Baudžiamoji byla Nr. 2K-427/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.2.2. (S)
2009 m. gruodžio 29 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš G. P. A. M. 3582 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartimi nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
G. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008 m. birželio 19 d., nuo 11.30 val. iki 13.10 val. pasirinkęs durų spynos raktą, užėjo į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajai A. M. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP“ PC:NBK F760 AMD 1.8/1/120/15/VHB COMB, su dokumentais ir kompiuterine rankine, kurios vertė 3400 Lt, dvi kompaktines plokšteles, kurių kiekvienos vertė 16 Lt, kasetinį grotuvą, kurio vertė 150 Lt, taip padarydamas jai 3582 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-427/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.2.2. (S)
2009 m. gruodžio 29 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš G. P. A. M. 3582 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartimi nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
G. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008 m. birželio 19 d., nuo 11.30 val. iki 13.10 val. pasirinkęs durų spynos raktą, užėjo į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajai A. M. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP“ PC:NBK F760 AMD 1.8/1/120/15/VHB COMB, su dokumentais ir kompiuterine rankine, kurios vertė 3400 Lt, dvi kompaktines plokšteles, kurių kiekvienos vertė 16 Lt, kasetinį grotuvą, kurio vertė 150 Lt, taip padarydamas jai 3582 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai priimdami nuosprendį ir nutartį padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Kasatoriaus manymu, jis yra nuteistas nepagrįstai. Trys daktiloskopinės plokštelės su rastu jo rankos piršto pėdsaku nėra tinkamas įrodymas, pagal kurį teismai galėjo pagrįsti nuosprendį ir nutartį. Kasatorius teigia, kad byloje buvo klastojami daiktiniai įrodymai, nes byloje nėra daiktinio įrodymo, t. y. CD kompaktinės plokštelės, ant kurios, neva, buvo rastas kasatoriaus rankos piršto pėdsakas.
Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistas BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nes nebuvo ištirtas bei apžiūrėtas daiktinis įrodymas – CD diskas. Kasatorius pabrėžia, kad šio daiktinio įrodymo byloje apskritai nėra ir visiškai neaiškios daiktinio įrodymo dingimo iš bylos aplinkybės, nes nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei byloje apklaustas specialistas negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis CD diskas buvo grąžintas nukentėjusiajai. Dėl CD disko grąžinimo aplinkybių nukentėjusiajai buvo aiškinamasi tik apeliacinės instancijos teisme. Iki to laiko byloje nebuvo jokio dokumento, kad CD diskas grąžintas nukentėjusiajai. Be to, nukentėjusioji faktą, kad CD diskas jai buvo grąžintas ikiteisminiame tyrime, patvirtino tik apeliacinės institucijos teisme, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme ji teigė, kad CD diskas jai nėra grąžintas ir dėl negrąžintų kompaktinių plokštelių reiškė civilinį ieškinį. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeista BPK 92 straipsnio 3 dalis, pagal kurią daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Taip pat kasatorius pažymi, kad tiriant bylą buvo pažeistas BPK 205 straipsnis, nes nebuvo atliktas CD disko tyrimas nei radimo vietoje, nei laboratorijoje kur yra tam tinkamos sąlygos. Šį tyrimą atliko specialistas, kuris apklaustas apeliacinės instancijos teisme nieko neprisiminė apie šį tyrimą. Taip pat buvo pažeista BPK 180 straipsnio nuostata, pagal kurią jeigu atliekant tyrimo veiksmus pasitelkiamas specialistas, tai toks specialistas pasirašo rašytinį pasižadėjimą sąžiningai atlikti jam pavestas užduotis. Tačiau kaip matyti iš 2008 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, specialistas ne tik kad tokio pasižadėjimo nepasirašė, bet nepasirašė ir 2008 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo. Todėl kasatorius kelia klausimą, ar specialistas šioje apžiūroje dalyvavo, nes pažeidžiant BPK 207 straipsnį apžiūros protokole nėra aprašytas apžiūrėtas objektas, jo požymiai, CD diskas nenufotografuotas.
Kasatorius teigia, kad teismai šioje byloje netenkino jo prašymo iškviesti ir apklausti nukentėjusiosios buvusį vyrą Mahometą, kuriam pagal nukentėjusiosios paaiškinimus galėjo priklausyti aukščiau minėtas CD diskas.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl BPK 92 straipsnio 3 dalies, 205 straipsnio ir 242 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apvogtame bute rasta kompaktinė plokštele nebuvo apžiūrėta tiksliai laikantis BPK 207 straipsnio nuostatų, be to, buvo pažeistos ir BPK 92 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes CD turėjo būti laikomas ir perduodamas kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Nėra pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Tačiau atsiliepime pažymima, kad šių įstatymo nuostatų pažeidimas neturėjo esminės įtakos sprendžiant kasatoriaus kaltės klausimą. Kaip pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, objektyviai nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad nuo bute surasto kompaktinio disko buvo nuimti trys pėdsakai, nebūtų pasikeitusios, jei CD ir būtų pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, liudytoju apklaustas tyrėjas V. R. ir specialistas A. S. Iš jų paaiškinimų nustatytos CD įvykio vietoje radimo ir paėmimo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo paimtos 3 daktiloskopinės plokštelės su pėdsakais nuo CD, kuris gulėjo kambaryje ant grindų prie durų; šios daktiloskopinės plokštelės perduotos specialistui atlikti daktiloskopinį lyginamąjį tyrimą, o specialisto išvadoje Nr. 140(7053)-ISI-6719 nurodyta, jog ant daktiloskopinės plokštelės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu 2008 m. birželio 19 d., yra paliktas G. P. Bylos duomenys (daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, suradimo, įforminimo ir tyrimo eiga) paneigia kasatorius teiginį, jog jo kaltę patvirtinantis įrodymas, galėjo būti klastojamas. Pažymėtina, jog kasatoriaus kaltė grindžiama įvykio vietoje rastu jo piršto pėdsaku, o ne rasta kompaktine plokštele. Kompaktinė plokštelė – tai tik daiktas, ant kurio išliko nusikalstamos veikos pėdsakai. Nesant prie bylos pridėto CD, ant kurio išliko nusikalstamos veikos pėdsakai, nepraranda įrodomosios reikšmės įvykio vietoje rastas kasatoriaus piršto pėdsakas.
Nuteistojo G. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl G. P. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstumo
Kolegija laiko, kad teismai byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir kasatorių pagrįstai nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis įsibrovęs į svetimą butą pagrobė svetimą turtą. Kasatoriaus nuteisimas dėl vagystės įsibraunant į butą pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Pagrindinis įrodymas byloje, patvirtinantis, kad būtent kasatorius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra specialisto išvada, kuria nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2008 m. birželio 19 d. apžiūrint butą, yra paliktas G. P. Byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus apžiūrą, rastos ir paimtos trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo CD plokštelės, kuri gulėjo kambaryje ant grindų prie durų. BPK 207 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuojama apžiūros tvarka, nurodyta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Nors šį CD plokštelė įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nufotografuota kaip to reikalauja BPK 207 straipsnio 2 dalis bei nebuvo laikoma ir perduodama kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga taip pažeidžiant BPK 92 straipsnio 3 dalį, o grąžinta nukentėjusiajai, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas G. P. apeliacinį skundą, šios CD plokštelės laikymas prie bylos niekaip neįtakojo daktiloskopinių plokštelių nuėmimo nuo jos rezultatų. Be to, įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek nukentėjusioji, todėl nėra pagrindo abejoti, kad buvo tirta įvykio vietoje rasta CD plokštelė su kasatoriaus rankų pėdsakais. Minėtų BPK 92 straipsnio 3 dalies ir BPK 207 straipsnio 2 dalies pažeidimų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė esminiais, nes dėl jų nebuvo suvaržytos įstatymu garantuojamos kaltinamojo teisės ir jie nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Byloje nustatyta, kad buto apžiūros, vykusios 2008 m. birželio 19 d., metu buvo paimtos trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo CD plokštelės, kuri gulėjo ant grindų prie durų. 2008 m. liepos 10 d. specialisto išvada nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas ne nukentėjusiosios A. M. 2008 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvada buvo kategoriškai nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ant įvykio vietoje rastos CD plokštelės yra paliktas G. P. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent kasatorius įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir pagrobė jai priklausančius daiktus. Taigi tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas Vytautas Piesliakas
