J. Š. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-401/2009

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.3.1.(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Iš J. Š. V. M. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt advokato teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartimi nukentėjusiojo V. M. ir nuteistojo J. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 23 d., apie 9.50 val., Klaipėdoje, Tilžės g., ties Kooperacijos gatve, nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Honda Concerto“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 500–700 metrų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 196 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu dviračiu važiavusiam V. M. ir su juo susidūrė, dėl to V. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį „V. M. iš J. Š. priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti“ ir šią teismo nuosprendžio dalį išdėstyti taip: V. M. iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1710 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš J. Š. priteisti 290 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos priteisimo klausimą, netinkamai taikė BPK 109, 111 straipsnių nuostatas, dėl to padarė esminius BPK pažeidimus. J. Š. teigia, kad teismas neturtinę žalą – 1710 Lt turėjo priteisti iš draudimo bendrovės AB „ Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraudęs civilinę atsakomybę transporto priemonės valdytojų privalomuoju draudimu. Kasatoriaus teigimu, bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Be to, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad draudimo bendrovė gali kompensuoti dėl eismo įvykio padarytą turtinę žalą iki 500 000 eurų, o neturtinę žalą iki 1000 eurų.

Atsiliepime į nuteistojo J. Š. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą tenkinti, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus pakeisti, nustatant, kad nukentėjusiajam V. M. iš J. Š. priteistina 260 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistas. Prokuroras nurodo, kad teismas nustatė, jog dėl J. Š. sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir po to sekusių išgyvenimų nukentėjusiajam V. M. buvo padaryta 2000 Lt neturtinė žala, kurią teismas priteisė atlyginti nuteistajam J. Š.. Prokuroras teigia, kad teismas neįvertino, kad dalį priteistos neturtinės žalos – 1740 Lt – V. M. iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino AB „Lietuvos draudimas“, kur civilinę atsakomybę transporto priemonės valdytojų privalomuoju draudimu buvo apdraudęs J. Š.. Todėl iš J. Š., kaip žalą padariusio asmens, turėjo būti priteista tik likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 260 Lt.

Nuteistojo J. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 109, 111 straipsnių reikalavimų

Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų, nurodytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra esminis BPK pažeidimas. Kasatorius nurodo šį pagrindą, nes pagal jį pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė BPK 109 ir 111 straipsnių reikalavimus. Kasatoriaus nuoroda į šių straipsnių reikalavimų pažeidimą yra nepagrįsta.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nagrinėjamoje byloje kaltinamuoju pripažintas J. Š., nukentėjusiuoju V. M.. Nukentėjusysis V. M. pateikė J. Š. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, civilinis ieškinys išnagrinėtas. Tai, kad kasatorius nesutinka su iš jo priteistu civilinio ieškinio dydžiu, nėra pagrindo pripažinti, jog pažeisti BPK 109 straipsnio reikalavimai.

Nebuvo pažeisti ir BPK 111 straipsnio reikalavimai. Pagal šio straipsnio nuostatas už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Tam tikrais atvejais materialiai už kaltinamojo veiksmus atsako kiti asmenys (fiziniai ir juridiniai). Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė.

Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo V. M. 2539,03 Lt nuostolių, patirtų dėl eismo įvykio, iš jų 1740 Lt neturtinės žalos, ir kaip atsakovas baudžiamojoje byloje nebuvo įtrauktas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš bylos medžiagos buvo žinoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo V. M. 1740 Lt neturtinės žalos. Tai yra pažymėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje. Nukentėjusysis V. M. prašė priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas priteisė 2000 Lt ir nuosprendyje nurodė, kad įvertino visas aplinkybes ir vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau neturtinei žalai įvertinti konkrečių pinigų dydžių įstatymas nenustato. Tuo tarpu civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam padarytas žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys).

Iš V. M. apeliacinio skundo matyti, kad jo netenkino neturtinės žalos, atlygintos AB ”Lietuvos draudimas“, taip pat priteistos iš kaltinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, dydis. Jis prašė iš kaltinamojo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartimi V. M. apeliacinis skundas atmestas ir nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir priteisė iš kaltinamojo J. Š. 2000 Lt.

Kasacinio skundo motyvai nepagrįsti įstatymų nuostatomis, todėl kasatoriaus prašymas mažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė

Josifas Tomaševičius