Baudžiamoji byla Nr. 2K-361/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.4.1.
1.2.13.1.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
išteisintiesiems T. J. ir R. Z.,
nukentėjusiajam V. N.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutarties, kuria Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. N. apeliaciniai skundai atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, išteisintųjų ir R. Z. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. J. buvo kaltinamas tuo, kad, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdamas atsakingas už elektros įrenginių kontrolės organizavimą, pažeidė Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento reikalavimus, Apšvietimo elektros renginių įrengimo taisyklių reikalavimus, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 109 punkto reikalavimus: „vietinio apšvietimo ir kilnojamieji šviestuvai turi būti valdomi individualiais jungikliais, įrengiamais prie šviestuvų ir esančiais neatskiriama jų dalimi“, Elektros įrenginių rengimo taisyklių 2.1.2 punkto reikalavimus: „instaliacijai naudojamų varinių ir aliumininių laidų ir kabelių skerspjūviai turi būti ne mažesni, nei nurodyta reikalavimuose (taisyklių 2.1.1 lentelėje), laidų izoliacija turi atitikti tinklo vardinę įtampą“, Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 5 punkto reikalavimus: „visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrengimų rengimo taisyklių, taip pat gamintojo parengtų techninio eksploatavimo instrukcijų reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389, ir kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių reikalavimai“. Dėl šios priežasties 2005 m. liepos 8 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini) skyriuje, 215 palatoje, E. N. į dešinę ranką paėmus ant laido kabantį šviestuvo jungiklį ir jį patempus, nusimovė šio jungiklio apatinės dalies gaubtelis ir ji dešinės rankos delnu prisilietė prie jungiklio fazinę įtampą turinčių kontaktų ir, jai kita kūno dalimi būnant prisilietus prie lovos metalinės konstrukcijos, susidarė elektrinė grandinė „fazinis laidas – žemė“, tai lėmė elektros srovės, kurios dydis galėjo būti didesnis už žmogaus mirtį sukeliančios elektros srovės dydį, jos kūnu tekėjimą ir įvyko nelaimingas atsitikimas, jo metu E. N. žuvo.
R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą, pažeidė Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 34 punkto, reikalavimus: „apšvietimo šviestuvų metaliniai korpusai turi būti įžeminti arba įnulinti apsauginiu laidininku PE“, Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento 1 dalies (c) reikalavimus: „Elektrotechninis gaminys kartu su jį sudarančiomis dalimis turi būti pagamintas taip, kad būtų užtikrinta, jog jis gali būti saugiai ir tinkamai surinktas bei sujungtas“, tai pat jis laiku nepastebėjo 215 palatos šviestuvo gedimo ir jo laiku nepašalino. Dėl šios priežasties 2005 m. liepos 8 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini) skyriuje, 215 palatoje, E. N. į dešinę ranką paėmus ant laido kabantį šviestuvo jungiklį ir jį patempus, nusimovė šio jungiklio apatinės dalies gaubtelis ir ji dešinės rankos delnu prisilietė prie jungiklio fazinę įtampą turinčių kontaktų ir, jai kita kūno dalimi būnant prisilietus prie lovos metalinės konstrukcijos, susidarė elektrinė grandinė „fazinis laidas – žemė“, tai lėmė elektros srovės, kurios dydis galėjo būti didesnis už žmogaus mirtį sukeliančios elektros srovės dydį, jos kūnu tekėjimą ir įvyko nelaimingas atsitikimas, jo metu E. N. žuvo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą. Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Nei kaltinamasis T. J. nei kaltinamasis R. Z. darbdaviais (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pagal (duomenys neskelbtini) elektros ūkio pareiginių nuostatų 3 straipsnį atsakingas už (duomenys neskelbtini) elektros ūkį asmuo skiriamas klinikų generalinio direktoriaus įsakymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ir nebuvo įsakymo, kuriuo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius T. J. paskyrė atsakingu už elektros ūkį asmeniu. Be to, įvykio metu T. J. atostogavo ir jį pavadavo D. G.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Z., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už(duomenys neskelbtini) skyriaus elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą, tačiau nuo 2005 m. liepos 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. atostogavo, tai yra įvykio metu jo pareigas turėjo vykdyti dubliuojantis elektromonteris.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kaltinamieji nėra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektai, todėl jie išteisinti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. N. apeliacinius skundus ir nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp nustatytų pažeidimų ir E. N. žūties ir dėl to, kad nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007 m. kovo 16 d. ekspertizės akto, kurį, prokuroro nuomone, netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir prieštarauja BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams.
Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio reikalavimų
BPK 376 straipsnyje yra numatytos kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribos nagrinėjant kasacinę bylą. Kasacinės instancijos teismas įsitesėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinami.
Šioje byloje prokuroro kasacinis skundas paduotas dviem pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepritaikė BK 176 straipsnio 1 dalies T. J. ir R. Z. atveju juos išteisino, nors pagal prokuroro kasacinio skundo motyvus buvo visos sąlygos taikyti BK 176 straipsnio 1 dalį ir kaltinamuosius nuteisti. Taip pat prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus dėl to priimta neteisinga nutartis, kuria paliktas galioti neteisėtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija patikrino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendį BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį dėl jos atitikties BPK reikalavimams.
Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies netaikymo
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. išteisinamasis nuosprendis priimtas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. T. J. ir R. Z. šiuo nuosprendžiu išteisinti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes teismas pripažino, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Tokia teismo išvada motyvuota tuo, kad T. J. ir R. Z. nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo išvadas akceptavo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartimi atmesdama prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti teisėtai, nes toks nusikaltimas nebuvo padarytas.
Pagal rūšinį nusikaltimo objektą nusikaltimas, numatytas BK 176 straipsnyje, yra įdėtas BK XXVII skyriuje, kuris apjungia nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus asmens socialinėms teisėms. Šis nusikaltimas pavojingas tuo, kad pažeidžia įstatymų numatytas žmonių saugaus darbo garantijas. Jo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija nustato, kad pagal šią normą atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Iš to išplaukia, kad šio nusikaltimo subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi ir saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.
Būtinas šio nusikaltimo požymis – padarinių, išvardytų BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, atsiradimas. Pažymėtina, kad šie padariniai apima tik santykius darbo sferoje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys, kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kur atsirado padariniai, išvardyti BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.
Pagal teorinius samprotavimus, tais atvejais, kai žala dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo padaroma asmenims ne ryšium su darbo santykiais, kaltininkai priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi atsakyti kaip už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui: tokios krypties yra ir teismų praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje BK 171 straipsnis negali būti taikomas, nes nelaimingas atsitikimas su E. N. įvyko ne jos darbe ir ne ryšium su darbu. Iš BK 176 straipsnio antraštės „Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas“ aišku, kad ši baudžiamosios teisės norma liečia santykius darbe. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios netinkamai buvo išspręstas klausimas dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu neabejotinai nustatyta, kad E. N. žuvo dėl techniškai netvarkingo elektros šviestuvo (duomenys neskelbtini) vienoje iš palatų, kurioje ji buvo gydoma. Tai reiškia, kad padarinys atsirado ne ryšium su E. N. darbinių funkcijų vykdymu. E. N. nebuvo darbiniuose santykiuose su gydymo įstaiga, todėl ir įvykis nėra susietas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėties dėl neteisingai parinkto baudžiamojo įstatymo saugomo objekto, prieš kurį buvo nukreipta veika.
Nukentėjusiojo V. N. apeliaciniame skunde buvo iškeltas klausimas dėl kaltinamųjų T. J. ir R. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartyje į šį apeliacinio skundo prašymą atsakyta, kad T. J. ir R. Z. veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija šios išvados, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 3 dalimi, netikrina, nes prokuroro kasaciniame skunde to neprašoma, o nukentėjusysis kasacine tvarka teismų sprendimų neapskundė.
Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme įtvirtina BPK 255 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktines aplinkybes iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartimi T. J. ir R. Z. baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pripažinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalis šiam atvejui negali būti taikoma, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai perkvalifikuoti T. J. ir R. Z. veikų pagal kitą baudžiamąjį įstatymą neturėjo procesinės galimybės, nes iš esmės pasikeistų faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės dėl objekto pakeitimo. Prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaip tai nustatyta BPK 256 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta. Pats teismas inicijuoti tokio prašymo gavimų negalėjo, nes būtų pažeistas teismo nešališkumo principas.
BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka prokuroro kasacinio skundo ribose nėra, todėl skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
Josifas Tomaševičius
