Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją

Civilinė byla Nr. 3K-3-93/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00112-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10; 114.4; 114.5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos nario teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir šios teisės apimties.

Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovams pateikti ieškinio rezoliucinės dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ir rašytinę informaciją, taip pat teismo sprendime nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, atsakovui skirtina teismo nustatyto dydžio bauda. Ieškovai nurodė, kad yra atsakovo (toliau – ir bendrija) nariai, bendrijos narių 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimu jiems (ieškovams) leista nusipirkti 161 kv. m ir 189 kv. m ploto valstybinės žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 20 d. priėmė įsakymus dėl leidimo rengti 161 kv. m ir 189 kv. m valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, tačiau atsakovas nevykdo bendrijos narių 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendime numatytų įsipareigojimų. Siekdami išsiaiškinti, kodėl atsakovas nevykdo nurodytų įsipareigojimų, ieškovai kreipėsi į atsakovo valdybą dėl dokumentų bei informacijos apie bendrijos veiklą pateikimo, tačiau prašomi dokumentai ir informacija jiems nebuvo pateikti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą sodininkų bendriją „Berželis“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovams V. S. ir Z. S. pateikti šių dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie bendriją: 1) visų nuo 2005 metų iki 2011 m. birželio 13 d. įvykusių sodininkų bendrijos „Berželis“ narių visuotinių susirinkimų (eilinių ir neeilinių) nutarimus, sprendimus, protokolus, išskyrus 2006 m. birželio 18 d., 2007 m. birželio 29 d. ir 2009 m. gegužės 23 d. sodininkų bendrijos „Berželis“ visuotinių narių susirinkimų protokolus; 2) visus nuo 2005 metų iki 2011 m. birželio 13 d. sodininkų bendrijos „Berželis“ valdybos nutarimus, sprendimus, protokolus; 3) visus nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 13 d. sodininkų bendrijos „Berželis“ darbuotojų pareigybių sąrašus; 4) visus nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 13 d. pateiktus pasiūlymus, sudarytas sutartis, darbų sąmatas dėl sodininkų bendrijos „Berželis“ teritorijoje esančių kelių remonto darbų; 5) bendrijos 2008, 2009 m. finansinės atskaitomybės ataskaitas, 2008, 2009 m. bendrijos (jos valdybos) veiklos ataskaitas, 2008, 2009 m. bendrijos revizijos komisijos ataskaitas, išvadas, aktus; 6) 2010–2011 metų bendrijos valdybos ataskaitą, pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime; 7) bendrijos revizijos komisijos 2011 m. gegužės 3 d. aktą, pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime; 8) bendrijos 2011–2012 finansinių metų sąmatos projektą, pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime; 9) bendrijos įstatų projektą, pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime; 10) bendrijos vidaus tvarkos taisyklių projektą, pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime; 11) bendrijos valdybos darbo reglamento projektą Nr. 1, pateiktą tvirtinti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime; 12) bendrijos valdybos protokolą (sprendimą, nutarimą), kuriame užfiksuotas bendrijos valdybos sprendimas sušaukti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos visuotini narių susirinkimą; 13) visus 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimų projektus; 14) visus 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimų, projektų paaiškinimus; 15) bendrąjį balsavimo raštu 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime biuletenį; 16) 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą, pasirašytą susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus; 17) 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo priedus: susirinkimo dalyvių sąrašą, narių įgaliojimus ir dokumentus, patvirtinančius asmenų teisę balsuoti 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkime, dokumentus, patvirtinančius, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie 2011 m. gegužės 28 d. bendrijos narių susirinkimo sušaukimą; 18) informaciją, kada ir kas nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 13 d. patvirtino sodininkų bendrijos „Berželis“ darbuotojų pareigybes (jų sąrašus), kokie asmenys buvo ar yra paskirti eiti šias pareigas, koks jiems yra (buvo) nustatytas darbo užmokestis (atlyginimas), kas šiuos asmenis paskyrė į tas pareigas, su jais sudarė sutartis dėl pareigų atlikimo; 19) informaciją, kada ir kokiu būdu nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 13 d. buvo patvirtintos sodininkų bendrijos „Berželis“ ūkinės finansinės veiklos pajamų ir išlaidų sąmatos (straipsniai) bendrijos teritorijoje esančių kelių remonto darbams užsakyti ir apmokėti; 20) informaciją, kada ir kokiu būdu nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 13 d. sodininkų bendrijos „Berželis“ narių susirinkimas patvirtino bendrijos ūkinės finansinės veiklos pajamų ir išlaidų biudžetą ir atskirus jo straipsnius. Teismas taip pat išaiškino, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui bus skirta 1000 Lt dydžio bauda. Teismas pažymėjo, kad ieškovams buvo svarbu susipažinti su Bendrijos dokumentais, nes su atsakovu atsirado nesutarimų tiek dėl žemės išsipirkimo, tiek dėl ieškovo V. S. ėjimo valdybos nario pareigas 2005–2008 metais. Byloje nustatyta, kad ieškovai žodžiu ir raštu kreipėsi į bendrijos valdybą dėl dokumentų bei informacijos apie bendrijos veiklą pateikimo, tačiau, pasak ieškovų, atsakovas, veikiantis per bendrijos valdybą ir jos pirmininkę B. B. N., sąmoningai ir piktybiškai neteikė jokios informacijos ir dokumentų, susijusių su bendrijos veikla. Teismas nurodė, kad teisės aktai bei bendrijos įstatai garantuoja ieškovams teisę gauti visus su bendrijos veikla susijusius dokumentus ir informaciją, o bendrijos valdybai, kaip valdymo organui, nustato pareigą pateikti ieškovams informaciją ir jų prašomą dokumentaciją. Ši ieškovų, kaip bendrijos narių, teisė į informaciją apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį ar gauti jų kopijas (Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, kad ieškovai buvo atvykę susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau tai dar neįrodo, jog ieškovai turi visus jiems reikalingus bendrijos dokumentus ir visą informaciją apie bendrijos veiklą. Ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo pateikti prašomų dokumentų kopijas pagal bendrijos narių susirinkimo nustatytą tvarką. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai jų prašomos informacijos (dokumentacijos) kopijų negavo iki šiol, todėl ieškovų ieškinį tenkino.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą ir ją išdėstė taip: „įpareigoti atsakovą <...> per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovams <...>, už teikiamų dokumentų kopijas apmokėjus bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, pateikti šių dokumentų kopijas bei rašytinę informaciją apie bendriją“. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas neginčija ieškovų, kaip bendrijos narių, teisės susipažinti su bendrijos dokumentais, tačiau nesutinka, jog šios informacijos teikimas ieškovams pažeidžia kitų bendrijos narių teisės į asmens duomenų apsaugą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kokie asmens duomenys yra nurodyti bendrijos dokumentuose ir kaip ieškovų reikalavimo susipažinti su šiais dokumentais tenkinimas pažeis teisę į asmens duomenų apsaugą. Sodininkų bendrija, kaip juridinis asmuo, įgyvendina bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas ir veikia išimtinai bendrijos, kaip juridinio asmens, narių, tačiau ne fizinių asmenų – duomenų subjektų – interesais. Pažymėjusi, kad apmokėjimo už kopijų gavimą tvarkos nenurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime sukelia neaiškumų bylos šalims vykdant teismo sprendimą ir atkreipusi dėmesį į tai, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, jog tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies antroji pastraipa, nurodant, kad už teikiamų dokumentų kopijas apmokama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata nedraudžia bendrijos nariams bendrijos dokumentų turinio fiksuoti techninėmis priemonėmis ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos narių teisė į informaciją apima ne tik teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, bet ir techninėmis priemonėmis fiksuoti šių dokumentų turinį ar gauti jų kopijas. Atsakydama į atsakovo argumentą, kad dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų atsakovas neturi, todėl negali pateikti, teisėjų kolegija nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas, susipažinęs su ieškovų reikalavimu, neįrodinėjo, kad dalies ieškovų nurodytų dokumentų neturi ir neprivalo turėti. Nurodžiusi, kad atsakovas privalėjo įrodyti savo argumentus, kad prašomi dokumentai bendrijos narių susirinkime nebuvo patvirtinti ir kad ir kitų dokumentų atsakovas neprivalo parengti ir turėti, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi išaiškino Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą, nurodydamas, kad atsakovas dokumentų, kurių dėl objektyvių priežasčių yra neišlikę arba tiesiog neegzistuoja, neprivalo pateikti ieškovams, nes tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismas nereikalauja įvykdyti to, kas realiai neįmanoma, todėl atsakovas turi informuoti ieškovus, kokių prašomų dokumentų ar informacijos ir dėl kokių objektyvių priežasčių negali pateikti.

Ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį yra apskundę Vilniaus apygardos teismui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino Sodininkų bendrijų įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliu – ADTAĮ) nuostatas, pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Kasatoriaus teigimu, jis privalo vadovautis ADTAĮ nuostatomis, o ieškovai, įgyvendindami savo teisę į informaciją, negali pažeisti kitų bendrijos narių teisės į asmens duomenų apsaugą. Sodininkų bendrijos narių susirinkimuose, valdybos posėdžiuose sprendžiami klausimai susiję su bendrijos narių mokesčiais, įsiskolinimais bendrijai, bendrijos narių įgaliojimuose yra įgaliotų asmenų asmens duomenų, bendrijos dokumentuose yra informacijos apie narių deklaruotas gyvenamąsias vietas. Visa ši informacija, taip pat ir informacija apie bendrijos narių įmokas, jiems priklausančių sklypų dydžius laikytina asmens duomenimis, todėl ji turi būti tvarkoma vadovaujantis ADTAĮ. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis (kasatorius) turi įrodyti, jog jo veiklos dokumentuose yra asmens duomenų, kurie turi būti saugomi, neatitinka CPK 182 straipsnio 4 punkto, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, nes, kaip nurodo kasatorius, ADTAĮ 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridiniai asmenys savo veikloje visais atvejais turi vadovautis ADTAĮ nuostatomis. Kasatorius pažymi, kad ieškovų teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Pagal ADTAĮ 6 straipsnį, prašyme pateikti duomenis turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Kasatoriaus teigimu, ieškovų atstovų prašymuose nenurodytas duomenų naudojimo tikslas ir kuris nors iš teisėtų asmens duomenų tvarkymo kriterijų. Kasatorius nurodo, kad nė vienas bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl ADTAĮ taikymo, tad liko neaišku, ar sodininkų bendrijos veikloje turi būti taikomas ADTAĮ ir dėl kokių argumentų jis (kasatorius) turi pareigą, nežinodamas dokumentų panaudojimo tikslo, išduoti jų kopijas ieškovams. Kasatorius taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas visus ieškovų reikalavimus, turėjo išsiaiškinti, ar atsakovas turi ieškinio dalyką sudarančius dokumentus, nes dalies reikalaujamų dokumentų atsakovas neturi ir neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovų teigimu, kasatorius kasaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, kuriais būtų motyvuotai nesutinkama su skundžiama nutartimi ir jos motyvacija. Nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi reikiamais šaltiniais, byloje esančiais įrodymais, tinkamai atskleidė ginčo esmę, nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Kasatoriaus nurodomos ADTAĮ nuostatos, ieškovų nuomone, ginčo atveju negalėjo būti taikomos, nes ieškovų prašytuose dokumentuose nėra jokių asmens duomenų. Kasatorius, norėdamas įrodyti ADTAĮ nuostatų nagrinėjamoje byloje taikymą, privalėjo nurodyti ir įrodyti, kad ieškovų prašomuose dokumentuose yra saugotinų asmens duomenų. Ieškovų teigimu, ADTAĮ negali būti taikomas bendrijos narių ir kasatoriaus santykiams dėl informacijos teikimo nagrinėjamos bylos kontekste, nes byloje neįrodyta, kad dokumentuose yra asmens duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius ADTAĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iki šiol nėra įsiregistravęs kaip asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas, tad jokio teisinio pagrindo atsisakyti ieškovams pateikti informaciją neturi. Ieškovai nurodo, kad kasatorius neįrodė, jog ieškovai, kaip bendrijos nariai, neturi teisės gauti jų prašomų dokumentų ar kad šiuos dokumentus buvo gavę iki bylos iškėlimo. Teismas neturėjo pareigos pats savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus, nes visas šias aplinkybes, taip pat ir dėl dalies dokumentų neturėjimo, turėjo įrodyti kasatorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai reikalavo pateikti ne tik dokumentus, bet ir rašytinę informaciją, kurios bendrijos valdyba neparengė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sodininkų bendrijos nario teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą apimties

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – SBĮ), sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori jungtis prie kokios nors organizacijos, o, priėmęs tokį sprendimą, turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-49/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-49/2014">3K-7-49/2014</a>). Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, SBĮ ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad bendrijos sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis).

SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, o to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato bendrijos valdymo organo pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją, už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas susimokant bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kasatoriaus įstatuose (toliau – Įstatai), nustatant bendrijos nario teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą (Įstatų 21.5 punktas), bendrijos valdybos pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją (Įstatų 48.10 punktas). Nurodyti teisės aktai nepateikia detalesnio sodininkų bendrijos veiklos apibrėžimo, pagal kurį būtų galima spręsti, su kokia konkrečiai informacija, dokumentais turi teisę susipažinti bendrijos narys, todėl darytina išvada, kad bendrijos narys turi teisę gauti visus duomenis apie bendrijos, kurios nariu jis yra, valdymą, tvarkymą, veiklos vystymą ir organizavimą, turinčius įtakos jo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų turiniui.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino SBĮ ir ADTAĮ nuostatas. Kasatoriaus teigimu, jis privalo vadovautis ADTAĮ nuostatomis, o ieškovai, įgyvendindami savo teisę į informaciją, negali pažeisti kitų bendrijos narių teisės į asmens duomenų apsaugą. Anot kasatoriaus, sodininkų bendrijos narių susirinkimuose, valdybos posėdžiuose sprendžiami klausimai susiję su bendrijos narių mokesčiais, įsiskolinimais bendrijai, bendrijos narių įgaliojimuose yra jų asmens duomenų, bendrijos dokumentuose yra informacijos apie narių deklaruotas gyvenamąsias vietas; visa ši informacija, taip pat ir informacija apie bendrijos narių įmokas, jiems priklausančių sklypų dydžius laikytina asmens duomenimis, todėl ji turi būti tvarkoma vadovaujantis ADTAĮ. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis (kasatorius) turi įrodyti, jog jo veiklos dokumentuose yra asmens duomenų, kurie turi būti saugomi, neatitinka CPK 182 straipsnio 4 punkto, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, nes, kaip nurodo kasatorius, ADTAĮ 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridiniai asmenys savo veikloje visais atvejais turi vadovautis ADTAĮ nuostatomis. Pažymėjęs, kad ieškovų teisė gauti informaciją nėra absoliuti, kasatoriaus nurodo, jog jam pateiktuose ieškovų atstovų prašymuose nėra nurodytas duomenų naudojimo tikslas ir kuris nors iš teisėtų asmens duomenų tvarkymo kriterijų, o bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl ADTAĮ taikymo, tad liko neaišku, ar sodininkų bendrijos veikloje turi būti taikomas ADTAĮ ir dėl kokių argumentų kasatorius turi pareigą, nežinodamas dokumentų panaudojimo tikslo, išduoti jų kopijas ieškovams.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasatoriaus argumentus, pažymi, kad ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas, be kita ko, nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalis). Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Taigi, sodininkų bendrija savo veikloje turi vadovautis ir šiuo įstatymu.

Pagal ADATĮ 3 straipsnio, nustatančio asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, 1 dalies 2 punktą duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. ADTAĮ 5 straipsnio, reglamentuojančio asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant asmens duomenys gali būti tvarkomi, t. y. jeigu 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 6 straipsnis nustato, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju); sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis; prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Tuo atveju, jeigu nėra nė vieno iš ADTAĮ 5 straipsnyje nurodytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, asmens duomenys negali būti tvarkomi. ADTAĮ vykdymą (išskyrus 8 straipsnį) prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kurios svarbiausi veiklos tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą (ADTAĮ 36 straipsnio 1, 3 dalys). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, be kita ko, prižiūri duomenų valdytojų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, teikia duomenų valdytojams konsultacijas, rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo bei apsaugos (ADTAĮ 40 straipsnio 1, 4, 7 punktai, 41 straipsnio 5 punktas).

Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, sprendžia tik teisės klausimus, fakto klausimų nesprendžia, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad kasatorius, pirmosios instancijos teisme atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, tik abstrakčiai nurodė į ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio nuostatas ir teigė, jog ieškovų atstovų prašymuose nenurodomas duomenų naudojimo tikslas, taip pat teigė, kad ieškovai yra išsamiai susipažinę su visais ieškinyje minimais dokumentais. Apeliaciniame skunde kasatorius taip pat abstrakčiai nurodė į ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio nuostatas, taip pat nurodė, kad, jo manymu, informacija apie jo narių įmokas, jiems priklausančių sklypų dydžius laikytina asmens duomenimis, todėl turi būti tvarkoma vadovaujantis ADTAĮ. Esant tokiems kasatoriaus nurodytiems atsikirtimams ir argumentams, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde kasatorius nenurodė, kokie asmens duomenys yra nurodyti jo dokumentuose ir kaip ieškovų reikalavimo susipažinti su šiais dokumentais tenkinimas pažeis teisę į asmens duomenų apsaugą (CPK 178, 185 straipsniai). Tokių aplinkybių nurodymo, jas patvirtinančių įrodymų pateikimo ir įrodymo pareigą byloje turėjo kasatorius, kuris buvo atstovaujamas advokato, todėl, kasatoriui neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, jis pats turi prisiimti su tuo susijusius padarinius. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 4 punktą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra pateikta duomenų tvarkymo sąvokos apibrėžtis, tačiau nėra įtvirtinta prezumpcija, jog kiekviename juridinio asmens dokumente nurodyti asmens duomenys. Kita vertus, aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra nurodyti ir asmens duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Asmens duomenų valdytojas, paisydamas ADTAĮ reikalavimų, prieš pateikimas tokį dokumentą susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims, turėtų jį nuasmeninti, kad jie negalėtų identifikuoti konkretaus asmens, kurio asmens duomenys yra nurodyti tame dokumente, o kitos tame dokumente esančios informacijos teikimas neturėtų būti ribojamas. Kaip jau minėta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, be kita ko, teikia duomenų valdytojams konsultacijas, rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo bei apsaugos (ADTAĮ 40 straipsnio 7 punktas, 41 straipsnio 5 punktas), taigi duomenų valdytojas, iškilus neaiškumų asmens duomenų tvarkymo klausimais, turi galimybę juos išsiaiškinti betarpiškai kreipdamasis į šiems klausimams spręsti įgaliotą instituciją.

Kasaciniame skunde teigdamas, kad bendrijos narių susirinkimuose, valdybos posėdžiuose sprendžiami klausimai susiję su bendrijos narių mokesčiais, įsiskolinimais bendrijai, bendrijos narių įgaliojimuose yra įgaliotų asmenų asmens duomenų, bendrijos dokumentuose yra informacijos apie narių deklaruotas gyvenamąsias vietas, kasatorius nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Tokiomis aplinkybėmis remtis kasaciniame skunde draudžiama, todėl teisėjų kolegija, tikrindama apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, į jas neatsižvelgia (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, kaip bendrijos nariai, visų pirma siekia gauti ne kitų bendrijos narių asmens duomenis (tokiu atveju turėtų nurodyti šių duomenų naudojimo tikslą ir teisinį pagrindą pagal ADTAĮ 6 straipsnį), o siekia gauti informaciją, dokumentus apie bendrijos, kurios nariais jie ir kiti asmenys, kurių asmens duomenys gali būti reikalaujamuose dokumentuose, yra, veiklą. Taigi ieškovų prašomos informacijos, dokumentų gavimo tikslas yra bendrijos veikla, o ne konkretūs bendrijos nariai, kaip asmenys. Teisinis pagrindas šiai informacijai, dokumentams gauti yra pirmiau aptarti SBĮ straipsniai bei Įstatų punktai, nustatantys bendrijos nario teisę susipažinti su visa informacija, dokumentais apie bendrijos veiklą ir kasatoriaus valdymo organo pareigą tokią informaciją suteikti. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose kasatorius prašė ieškinį atmesti, kasaciniu skundu prašo panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus, kuriais ieškinys tenkintas, ir ieškinį atmesti, o tai reiškia, kad kasatorius apskritai nepripažįsta ieškovų SBĮ ir Įstatų pagrindu turimos teisės gauti konkrečią, ieškovų pageidaujamą informaciją, dokumentus apie atsakovo veiklą. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo esant pažeistas ieškovų teises ir pagrįstai jas gynė, o kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad taip elgdamiesi teismai netinkamai aiškino SBĮ, ADTAĮ nuostatas.

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakė į į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais teismas vadovavosi, dėl to nėra teisinio pagrindo apskųstą nutartį naikinti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą remiantis kasacinio skundo argumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>; ir kt.).

Kasatorius taip nurodo, kad bylą nagrinėję teismai įpareigojo jį pateikti tokius dokumentus, kurių jis net neturi, todėl teismų sprendimai negali būti visiškai įvykdyti, teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasatoriaus argumentus, pažymi, kad atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo diskriminuojamas, savo procesinėmis teisėmis disponavo laisvai savo nuožiūra. Pareiga nurodyti aplinkybę apie prašomų pateikti dokumentų neturėjimą ir ją įrodinėti teko kasatoriui, tai jis turėjo padaryti jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nurodęs, kad kasatorius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, susipažinęs su ieškovų reikalavimu, neįrodinėjo, jog dalies ieškovų nurodytų dokumentų neturi ir neprivalo turėti, taip pat pagrįstai sprendė, kad kasatorius neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi išaiškino apskųstą pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą, nurodydamas, kad teismas nereikalauja įvykdyti to, kas realiai neįmanoma. Vilniaus apygardos teismas dar neišnagrinėjo ieškovų skundo, todėl kasacinis teismas šiuo klausimu detaliau nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teisinio pagrindo juos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovas V. S. sumokėjo 1936 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus priteistina 560,70 Eur (1936 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. S. naudai.

Kasacinis teismas patyrė 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“ (j. a. k. 125071141) 560,70 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo V. S. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai ir 5 (penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė