Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinės buto registracijos R. D. vardu panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–514/2006

Procesinio sprendimo kategorija 129.2 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutarties ir Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams antstoliui V. D., R. D., valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinės buto registracijos R. D. vardu panaikinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždarosios akcinės bendrovės,,Litesko“ filialas,,Telšių šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė,,BTA draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2004 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo rezoliucija; 2) panaikinti šio buto teisinę registraciją R. D. vardu; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Telšių filialą įregistruoti butą ieškovės vardu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas: 226,80 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt už buto įvertinimą ir 500 Lt kelionės išlaidų.

Ieškovė nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. antstolis V. D., jai nežinant, iš varžytynių už 7596 Lt atsakovui R. D. pardavė jos butą. Telšių rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą. 2004 m. spalio 3 d. ieškovei paskambino kažkoks asmuo ir, pranešęs, kad iš varžytynių nusipirko jos butą, pareikalavo išsikelti iš buto.

Ieškovė teigė, kad antstolis, nepranešęs jai apie varžytynes, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 706 straipsnio 3 dalį. Antstolis butą įkainojo ir jį pardavė beveik tris kartus mažesne nei rinkos kaina, taip pažeisdamas CPK 681 ir 718 straipsnių nuostatas. Be to, antstolis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neteisingai nurodydamas jos gyvenamąją vietą. Ieškovė tuo metu gyveno Vilniuje, o antstolis laiškus siuntė į Telšius. Antstolis neišaiškino jai teisių, nustatytų CPK 715 straipsnyje, ir taip pažeidė CPK 664 straipsnyje įtvirtintą ieškovės teisę nurodyti, kurį turtą pirmiausia parduoti. Ieškovė turėjo sąskaitoje pinigų, baldus, sodo sklypą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą; taikė restituciją: butą (duomenys neskelbtini), grąžino ieškovei, o R. D. iš antstolio V. D. priteisė 7560 Lt; 3) panaikino šio buto teisinę registraciją R. D. vardu. Teismas ieškinio dalį dėl įpareigojimo įregistruoti butą ieškovės vardu atmetė. Teismas priteisė iš antstolio V. D. ieškovei 1026,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad antstolio V. D. kontoroje 2003 m. kovo 26 d. buvo gautas Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. L-2-1173-03/2002 išieškoti iš ieškovės 2146,06 Lt skolos ir 142,44 Lt delspinigių UAB,,Litesko“ filialo,,Telšių šiluma“ naudai. Antstolis 2003 m. rugsėjo 8 d. areštavo ieškovei priklausantį trijų kambarių su rūsiu butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo įkainotas 9000 Lt. Areštuojant butą, dalyvavo ieškovė, jai buvo įteiktas turto arešto akto nuorašas, kuriame buvo išaiškintos jos teisės. Ieškovė antstolio veiksmų neskundė, prieštaravimų dėl buto įkainojimo nepareiškė, pati buto pirkėjo nesurado. Antstolio V. D. kontoroje 2004 m. liepos 1 d. buvo gautas Telšių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-406-02/2004 išieškoti iš ieškovės 2592,18 Lt skolos, 141,92 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 127,88 Lt bylinėjimosi išlaidų. Antstolis 2004 m. liepos 30 d. išsiuntė išieškotojui ir ieškovei pranešimą apie 2004 m. rugpjūčio 31 d. įvyksiančias varžytynes. Apie varžytynes buvo paskelbta ir spaudoje. Varžytynių dieną ieškovė buvo skolinga 3381,69 Lt. Varžytynių metu butas buvo parduotas už 7560 Lt.

Teismas padarė išvadą, kad antstolis, turto arešto akte nurodydamas neprotingai mažą buto kainą – 9000 Lt, nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatų. Parduodamas butą iš varžytynių praėjus vieneriems metams po buto arešto ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matydamas, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 21 800 Lt, buto neperkainojo, o nurodė kainą (7200 Lt) dar mažesnę nei pradinė. Iš ieškovės pateiktos turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad UAB,,Baltijos auditas“ butą įvertino 32 000 Lt. Nors ieškovė prieštaravimų dėl buto įkainojimo nepareiškė, antstolis, teismo nuomone, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis) ir imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismas padarė išvadą, kad tai, jog parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina akivaizdžiai neatitinka turto rinkos vertės, galėjo būti žinoma ir turto pirkėjui, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju.

Teismas nurodė, kad, grąžinus butą ieškovei ir panaikinus šio turto teisinę registraciją R. D. vardu, lieka galioti buto registracija buvusio savininko vardu.

Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių akto kitais ieškovės nurodytais pagrindais. Antstolis visus pranešimus ieškovei siuntė pagal ieškovės deklaruojamą gyvenamąją vietą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei 135,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų apeliacinėje instancijoje, ir 12,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, pradėjus vykdyti teismo sprendimą pagal vykdomąją bylą Nr. 0047/04/00831, išieškoma suma buvo 2814,97 Lt. Ieškovė turi tik vieną būstą, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą (CPK 663 straipsnio 3 dalis), nes išieškoma suma neviršija 3000 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. 0047/04/00831 antstoliui buvo žinoma, kad ieškovė 2004 m. liepos 7 d. turėjo Vilniaus banko sąskaitoje 3807 Lt. Šios lėšos areštuotos. Teisėjų kolegija nuspendė, kad antstolis elgėsi ne tik neteisėtai, bet ir nesąžiningai, parduodamas iš varžytynių ieškovei priklausantį butą. Antstolis taip pat pažeidė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad apeliantas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, pirkdamas iš varžytynių butą, net jo neapžiūrėjęs. Būdamas Telšių miesto gyventojas, jis turėjo protingai įvertinti, kad buto kainos šiame mieste pirkimo metu buvo gerokai didesnės, nei nurodė antstolis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas R. D. prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai, pripažindami kasatorių nesąžiningu įgijėju, pažeidė CK 1.80, 4.96 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2000 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1096/2000; 2002 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1188/2002; 2005 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005 ir kt.). Teismas nenustatė neteisėtų kasatoriaus veiksmų.

Kasatorius buvo ginčo bute ir matė, kad jis apleistas, nesuremontuotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kasatorius buvo nesąžiningas.

Sistemiškai aiškinat CK 1.82 straipsnio, 4.96 straipsnio 4 dalies, 6.66, 6.67 straipsnių normas, darytina išvada, kad nesąžiningu laikomas asmuo, žinojęs arba privalėjęs žinoti, jog jis neturi teisės tapti daikto savininku.

Teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 39 straipsnių nuostatas, CK 1.80, 4.93, 4.96, 6.145 ir 6.163 straipsnių nuostatas.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, susijusių su turto vertinimo ataskaitos neteisėtumu, tik abstrakčiai nurodydamas, kad tai nekeičia teismo priimto sprendimo teisėtumo. Teismai pažeidė CPK 212, 216, 265 straipsnių reikalavimus, nesilaikė Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005).

Ieškovė antstolio veiksmų neskundė, prieštaravimų dėl buto įkainojimo nepareiškė, pati buto pirkėjo nesurado, parduodamo iš varžytynių turto kainos nepaneigė eksperto išvada. Ieškovės pasirinktos UAB,,Baltijos auditas“ turto vertintojas negali būti pripažintas tinkamu ekspertu CPK 681 straipsnio 1 dalies prasme. Teismai, nustatydami parduoto buto vertę, negalėjo remtis ieškovės pateiktu įrodymu. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta turto vertė reikalinga tik pajamoms deklaruoti ir turto rinkos vertės neatspindi.

3. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio, 186 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertindami byloje pateiktus įrodymus. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tik samprotavimais ir neįrodytais žodiniais pokalbiais.

Ieškovė privalėjo domėtis vykdomąja byla, susipažinti su jos medžiaga, gauti pažymas apie bylos vykdymo eigą. Ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, be to, ir nesąžiningai, teigdama, kad apie varžytynes sužinojo tik iš pirkėjo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti kasatoriaus skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime teigiama, kad teismai teisingai nustatė visas bylos aplinkybes. Kasatoriaus nurodyto CK 4.96 straipsnio nuostatos netaikomos turtą įgyjant teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu, kasatorius CK 4.96 straipsnio 4 dalį interpretuoja savaip, sau palankiai aiškindamas šią teisės normą. Ieškovės teigimu, teismai teisingai taikė teisės normas, pripažindami turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir taikydami restituciją. Kasatorius antstolio atliktą buto įkainojimą ir kitus vėlesnius įkainojimus taip pat aiškina sau palankia linkme. Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2004 yra konstatavęs, kad tokiu atveju, kai turtas buvo parduotas tris kartus mažesne kaina, tai yra esminis pažeidimas.

k o n s t a t u o j a:

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovas nusipirko iš varžytynių trijų kambarių butą. Varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu, taikyta restitucija; butas grąžintas skolininkui, pirkėjui įmokėti pinigai. Teismai nustatė, kad tai, jog parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina akivaizdžiai neatitinka tos vietos rinkos kainos, yra pagrindas pripažinti sandorį neteisėtu. Parduodamo daikto rinkos kaina objektyviai turėjo būti žinoma ir pirkėjui, dėl to jis negali būti laikomas sąžiningu įgijėju.

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai yra susiję su teisės normų, reglamentuojančių parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymą ir turto įgijėjo pripažinimą sąžiningu įgijėju bei restitucijos taikymą. Tai klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimo ir į areštuojant dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Bylos duomenimis, nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad, vykdant išieškojimą pagal 2002 metų lapkričio 11 d. teismo įsakymą, 2003 m. rugsėjo 8 d. antstolis areštavo ieškovei priklausantį trijų kambarių su rūsiu butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį įkainojo 9000 Lt. Įstatyme nustatyta, kad, toliau vykdant sprendimą ir įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad, vykdant sprendimą, įkainoto turto vertė kito, tačiau antstolis nesiėmė patvarkymų turtui perkainoti pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką. Pagrindinė antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis, parduodamas butą iš varžytynių praėjus vieneriems metams po buto arešto bei iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matydamas, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 21 800 Lt, buto neperkainojo, nurodė pradinę parduodamo iš varžytynių buto kainą – 7200 Lt, t. y. dar mažesnę, nei buvo įkainotas butas. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog teismai netinkamai nustatė parduoto iš varžytynių buto vertę. Vertė buvo nustatyta remiantis inventorizaciniais duomenimis, nurodomais kaip rinkos vertė. Be to, skolininkės pateiktu įvertinimu taip pat yra nustatyta žymiai didesnė vertė (32 000 Lt). Šis įrodymas dėl jo rinkimo procedūros negali būti laikomas ekspertizės aktu, tačiau tai yra rašytinis įrodymas, kuris teismų įvertintas kartu su kitais duomenimis dėl buto rinkos kainos. Bylos duomenimis, teismų padaryta išvada, jog butas parduotas gerokai žemesne nei rinkos kaina, laikytina pagrįsta. Įvertindamas parduodamo iš varžytynių turto vertę, antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio reikalavimus dėl turto įkainojimo. Įstatymas nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, nei turėjo būti nustatyta CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Esant tokiems pažeidimams, teismas pagrįstai aktą panaikino. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi tik vieną būstą, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą (CPK 663 straipsnio 3 dalies galiojusi redakcija), nes išieškoma suma neviršijo 3000 Lt. Tai taip pat yra pagrindas aktą laikyti neteisėtu. Pažymėtina, kad kasatorius šios aplinkybės neginčijo.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas turto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Šioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis ex officio atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo vaidmenį. Jis privalo užtikrinti šio sandorio teisėtumą. Skolininkas ir pirkėjas taip pat turi žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus dėl šios specifinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarkos. Parduodamo turto kaina yra esminė kiekvienos pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga, nes varžytynėse ji negali būti nustatinėjama šalių susitarimu. Minėta, kad remiantis CPK 681 straipsniu parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina turi atitikti tos vietos turto rinkos vertę, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Ta aplinkybė, kad skolininkė nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos, nesudaro pagrindo išvadai, jog privalėjo nekreipti dėmesio į didelę inventorizacinės vertės ir antstolio nustatytos turto vertės skirtumą. Minėta, kad, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Skelbime apie parduodamą iš varžytynių turtą turi būti nurodyta pradinė pardavimo kaina (CPK 707 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuri turi atitikti rinkos kainą (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagrįsta yra teismų padaryta išvada, kad tai, jog parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina akivaizdžiai neatitinka tos vietos turto rinkos vertės, galėjo būti žinoma objektyviai ir pirkėjui, jeigu jis būtų pakankamai rūpestingas ir apdairus. Dėl to jis negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju.

Negalima sutikti su kasatoriaus teigimu, kad teismai, spręsdami dėl restitucijos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsnius. Šie Konvencijos ir Konstitucijos straipsniai įtvirtina nuosavybės neliečiamybę, neliečiamybės apsaugos bei gynimo garantijas ir nustato atvejus, kai ši neliečiamybė gali būti ribojama. Nuosavybės teisės subjektų lygiateisiškumas reiškia, kad visi savininkai turi vienodas nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo garantijas. Turto savininko teisės yra neatskiriamos nuo kito asmens pareigų šio turto atžvilgiu, reikalaujama gerbti svetimą nuosavybę, laikytis sutartinių įsipareigojimų, susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių kito asmens nuosavybės teisę, taip pat be įstatyminio pagrindo neapriboti šios teisės įgyvendinimo ir pan. Turtas, perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, laikomas įgytu teisėtai. Teismo sprendimais paneigtas turto įgijėjo sąžiningumas. Restitucija šioje byloje taikyta nepažeidžiant aptartų įstatymų reikalavimų ir formuojamos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002 m.).

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas