Dėl piniginių lėšų ir baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-513/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1; 44.5.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl piniginių lėšų ir baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. T. 2005 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 56 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. balandžio 26 d. atsakovės vyras N. Ž. jam išdavė įgaliojimą be kita ko tvarkyti 6 arų žemės sklypo Kauno mieste grąžinimo reikalus, įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre, parduoti šį nekilnojamąjį turtą už ne mažiau kaip 28 000 Lt, gauti pinigus ir kt. Be to, 2002 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė N. Ž. 28 000 Lt už teisę ateityje jo nuosavybėn grąžintiną žemę parduoti ir skirtumą pasilikti sau, o N. Ž. įsipareigojo 10 metų neatšaukti savo įgaliojimo, taip pat sutartyje numatyta, kad N. Ž. pažeidus sutartį arba atšaukus įgaliojimą, jis privalo grąžinti dvigubą gautų pinigų sumą. Ieškovo teigimu, 2003 m. N. Ž. mirus, atsakovė, kaip sutuoktinio įpėdinė, perėmė vyro įsipareigojimus pagal 2002 m. balandžio 26 d. sutartį, kurioje 2003 m. gegužės 30 d. parašė savo sutikimą su visomis sutarties sąlygomis ir išrašė analogiško turinio įgaliojimą. Anot ieškovo, 2004 m. gruodžio 27 d. atsakovė įgaliojimą atšaukė, taip pažeidė sutartį, todėl privalo grąžinti 28 000 Lt ir sumokėti tokio pat dydžio baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui iš atsakovės 56 000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovo ir N. Ž. pasirašytoji sutartis turi pavedimo, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir atstovavimo elementų; šia sutartimi N. Ž. siekė gauti pinigus už nuosavybės teisės, kuri bus įgyvendinta ateityje, perleidimą ir yra gavęs realią, sandorio sudarymo metu egzistavusią kainą už daiktą, į kurį jo nuosavybės teisė valstybės buvo pripažįstama, bet realiai neįgyvendinta. Teismas pažymėjo, kad sutarties šalims kylančių prievolių užtikrinimui sutartyje buvo numatytos dvi sąlygos: ieškovas negali parduoti sklypo, į kurį bus atstatyta atsakovo nuosavybė pigiau nei už 28 000 Lt, o N. Ž. įsipareigojo neatšaukti įgaliojimo 10 metų. Konstatavęs, kad įgaliojimo neatšaukiamumo sąlyga įstatymui neprieštarauja (CK 2.146 straipsnis), teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ne sutartis yra sudėtinė įgaliojimo dalis, o įgaliojimas yra tik instrumentas sutarties tikslams pasiekti. Teismas sprendė, kad sutarties sąlygos atsakovei buvo žinomos ir ji su jomis sutiko, prisiėmė visas savo velionio vyro prievoles pagal sutartį, be to, atsakovė yra N. Ž. testamentinė paveldėtoja, priėmusi palikimą, o CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.52 straipsnis numato ne tik mirusiojo asmens teisių, bet ir jo pareigų perėjimą jo įpėdiniams.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeitė: priteistą 56 000 Lt sumą sumažino iki 30 450 Lt. Kolegija nurodė, kad, N. Ž. 2002 m. rugpjūčio 7 d. mirus, pastarojo ieškovui išduotas įgaliojimas pasibaigė (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tarp ieškovo ir N. Ž. sutartiniai santykiai pagal minėtą sutartį pasibaigė. Atsakovė 2003 m. gegužės 30 d. išdavė įgaliojimą ieškovui atlikti tokius pat veiksmus, kuriuos jį buvo įgalinęs atlikti N. Ž., įgaliojimą išdavė 10 metų. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė negrąžino ieškovui 28 000 Lt, o iškart po įgaliojimo išdavimo pasirašė 2002 m. balandžio 26 d. sutartyje, kad su sutarties sąlygomis sutinka ir nurodė jos išduoto įgaliojimo registro numerį. Kolegija sprendė, kad minėti atsakovės veiksmai surašant įgaliojimą, pasirašant 2002 m. balandžio 26 d. sutartyje ir negrąžinant ieškovui 28 000 Lt, patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo vykdyti 2002 m. balandžio 26 d. sutarties sąlygas nuo 2003 m. gegužės 30 d. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepareiškė reikalavimo pripažinti jos ir ieškovo sudarytą sutartį negaliojančia. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl netesybų priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio nuostolius jis patyrė dėl to, kad atsakovė panaikino 2003 m. gegužės 30 d. įgaliojimą. Kolegijos vertinimu, ieškovo pateikta 2003 m. birželio 14 d. preliminari sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas įsipareigojo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. G., nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas patyrė 28 000 Lt ar daugiau nuostolių. Kolegija pažymėjo, kad netesybos kompensuoja patirtus nuostolius, o ne negautas pajamas ar pan. Kolegija sprendė, kad ieškovo reikalaujama 28 000 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra pateikęs jo patirtų nuostolių apskaičiavimo, į įsipareigojimą, kuris buvo užtikrintas šia netesybų suma, ir dėl to ji CK 6.73 straipsnio pagrindu turi būti sumažinta. Kolegija konstatavo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas, priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl netesybų sumažinimo, jei netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir pan. Atsižvelgdama į atsakovės naudojimąsi pinigais laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 30 d. iki pareiškiant reikalavimą dėl pinigų grąžinimo, taip pat atsižvelgdama į CK 6.261, 6.210 straipsnius, kolegija darė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti 2450 Lt netesybas. Apskaičiuodama netesybų dydį, kolegija neatsižvelgė į tai, kad 28 000 Lt gavo N. Ž. ir jis jais naudojosi, nes ieškovo sudaryta sutartis su N. Ž. yra pasibaigusi, o J. Ž. šios sutarties pagrindu neprisiėmė įsipareigojimų dėl netesybų mokėjimo, tarp ieškovo ir atsakovės sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tik 2005 m. gegužės 30 d., kai atsakovė išdavė įgaliojimą. Be to, kolegija pažymėjo ir tai, kad N. Ž. buvo išdavęs įgaliojimą ir sudaręs sutartį su ieškovu dėl žemės sklypo, kuris būtų buvęs jo asmeninė nuosavybė, o ne bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, jog 28 000 Lt buvo atsakovės disponavime nuo 2002 m. balandžio 26 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas P. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl netesybų sumažinimo, nuostolių traktavimo, taip pažeisdamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 1.5 straipsnio 4 dalį bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003), kurioje „aiškiai per didelė“ bauda yra aiškinama kaip „neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų“. Kasatorius nurodo, kad nustatant netesybų dydį, minėtieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kuriais apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo, reikalauja teismo atsižvelgti ir į tokias aplinkybes, kaip atsakovės nesąžiningumas, kasatoriaus padėties atsakovės atžvilgiu silpnumas, įgaliojimo ir su juo susijusių sutartinių santykių aktualumas kasatoriui. Kasatorius pažymi, kad atsakovės, teigusios apie jokių sutartinių santykių su ieškovu neturėjimą ir prievolės mokėti jam netesybas nebuvimą, paaiškinimas neatitiko tikrovės, t. y. atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, tačiau apeliacinės instancijos teismas ignoravo įstatyme įtvirtintus reikalavimus dėl sutartinių santykių subjektų sąžiningumo (6.200 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus manymu, tokios apimties netesybų sumažinimas, kokį padarė teismas, nesąžiningam subjektui yra neteisingas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), ypač turint omenyje tai, kad dėl to nukentėjo kasatorius, kurio sąžiningumas byloje nebuvo paneigtas. Kasatorius pažymi, kad pradinis įgaliotojas N. Ž. buvo gavęs iš jo - kasatoriaus tuometinę realią rinkos kainą už ateityje grąžintiną žemę - 28 000 Lt sumą, taigi įgaliotojo interesai buvo pilnai patenkinti. Visa rizika dėl neigiamų valdžios įstaigų sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo procese, negalimumo susigrąžinti žemę, laiko gaišinimo, su tuo susijusių išlaidų, dėl negalimumo ateityje realizuoti žemę už brangesnę kainą atiteko kasatoriui, todėl jam išduoto įgaliojimo neatšaukiamumo sąlyga ir ją užtikrinanti bauda turėjo garantuoti jam galimybę veikti ir siekti žemės grąžinimo, pardavimo ir pelno gavimo. Atsižvelgiant į minėtą kasatoriaus padėtį bei tai, kad jo pinigai buvo sumokėti už nekilnojamąjį turtą, kurio kainų kitimo tendencijos pasižymi dideliu diapazonu, kasatoriaus nuomone, šalių sutartos 28 000 Lt baudos dydis buvo visiškai protingas. Kasatorius nurodo, jog turint omenyje tai, kad jis už žemę buvo sumokėjęs dar 2002 m. balandžio 26 d., apeliacinės instancijos teismo priteista sumažinta 2450 Lt bauda akivaizdžiai negali kompensuoti jam nuo to laiko įvykusio žemės kainų pasikeitimo.

2. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas priėmė prieštaringą nutartį, taip pažeisdamas CPK 263, 331 straipsnių reikalavimus dėl procesinio sprendimo pagrįstumo ir motyvuotumo bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškino praktikos - Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 7 punkto, bylos aplinkybes tyrė bei įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, priėmė nepagrįstą nutartį, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį. Teismo nutartis motyvuojama tuo, kad netesybos kompensuoja patirtus nuostolius, o ne negautas pajamas. Tokiu būdu teismas iš nuostolių sąvokos visiškai nepagrįstai išbraukė negautas pajamas, tuo tarpu, kasatoriui rimčiausi nuostoliai būtent ir pasireiškė negautomis pajamomis, ką patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas - 2003 m. birželio 14 d. preliminarioji sutartis. Toks teismo padarytas nuostolių aiškinimas neatitinka nei įstatymo, nei teisės doktrinos, kurioje negautos pajamos yra vienareikšmiškai pripažįstamos patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso komentaras. 6 kn., Prievolių teisė (I), p. 341). Iš kitos pusės, teismas priteisė kasatoriui 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį, per kurį atsakovė naudojosi jo pinigais, taigi teismas priteisė kasatoriui jo minimalias negautas pajamas, t. y. pripažino negautas pajamas minimaliais nuostoliais ir iki jų dydžio sumažino priteistiną baudos sumą. Kasatoriaus nuomone, tai nesiderina su nutartyje išdėstyta teismo išvada, jog netesybos kompensuoja patirtus nuostolius, o ne negautas pajamas. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, pritaikytu netesybų dydžio nustatymo variantu, nes minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra kitokios ir pagrindo taikyti analogišką teisės normos aiškinimą nėra.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. Ž. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad aiškindamas baudos dydžio pagrįstumą kasatorius neteisingai suvokia Civiliniame kodekse apibrėžtą netesybų sąvoką ir nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Atsakovės nuomone, kasatorius jokiais akivaizdžiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad dėl jos - atsakovės veiksmų jis patyrė nuostolius negautų pajamų forma, taip pat neįrodė, kad tarp jos veiksmų ir kasatoriaus negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Atsakovė pažymi, kad preliminarioji sutartis dar nereiškia, kad tikrai bus sudaryta pagrindinė sutartis, be to, abejonių kelia ir tai, ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl nagrinėjamoje byloje reikšmingo žemės sklypo, niekuo nepatvirtintas piniginių mokėjimų pagal sutartį atlikimas. Atsakovės teigimu, kasatoriaus nuostoliais niekaip negalėtų būti jo reikalaujama priteisti 28 000 Lt suma, kuri yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Atsakovės nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė prieštaringą nutartį, taip pažeisdamas CPK 263, 331 straipsnius ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat be pagrindo teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, pateiktais išaiškinimais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

N. Ž. 2002 m. balandžio 26 d. įgaliojimu reg. Nr. 6986 įgaliojo P. T. be kita ko tvarkyti N. Ž. priklausančios žemės Kauno mieste iki 6 arų ploto grąžinimo reikalus, parduoti šį žemės sklypą ne mažiau kaip už 28 000 Lt, gauti pinigus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. N. Ž. (įgaliotojas) ir P. T. (atstovas) 2002 m. balandžio 26 d. sudarė sutartį Nr. 020426, kurioje nurodyta, kad: 1) P. T. įsipareigoja atlikti veiksmus pagal įgaliojimą, reg. Nr. 6986, o įgaliotojas įsipareigoja iki įgaliojime nurodytos datos įgaliojimo nepanaikinti ir neatšaukti; 2) sutarties sudarymo metu įgaliotojas gauna 28 000 Lt visą atsiskaitymą už ateityje parduotą žemės sklypą ir ateityje jokių piniginių pretenzijų P. T. nepareikš; 3) įgaliotojas įsipareigoja sutarties galiojimo laikotarpiu nesudaryti jokių sutarčių ir neatlikti jokių veiksmų dėl žemės sklypo pardavimo ar kitokio perleidimo ir neprisiimti jokių įsipareigojimų, kurie sukurtų apribojimus (suvaržymus) žemės sklypo, minėto įgaliojime, atžvilgiu; 4) jeigu įgaliotojas pažeidžia sutarties sąlygas ar panaikina įgaliojimą, grąžina gautą įmoką ir sumoka papildomai 28 000 Lt baudą. N. Ž. mirė 2002 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė J. Ž. 2003 m. gegužės 30 d. įgaliojimu reg. Nr. 9097 įgaliojo ieškovą P. T. atlikti tokius pat veiksmus, kokius jį buvo įgaliojęs N. Ž.. N. Ž. ir P. T. 2002 m. balandžio 26 d. sudarytoje sutartyje Nr. 020426 atsakovė J. Ž. įrašė „Su sutarties sąlygomis sutinku. Įgal. Nr. 9097“ ir pasirašė. Atsakovė J. Ž. 2004 m. gruodžio 27 d. pareiškimu panaikino ieškovui 2003 m. gegužės 30 d. išduotą įgaliojimą Nr. 9097.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentai įgalina pripažinti, kad kasacine tvarka yra skundžiama tik ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažino ieškovui priteistas netesybas iki 2450 Lt. Kasacinis teismas bylą nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir teisės taikymo aspektu tikrina tik tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas ir ieškovui priteistos netesybos sumažintos iki 2450 Lt.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvuodamas tuo, kad netesybos kompensuoja patirtus nuostolius, o ne negautas pajamas, netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį, be to, pažeisdamas CPK 263, 331 straipsnius ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 7 punkto, priėmė prieštaringą nutartį, nes visgi priteisė kasatoriui jo minimaliąsias negautas pajamas. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

CK 6.71-6.75 straipsniuose numatytos netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi netesybos atlieka ir negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) kompensuojamąją funkciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvuodamas tuo, jog netesybos nekompensuoja negautų pajamų, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, tačiau šis materialinės teisės normų pažeidimas nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentai taip pat patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra prieštaringa. Tačiau nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas aptariamu aspektu pažeidė CPK 263 ir 331 straipsnių reikalavimus dėl procesinio sprendimo pagrįstumo ir motyvuotumo bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 7 punkto. Kasatorius kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja teismo procesiniam sprendimui keliamą pagrįstumo reikalavimą. Teismo procesinis sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 331 straipsnis reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinį ir įsiteisėjimą. Apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis turinio aspektu atitinka CPK 331 straipsnio reikalavimus. Minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 nėra aiškinamos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso normos, būtent kuriomis vadovaujantis yra priimta skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis.

CK 6.71-6.75 straipsniai baudinių netesybų nenumato. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas ar jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnio 3 dalis). Negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), didesnių už įstatymo preziumuojamus minimalius nuostolius, dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios, o ne tikėtinos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovo reikalaujama priteisti 28 000 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelė ir netesybas mažindamas iki 2450 Lt, pažeidė kasatoriaus nurodomas materialinės ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ar ja vadovavosi netinkamai. Bylos duomenys ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neįgalina pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės, padaryta nesivadovaujant CK 5 straipsnio 4 dalies reikalavimais bei pažeidžiant CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, koks įsipareigojimas buvo užtikrintas ieškovo reikalaujama netesybų suma, taip pat tinkamai įvertino tai, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtų, realių nuostolių dydį, nes ieškovo pateikta preliminari sutartis (b. l. 28) nepatvirtina, kad ieškovas būtų realiai patyręs 28 000 Lt arba daugiau nuostolių.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją panaikinti nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą, tenkintinas atsakovės prašymas ir jos naudai iš ieškovo priteistina 1028 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti (CPK 98 straipsnis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuota atsakovei ir V. A. priklausantys 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt sumai. Bylą kasacine tvarka išnagrinėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nutartis nusiųstina VĮ Registrų centrui (CPK 150 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 152 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. T. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. Ž. (duomenys neskelbtini) naudai 1028 (tūkstantį dvidešimt aštuonis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei J. Ž. (duomenys neskelbtini) ir V. A. (duomenys neskelbtini) priklausančių 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) areštą 25 000 Lt sumai. Nutarties nuorašą pasiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Antanas Simniškis

Algimantas Spiečius