Baudžiamoji byla Nr. 2K–404/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.7.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžio.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju J. B., pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant visišką bausmių apėmimą subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju J. B. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį R. G. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo J. B. ir nuteistojo R. G. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies – Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas: R. G. nusikalstami veiksmai prieš J. B. ir S. G. kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant draudimą R. G. laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju J. B.; taip pat pakeistas sprendimas dėl civilinio ieškinio dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, paliekant tokį sprendimą tik dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka; J. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies – jam iš R. G. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kita civilinio ieškinio dalis palikta nenagrinėta. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nuosprendžiu R. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 25 d., apie 11.00 val., Šalčininkų r., Pabarės sen., Žygmantiškių k., asmeninio konflikto metu tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam J. B. į veidą bei kitas kūno dalis ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia spyrė vieną kartą S. G. į dešinįjį kelią ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nesutinka su jo paties, liudytojų R. S., M. G., nukentėjusiųjų J. B., S. G. parodymų vertinimu, kuris, jo teigimu, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, jis mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nevisapusiškai išnagrinėjo skundo argumentus ir neatsakė į svarbius jo motyvus, todėl padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1, 3.1.4 punktų reikalavimų dėl bylos aplinkybių išsamaus, nešališko tyrimo ir teisingo įrodymų vertinimo. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi, kyla abejonių jų nuoseklumu, išsamumu ir tai argumentuotai bei išsamiai buvo išdėstyta apeliaciniame skunde, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Nukentėjusiųjų parodymai nebuvo lyginami laiko atžvilgiu, juose esantys prieštaravimai nebuvo tiriami ir pašalinti. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kokie parodymų neatitikimai yra ar nėra esminiai ir kodėl jie neturi įtakos vertinant teismo išvadų pagrįstumą. Tuo tarpu R. G. parodymai yra neprieštaringi, patvirtinti specialisto išvada ir liudytojų R. S. bei M. G. parodymais, todėl teismas nepagrįstai kasatoriaus parodymus įvertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų R. S. ir M. G. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nenagrinėjo. Be to, apeliacinis teismas, kritiškai įvertinęs kasatoriaus ir liudytojų M. G. bei R. S. parodymus, nurodė, kad jie nepagrįsti objektyviais įrodymais ir prieštarauja duomenims, kuriais teismas grindžia nustatytas aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, tai vertintina kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teisiamajam ir patvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai turėjo iš anksto nustatytą galią ir buvo vertinami prioritetiškai palyginant su kitais bylos duomenimis. Taip pat teismas nevertino kitų apeliacinio skundo motyvų dėl kasatoriaus, kaip valstybinio miškų pareigūno, elgesio įtarus brakonieriavimą, taip pat dėl kasatoriui padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių.
Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai aptarta, kodėl vienais asmenų parodymais remiamasi, o kiti – atmetami. Prokuroras pažymi, kad ginčijamus nukentėjusiųjų parodymus patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos ekspertizės aktas, taip pat teismo medicinos ekspertės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu nuteistojo parodymus paneigia tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek kiti byloje esantys įrodymai. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo detaliai aptarti visus, net menkiausius nukentėjusiųjų parodymų neatitikimus, niekuo nepagrįsti. Taip pat, prokuroro manymu, neatitinka tikrovės skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje esanti frazė, jog nuteistojo ir kartu su juo buvusių M. G. bei R. S. parodymai nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, rodo teismo išankstinę nuostatą ir nelygiavertį įrodymų vertinimą. Tai, kad teismas, vertindamas tarpusavyje kardinaliai priešingus nukentėjusiųjų ir R. G. bei su juo buvusių asmenų parodymus, juos priešpastato ir tokiu būdu, atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kurie parodymai yra paneigti bylos duomenimis, negali būti laikoma šališka pozicija ar prioritetiniu įrodymų buvimu. Be to, nors kasatorius prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tačiau skunde nenurodo, kokias naujas ar nepakankamai ištirtas aplinkybes reikėtų papildomai tirti ir kokius procesinius veiksmus tuo tikslu atlikti. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais negali būti pripažintas pagrindu žemesnės instancijos teismų sprendimams revizuoti.
Nuteistojo R. G. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo klausimu yra ribota, nes šis teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Tačiau kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Taigi įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai jis susijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasaciniame skunde R. G. ginčija teismų pateiktą bylos duomenų – nukentėjusiųjų J. B., S. G., liudytojų R. S. ir M. G. bei jo paties parodymų – vertinimą, tvirtindamas, kad jis neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas pagal jo paduotą apeliacinį skundą nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma, todėl padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, teismai, pripažindami nukentėjusiųjų parodymus dėl esminių bylos aplinkybių išsamiais, nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais, papildančiais vienas kitą, patvirtintais kitais bylos duomenimis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Ginčijami bylos duomenys buvo įvertinti, pateikiant motyvuotas išvadas dėl jų. Teismai neignoravo ir atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų J. B. ir S. G. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau nelaikė jų esminiais, turinčiais įtakos jų patikimumui bei visų bylos duomenų vertinimo rezultatams. Kiti R. G. apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiųjų elgesio po įvykio, kaip visiškai nesusiję su nagrinėjama byla ir smurtiniais R. G. veiksmais, apeliacinio teismo pagrįstai palikti nenagrinėti.
Tuo tarpu kasatoriaus ir jo nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtinančius liudytojų R. S. bei M. G. parodymus teismai vertino kritiškai, nurodydami tokio vertinimo motyvus. Jų parodymai nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais, ne visiškai sutapo tarpusavyje ir prieštaravo kitiems bylos duomenims. R. G., kaip pareigūno, elgesys ir jo asmenybės teigiamos savybės pagrįstai detaliau neanalizuoti, nes šie faktai neturi reikšmės teisingo sprendimo, sprendžiant kasatoriaus dalyvavimo padarant jam inkriminuotas veikas klausimą, priėmimui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijami bylos duomenys įvertinti tinkamai. Nagrinėjamoje byloje esminis BPK 20 straipsnio pažeidimas nepadarytas ir tenkinti kasacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismai pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis. Įrodymai gauti teisėtais būdais – baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius svarbius duomenis kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl ginčijamų bylos duomenų ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Šis teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos duomenų vertinimo atitiktį BPK 20 straipsnio reikalavimams, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. G. kasacinį skundą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Antanas Klimavičius