Baudžiamoji byla Nr. 2K-582/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.7.4.; 2.1.15.17.; 2.3.6.4.5.1.; (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, teisėjo Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Be to, pritaikius BK 68 straipsnį, R. M. uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iš R. M. nukentėjusiajai J. K. priteista 800 Lt turtinei žalai atlyginti, 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl turtinės 500 Lt dydžio žalos atlyginimo atmesta.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. gynėjos Karinos Račkauskienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 18 d. apie 13.03 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 26.200 km, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 53 punkto reikalavimo nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...”; KET 172 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti...”; buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis, jis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių ir viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, kas sukėlė pavojų priešingoje eismo juostoje automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusiam M. K. ir šalia sėdėjusiai D. A., tai yra R. M. su vairuojamu automobiliu išvažiavęs į priešingą eismo juostą atsitrenkė į automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir autoįvykio metu M. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį, kuri ištiko nuo sužalojimų visumos, o nukentėjusiajai D. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis R. M. kasaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ne tik jis, bet ir nukentėjęs M. K., kuris atliko lenkimo manevrą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad eismo juosta, skirta važiuoti į Jonavos pusę, buvo siauresnė, nei skirta važiuoti į Kauno pusę, liudytojas D. V. parodė, kad automobilis „VW Passat“ viršijo greitį, bet nesimėtė ir tvarkingai važiavo antra juosta, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojos J. Š. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo išplaukia, kad įvykio vietoje lenkimui buvo likę tik apie 1,6 metro. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nukentėjęs M. K. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp jo ir nukentėjusio M. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių bei nepateikė dėl to teisinių išvadų, todėl pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Šie pažeidimai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą byloje, todėl jie turėtų būti laikomi esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais.
Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės, kai pats nukentėjęs asmuo yra kaltas dėl kilusių padarinių. Iš 2006 m. kovo 27 d. specialisto išvados Nr. M 287 /06 (02) matyti, kad M. K. buvo vartojęs raminančių vaistų, kuriuos vartoti vairuojant mechanines transporto priemones nerekomenduojama. Be to, M. K. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad pats nukentėjęs sukūrė palankias sąlygas eismo įvykiui kilti ir dėl to jis buvo sunkiai sužalotas bei mirė. Atsižvelgus į paminėtą aplinkybę, kasatoriaus manymu, tinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės, jis nuo materialinės atsakomybės turėtų būti atleistas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad iš teismo posėdžio protokolų matyti, jog teismas ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, patikrino visas esmines bylos aplinkybes ir remdamasis jais padarė išvadas apie faktines bylos aplinkybes, įskaitant ir priežastinį ryšį. Iš nuosprendžio matyti, kad išvada apie priežastinį ryšį buvo padaryta įvertinus specialisto V. Š. išvadą, jog eismo įvykio kilimo techninė priežastis buvo R. M. pasirinktas nesaugus važiavimo greitis, dėl kurio jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu, M. K. vairuojamu automobiliu. Šią išvadą specialistas patvirtino ir apklausos teisme metu. Akivaizdu, kad jeigu R. M. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. būtų važiavęs saugiu greičiu bei suvaldęs automobilį, jis nebūtų išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą bei susidūręs su iš priešingos pusės atvažiuojančia transporto priemone ir šios transporto priemonės vairuotojas M. K. nebūtų žuvęs. Taigi, paduotame kasaciniame skunde R. M. nepagrįstai teigia, kad teismas, nagrinėdamas jo bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kasatorius taip pat nepagrįstai tvirtina, kad turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes eismo įvykis kilo ne dėl to, kad M. K. vartojo raminamuosius vaistus ir vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržų, o dėl R. M. nusikalstamų veiksmų. M. K. žmona nukentėjusioji J. K. dėl R. M. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos, tuo tarpu BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą baudžiamojoje byloje kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį, todėl teismas, spręsdamas R. M. kaltės klausimą, pagrįstai vadovaudamasis BPK 115 straipsnio taisyklėmis, patenkino nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė jai R. M. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apygardos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino įrodymus ir nutartyje išdėstė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio priteisimo yra teisingos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.
Nuteistojo R. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas išsamiai išnagrinėjus visas esmines bylos aplinkybes, ištyrus visus esminę reikšmę turinčius įrodymus ir įvertinus jų turinį tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą. R. M. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patikimai patvirtina liudytojų P. S., J. Š., D. V., šių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės protokolai, 2007 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. M 287 /06 (06/02) dėl M. K. mirties priežasties, 2006 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1761 (06) dėl eismo įvykio techninės priežasties, 2008 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2422 (08) dėl eismo įvykio eigos. Informacijos apie kai kurias reikšmingas bylos aplinkybes teikia nukentėjusiųjų J. K., D. A. parodymai, pastarosios liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, 2006 m. balandžio 4 d. specialisto išvada Nr. G-1141 06 (02) dėl D. A. kūno sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, liudytojų R. M., P. P., E. S. parodymai, paties R. M. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, 2008 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-486 (08) dėl M. K. sužalojimų masto, jei jis būtų prisisegęs saugos diržų, nustatymo, specialisto išvados dėl M. K. ir R. M. blaivumo ir kiti įrodymai.
Kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pripažindamas, kad jis, o ne nukentėjęs M. K., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. R. M. teisingai pastebi, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio juosta, skirta važiuoti iš Jonavos į Kauną, yra platesnė, nei skirta važiuoti iš Kauno į Jonavą, tačiau iš to paties protokolo matyti, kad eismo juosta, skirta važiuoti iš Kauno į Jonavą yra plati, 5 metrų pločio (T. 2. b.l. 18-19). Kaip teisingai pastebi kasatorius, iš liudytojo D. V. parodymų matyti, kad tiesiogiai prieš eismo įvykį R. M. vairuojamas automobilis važiavo greičiau, bet tvarkingai, tačiau iš to paties liudytojo parodymų aišku, kad jis tiesiogiai susidūrimo momento nematė. Išvada apie tai leidžia daryti D. V. parodymai, kad prieš jį važiavęs automobilis persirikiavo antrą juostą ir kažkaip užkirto kelią antrąja juosta važiavusiam R. M. automobiliui, pasigirdo didelis smūgio garsas ir jis pamanė, kad R. M. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jam kelią užkirtusi automobilį (T. 3 b. l.190-195). Akivaizdu, kad jei liudytojas D. V. būtų matęs patį susidūrimo momentą, jis neduotų parodymų apie tai, kad iš pradžių pamanė, kad susidūrė R. M. automobilis ir ta pačia eismo juosta važiavęs jam kelią užkirtęs automobilis. Iš esmės tokia pati pastaba gali būti padaryta apie liudytojos J. Š. parodymus ir jų patikrinimo įvykio vietoje protokolą, nes liudytoja parodė tik tai, kad matė lenkti pasirengusį „Audi A6“, po to pasuko savo automobilį dešiniau ir išgirdo garsą bei pajuto smūgį, paties susidūrimo momento ji nematė (T. 3 b. l. 186-189). Kolegija pažymi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu atstumą, kuriuo ji važiavo nutolusi nuo punktyrinės linijos, ir atstumą, kurį ji pasuko link dešinio kelkraščio, kai pamatė, jog ją ketina lenkti M. K. vairuojamas automobilis „Audi A6“, liudytoja J. Š. nurodė tik apytiksliai pagal prisiminimuose išlikusią jos automobilio padėtį tiesiogiai prieš įvykį, bet ne remdamasi eismo įvykio metu prietaisais užfiksuotais duomenimis ar remiantis aprobuotais moksliniais tyrimais atliktais skaičiavimais, todėl negalima teigti, kad liudytojos J. Š. parodymai dėl to, kad tarp jos automobilio ir punktyrinės linijos, žyminčios kelio vidurį, buvo 1, 6 m. yra absoliučiai tikslūs. Iš byloje apklaustų liudytojų, tik liudytojas P. P. parodė, kad tiesiogiai prieš įvykį matė, kaip automobilis „Audi A6“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau, kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šio liudytojo parodymus įvertino kritiškai dėl liudytojo P. P. parodymų prieštaravimo specialisto išvadai ir ekspertizės aktui. Iš 2006 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. 11-1761 (06), kuri grindžiama įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuotais pasitelkus techninius prietaisus, matyti, kad techniškai eismo įvykį nulėmė aplinkybė, kad R. M. viršijo leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su M. K. vairuojamu automobiliu (T. 1 b. l. 65-77). Iš 2008 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akto Nr. 11-2422 (08) dėl eismo įvykio eigos matyti, kad važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Jonavos plotis – 5 m., užtikrino automobilio „Audi A6“ vairuotojui M. K. ta pačia kryptimi arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiavusio automobilio „Renault-21“, vairuojamo J. Š., pralenkimą neišvažiavus į kelio Kaunas-Jonava priešpriešinio eismo juostą (T. 4 b. l. 3-5). Atsižvelgus į tai, kad byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad tik R. M. veiksmai sukėlė eismo įvykį, kad M. K. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, darytina išvada, kad teismai pagrįstai netyrė R. M. versijos, kad eismo įvykio priežastis buvo ne jo, o M. K. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp tariamo M. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t.y. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, ir kilusių padarinių – eismo įvykio, kurio metu žuvo vienas ir buvo sužaloti du žmonės, bei nepateikė dėl to teisinių išvadų.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdžiai matyti, kad jis grindžiamas liudytojų P. S., J. Š., D. V., šių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės protokolais, 2007 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. M 287 /06 (06/02) dėl M. K. mirties priežasties, 2006 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1761 (06) dėl eismo įvykio techninės priežasties, 2008 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2422 (08) dėl eismo įvykio eigos (T. 4 b. l. 124-130) ir kitais įrodymais. Iš nuosprendžio taip pat matyti, kad jame išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, nes jame aiškiai nurodyta, kodėl R. M. nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 5 dalį (T. 4. b. l. 130-131).
Dėl BPK 109, 115 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalies taikymo
BPK 109 straipsnio 1 dalyje yra numatyta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ir neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusioji J. K., M. K. žmona, laikydamasi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo R. M.. Vėliau R. M. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo M. K., ir tuo pačiu nuosprendžiu, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius civilinio ieškinio dydį, iš jo J. K. naudai buvo priteistas civilinis ieškinys. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. K. buvo pareiškusi žymiai didesnį civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau išnagrinėjęs bylą teismas pripažino, kad civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodyta, o civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į R. M. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, turtinę padėtį, teismų praktiką ir teisingumo bei protingumo kriterijus, buvo iš esmės sumažinta vietoje prašomų 100 000 Lt, priteisiant 35 000 Lt. Pažymėtina, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kad nukentėjusio M. K. elgesys, t.y. raminamųjų vaistų vartojimas, neprisisegimas saugos diržo, būtų kokiu nors būdu nulėmę eismo įvykio ar jo padarinių atsiradimą arba būtų nulėmę didesnį padarinių sunkumą, todėl nėra pagrindo R. M. visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio normas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Albinas Sirvydis
Jonas Prapiestis
Rimantas Baumilas
