Baudžiamoji byla Nr. 2K-396/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.27.5. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,
gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,
išteisintajam R. B.,
nukentėjusiajam S. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 290 straipsnį, nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. B., M. J. ir V. K. (V. K.) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir nuspręsta R. B. iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusiųjų S. B., M. J. bei V. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio 23 d., apie 19.00 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 7, 28-ajame pastato aukšte, UAB „Rubicon group“ patalpose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdybos pareigūnams S. B., R. L., V. K. ir M. J. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant kratą G. K. darbo vietoje, nepaisydamas minėtų STT pareigūnų teisėtų reikalavimų, duotų vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 149 straipsnio 3 dalimi, išėjo iš patalpos, kurioje buvo daroma krata, o STT pareigūnams pakartojus reikalavimą nepasišalinti iš vietos, kurioje atliekama krata, STT pareigūnus pavadino benamiais šunimis ir taip juos įžeidė.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, teisingai nustatę faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai konstatavo, jog R. B. turi būti traukiamas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn. Pasak kasatoriaus, išanalizavus BK 290 straipsnio ir ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijas, darytina išvada, kad šiuose straipsniuose nurodytos veikos atribojamos pagal įžeidžiamo asmens (valstybės tarnautojo) skirtingą statusą – BK 290 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nenurodoma, kokiu metu (darbo ar ne darbo) ir kokio statuso (pvz., vykdant savo tarnybines funkcijas ar ne) pareigūnas turi būti įžeidžiamas. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant tik į konkrečią veiką bei jos aplinkybes ir, atribodamas minėtas veikas, atsižvelgė tik į įžeidžiančios frazės formą bei turinį. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nukentėjusiųjų asmenų statuso, taip pat neatsižvelgė į tai, kad STT pareigūnai buvo įžeisti jiems vykdant tiesiogines tarnybines funkcijas – atliekant kratą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktinė situacija kilo po to, kai R. B. nevykdė teisėtų STT pareigūnų reikalavimų, todėl, pasak kasatoriaus, akivaizdu, jog konfliktinę situaciją sukūrė ne STT pareigūnai, o būtent pats R. B. Be to, kasatorius teigia, kad, vertinant įžeidžiančią frazę, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad ji buvo pasakyta du kartus: vieną kartą pavadinant pareigūnus, kitą kartą – palyginimo forma. Kartu prokuroras, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „iš esmės pareigūnų veikla nebuvo sutrikdyta – krata buvo baigta, R. B. veiksmai neturėjo neigiamų jos užbaigimui pasekmių“, pabrėžia, kad BK 290 straipsnio dispozicija yra formali ir nereikalauja pasekmių kilimo.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų atribojimo
1. Esminis kasatoriaus argumentas yra tas, kad, jo manymu, BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos atribojamos pagal įžeidžiamų asmenų (valstybės tarnautojų) skirtingą statusą. BK 290 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nenurodoma, kokiu metu (darbo ar ne darbo) ir kokio statuso (pvz., vykdant savo tarnybines funkcijas ar ne) pareigūnas turi būti įžeidžiamas, todėl šioje byloje turi būti taikomas BK 290 straipsnis.
1.1. BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims tinkamai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas. Dėl to pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą inter alia Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Vadinasi, ATPK 187 straipsnio paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Viena iš ATPK 187 straipsnio taikymo sąlygų – kaltininko pasipriešinimas teisėtiems pareigūnų nurodymams ar reikalavimams, t. y. pasipriešinimas pareigūnams, atliekantiems savo tarnybines pareigas. Iš ATPK 187 straipsnio paskirties, jo pavadinimo, dispozicijos turinio darytina išvada, kad ir įžeidimas siejamas būtent su tuo, kad nukentėjusysis yra kurios nors iš ATPK 187 straipsnyje nurodytų teisėsaugos institucijų, tarp jų ir STT, pareigūnas. Tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), ATPK 187 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmės neturi.
1.2. Kasatorius taip pat tvirtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalis atribojama nuo BK 290 straipsnio pagal tai „<...> ir kokio statuso (pvz., vykdant savo tarnybines funkcijas ar ne) pareigūnas yra“. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nurodytų teisėsaugos institucijų pareigūnų apsauga nuo pasipriešinimo, įžeidimo nepriklausomai nuo šių pareigūnų statuso, kuris suprantamas ne tik kaip tarnybinių funkcijų vykdymas ar nevykdymas. Pareigūno statusą nulemia jo įgaliojimų, pareigų visuma, subjektų ratas, kuriems privalomi pareigūno nurodymai, reikalavimai, jų imperatyvumo laipsnis, einamų pareigų vieta atitinkamos institucijos pareigūnų hierarchijoje, suteikti laipsniai, klasės, kategorijos ir pan. Skirtingai nuo BK 290 straipsnio, ATPK 187 straipsnyje nurodytos konkrečios valstybės institucijos, kurių pareigūnams pasipriešinus ar juos įžeidus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. BK 290 straipsnis taikytinas už bet kurio (ne tik ATPK 187 straipsnyje nurodyto) savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.
1.3. Taigi ir ATPK 187 straipsnio 2 dalies, ir BK 290 straipsnio taikymo ribos negali būti siejamos su valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens einamų pareigų svarba, jo statusu.
2. Minėta, kad už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (kasacinės bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007).
2.1. Kasatorius pagrįstai tvirtina, kad BK 290 straipsnyje numatyta sudėtis yra formali, ji nereikalauja pasekmių. Šis teiginys taikytinas pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 290 straipsnį. Tačiau, sprendžiant atsakomybės formos – baudžiamosios ar administracinės – parinkimo, bausmės individualizavimo klausimus, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumas. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 290 straipsnyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Kita vertus, nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių – priešingu atveju tokios veikos negalėtų būti laikomos pavojingomis ir kartu nusikalstamomis.
2.2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.
2.3. Teismai šioje byloje konstatavo, kad: darant kratą G. K. darbo vietoje, tarp R. B. ir STT pareigūnų buvo konfliktinė situacija; R. B. STT pareigūnams, pareikalavusiems neišeiti iš vietos, kurioje daroma krata, pasakė, jog: „niekur neišeinu, kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikščiosit“; šią frazę R. B. pasakė tik vieną kartą uždaroje patalpoje, girdint tik STT pareigūnams; STT pareigūnas M. J. primygtinai ne vieną kartą klausė R. B., kas tie benamiai šunys; R. B. į vieną iš šių klausimų atsakė, jog: „vat jūs ir esat čia“; STT pareigūnai kratą G. K. darbo kabinete atliko. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, „ abiejų pašnekovų negatyvus nusistatymas vienas kito atžvilgiu“; kad STT pareigūnai iš esmės tokią situaciją dar labiau paaštrino šiuo atveju nereikalingu perklausimu ir išprovokavo R. B. atsakymus; kad R. B. įžeidžiančią frazę „kaip benamiai šunys po kabinetus nevaikščiosit“ pasakė palyginimo forma; kad pareigūnų veikla nebuvo sutrikdyta – krata G. K. darbo kabinete buvo baigta ir R. B. veiksmai neturėjo neigiamų jos užbaigimui padarinių, motyvuotai konstatavo, jog „<...> padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui“, ir pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Benediktas Stakauskas
Jonas Prapiestis
