Baudžiamoji byla Nr. 2K-326/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.14.
2.1.15.3.3.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
gynėjui advokatui Domantui Skebui,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. gynėjo ir nukentėjusiosios O. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutarties, kuria civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. G. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistos 13400,69 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo pakeista, nustatant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. G. teisę į turtinės žalos atlyginimą iš UAB DK „PZU Lietuva“, turtinės žalos dydį perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Iš G. M. priteista O. G. naudai 710 Lt proceso išlaidų.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu G. M. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 1300 Lt (10 MGL) dydžio bauda. Iš G. M. O. G. priteista 548 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ O. G. priteista 3452 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 13 400,69 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios nukentėjusiosios ir nuteistosios gynėjo kasacinius skundus atmesti, nuteistosios gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovo prašiusio patenkinti nukentėjusiosios kasacinį skundą ir atmesti nuteistosios gynėjo kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. M. nuteista už tai, kad 2007 m. lapkričio 19 d., apie 22.25 val., Vilniuje, A. Goštauto–J. Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Subaru Impreza “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantį UAB „Izobaros autoservisui“, važiuodama antrąja eismo juosta A. Goštauto g. nuo Žaliojo tilto link sankryžos su J.Tumo-Vaižganto g., šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai eismą tik rodyklės nurodyta kryptimi, ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Honda Jazz “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiais savo veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 53, 117.2 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilį „Honda Jazz “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavusi O. G., kuriai dėl dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistosios G. M. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš nuteistosios G. M. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. G. naudai priteista 710 Lt proceso išlaidų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistosios G. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. G. 710 Lt proceso išlaidų, netinkamai taikė BPK 104, 105 straipsnių nuostatas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nepagrįstai priteisė proceso išlaidų atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, išlaidos už advokato, atstovavusio nukentėjusiosios interesus teisme, darbą, nėra proceso išlaidos. Išlaidos už advokato darbą nukentėjusiajam asmeniui atlyginamos ne BPK 104, 105 straipsniuose nustatyta tvarka, o pagal BPK 106 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 710 Lt, kuriuos O. G. sumokėjo savo advokatui už dokumentų surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji neinicijavo apeliacinės instancijos proceso, todėl nuteistajai nekyla pareiga atlyginti apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas buvo iš esmės patenkintas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priteisti jos naudai 710 Lt iš civilinio atsakovo „PZU Lietuva“ ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai iš Draudimo bendrovės 13 400,69 Lt turtinei žalai, pasireiškusiai negautomis pajamomis, atlyginti, nepagrįstai nustatė būtent tokio dydžio sumą, nes ji nėra pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Kasatorė nurodo, kad aiškinamasis raštas (b. l. 145), nukentėjusiosios ir jos atstovo paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog dėl nuteistosios kaltės nukentėjusioji buvo priversta gydytis dėl eismo įvykio metu patirtos traumos ir dėl to negalėjo įvykdyti autorinės sutarties dėl atvirukų pagaminimo. Dėl to nukentėjusioji negavo 13 400,69 Lt pajamų. Visi paminėti įrodymai nebuvo paneigti nei nuteistosios, nei civilinio atsakovo atstovų ir buvo pripažinti pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kodėl jis atmeta visus paminėtus įrodymus, kuriuos pripažino pirmosios instancijos teismas ir kurie nebuvo paneigti šioje byloje. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji O. G. iki įvykio užsiiminėjo atvirukų gamyba, nes byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad O. G. pagal užsakovo UAB „Tygelis“ užsakymus 2007 m. įvykdė darbus ir jai buvo sumokėta 12 000 Lt (b. l. 122). Kasatorė teigia, kad apeliacinio teismo motyvas, jog byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykio dieną O. G. buvo atlikusi kokius nors atvirukų gamybos parengiamuosius darbus, nusipirkusi priemonių, yra nepagrįstas, nes nukentėjusioji buvo atlikusi atviruko maketavimo darbus ir suderinusi atviruko projektą su užsakovu, taip pat buvo atlikusi medžiagų, būtinų atvirukams pagaminti, paiešką ir suplanavusi jų įsigijimą (b. l. 144, 147). Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nėra pagrįstų duomenų, jog atvirukai, jei ne eismo įvykis, būtų buvę pagaminti laiku, yra nepagrįstas, nes autorinė sutartis tarp nukentėjusiosios ir UAB „Tygelis“ dėl atvirukų gamybos buvo nutraukta, o užsakovas sudarė kitą autorinę sutartį su kitu asmeniu ir atvirukai buvo pagaminti dar per trumpesnį laiką, nei buvo nustatyta pirmiau paminėtoje sutartyje. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad nukentėjusioji turėjo praturtėti iš neteisėtos veiklos. Kasatorė nurodo, kad dirba pagal darbo sutartį UAB „Apunta“, todėl ji, atlikdama papildomą darbą pagal autorinę sutartį kitai įmonei, neprivalo registruoti individualios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti visus pateiktus įrodymus, išreikalauti, esant būtinybei, papildomus įrodymus, bet to nepadarė, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Nuteistosios G. M. gynėjo ir nukentėjusiosios O. G. kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl BPK 106 straipsnio reikalavimų
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas ar civilinis atsakovas baudžiamajame procese turi teisę naudotis profesionalia teisine pagalba, kurią teikia advokatas arba advokato padėjėjas. Tai yra nustatyta BPK 55 straipsnyje.
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) su advokatu, advokato padėjėju ar kitu įgaliotu atstovu dėl teisinio atstovavimo gali susitarti pasirašyti sutartį, kurioje, be kitų atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykių, apibrėžiamas ir įgaliotam atstovui už teikiamą teisinę pagalbą mokėtino užmokesčio dydis.
Nagrinėjamoje byloje yra atstovavimo sutartis, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji O. G. sudarė sutartį su advokatu L. Pčelincevu dėl jos atstovavimo Vilniaus apygardos teisme ir už tai sumokėjo advokatui 710 Lt pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 510801.
BPK 109 straipsnis grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu, todėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartis dėl 710 Lt priteisimo iš nuteistosios G. M. šiam principui neprieštarauja, tačiau šiuo atveju teismas turėjo vadovautis BPK 106 straipsnio 2 dalimi. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši nuostata galiojo ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutarties, teismas, priteisdamas iš G. M. O. G. naudai 710 Lt, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nesivadovavo ir nesvarstė klausimo dėl minėtų išlaidų dydžio, taip esmingai pažeidė BPK reikalavimą – vadovavosi ne tais BPK straipsniais, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį, todėl nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimų
Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatą išimtiniais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš to išplaukia, kad įstatymas numato tik vieną išimtį, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartimi nukentėjusiosios O. G. civilinis ieškinys UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 13 400,69 Lt turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes, kaip nurodoma nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 13 400,69 Lt turtinei žalai atlyginti, nepagrįstai nustatė būtent tokio dydžio sumą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo nurodyti, kokį ieškinio dydį pripažįsta pagrįstu ir padaryti atitinkamą pakeitimą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neperduodamas civilinio ieškinio klausimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutarties rezoliucinės dalies neaišku, koks sprendimas priimtinas dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalies, kuria iš UAB DK „PZU Lietuva“ O. G. priteista 13 400,69 Lt, nes apeliacinės instancijos teismo nutartimi ji nepanaikinta, tačiau dar kartą pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir klausimas dėl žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti surašoma tiksliai laikantis BPK 332 straipsnio reikalavimų. Rezoliucinė nutarties dalis turi tiksliai atitikti BPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų formuluotes.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išspręsdama nukentėjusiosios O. G. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme priteisimo iš nuteistosios klausimą, atsižvelgia į nuteistosios turtinę padėtį ir į tai, kad ji nedirba, prižiūri du mažamečius vaikus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Priteisti iš G. M. O. G. naudai 400 Lt advokato išlaidoms apmokėti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
Josifas Tomaševičius
