E. Z. pagal BK 129 str., 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-510/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1.;

1.1.8.6.2.;

1.1.8.6.10.;

1.1.8.8. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

gynėjai advokatui Giršai Leichteriui,

baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. (E. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. Z. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 22 d., apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), K. P. gyvenamajame name tyčia nužudė J. B. (B.). E. Z. dėl priešiškų asmeninių santykių rankomis ir kojomis sudavė keturiasdešimt smūgių J. B. į galvą, krūtinės ląstą, pilvą, lytinius organas, galūnes. Dėl E. Z. suduotų smūgių į galvą nukentėjusiajam J. B. po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas ir nuo to šis mirė.

E. Z. taip pat nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už M. Z. (Z.) benzininio pjūklo vagystę, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Z. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam už J. B. nužudymą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, taip pat neįvertino nukentėjusiojo asmenybės ir įžeidžiančių veiksmų, kuriais jis išprovokavo jo (kasatoriaus) pyktį bei agresiją.

Kasatorius skunde taip pat teigia, kad teismai, teisingai nurodę, jog jis nenorėjo užmušti J. B., bei jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinę tai, kad jis atlygino padarytą žalą, nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino to, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, padėjo jį išaiškinti ir kad nusikaltimą jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Kartu kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis prisipažino sudavęs nukentėjusiajam penkis smūgius, todėl negalima teigti, jog jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos detales, teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis veikė labai susijaudinęs ir smūgių neskaičiavo – nurodė tiek smūgių, kiek prisiminė sudavęs.

Nuteistojo E. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes

1. Kasatorius skunde teigia, kad teismai, teisingai nurodę, jog jis nenorėjo užmušti J. B., bei jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinę tai, kad jis atlygino padarytą žalą, nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino to, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, padėjo jį išaiškinti ir kad nusikaltimą jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad teismai, nepripažindami BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktuose nurodytų aplinkybių jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės bylos Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/20008).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nužudymą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nužudymo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nužudymo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2008, 2K-485/2008, 2K-457/2008, 2K-447/2009).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme dėl J. B. nužudymo kaltu prisipažino iš dalies, ginčijo esmines faktines bylos aplinkybes (pvz., teigė J. B. sudavęs ne daugiau kaip penkis smūgius, o J. B. sumušimu ir nužudymu kaltino M. S. (S.), taip siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, sumušęs nukentėjusįjį jį paliko ir išėjo nesuteikęs pagalbos. Vadinasi, nuteistasis E. Z., nors tiesiogiai ir nenurodė, iš esmės viso bylos proceso metu neigė priežastinį ryšį tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties. Taigi nuteistasis E. Z. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie padaryto nužudymo aplinkybes, o gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus. Dėl to nuteistojo E. Z. prisipažinimas iš dalies nužudžius J. B. ir tik formalus gailėjimasis pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog nuteistasis E. Z. savo valia būtų padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti esmines J. B. nužudymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismai nepagrįstai nuteistojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jog jis neva padėjo išaiškinti J. B. nužudymą.

3. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytini ir atvejai, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir dėl to susilpnėja jo veiksmų kontrolė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: nuteistasis E. Z. J. B. nužudė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, praėjus kelioms dienoms po to, kai sužinojo apie tai, jog J. B. priekabiavo prie jo motinos bei ją keikė; nuteistasis prieš J. B. panaudojo intensyvų smurtą, suduodamas jam rankomis, kojomis keturiasdešimt smūgių; nuteistasis E. Z. J. B. mušė ir šiam parkritus ant žemės; J. B. prieš nuteistąjį fizinio smurto nenaudojo, jo neįžeidinėjo. Vadinasi, teismai pagrįstai nepripažino, kad nuteistasis E. Z. J. B. nužudė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, ir motyvuotai to nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nuteistojo E. Z. baudžiamojoje byloje pagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktų nuostatų.

Dėl kasatoriaus argumentų apie jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam už J. B. nužudymą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, taip pat neįvertino nukentėjusiojo asmenybės ir įžeidžiančių veiksmų, kuriais jis išprovokavo jo (kasatoriaus) pyktį bei agresiją. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad, skiriant jam bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už J. B. nužudymą, nebuvo laikytasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, E. Z. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už J. B. nužudymą skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad: E. Z. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis); nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis); E. Z. teisiamas pirmą kartą; jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios, instancijos teismas, nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad„ <...> J. B. nemiegojo, su moterimis žiūrėjo televizorių, o girtas jis būdavo pastoviai, bet tai netrukdė jam aktyviai gyventi <...>“, nukentėjusiojo girtumo įvykio metu nėra pagrindo laikyti bejėgiška būkle, t. y. įvertino ir nukentėjusiojo būseną įvykio metu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę už J. B. nužudymą ir ją motyvuodamas, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų.

Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu E. Z. baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką, ir paskiriant jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo jos švelninti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Z. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuotas E. Z. padarytas nusikaltimas, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam E. Z. paskirta bausmė nėra per griežta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Josifas Tomaševičius

Jonas Prapiestis