Baudžiamoji byla Nr. 2K-488/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.19.4.
1.2.23.1. (S)
2009 m. gruodžio 29 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2007 m. birželio 8 d. ir suėmimo laikas nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2007 m. birželio 18 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Laikyta, kad J. L. liko sumokėti 34 MGL (4420 Lt) dydžio baudą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 6 d., apie 19.40 val., būdamas valstybės tarnautojas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoju, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Takų g. 10, tarnybinėse patalpose piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y., pažeisdamas „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo“ 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat, pažeisdamas 2007 m. lapkričio 28 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-237 patvirtintų „Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo tvarkos taisyklių“ 4 dalies reikalavimus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikla grindžiama įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principu; 5 dalies reikalavimus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veikla grindžiama įstatymo viršenybės ir skaidrumo principais; 42 dalies reikalavimus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai privalo: vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymus, kitus teisės aktus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymus (1 punktas), ginti teisėtus valstybės ir įstaigos interesus (6 punktas), savo veiksmais ir darbais formuoti palankų įstaigos įvaizdį (9 punktas), taip pat, pažeisdamas 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 122 patvirtintos „Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarkos“ 24 dalies reikalavimus, kad asmuo, įeinantis į pataisos įstaigą ir turintis su savimi mobilaus ryšio telefoną, privalo jį palikti kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui; 43 dalies reikalavimus, kad asmenys, įeinantys į pataisos įstaigų ir kitų objektų, kuriuose dirba nuteistieji, teritorijas, negali įsinešti ryšulių, rankinių ir kitų panašių nešulių, minėti nešuliai atiduodami saugoti į tam specialiai įrengtas patalpas, taip pat pažeisdamas 2005 m. rugsėjo 31 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-109 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės aprašymo“ 4 dalies reikalavimus – vykdyti kalinamųjų ir nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą, įsinešė į Šiaulių tardymo izoliatorių ir laikė tarnybinėse patalpose draudžiamus įsinešti ir laikyti daiktus – mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSON, mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo kištuką su atidalintu laido galu bei, paslėpęs cigarečių „Red & White“ pakelyje narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė – 18,543 g., kanapių dervą, kurios masė 5,464 g, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybos interesais, šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų vardą ir sumažino pasitikėjimą šiais pareigūnais visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos autoritetą bei prestižą ir dėl to valstybė bei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patyrė didelę žalą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 18,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 6 d., apie 19.40 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 10, tarnybinėse patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 7,488 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paslėpęs 12-oje vienetų cigarečių „Red & White“, įdėtų į cigarečių pakelį „Red & White“, bei laikė 11,055 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) paslėpęs polietileniniame paketėlyje, įdėtame į tą patį cigarečių pakelį „Red & White“, bei laikė 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs kitame polietileniniame paketėlyje, įdėtame į tą patį cigarečių pakelį „Red & White", iki 2007 m. birželio 6 d., 19.40 val., kol patikrinimo metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo teismą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Kasatorius mano, kad į pagalbinėje patalpoje rastą neva jam priklausiusį cigarečių pakelyje buvo įdėtas polietileninis paketėlis su narkotinėmis medžiagomis. Visų pirma, liudytojas O. J., kuris atliko kasatoriaus asmens kratą, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagalbinėje patalpoje buvo rastas cigarečių pakelis, kurio viduje buvo cigaretės ir du juodos spalvos polietileniniai paketėliai. Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pagalbinėje patalpoje buvo rastas cigarečių pakelis, kurio viduje buvo 12 vnt. cigarečių ir du pilkos spalvos polietileniniai paketėliai, o pro polietileną matėsi, kad juose yra augalinės kilmės medžiaga. Nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje paketų su narkotine medžiaga pakeitimas cigarečių pakelyje, o galimai ir viso pakelio pakeitimas narkotines medžiagas turinčiomis 12 vnt. cigarečių, net nebuvo tiriamas. Todėl kasatorius tvirtina, kad paketėliai buvo sukeisti. Kasatorius pabrėžia, kad paketėliai Nr.l ir Nr.2 pakeisti buvo laikotarpiu nuo šių daiktinių įrodymų atradimo (2007 m. birželio 6 d., 19.40 val.) iki jų apžiūros ir šio veiksmo rezultato fiksavimo pradžios (2007 m. birželio 6 d., 20.55 val.), t. y. praėjus 1 val. 15 min. Tuo tarpu kasatorius visada neigė, kad jis padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat kasatorius pabrėžia, kad teismai neatsakė, kodėl specialistų tyrimuose ant cigarečių likučių, rastų jo bute, ir cigarečių, buvusių pakelyje, bei ant paketėlio, paimtų Tardymo izoliatoriaus patalpose, yra likę visai kitų nenustatytų asmenų biologiniai pėdsakai bei rankų pirštų atspaudai.
Be to, kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagal kurį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tai reiškia, kad pripažinimo kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo sąlyga turi būti įsigijimo fakto nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nors kasatorius pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą neturint tikslo platinti, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių įgijimo faktą: nuosprendyje įgijimo vieta, laikas ir kitos aplinkybės nebuvo tiriamos bei nustatytos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinė byla Nr. 2K-490/2001). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinių medžiagų įsigijimą paneigia nuosprendyje nustatytas faktas, kad kratos kasatoriaus namuose metu nors ir buvo rastos tos pačios rūšies cigaretės, palaidas tabakas, bet ne narkotinės medžiagos. Narkotinių medžiagų laikymas nusikalstama veika galėtų tapti tiktai pirma nustačius narkotinių medžiagų įsigijimo faktą. Tačiau teismai įsigijimo nenustatė. Taip pat teismai nenustatė narkotinių medžiagų gabenimo iš kasatoriaus buto į Šiaulių tardymo izoliatorių, o narkotinių medžiagų neatvežus arba neatnešus, laikymas Tardymo izoliatoriuje tampa nerealus. Kasatoriaus manymu, veiką galima kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kai nustatomas narkotinių medžiagų įsigijimas, gabenimas ir laikymas. Kasatoriaus teigimu, nenustačius gabenimo veikos, kaltinimas laikymu - neturi gyvenimiškos tikrovės ir laikymo fakto požymių. Tuo labiau, kad specialistų išvados nepatvirtino, kad ant tų medžiagų bei pakuočių buvo palikti kasatoriaus rankų antspaudai.
Kasatorius nurodo, kad teismas nuosprendyje neskyrė dėmesio kaltės nustatymui, o tik nurodė, kad jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį.
Teismai nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad byla būtų ištirta objektyviai ir būtų išaiškintos ne tik kasatorių kaltinančios, bet ir teisinančios aplinkybės. Kasatorius teigia, kad galimybė teisingai išnagrinėti bylą yra prarasta, nes daiktiniai įrodymai po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo sunaikinti. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad patalpų stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas, kai tuo tarpu fiksuotas video vaizdas nors iš dalies būtų parodęs Tardymo izoliatoriaus darbuotojus ir realią situaciją patikrinimo metu. Be to, kasatorius neatmeta galimybės, kad jis galėjo būti apkaltintas ir dėl savo veiklos profsąjungoje, kuri kėlė kategoriškus reikalavimus Tardymo izoliatoriaus administracijai įvairiais darbo ir socialiniais klausimais.
Kasatrius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik kad nepašalino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvusių prieštaravimų, bet ir pats padarė prieštaringas išvadas.
Be to, minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutarties pastraipoje nurodoma, jog bute rastos tokio pat pavadinimo cigaretės su tabaku ir be tabako leidžia pagrįstai manyti, kad buvo laikomos neatsitiktinai. Šią aplinkybę teismas vertina ne tik kaip vieną iš nusikalstamos veikos įrodymų, bet ir kaip vieną iš rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadijų. Taip buvo pažeistas BPK 7 straipsnis ir 44 straipsnio 6 dalis.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes išėjo už skundo ribų, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šią aplinkybę buvo paneigęs. Taigi, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas pablogino jo padėtį.
Taip pat kasatorius teigia, kad jis pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai. Kasatorius sutinka, kad į Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpas įnešęs ir laikęs mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSON“ ir mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo kištuką su atidalintu laido galu pažeidė teisės aktais nustatytą tvarką, kad įeinantis į pataisos įstaigą ir turintis su savimi mobilaus ryšio telefoną, privalo jį palikti kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui. Tačiau neįrodyta, kad kasatorius tyčia šią ryšio priemonę su priedėliu įnešė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją. Kasatoriaus teigimu, šiuos du daiktus jis tiesiog užmiršo savo krepšyje. Kasatorius mano, kad jis tik nešiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, o valstybė bei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nepatyrė didelės žalos. Taigi už šį pažeidimą dėl jo mažareikšmiškumo turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o drausminė atsakomybė.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasatorius teigia, jog teismuose nebuvo tinkamai ištirta ir paneigta jo versija apie tai, kad narkotines medžiagas jam „pakišo“. Kasatoriaus nuomone šią versiją patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. J. nurodė cigarečių „Red & White“ pakelyje aptikęs du juodos spalvos polietileninius paketėlius, o įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad rastas cigarečių pakelis, kuriame yra du pilkos spalvos polietileniniai paketėliai. Kasatoriaus nuomone, iki įvykio vietos apžiūros asmenys turėjo mažiausiai 1 valandą ir 15 minučių, per kurias galėjo pakeisti ne tik paketėlius, bet ir cigaretes, t. y. suklastoti įrodymus. Šio argumento apeliaciniame skunde jis neminėjo, tačiau ginčijo teismo išvadas dėl jo kaltės, todėl mano, jog teismai turėjo aiškintis visas aplinkybes ir tirti versiją, jog jis buvo „pakištas“, t. y. nekaltai apkaltintas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosprendžius ir nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu ir iš naujo įrodymų netiria bei neanalizuoja. Taigi J. L. kasacinis skundas nagrinėjamas tiek, kiek yra susijęs su teisės taikymu, t. y. tikrinamas skundžiamų teismų sprendimų teisingumas (teisėtumas ir pagrįstumas) tuo aspektu, ar juose remtasi įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, ar tie duomenys tinkamai tirti ir ar sprendimuose pateiktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat vertinama, ar apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad 2007 m. birželio 6 d., apie 19.40 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliekamas patikrinimas, kurio metu pas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį prižiūrėtoją buvo aptiktas alaus butelis, mobilaus ryšio telefonas, pakrovėjo kištukas, o pagalbinėje patalpoje, esančioje šalia priėmimo paskirstymo kambario, cigarečių pakelis su narkotinėmis medžiagomis, kurį, pasak liudytojo O. J., atlikusio patikrinimą, išmetė J. L. 2007 m. birželio 6 d., nuo 20.55 val. iki 21.45 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, išimti bylai svarbūs objektai - cigarečių pakelis su jame esančiomis medžiagomis. 2007 m. birželio 7 d. buvo atliktas objektų tyrimas, kurio metu nustatyta, kad tiriamoji medžiaga - tai kanapės ir jų dalys bei kanapių derva, t. y. narkotinės medžiagos. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktų objektų užklijavimas ir užantspaudavimas nepažeisti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. J. buvo apklaustas pagal visas BPK numatytas liudytojo apklausos taisykles, jo parodymai buvo patikrinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje, tardymo eksperimentus, o prieštaravimai tarp jo ir įtariamojo J. L. parodymų buvo šalinami atliekant akistatą. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai patikrinęs O. J. ir kitų liudytojų parodymus, kaltinamojo J. L. versiją bei kitus byloje esančius duomenis, padarė tinkamą išvadą, kad aplinkybė, jog cigarečių pakelį su narkotinėmis medžiagomis įgijo ir laikė J. L., įrodyta įstatymų nustatyta tvarka gautais, baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patikrintais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir teismo pripažintais įrodymais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o jų vertinimas nuosekliu bei logišku šių aplinkybių analizavimu. Taigi, priešingai nei tvirtina kasatorius, pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino J. L. versiją apie narkotinių medžiagų atsiradimą pagalbinėje patalpoje, tačiau pagrįstai ją atmetė. Duomenų, jog tokiu būdu buvo susidorota su J. L., byloje, išskyrus jo paties parodymus, nėra.
Nelaikytinas esminiu ikiteisminio tyrimo trūkumu, kad skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodoma skirtinga paketėlių, kuriuose buvo aptiktos narkotinės medžiagos, spalva. Kaip matyti iš fotonuotraukų, esančių prie įvykio vietos apžiūros protokolo, narkotinės medžiagos buvo suvyniotos į polietileninius paketėlius, kurių spalva gali būti nurodoma tiek juoda, tiek pilka (tai priklauso nuo fiksuojančio asmens gebėjimo atpažinti spalvas, jų atspalvius, apšvietimo ir kt). Minėti skirtumai atsirado dėl atitinkamą procesinį veiksmą atliekančio ir fiksuojančio asmens individualių savybių (jo gebėjimo pažinti spalvas ir atspalvius). Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad narkotines medžiagas pas J. L. aptikę asmenys ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, suklastojo įrodymus sukeisdami tyrimo objektą – cigarečių pakelį su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis. Priešingai, tai, kad ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodoma skirtinga polietileninių paketėlių spalva, įrodo, jog buvo klystama nurodant tikslų paketėlių atspalvį, o ne klastojami įrodymai. Antai, pavedant atlikti objektų tyrimą, ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas nurodo, kad pateikia specialistui du juodos spalvos paketėlius. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tiriama augalinės kilmės medžiaga dvejuose pilkos spalvos paketėliuose.
Kasatorius taip pat pažymi, kad narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybė nebuvo pagrįsta teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o tai prieštarauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Kasatorius nurodo kasacinę bylą Nr. 2K-490/2001, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl būtinumo ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme įrodinėti nusikaltimo įvykį (nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą). Kasatorius mano, kad narkotinių medžiagų laikymas be jų įsigijimo nėra įmanomas, o skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad jis įsigijo narkotines medžiagas, gabeno jas iš buto į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur ir laikė. Kasatoriaus nuomone, narkotinių medžiagų laikymas neatvežus ar neatnešus į Šiaulių tardymo izoliatorių, laikytinas išgalvotu ir neturinčiu ryšio su tikrove.
Atsakant į šį kasacinio skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas J. L. pripažino kaltu už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kada, kur ir iš ko kasatorius įgijo narkotines medžiagas, tačiau neabejotinai buvo nustatyta aplinkybė, jog iki jį sulaikant J. L. laikė šias medžiagas su savimi nešiojamame portfelyje ir patikrinimo metu slapčia įmetė jas per langelį į pagalbinę patalpą, kur šios medžiagos ir buvo rastos. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, narkotinių medžiagų įgijimas - tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas - tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Taigi, nustačius, kad J. L. laikė narkotines medžiagas su savimi portfelyje, o patikrinimo metu stengėsi jomis atsikratyti, galima daryti neabejotiną išvadą, kad J. L. tiksliai žinojo kokias medžiagas jis laiko. Visa tai taip pat patvirtina išvadą, kad tokioje situacijoje neįmanomas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be jų gavimo, t.y. įgijimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas. Vadinasi, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Šioje byloje narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybė buvo nustatyta atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, J. L. elgesį, aplinkybę, jog pas J. L. namuose buvo rastos identiškos išimtoms su narkotinėmis medžiagomis cigaretės tik be jokio turinio. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai surašant nuosprendį nebuvo pažeisti, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės tiek, kiek jos objektyviai buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Kasatorius nurodo, kad narkotinės medžiagos į Tardymo izoliatoriaus patalpą be jų gabenimo iš miesto negalėtų patekti. Tačiau nuosprendžiu jis nuteistas tik dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio nuostatos įtvirtina bylų nagrinėjimo teisme ribas, kurios reiškia, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad pareiškiant jam įtarimą ir kaltinamajame akte nurodyta, kad jo veiksmai pasireiškė narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu, t.y. gabenimu jis nebuvo kaltinamas. Tačiau aplinkybė, jog jam nebuvo pareikštas įtarimas (kaltinimas) dėl narkotinių medžiagų gabenimo, nepaneigia teismo išvadų, jog jis narkotines medžiagas įgijo ir laikė.
Kasatorius taip pat nurodo ikiteisminio tyrimo trūkumus, kurie jo nuomone suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas bylos objektyvaus tyrimo principas. Kasatorius tvirtina, kad laiku nebuvo išimtas stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame turėjo matytis priėmimo -paskirstymo kambarys ir jame vykęs patikrinimas. Kasatoriaus nuomone, tai buvo padaryta tyčia, siekiant nuslėpti svarbias jį teisinančias aplinkybes. Patikrinus šį kasatoriaus argumentą, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laiku išimtas vaizdo įrašas, kuriame buvo filmuojamas priėmimo-paskirstymo kambarys, tačiau byloje yra ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame jis detaliai nurodo priežastis, dėl kurių jis laiku neatliko šio ikiteisminio tyrimo veiksmo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nurodytos priežastys yra rimtos ir pateisinančios šį ikiteisminio tyrimo trūkumą.
Kasatorius neteisus tvirtindamas, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl narkotinių medžiagų supakavimo į cigaretes bei polietileninius paketėlius, pasunkino jo teisinę padėtį, t. y. neva pažeidė BPK 7 straipsnį, 44 straipsnio 6 dalį bei 320 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes tokiais veiksmais jis nebuvo kaltinamas. Kaip matyti iš skundžiamų teismo sprendimų, J. L. buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai atkreipė dėmesį į aplinkybes, leidžiančias manyti, jog tai J. L. cigaretes užpildė kanapėmis ir jų dalimis. Tačiau kaltinimo apimtis - tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose priimtuose sprendimuose yra ta pati. Aplinkybė, jog J. L. cigaretes užpildė kanapėmis, iš dalies patvirtina aukščiau nurodytus BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodytus veiksmus - narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą ir laikymą.
Kasatoriaus nuomone tai, kad pilnai neištyrus aplinkybių dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, pirmosios instancijos teismas jo veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, patvirtina išvadą, jog abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Nesutikdama su tokia kasatoriaus išvada, manau, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai J. L. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pilnai išnagrinėjo J. L. apeliacinį skundą išsamiai pasisakydamas dėl visų esminių apeliacinio skundo prašymų ir motyvų. Nėra jokio pagrindo tvirtinimui, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą.
Nepagrįstas yra ir kasatoriaus teiginys, kad jo veiksmai dėl mobilaus ryšio telefono, pakrovėjo bei butelio alaus įnešimo į Šiaulių tardymo izoliatorių turėjo būti vertinami kaip drausminis pažeidimas, o ne BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Pripažįstant asmenį kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius atitinkamos nusikalstamos veikos požymius. Pripažindami J. L. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, teismas šiuos požymius nustatė. Teismas nurodė kokius teisės aktus pažeidė J. L. įnešdamas ir laikydamas nurodytus daiktus į Šiaulių tardymo izoliatorių bei motyvavo, kodėl minėti nuteistojo veiksmai sąlygojo didelės žalos valstybei padarymą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria praktikai, kad kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jei ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju, J. L. piktnaudžiaudamas tarnyba padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką - BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą bei laikymą. Todėl jo veika dėl teisės aktų pažeidimų, padariusių didelės žalos valstybei, pagristai buvo pripažinta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą J. L. veikai pritaikė tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Nuteistojo J. L. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl J. L. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. L., būdamas valstybės tarnautoju – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas atitinkamus jo tarnybą reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, įsinešė į Šiaulių tardymo izoliatorių ir laikė tarnybinėse patalpose draudžiamus įsinešti ir laikyti daiktus – mobiliojo ryšio telefoną, mobiliojo ryšio telefono kištuką, butelį alaus ir cigarečių pakelį, kuriame buvo du polietileniniai paketėliai su narkotinėmis medžiagomis, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos. Kasatorius neginčija piktnaudžiavęs tarnyba, tačiau ginčija didelės žalos požymį, teigdamas, kad dėl tokių jo veiksmų valstybė nepatyrė didelės žalos, taigi jam turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o drausminė atsakomybė.
Kasatoriui buvo inkriminuota didelės neturtinės žalos padarymas. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos pobūdį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobūdį –ar buvo daromi formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo autoritetui ir pan. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Nustatyta, kad kasatorius, be kitų draudžiamų daiktų, įsinešė ir narkotines medžiagas, kurių neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti. Kadangi narkotinės medžiagos, sukelia priklausomybę bei negrįžtamą poveikį asmens psichikai, yra pavojingos žmonių sveikatai ir net gyvybei, ir valstybė griežtai pasisako prieš narkotinių medžiagų realizavimą ir vartojimą ir griežtai baudžia už tokias veikas, neabejotina, kad kasatorius savo veika diskreditavo pareigūno vardą, veikė priešingais tarnybai interesais ir taip padarė didelę žalą valstybei. Kolegija laiko, kad esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Dėl J. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti
J. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 18,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 6 d., apie 19.40 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 10, tarnybinėse patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 7,488 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paslėpęs 12-oje vienetų cigarečių „Red & White“, įdėtų į cigarečių pakelį „Red & White“, bei laikė 11,055 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) paslėpęs polietileniniame paketėlyje, įdėtame į tą patį cigarečių pakelį „Red & White“, bei laikė 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs kitame polietileniniame paketėlyje, įdėtame į tą patį cigarečių pakelį „Red & White“, iki 2007 m. birželio 6 d., 19.40 val., kol patikrinimo metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė pareigūnai.
BK 259 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo sąlyga yra šių faktų (įgijimo ir laikymo) nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punkte reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apylinkės teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas J. L. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo nesirėmė minėtų įstatymų reikalavimais.
Nuosprendyje teigiama, kad J. L. „tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 18,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos“. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra jokio narkotinių medžiagų įsigijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įsigijimo faktas teismo paprasčiausiai prezumuojamas remiantis narkotinių medžiagų laikymo faktu. Nuteistasis nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų, jog jis įsigijo narkotinių medžiagų. Priešingai, jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė net ir narkotinių medžiagų laikymo faktą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą narkotinių medžiagų įsigijimo faktą. Todėl kolegija laiko, kad šioje dalyje teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokia bylos medžiaga, todėl nuosprendžio dalis, kuria J. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų įgijimą, iš nuosprendžio šalintina.
Nuteistasis teigia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą galima tik nustačius papildomą trečiąjį objektyvųjį sudėties požymį – gabenimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų, šiuo atveju narkotinių medžiagų laikymas. Kas dėl kasatorius nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2007 m. birželio 6 d., apie 19.40 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 10, tarnybinėse patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 7,488 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paslėpęs 12-oje vienetų cigarečių „Red & White“, įdėtų į cigarečių pakelį „Red & White“, bei laikė 11,055 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) paslėpęs polietileniniame paketėlyje, įdėtame į tą patį cigarečių pakelį „Red & White“, bei laikė 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs kitame polietileniniame paketėlyje, įdėtame į tą patį cigarečių pakelį „Red & White", iki 2007 m. birželio 6 d., 19.40 val., kol patikrinimo metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė pareigūnai, tai kolegija laiko, kad dėl šios veikos padarymo byloje yra pakankamai įrodymų.
Teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis į patalpą, kurioje vyko pamainos darbuotojų patikrinimas, įnešė cigarečių pakelį ir įmetė jį pro pagalbinėse duryse buvusį langelį. Šias bylos aplinkybes patvirtino liudytojas O. J. Taip pat O. J. pažymėjo, kad jis ir kita liudytoja J. L. pagalbinę patalpą prieš pamainos darbuotojų patikrinimą apžiūrėjo ir joje cigarečių pakelio nebuvo. Minėto liudytojo parodymai buvo patikrinti 2007 m. spalio 22 d. vykusio eksperimento metu, kurio protokole užfiksuota, kad atkūrus įvykio situaciją būnant kratų kambaryje galima matyti pro pagalbinių durų langelį įmetamą paketėlį. Teismas pagrįstai rėmėsi vienodais ir nuosekliais liudytojo O. J. parodymais, nes jis neturėjo pagrindo nuteistąjį apklabėti dėl neva jo veiklos profsąjungoje. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria atmestas jo kasacinis skundas, netgi priešingai, nurodyta, kad visiems darbuotojams buvo naudinga kasatoriaus veikla profsąjungoje.
Tai, kad patikrinimo patalpos vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas, teismui priimant sprendimą neturėjo lemiamos reikšmės, nes kaip parodė liudytojai P. Ž., N. P. ir V. V. bei kaip nustatyta 2008 m. vasario 27 d. daiktų (kompaktinio disko su vaizdo įrašu) apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, vaizdo stebėjimo kamera nefiksuoja pagalbinių durų su langeliu.
Be to, atlikus kratą nuteistojo namuose buvo rasta tos pačios rūšies cigarečių ir palaido tabako, nors nei jis, nei jo žmona nerūko, kas iš dalies patvirtina, kad nuteistasis pats užpildė cigaretes narkotine medžiaga.
Kasatoriaus teiginys neva cigarečių pakelyje buvę polietileniniai paketėliai, kuriuose rastos narkotinės medžiagos, buvo įdėti siekiant jį apkaltinti, nepatvirtinti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ta aplinkybė, kad, kaip teigia nuteistasis, dviejuose procesiniuose dokumentuose (įvykio vietos apžiūros protokole ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pateiktoje užduotyje atlikti objektų tyrimą) buvo nurodytos skirtingos polietileninių paketėlių spalvos – atitinkamai pilka ir juoda, neleidžia teigti, kad įrodymai buvo suklastoti. Gebėjimas skirti spalvas priklauso nuo fiksuojančio asmens gebėjimo atpažinti spalvas, jų atspalvius, apšvietimo, todėl minėti skirtumai atsirado dėl individualių atitinkamą procesinį veiksmą atliekančio ir fiksuojančio asmens savybių.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad J. L. pagrįstai nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį.
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl J. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 18,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir 5,464 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos įgijimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas Vytautas Piesliakas
