pajamas, taip pat duomenis, apie tai, ar buvo išmokėtos ar neišmokėtos socialinio draudimo įstaigų išmokos vaikams (CK 6.290), ar apima padarytą turtinę žalą civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. kasaciniuose skunduose tiesiogiai nurodoma, kad yra būtina tirti dokumentus, pagrindžiančius ieškinio dėl turtinės žalos dydį, gauti naujus duomenis apklausiant liudytoją B. V. Tuo tarpu BPK nustato, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, nauji faktai nenustatinėjami. Todėl pasibaigus kasaciniam baudžiamosios bylos procesui kompetentingas ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka sprendžiantis teismas įvertins kasatorių pateikiamus ir prašomus papildomai ištirti duomenis dėl turtinės žalos dydžio. Kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dalies civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka yra motyvuotas ir nepažeidžia BPK 113 ir 115 straipsnių nuostatų.
Dėl atlygintinos neturtinės žalos ir tinkamo civilinės atsakomybės subjekto nustatymo
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tikrindamas šiuo aspektu teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio, kuriuo buvo išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimai, kasacinės instancijos teismas tiria, ar teismai, BPK 115 straipsnio tvarka nagrinėdami civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys Nr. 2K-18/2006, 2K-443/2006, 2K-533/2006, 2K-68/2008; 2K-351/2009).
Kasaciniuose skunduose iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis bei tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos kriterijus: nusikaltimo padarinius (žuvo artimiausias nukentėjusiesiems žmogus - nepilnamečių vaikų motina ir duktė), nukentėjusiųjų stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, paties nuteistojo didelį neatsargumą.
Neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš trijų nukentėjusiųjų, prašiusių jiems atlyginti po 80 000 Lt neturtinės žalos, prašomą atlyginti sumą sumažino, nepilnamečiams nukentėjusiesiems A. ir A. B. priteisė po 20 000 Lt, o žuvusiosios motinai, nukentėjusiajai J. B., atsižvelgdamas į draudiko atlygintą neturtinės žalos dalį, priteisė 18 273,60 Lt. Nustatydamas tokius atlygintinos neturtinės žalos dydžius teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl kasatorių minėtų žalos dydžio nustatymo kriterijų ir pagrįstai atkreipė dėmesį į kaltininko amžių, užsiėmimą, turtinę padėtį, atlygintos turtinės žalos dalį. Todėl teisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino A. U. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų interesų ir padėties baudžiamajame procese. Taigi kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į CK 6.282 straipsnio reikalavimus.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų skunduose nėra nurodoma kasacinės jurisprudencijos pavyzdžių, kuriuose tapačiomis ar panašiomis į nagrinėjamos bylos aplinkybes nukentėjusiesiems būtų priteistos daug didesnės neturtinės žalos sumos negu nagrinėjamoje byloje, todėl nėra nepatvirtinti kasatorių teiginiai, kad teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. remiasi CK 6.270 straipsnyje esančia teisės norma ir nurodo, kad už visą didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą turi atlyginti ir automobilio savininkas, t. y nuteistojo tėvas R. U.
Kasatorius neatkreipia dėmesio, kad CK 6.270 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris suprantamas kaip asmuo, valdantis šį šaltinį ne tik nuosavybės, bet ir kitokiu teisėtu pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvas R. U., turinčiam vairuotojo pažymėjimą sūnui buvo perdavęs automobilį „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotis, o nuteistasis šiuo automobiliu važinėjo, iš gyvenamosios vietos nuolat vykdavo į paskaitas Vilniuje. Teismų praktikoje nustatyta, kad nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Tokiu asmeniu, galinčiu sukelti pavojų, tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai naudoti automobilį ne dėl darbo santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-233/2000 ir kasacinė nutartis Nr. 3K-1584/2002). Taigi teisėtai perdavęs naudoti automobilį kitam asmeniui automobilio savininkas nustoja būti asmeniu, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ir nėra atsakingas už šio didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai nesivadovavo CK 6.270 straipsniu, tinkamai nenustatė visų atsakingų už žalą asmenų, o bylą nagrinėję teisėjai neatliko pareigų, numatytų BPK 45 straipsnyje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus kaip ir kasaciniuose skunduose esančius teiginius, kodėl ne visiems trims nukentėjusiesiems o vien tik nukentėjusiajai J. B. iš AB „Lietuvos draudimas“, nebuvo priteista neturtinės žalos dalis, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad draudiko AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti neturtinę žala kyla ne kaip deliktinės prievolės subjektui, o iš draudimo sutarties, kurios privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 eurų (1 726,40 Lt) dydžio.
Taigi darytina bendra išvada, kad teismai, aiškindami ir taikydami teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK, CK ir 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 nuostatomis.
Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti
Savo kasaciniame skunde kasatoriai J. B. ir A. B. prašo priteisti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turėtas bei nepriteistas išlaidas (2 500 Lt, 1 200 Lt ir 600 Lt) advokato paslaugoms apmokėti. Savo prašymą jie grindžia 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. sausio 16 d., 2009 m. balandžio 14 d. pinigų priėmimo kvitais.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis kasacine tvarka teismų sprendimų neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiųjų kasacinius skundus, kurie iš esmės atmesti kaip nepagrįsti, išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą, nepriteistinos. Tačiau nukentėjusiajai J. B. priteistinos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nes jų buvo prašoma priteisti; pirmosios instancijos teismas neišdėstė motyvų, kodėl priteisė tik dalį turėtų išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas, nereaguodamas į nukentėjusiųjų atstovo prašymą ir nepriimdamas jokio sprendimo dėl minėtų išlaidų, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalyje ir 106 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. bei nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. kasacinius skundus atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai J. B. 3 700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų) advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovui, paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
