Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–517/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 21.6; 30.3; 41 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui K. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8400 Lt sumokėto avanso ir 1131,07 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2004 m. gegužės 21 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė, jog atsakovas iki 2004 m. gegužės 28 d. pastatys gyvenamojo namo pamatus sklype Nr. 131, esančiame (duomenys neskelbtini), laikantis suderinto projekto ir statybos leidimo reikalavimų. Sutartyje buvo aptartos darbų apimtys ir preliminarios kainos 24 398 Lt sumai. Ieškovas darbams atlikti iš anksto sumokėjo 9000 Lt avansą. Ieškovės teigimu, atsakovas dalį darbų atliko, tačiau netenkino atliktų darbų kokybė. Darbai nebuvo atlikti laiku, jie neįforminti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovės manymu, šie darbai negali būti vertinami.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1692,50 Lt, taip pat – 50,78 Lt žyminio mokesčio. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad šalys nesutaria iš esmės dėl atliktų darbų vertės, nes darbų atlikimo faktą pripažįsta ieškovas, nors jo ir nevertina. Teismas nustatė, kad dalis darbų, numatytų sutartyje, buvo atlikta, todėl jų negalima nevertinti. Tačiau ieškovui nepateikus pagrįstų įrodymų dėl jų vertės, reikalavimas priteisti visą iš anksto sumokėtą sumą yra nepagrįstas. Teismas priteisė tą sumą, kurią atsakovas pripažino. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovui neįrodžius nuostolių atsiradimo fakto, nėra pagrindo taikyti atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti nukrypimai nuo projektinių ar faktiškai atliekamų darbų vykdymo reikalavimų ar kitų įrodymų, patvirtinančių nekokybiškai atliktą sklypo pažymėjimo ar pamatų išliejimo darbų faktą. Priešingai, ieškovas pripažino, kad projektiniuose dokumentuose architektas padarė skaičiavimo klaidą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 657,92 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė: panaikino sprendimo dalį dėl 6707,50 Lt avanso ir 1131,07 Lt nuostolių nepriteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6707,50 Lt avanso ir 1131,07 Lt nuostolių atlyginimo; pakeitė sprendimo dalį dėl 50,78 Lt žyminio mokesčio priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 285,93 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį. Teisėjų kolegija kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1692,50 Lt paliko nepakeistą, o papildomą sprendimą panaikino. Teisėjų kolegija taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 253,13 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas teigia, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai ir nesilaikydamas nustatyto termino, pateikia tai patvirtinančius dokumentus, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis darbus atliko pagal sutarties sąlygas, laikydamasis nustatytų terminų ir statybos projekto, kad darbai buvo atlikti kokybiškai, o jų rezultatas nekokybiškas ne dėl jo kaltės. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti galioti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Byloje nėra ginčo, kad darbai nebuvo atlikti pagal sutarties sąlygas. Atsakovas pripažino, kad jam nepavyko visiškai ir laiku atlikti darbų. Atsakovas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir sutiko grąžinti ieškovei pinigus, kurie jam buvo sumokėti kaip avansas, atskaičius tą sumą, kuri buvo panaudota statybinėms medžiagoms įsigyti, joms atvežti į darbų atlikimo vietą, ir minimalų užmokestį už atliktą darbą. Iš ieškovės veiksmų buvo matyti, kad su grąžinama 3600 Lt suma ji sutinka. Tik praėjus metams nuo sutarties nutraukimo, ieškovė pareikalavo grąžinti visą avanso sumą.

Rangos sutarties nutraukimo dieną nepanaudotas avanso likutis buvo 3600 Lt. Atsakovas 2004 m. birželio 17 d. sumokėjo ieškovei 600 Lt. Dalis nepanaudoto avanso likučio buvo grąžinta natūra, t. y. pagal ieškovės užsakymą į statybos vietą buvo pristatytos statybinės medžiagos. Taigi nepanaudoto avanso likutis sumažėjo iki 1692,50 Lt.

Tai, kad darbas buvo atliktas, nors ir ne iki galo, patvirtina perdavimo-priėmimo aktas tarp ieškovės ir kito rangovo ir ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius neva dėl netinkamai atliktų darbų taisymo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčas kyla dėl atliktų darbų vertės ir kokybės. Ieškovė gali reikalauti grąžinti sumokėtą avansą tik tuo atveju, jei ji pati grąžins atsakovui tai, ką jis pagal rangos sutartį yra jai perdavęs (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad natūra grąžinti atsakovo įdėto darbo bei medžiagų neįmanoma.

2. Teisėjų kolegija nepagrįstai priteisė 1131,07 Lt nuostolių. Ši suma neįrodyta. Darbai buvo atlikti pagal statybos inspekcijos patvirtintą statybos planą, nenukrypstant nuo projekto. Dėl nekokybiškai atliktų darbų defektinių aktų nebuvo surašyta.

3. Pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl turėjo būti paliktas galioti.

4. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad byloje esantys ieškovės pateikti dokumentai įrodo, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, bet nepaaiškinęs tokio teiginio, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas nenurodė, kokie dokumentai įrodo atsakovo atliktų darbų blogą kokybę.

5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi pateikti įrodymus, jog ieškovės teiginiai dėl jai padarytos žalos yra neteisingi, yra nelogiška. Ieškovė savo reikalavimus grindė dokumentais, neįrodančiais žalos padarymo fakto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad joks byloje esantis dokumentas nekelia abejonių dėl to, jog atsakovas nepadarė žalos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005, 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005 išdėstytų išaiškinimų. Ieškovo pareiga įrodyti žalos buvimo faktą yra nustatyta (nors ir netiesiogiai) CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

k o n s t a t u o j a :

Bylą nagrinėjusių teismų pozicijos iš esmės išsiskyrė dėl ieškinio pagrindo: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl atliktų darbų vertės ir jų kokybės, o apeliacinės instancijos teismas – kad, jog atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus. Sprendžiant bet kokio ieškinio pagrįstumo, įrodytinumo klausimus, svarbu nustatyti tiek ieškinio dalyką, tiek jo pagrindą. Tik nustačius ieškinio dalyką, galima teisingai nustatyti ir jo pagrindą bei paskirstyti įrodinėjimo pareigą šalims.

1. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį. Ieškovė savo ieškinį grindžia įstatymo normomis, reglamentuojančiomis rangos santykius. Iš esmės ieškovė rangos sutarties termino nepratęsė šiam pasibaigus, remdamasi tuo, kad atsakovas neatliko darbų per sutartyje nustatytą terminą ir darbus atliko ne laiku ir nekokybiškai. Už termino praleidimą sankcijų, išskyrus sutarties nutraukimą, rangovui sutartyje nebuvo nustatyta. Ieškovė rangos sutarties termino nepratęsė, todėl bylos nagrinėjimo dalykas yra konstatavimas, ar atsakovo atlikti rangos darbai atitiko kokybės reikalavimus.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiai bylai turi reikšmės šios įstatymo normos reikalavimas – darbo rezultato perdavimas ir priėmimas.

2. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Ieškovės teigimu, atlikti darbai neatitiko kokybės reikalavimų ir atsakovas nukrypo nuo sutarties sąlygų. Kadangi sutartį ieškovė nutraukė, o tokia jos teisė įtvirtinta sutarties 7 punkte, esant netinkamos kokybės darbams, užsakovė įgytų teisę į trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 6.663 straipsnio 1 dalies norma sistemiškai aiškintina su CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Taigi nustatant įrodinėjimo pareigą būtina remtis šiomis įstatymo normomis.

3. Ieškovė teigia, kad atsakovo atliktų darbų kokybės trūkumai yra aptarti 2004 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo akte (b. l. 16). Priėmimo aktas ar kitas dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą, reiškia, kad jį turi patvirtinti rangovas. Tačiau nurodytame akte, kuriuo remiasi ieškovė, atsakovas nepasirašė. Šį aktą surašė ieškovė ir toliau rangos darbus vykdęs kitas rangovas. Toks aktas neprilygsta darbų priėmimo aktui ar kitam dokumentui, patvirtinančiam darbų priėmimą. Atsakovas neigia atliktų darbų nekokybiškumą. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbų trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 straipsnio 5 dalis). Nė viena šalis šia teise nepasinaudojo, todėl, remiantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, kai tinkamai nebuvo įformintas priėmimo aktas ar kitas dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą, darbų nekokybiškumą privalo įrodyti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimo neįrodė. Taigi šis teismas teisingai nustatė ieškovei pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos nustatymą (CPK 178, 179 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktini galioti pirmosios instancijos sprendimas ir papildomas sprendimas.

4. Paduodamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 235,13 Lt žyminio mokesčio. Ši suma jam priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir 2005 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą.

Priteisti iš ieškovės L. P. 235 (du šimtus trisdešimt penkis) Lt, 13 ct atsakovui K. S..

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė