Dėl sumokėto avanso, baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-20-415/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02654-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. N. (P. N.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. N. ieškinį atsakovams I. B. (I. B.), D. B. (D. B.), N. M. ir V. B. (V. B.) dėl sumokėto avanso, baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių termino kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti pratęsimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas ir I. B. (I. B.) (atsakovų tėvas) 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarė žemės sklypo, esančio Vilniaus r., į kurį nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pagal Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. sausio 26 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 132, pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria I. B. įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą iki 2008 m. gruodžio 31 d., o ieškovas – sumokėti 120 000 Lt; sutarties 3 punkte nurodyta, kad, prieš sudarant sutartį, I. B. gavo iš ieškovo 120 000 Lt avansą. Tą pačią dieną (2006 m. rugpjūčio 24 d.) I. B. išdavė ieškovui įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jį atkurti nuosavybės teises į sutartyje nurodytą žemę, atlikti visus tam reikalingus veiksmus, taip pat vesti paveldėjimo bylą po M. B. (M. B.) mirties, savo nuožiūra parduoti paveldėtą turtą. Iki sutartyje nurodytos datos nuosavybės teisės į žemės sklypą neatkurtos ir nuosavybės teisė į jį ieškovui neperduota. I. B. 2010 m. sausio 19 d. mirė.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 120 000 Lt sumokėto avanso, 100 000 Lt baudą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo I. B. 120 000 Lt, t. y. visą žemės sklypo kainą, tačiau nuosavybės teisės į jį neatkurtos ir žemės sklypas neperleistas ieškovo nuosavybėn. Kadangi I. B. mirė, tai, ieškovo teigimu, pareiga grąžinti jo skolas tenka palikimą priėmusiems įpėdiniams. Ieškovas prašė pratęsti jam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams I. B. įpėdiniams pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių: ieškovas su I. B. nebendravo, apie jo mirtį sužinojo tik 2011 m. birželio 15 d., po to, kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus kvietimą dalyvauti pretendentų atkurti nuosavybės teises susirinkime ir norėjo su I. B. susisiekti; I. B. buvo gana jaunas, todėl ieškovas negalėjo numatyti, kad jis gali staiga numirti; sužinojęs apie I. B. mirtį, ieškovas iš karto kreipėsi į atsakovus, o šiems atsisakius vykdyti sutartį, – į teismą.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 Lt baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 Lt baudą nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. B. mirė 2010 m. sausio 19 d., o ieškovas reikalavimą įvykdyti 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovams pareiškė 2011 m. birželio mėn., sprendė, jog ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. Teismas, spręsdamas dėl svarbių priežasčių pratęsti nurodytą terminą buvimo, nustatė, kad ieškovas, nors ir sumokėjo I. B. už žemės sklypą 120 000 Lt, turėjo jam išduotą įgaliojimą, neatliko jokių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiksmų; nei po sutartyje nurodyto termino (2008 m. gruodžio 31 d.), nei po įgaliojimo termino (2009 m. rugpjūčio 24 d.) pasibaigimo nesikreipė į I. B., nebendravo su juo, t. y. elgėsi pasyviai. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis laukė, kol pasibaigs teismo procesai dėl galimybės rengti žemėtvarkos projektus sutartyje nurodytoje žemėje, teismas atmetė, nustatęs, kad šis klausimas išspręstas 2009 m. rugsėjo 21 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas pavėluotai sužinojo apie I. B. mirtį dėl savo pasyvaus elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių, todėl nepratęsė termino reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti; pažymėjo, kad, bylos duomenimis, I. B. įpėdiniai apie sutarties sudarymą ir gautus pinigus nežinojo, jų nepaveldėjo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 5 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymas priklausė ne tik nuo jos šalių, tačiau ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų ir valios, pažymėjo, jog tai nesudarė pagrindo ieškovui elgtis pasyviai, nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu; aplinkybės, kad I. B. nebuvo senyvo amžiaus, ieškovas nežinojo apie jo sveikatos būklę, nepanaikino ieškovo pareigos elgtis apdairiai, rūpestingai bei aktyviai ne tik preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir galiojimo, tačiau viso proceso atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypą metu.

Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įmanoma vykdyti sutarties ir atlikti veiksmų pagal išduotą įgaliojimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai rengti žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengimo procedūras ir žemės sklypų projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje vykdymą, nepakeistą. Šis draudimas buvo taikomas tik Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir neapribojo ieškovo galimybių tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovas laiku nesužinojo apie I. B. mirtį dėl savo pasyvaus elgesio, o ne dėl objektyvių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai juos įvertino, todėl priėmė pagrįstą sprendimą; pažymėjo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip palankiau ieškovui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar netirti ieškovo pateikti teisiniai argumentai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui pratęsti. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad jam buvo išduotas įgaliojimas atlikti nuosavybės teisės atkūrimo į žemę veiksmus, sprendžiant termino pareikšti reikalavimus I. B. įpėdiniams pratęsimo klausimą, nereikšmingos. Įgaliojimo terminas pasibaigė 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo tada ieškovas jokių prievolių įgaliotojui neturėjo; aplinkybė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. gruodžio 31 d., nelėmė ieškovui jokių pareigų atsiradimo. Užsitęsus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, kasatorius suprato, kad sutartis per nustatytą terminą negali būti sudaryta ir laukė, kol bus išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimai. Kasatoriaus nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo procesas ilgas, sutarties šalys jam negalėjo daryti įtakos, todėl kasatorius neturėjo pagrindo nuolat bendrauti su I. B. ir jį trukdyti. Kasatorius turėjo kitų rūpesčių (sunkiai sirgo jo motina, kuri 2010 m. vasario 16 d. mirė). Kasatoriaus teigimu, jis neturėjo galimybių sužinoti, kas yra I. B. įpėdiniai. Kasatorius kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti jam liudijimą, suteikiantį teisę kasatoriui gauti iš notarų biuro duomenis apie asmenis, priėmusius I. B. palikimą. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi laikė ieškinį nepaduotu. Tik Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikinus nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinys 2012 m. birželio 11 d. priimtas nagrinėti. Be to, kasatoriaus teigimu, jis nežinojo apie I. B. mirtį. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai šią aplinkybę vertino kasatoriaus nenaudai, t. y. kad jis nežinojo dėl pasyvaus savo elgesio. Dėl šios aplinkybės nepratęsus termino reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti taikomos pernelyg didelės sankcijos kasatoriui, sudaromos galimybės I. B. įpėdiniams, atkūrus nuosavybės teises į žemę, nepagrįstai praturtėti. Kasatorius pažymi, kad dėl praleisto termino nepažeistos trečiųjų (byloje nedalyvaujančių) sąžiningų asmenų teisės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus teiginys, kad jis nežinojo, kas yra I. B. įpėdiniai ir kokioje notaro kontoroje pradėta paveldėjimo byla, nepagrįstas. Kasatoriui buvo žinomi visi I. B. asmens duomenys: asmens kodas, paso numeris, gyvenamosios vietos adresas ir nekilnojamojo turto buvimo vieta. Dėl to jam negalėjo kilti sunkumų nustatyti I. B. įpėdinius ir notaro kontorą, kurioje pradėta paveldėjimo byla. Pasibaigus 2006 m. rugpjūčio 24 d. kasatoriui išduoto įgaliojimo terminui, kasatorius turėjo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams, tačiau to nepadarė. Atsakovų nuomone, kasacinis skundas grindžiamas kasatoriaus nuomone, ne teisiniais argumentais. Atsakovai prašo, be kita ko, atsižvelgti į jų atsiliepime į ieškinį ir į apeliacinį skundą pateiktus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 5.63 straipsnio normų aiškinimo

CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2011">3K-3-243/2011</a>; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2011">3K-3-533/2011</a>; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2011">3K-3-540/2011</a>; kt.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-190/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-190/2009">3K-7-190/2009</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2011">3K-3-540/2011</a>). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2012">3K-3-523/2012</a>).

Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pratęsimo pagrindų

Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2006">3K-3-546/2006</a>).

Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.

Dėl kasacinio teismo diskrecijos ribų įrodymų ir įrodinėjimo proceso teisėtumo vertinimo aspektu

Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2009">3K-3-381/2009</a>; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; kt.).

Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Šios CPK nuostatos suponuoja, kad įvertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2009">3K-3-588/2009</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; kt.).

Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, faktų netiria. Kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas, kai skundas grindžiamas argumentais dėl įrodinėjimui keliamų procesinių reikalavimų pažeidimų, yra teisės taikymo dėl įrodymų vertinimo taisyklių nagrinėjimas.

Dėl neteisingo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo šioje byloje

Sprendžiant, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi pratęsti, kaip jau minėta, tiriamos ir vertinamos aplinkybės, buvusios termino eigos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>). Šiuo atveju terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo 2010 m. sausio 19 d., mirus I. B., ir baigėsi 2010 m. balandžio 19 d. Taigi teismai turėjo tirti, ar nurodytu laikotarpiu buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių kasatorius negalėjo pareikšti reikalavimų I. B. įpėdiniams. Dėl to pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju aplinkybės, jog kasatorius pagal sutartį buvo sumokėjęs pinigus už žemės sklypą ir turėjo įgaliojimą, t. y. turėjo interesą, kad sutartis būtų įvykdyta, savaime nėra pagrindas spręsti, jog jis turėjo žinoti apie I. B. mirtį.

Teismai nurodo, kad kasatorius elgėsi pasyviai, neatliko jokių veiksmų pagal suteiktą įgaliojimą nuosavybės teisėms atkurti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškimas atkurti nuosavybės teises ir pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikti. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

I. B. jam tenkančias pareigas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose įvykdė ir jokių kitų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nei I. B., nei jo įgaliotinis kasatorius atlikti neprivalėjo. I. B. ir jo įgaliotas asmuo kasatorius turėjo teisinį pagrindą tikėtis, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija įstatymų nustatyta tvarka bei terminais atliks jos kompetencijai tenkančias viešojo administravimo procedūras nuosavybės teisių į žemę atkūrimui įgyvendinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, I. B. įpėdinis M. B. ir kasatorius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 13 d. kvietimu pakviesti į susirinkimą. Įvertinęs tokią faktinę situaciją, kasacinis teismas pripažįsta objektyviai pateisinamą kasatoriaus elgesį, kad jis dėl šio klausimo bandė susisiekti su I. B. ir pagrįstą kasatoriaus tvirtinimą, kad tik tada jis sužinojo apie I. B. mirtį. Pažymėtina, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (CK 1.5 straipsnis).

Šiuo atveju kasatorius, sužinojęs apie I. B. mirtį, nedelsdamas ėmėsi priemonių reikalavimams įpėdiniams pareikšti. Teismo posėdžio metu kasatorius nurodė, kad sužinojęs apie I. B. mirtį kreipėsi į atsakovus, I. B. dukrai Natalijai rodė sutartį, sakė, kad sumokėti pinigai, tačiau jokių rezultatų nepasiekė. 2011 m. rugsėjo 26 d. kasatorius kreipėsi į teismą, nors neturėjo visų duomenų apie atsakovus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas pratęsti kasatoriui (kreditoriui) terminą reikalavimams priėmusiems palikimą I. B. įpėdiniams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kasacinis teismas pripažįsta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atmesdami kasatoriaus ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašyta pratęsti kasatoriui (kreditoriui) terminą reikalavimams palikimą priėmusiems I. B. įpėdiniams pareikšti, dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, iš dalies naikintini, pratęsiant kasatoriui (kreditoriui) terminą reikalavimams priėmusiems palikimą I. B. įpėdiniams pareikšti. Bylos dalis dėl reikalavimų priteisti kasatoriui iš I. B. įpėdinių 120 000 Lt avansą pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. sutartį grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes, atmetęs reikalavimą pratęsti kasatoriui (kreditoriui) terminą reikalavimams palikimą priėmusiems I. B. įpėdiniams pareikšti, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šio reikalavimo iš esmės.

Pažymėtina, kad naikinamasis trejų metų terminas, nustatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, ieškovui (kasatoriui) 2012 m. rugpjūčio 9 d. pareiškus reikalavimą pratęsti terminą reikalavimams palikimą priėmusiems I. B. įpėdiniams pareikšti (T. 1., b. l. 116) nebuvo pasibaigęs, o tai, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėję daugiau kaip treji metai, šio termino skaičiavimui nereikšminga, nes ieškinio pareiškimas termino eigą nutraukia. Tokios nuostatos kasacinis teismas laikosi taikydamas CK 1.130 straipsnio 1 dalį, kaip įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Įstatymo analogija taikytina įvertinus tai, kad CK IV dalies VI skyriuje įtvirtintose teisės normose nenustatyta bendrųjų taisyklių dėl ieškinio pareiškimo teisinių padarinių terminų skaičiavimui, todėl yra teisinis pagrindas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikyti panašius santykius nustatantį civilinį įstatymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 11 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi dalis bylos perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs perduotą bylos dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo P. N. reikalavimas pratęsti terminą reikalavimams I. B. įpėdiniams pareikšti, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pratęsti ieškovui P. N. terminą kreditoriaus reikalavimams I. B. įpėdiniams pareikšti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuriomis paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti ieškovui P. N. iš atsakovų I. B., D. B., N. M. ir V. B. 120 000 Lt avanso ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė